Civilinė byla Nr. 2A-372-587/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07878-2016-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.3.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2021 m. kovo 25 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-446-528/2020 pagal ieškovės G. D. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, M. S., D. B., uždarajai akcinei bendrovei „Rapidus.lt“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir K. Č. dėl kreditoriaus teisių gynimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. D. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1.       pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 8 d. atsakovių A. Č. ir M. S. sudarytą buto Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį;

1.2.       pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „Rapidus.lt“ (toliau – ir UAB „Rapidus.lt“) ir D. B. sudarytą hipotekos sutartį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kurios hipotekos objektu yra butas Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3.       priteisti ieškovei natūra butą Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 31 000,00 Eur;

1.4.       priteisti ieškovei iš atsakovės A. Č. teisių perėmėjo – valstybės  550,00 Eur kompensaciją už A. Č. atitenkančio brangesnio turto, likusio po J. J. R. mirties, dalį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1.       2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės senelis R. R., miręs (duomenys neskelbtini) po savo mamos J. J. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Kartu buvo pripažintas negaliojančiu A. Č. 2013 m. spalio 3 d. notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.2.       Ieškovės senelio R. R. ir A. Č. mamai J. J. R. jos mirties dieną nuosavybės teise priklausė du butai – Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Kaune, (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos kaina palikimo atsiradimo momentu buvo 186 100,00 Lt (53 898,29 Eur). Ieškovė priėmė savo senelio R. R. palikimą, ji yra vienintelė jo turto paveldėtoja, todėl jai priklauso ½ dalis po prosenelės J. J. R. mirties likusio turto arba atitinkama piniginė suma.

2.3.       Po A. Č. palankaus Kauno apygardos teismo sprendimo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, 2015 m. gegužės 6 d. atsakovė A. Č. pardavė butą Kaune, (duomenys neskelbtini), E. D. (V.) už 30 140 Eur. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2016 m. sausio 8 d. A. Č. pardavė butą Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovei M. S. už 22 000 Eur. Po šių sandorių sudarymo A. Č. faktiškai tapo nemokia – turto ir lėšų neturi, taikiai spręsti situaciją nesutiko, nors prašyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po J. J. R. mirties nurodė notarei žinanti ir įsipareigojanti, jei atsirastų kitų įpėdinių, norinčių ir turinčių tam teisę, perduoti jiems priklausančią dalį ar išmokėti kompensaciją, gautą realizavus šį turtą.

2.4.       Abiejų butų rinkos vertė 2019 m. sausio 1 d. duomenimis sudaro 63 100 Eur. Dėl pasikeitusių nekilnojamojo turto kainų ieškovė atsisakė reikalavimo dėl A. Č. ir E. D. (V.) sudaryto sandorio. Prašo pripažinti negaliojančiomis 2016 m. sausio 8 d. A. Č. ir atsakovės M. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei vėliau – 2016 m. kovo 23 d. atsakovių D. B. ir UAB „Rapidus.lt“ sudarytą hipotekos sutartį, kurios hipotekos objektu yra butas Kaune, (duomenys neskelbtini).

2.5.       Yra visos actio Pauliana sąlygos – ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę į abiejų butų ½ dalį arba 31 550 Eur ekvivalentą pinigais, A. Č. neprivalėjo parduoti butų ir buvo nesąžininga, nes žinojo apie savo dukterėčią bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį. Dėl minėto sandorio buvo pažeistos ieškovės teisės – jai buvo padaryta žala. Nesąžininga buvo ne tik A. Č., bet ir butą įgijusi atsakovė M. S..

2.6.       Reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sandorio reiškia actio Pauliana pagrindu, o vėliau sudarytas hipotekos sandoris ginčijamas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šiam sandoriui taikomas bendras ieškinio senaties terminas. Atsakovė A. Č. bylos nagrinėjimo metu mirė, jos palikimo nepriėmė nei vienas įpėdinis, todėl paveldimas turtas bei turtinės teisės pereina valstybei. Prašo priteisti ieškovei butą Kaune, (duomenys neskelbtini), natūra ir 550 Eur kompensaciją už A. Č. tekusio po J. J. R. mirties brangesnio turto dalį.

3.       Atsakovė valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir VĮ Turto bankas), su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad valstybė nėra tinkama atsakovė byloje. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1.       valstybei perduotino (taip pat valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus, ir akcijų perėmimą, įvertinimą bei apskaitą VĮ Turto bankas pradėjo vykdyti tik nuo 2015 m. kovo 20 d. VĮ Turto bankas neturi duomenų apie mirusios A. Č. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, kadangi nevykdė palikėjos palikimo, kurį sudarė jos turėtų piniginių lėšų likutis banko sąskaitoje, paveldėjimo procedūrų.

3.2.       Mirusioji turėjo sutuoktinį, kuris, tikėtina, paveldėjo palikėjos asmeninius daiktus ar kitą jos turtą. Tai, kad Testamentų registre neregistruotas palikėjos palikimo priėmimo faktas, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog valstybė, atstovaujama institucijų, turi pareigą atsakyti pagal ieškinį bei kompensuoti ieškovės prašomas sumas. Palikimas galėjo būti priimtas faktiniu valdymu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnis nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

4.       Atsakovė M. S. 2018 m. balandžio 24 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-82-1023/2018 buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, 2018 m. birželio 27 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3715-1023/2018 jai nustatyta globa ir globėju bei turto administratoriumi paskirtas S. S.. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 

4.1.       neįrodytos ne tik M. S., bet ir A. Č. nesąžiningumo sąlygos. Atsakovė M. S. yra sąžininga įgijėja, už ginčo butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ji sumokėjo iš savo santaupų grynais pinigais, šis butas yra vienintelis M. S. turimas gyvenamasis būstas. Buto pirkimo-pardavimo metu M. S. visiškai pasitikėjo notare, kuri patikrino, ar ginčo butui nėra apribojimų. A. Č. nenurodė duomenų, apie kokius nors ribojimus, todėl sandoris įvyko. Neįrodytas ir A. Č. nesąžiningumas. Sandorio metu jai bei jos atstovei nebuvo įteikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Įrodymų dėl atsakovės M. S. nesąžiningumo ieškovė nepateikė. Atsakovės M. S. ar jos sūnaus S. S. ir buto pardavėjos A. Č. nesiejo joks giminystės, pažinties, draugystės ar kaimynystės ryšys, aplinkybės dėl J. J. R. palikimo paveldėjimo M. S. nebuvo žinomos, perkamas butas nebuvo apsunkintas draudimais.

4.2.       Ginčo butas yra įgytas už normalią pagal jo būklę (butas buvo apleistas, su įsiskolinimais už šildymą ir kitus komunalinius mokesčius) rinkos kainą – 22 000 Eur, pinigai sumokėti didžiąja dalimi grynaisiais pas notarą, notaro patvirtinimo dėl pinigų gavimo nereikėjo. Pinigų perdavimo faktas nurodytas pačioje sutartyje (4.1 punkte).

4.3.       Atsakovė M. S. gaudavo senatvės, našlės, laisvės kovų dalyvio pensijas, gaudavo pajamas iš turimo 2 ha ploto sodo. Ji buvo veiksni, pati sprendė, kokį turtą įsigyti. Anksčiau atsakovei M. S. buvo skirta priežiūra dėl širdies nepakankamumo, vėliau buvo diagnozuota organinė depresija. Butą M. S. nusipirko 2016 m. sausio mėnesį, o (duomenys neskelbtini) jai diagnozuota tik 2017 m. vasario mėnesį.

4.4.       Tikslo padėti atsakovei A. Č. išvengti kasacinio teismo nutarties pasekmių atsakovė M. S. neturėjo, apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį M. S. nežinojo ir apgauta A. Č. savęs nelaikė. Jei teismas laikytų A. Č. nesąžininga, turėtų būti sprendžiama dėl restitucijos. Atsakovė M. S. buvo sąžininga, sandoris buvo atlygintinis, todėl prašo taikyti restituciją ne natūra, bet piniginiu ekvivalentu. A. Č. yra mirus, o jos teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI. S. S. žmona A. S., dirbanti savivaldybėje, padėjo parašyti blogai matančiam K. Č. prašymą dėl jo žmonos A. Č. palaidojimo iš žmogiškų paskatų, o su Č. ji susipažino tik M. S. perkant ginčo butą.

5.       Atsakovė UAB „Rapidus.lt“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

5.1.       ginčo butas D. B. įkeistas už paskolą, kurios 1/3 dalis šiuo metu jau yra grąžinta. Hipotekos sutarties sudarymo metu joks teisminis procesas dėl ginčo buto nebuvo pradėtas, atsakovai M. S. ir UAB „Rapidus.lt“ buvo sąžiningi.

5.2.       Prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 23 d. UAB „Rapidus.lt“ bei D. B. sudarytą hipotekos sutartį. Hipotekos sandoris viešame registre buvo įregistruotas 2016 m. kovo mėnesį, hipotekos sutartis teismui pateikta 2016 m. lapkričio 23 d., tačiau ieškovė ją ginčyti pradėjo tik 2019 m. kovo 26 d., todėl ieškinio senaties terminas praleistas.

5.3.       Sandorio pripažinimui negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatytos visos būtinosios sąlygos, o atsakovė M. S. ginčo buto pirkimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, jokie ryšiai jos ir jos sūnaus UAB „Rapidus.lt“ direktoriaus S. S. su A. Č. nesiejo, todėl nežinojo apie ieškovės teisių pažeidimus dėl buto įsigijimo. M. S. už butą sumokėjo ne banke turėtais grynais pinigais ir džiaugėsi butu, nes norėjo apsigyventi Kaune, arčiau savo dukters. Gavus ieškinį M. S. labai pergyveno, kad praras vienintelį gyvenamąjį būstą ir dėl to jos sveikata pašlijo.

6.       Atsakovė D. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

6.1.       prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 23 d. UAB „Rapidus.lt“ bei D. B. sudarytą hipotekos sutartį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kurios hipotekos objektu yra butas Kaune, (duomenys neskelbtini), apginti sąžiningos hipotekos kreditorės D. B. teises. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės M. S. nesąžiningumą ir tai, kad ji žinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir ieškovės teisių pažeidimą.

7.       Trečiasis asmuo K. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

8.       Trečiasis asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko iš dalies, prašė atmesti ieškinį dalyje dėl 550,00 Eur kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės, dėl kitų ieškinio reikalavimų tenkinimo neprieštaravo. Nurodė, kad:

8.1       valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Palikėjos įpėdiniu yra sutuoktinis K. Č.. Palikėjos A. Č. sąskaitose banke iš viso yra 0,18 Eur suma, todėl valstybė paveldėtų 0,09 Eur, o ši suma nepadengtų su palikimo perėjimu susijusių kaštų. Kai paveldėtinos piniginės lėšos banke neviršija 5 Eur, dokumentai dėl palikimo priėmimo notarui neteikiami.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškovei G. D. 550,00 Eur kompensaciją ir 28,00 Eur už advokato teisines paslaugas, atsakovei valstybei už priteistas sumas atsakant jai perėjusio paveldėto A. Č. turto tikrąja verte. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Iš ieškovės G. D. priteisė atsakovei M. S. 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovei D. B. 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir atsakovei UAB „Rapidus.lt“ 500,00 Eur  išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės G. D. valstybei priteisė 134,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas skundžiamu teismo sprendimu nustatė, kad:

9.1.       2011 m. sausio 18 d. pareiškime notarui dėl palikimo priėmimo A. Č. nurodė, kad jos motinos J. J. R. turtą sudaro 2 butai – Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), ir Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad kitas įpėdinis yra palikėjos sūnus R. R.. Šių butų vidutinė rinkos vertė pagal unikalų numerį 2019 m. sausio 1 d. duomenimis yra: buto Kaune, (duomenys neskelbtini) – 31 000 Eur, buto Kaune, (duomenys neskelbtini) – 32 100 Eur. 2013 m. spalio 3 d. pareiškime notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo A. Č. nurodė, jog jai yra žinoma ir ji įsipareigoja, jei atsirastų kitų įpėdinių, norinčių ir turinčių teisę paveldėti, perduoti jiems priklausančią dalį turto arba išmokėti piniginę kompensaciją, gautą realizavus šį turtą. Ieškovė priėmė savo senelio R. R. palikimą, Kauno 12-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).

9.2.       2015 m. gegužės 6 d. notarės patvirtina pirkimo-pardavimo sutartimi A. Č. pardavė paveldėtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), už 30 410,00 Eur E. D. (V.), butą pirkusiai su banko kreditu, užtikrinant prievolių vykdymą įsigyto buto hipoteka.

9.3.       2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 panaikintas 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo sprendimas ir paliktas galioti 2014 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. R., miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. J. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Taip pat pripažintas negaliojančiu A. Č. 2013 m. spalio 3 d. notarės G. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į po motinos J. J. R. mirties likusį turtą. Nutartis išsiųsta nutarties paskelbimo dieną per EPP šalių atstovams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3P-1320/2015) netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto (buto) areštą.   

9.4.       2016 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir ginčo sandoris), patvirtinta Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B., A. Č. pardavė paveldėtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur atsakovei M. S.. Pinigų sumokėjimą patvirtina 2016 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymas (2 000,00 Eur) bei tos pačios dienos A. Č. rankraštinis pakvitavimas dėl 20 000,00 Eur perdavimo-gavimo.  

9.5.       2016 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos hipotekos registre įregistruota buto Kaune, (duomenys neskelbtini), sutartinė (maksimalioji, paprastoji, svetimo turto) hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Šia hipoteka užtikrinti skolininkės UAB „Rapidus.lt“, kurios vadovu ir akcininku yra atsakovės M. S. sūnus S. S., įsipareigojimai (24 000,00 Eur skola) kreditorei atsakovei D. B. pagal tos pačios dienos paskolos sutartį. Abu šiuos sandorius patvirtino Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarė V. B., kurios įgaliojimai yra pasibaigę. Suteikta paskola pilnai negrąžinta.

9.6.       (duomenys neskelbtini) A. Č. mirė, jos palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nepradėta, registruotino turto jos vardu nėra, banke sąskaitos likutis 0,65 Eur, būdama gyva ji gaudavo senatvės pensiją.

9.7.       Byloje sprendžiamas reikalavimas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais ieškovės senelio sesers, šiuo metu jau mirusios, A. Č. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (ginčo sandorį), kuriuo atsakovei M. S. buvo parduotas ginčo butas, Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti negaliojančiu šio buto įkeitimo sandorį.

9.8.       Ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę A. Č. atsirado iš paveldėjimo teisinių santykių, ieškovei paveldėjus savo senelio R. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės senelis R. R. priėmė savo motinos J. J. R. palikimą faktiniu valdymu galutinai nustatytas tik 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, tačiau palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra R. R., o tuo pačiu ir jo įpėdinės (ieškovės) teisių apgynimas, bet ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimas. Palikėjos J. J. R. palikimą priėmė du įpėdiniai po ½ dalį palikimą sudarančio turto (minėtų butų). Įpėdinei A. Č. pardavus abu J. J. R. palikimą sudariusius butus, tačiau įpėdiniui R. R. bei jo teisių perėmėjai ieškovei G. D. neperdavus nei paveldėto turto dalies, nei ½ dalies gautų piniginių lėšų, ieškovė turėjo A. Č. atžvilgiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu bei turi ją teismo sprendimo priėmimo metu, ši teisė nėra pasibaigusi dėl jos įvykdymo ar kitu teisėtu pagrindu.

9.9.       Skolininkė A. Č. ginčijamu sandoriu perleido paskutinį savo turimą nekilnojamąjį turtą. Paskutinio vertingo skolininkės paveldėto turto pardavimas, neišsaugant pagal sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su kita paveldėtoja, taip pat nesant galimybės nustatyti, kur ir kam buvo panaudoti už tą turtą gauti pinigai, nulėmė tai, kad A. Č. kreditorės (ieškovės) galimybė realiai išieškoti skolą iš skolininkės iš esmės išnyko. Dėl ginčijamo sandorio A. Č. tapo iš esmės nemoki, o jos kreditorės – ieškovės interesai buvo pažeisti.

9.10.       Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijamas sandoris būtų sudarytas vykdant teismo sprendimą, kad jį sudaryti būtų įpareigojusi teisės norma ar buvo aplinkybės, kurioms esant ginčijamo sandorio sudarymas būtų privalomas ir atitiktų protingo asmens elgesio standartą. Nedideli (ir net jei būtų buvę dideli) įsiskolinimai už ginčo buto komunalines paslaugas negali būti pripažinti aplinkybėmis, patvirtinančiomis A. Č. prievolę sudaryti ginčijamą sandorį. Teismas konstatavo, kad A. Č. sandorio sudaryti neprivalėjo.

9.11.       Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje išvardytų nesąžiningumo prezumpcijos sąlygų teismas nenustatė. Tarp A. Č. ir M. S. jokių artimos, tolimos giminystės ar svainystės ryšių nėra. Sandoris nėra akivaizdžiai nenaudingas kuriai nors iš sandorio šalių, ginčo butas buvo parduotas už tuo metu jo būklę atitinkančią, artimą vidutinei rinkos kainą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją ar atsakovę M. S. laikyti nepakankamai apdairia. 

9.12.       Teismas pripažino, jog yra pagrindas konstatuoti, jog A. Č. buvo nesąžininga. 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir kiti kasacinėje instancijoje priimti šioje byloje dokumentai patvirtina, kad A. Č. buvo žinoma ir suprantama, jog, sudarydama ginčo sandorį, ji pažeis ar gali pažeisti savo kreditorės (ieškovės) teises. Ne vėliau kaip nuo 2015 m. liepos 22 d. A. Č. žinojo, jog ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nėra galutinai išspręstas, kad yra priimtas nagrinėti kasacine tvarka, tą dieną ji kreipėsi į advokatę. Ginčijamu sandoriu A. Č. siekė kuo greičiau realizuoti turtą, kad ieškovė neturėtų galimybės gauti jai priklausančio turto dalies.

9.13.       M. S., sudarydama ginčo sandorį, elgėsi pakankamai pagal savo amžių ir supratimą apdairiai – ji sužinojo iš notarės, kuria pasitikėjo dėl anksčiau vykdytų sandorių, kad perkamas butas nėra įkeistas hipoteka, neapsunkintas jokiais apribojimais ar duomenimis apie teisminius procesus. Teismas sprendė, kad M. S. neturėjo pagrindo A. Č. laikyti nesąžininga ar įtarti ją apgaule.

9.14.       Teismas ieškovės ir jos atstovės argumentus dėl A. Č. ir M. S. draugiškų ar kitokių artimų santykių laikė neįrodytais, konstatavo, kad iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismas nenustatė, kad A. Č. ir atsakovė M. S. iki ginčo sandorio sudarymo buvo draugės, kaimynės ar jas siejo kitokie artimi tarpusavio ryšiai, kurie padidina nesąžiningumo prieš kreditorių tikimybes. Mokėdama už ginčo butą pinigus M. S. neturėjo pagrindo manyti, kad dėl sudaryto sandorio gali sumažėti A. Č. mokumas.

9.15.       Teismas atmetė argumentus dėl atsakovės M. S. blogos sveikatos būklės ginčo sandorio sudarymo metu, vėliau M. S. nustatytas neveiksnumas nepaneigia normalios jos psichinės sveikatos sandorio sudarymo metu, (duomenys neskelbtini)jai diagnozuota tik 2017 m. vasario 7 d., 2018 m. balandžio 24 d. Alytaus teismo civilinės bylos Nr. 2YT-82-1023/2018 sprendime nurodytos aplinkybės nepaneigia tinkamos psichinės būklės ginčo sandorio metu, jame nurodyta apie M. S. sveikatos blogėjimą 3–4 metų laikotarpiu, o demencijos pradžios laikas nekonkretizuotas, iš M. S. atstovų paaiškinimai patvirtino, kad būtent ieškovės ieškinio gavimas M. S. psichinei sveikatai turėjo itin neigiamą ir staigų poveikį – jos (duomenys neskelbtini)ėmė greitai blogėti.

9.16.       Teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl actio Pauliana pareikšti nepraleistas, kreditorės reikalavimo bei turto apimties santykis yra artimas, tačiau, byloje nenustačius atsakovės M. S. nesąžiningumo, nėra vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl nėra pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu ieškovės ginčijamą 2016 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį actio Pauliana pagrindu laikė neįrodytu. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes tai išvestiniai reikalavimai.

9.17.       Ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo jai iš A. Č. teismas laikė pagrįstu. Butai, kurių ½ dalis priklausė ieškovei kaip R. R. turto paveldėtojai, buvo parduoti už 52 410,00 Eur sumą. Kadangi ieškinio reikalavimo ribas ir dalyką apibrėžia ieškovė, o šios kategorijos bylose viršyti pareikštų reikalavimų teismas negali, šį ieškovės reikalavimą tenkino pilna apimtimi, priteisė jai 550 Eur kompensacijos sumą.

9.18.       Bylos nagrinėjimo metu A. Č. mirė, jos palikimo įpėdiniai nepriėmė, paveldimas turtas perėjo valstybei. Pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles valstybei atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

10.       Ieškovė G. D. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-446-528/2020 ir ieškovės G. D. ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       teismas notarės veiksmą – duomenų patikslinimą turto registre – vertino kaip pakankamą veiksmą siekiant įvertinti sandorio šalies M. S. sąžiningumą. Tačiau kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu paneigė atsakovės M. S. pareigą veikti aktyviai, domėtis pardavėjos turtine padėtimi, kreditoriais, įsiskolinimais, galimybėmis su kreditoriais atsiskaityti po sandorio sudarymo ir pan.

10.2.       Atsakovė A. Č. nuo 2015 m. liepos 22 d. žinojo, kad teisminis procesas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dar nesibaigęs. Tiek notarė, tiek M. S. turėjo pareigą ne tik patikrinti duomenis Nekilnojamo turto registre, bet gauti duomenų iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Jei teismas konstatavo, kad atsakovė A. Č. buvo nesąžininga, o sandoris buvo sudarytas, tai suponuoja išvadą, kad tiek atsakovė M. S., tiek notarė nebuvo pakankamai rūpestingos ir apdairios, bei sąžiningos.

10.3.       Nesutinka su teismo pozicija, kad nors M. S. nepasidomėjo kitų asmenų teisėmis į ginčo turtą, areštu ar teisminiais ginčais, ji vis tiek yra sąžininga įgijėja. Atsakovė M. S. pasielgė neapdairiai. Jai turėjo kilti abejonių dėl savo vienintelį nekilnojamą turtą parduodančios A. Č., kuri, sudariusi 2016 m. sausio 8 d. sandorį, tapo nemokia.

10.4.       Nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad VĮ „Kapinių priežiūra“ pažyma nepatvirtina atsakovių A. Č. ir M. S. sąsajų, o atsakovės M. S. atstovų paaiškinimus laikė patikimais.

10.5.       Atsakovės M. S. sūnus, atsakovo UAB „Rapidus.lt“ vadovas S. S. suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas patikimais laikė šio asmens paaiškinimus, kad jo sutuoktinė A. S., teikianti teisinę pagalbą Birštone, atsitiktinai padėjo atsakovės A. Č. sutuoktiniui K. Č., mirus sutuoktinei. Pažyma iš VĮ „Kapinių priežiūra“ patvirtina, kad A. S., atsakovės M. S. marti, savo vardu teikė prašymą palaidoti atsakovę A. Č.. A. S., o ne velionės sutuoktinis K. Č. nurodė kapo numerį, kuriuo rūpinosi ir kur turėjo būti palaidota atsakovė. Pinigus už kapo duobės iškasimą, užkasimą sumokėjo taip pat A. S., o ne K. Č.. S. S. melavo dėl atsakovės A. Č. laidojimo aplinkybių ir melagingai neigia savo sutuoktinės ir A. Č. sąsajas. Mirusiojo laidojimu rūpinasi patys artimiausi žmonės, todėl loginė seka patvirtina, kad atsakovė A. Č. ir A. S. bei jos šeimos nariai (sūnus, marti) buvo artimai susiję asmenys.

10.6.       Jokiais įrodymais byloje nepatvirtintas K. Č. regos sutrikimo faktas. Asmeninių detalių apie K. Č. žinojimas tik patvirtina šių asmenų sąsajas (K. Č., A. Č., S. S., A. S., M. S.). Atsakovės M. S. atstovų paaiškinimai – tik deklaratyvūs teiginiai ir gynybinė pozicija, neparemti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

10.7.       Ginčijamo 2016 m. sausio 8 d. sandorio sudarymo aplinkybės ir atsakovių A. Č. ir M. S. elgesys šio proceso metu suponuoja nuomonę, kad šios atsakovės turėjo bendrą tikslą – padėti išvengti atsakovei A. Č. įvykdyti prievolę ieškovės G. D. atžvilgiu. Atsakovės M. S. atsikirtimai byloje, kad ji pirko ginčo butą tikslu jame gyventi, jos sūnaus S. S. teiginiai, kad atsakovė ruošėsi gyventi atskirai nuo sūnaus, (duomenys neskelbtini), Kaune ir tuo tikslu pirko butą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

10.8.       2018 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo sprendime nurodyta, kad jau 2014–2015 m. atsakovė M. S. prižiūrėti buvo samdomas žmogus, nes jai reikalinga priežiūra. Nuo 2013–2015 m. S. S. prižiūri ir rūpinasi savo mama, atsakove M. S.. Vos prasidėjus šiai bylai posėdžio metu M. S. atstovė paaiškino, kad M. S. turėjo sveikatos problemų ir anksčiau, tačiau tik dėl šios bylos yra priversti kreiptis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo. Tai tik patvirtina, kad M. S. sandorio sudarymo metu turėjo sveikatos problemų. Nuo 2011 m. M. S. buvo nustatytas neterminuotas specialus nuolatinės priežiūros slaugos poreikis. Prienų savivaldybės socialinio skyriaus specialistė duodama parodymus teismo posėdyje nurodė, kad M. S. jau daug metų teikiama pagalba namuose. Akivaizdu, kad nuo 2011 m. slaugos poreikį turinti atsakovė, kuri nepajėgia pasirūpinti savimi ir turi specialių slaugos poreikių, 2015 m. savarankiškai nesusiras parduotuvėje skelbimo apie parduodamą butą ir nesieks gyventi atskirai. Asmens neveiksnumo nustatymui svarbūs medicininis ir teisinis kriterijai. Įvertinus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendime nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad medicininis kriterijus M. S. pripažinti neveiksnia buvo nuo 2013–2014 m..

10.9.       Teismas vertino 20 000 Eur grynųjų pinigų perdavimą ir pakvitavimą, surašytą ranka, patikimu įrodymu, patvirtinančiu, kad pagal ginčijamą butų pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsiskaityta. Jei atsakovės šį pakvitavimą pasirašė sandorio sudarymo dieną, pakvitavimą turėjo patvirtinti notaras. Akivaizdu, kad į bylą pateiktas pakvitavimas parengtas bylos nagrinėjimo metu, pareikalavus įrodymų, kad pagal šį sandorį buvo atsiskaityta. Neginčijamų įrodymų (bankinio pavedimo) apie visišką atsiskaitymą už ginčo butą byloje nėra. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad M. S. gaunamos pajamos tesiekė 290–311 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė M. S. turėjo 20 000 Eur grynais sandorio sudarymo dieną. Aplinkybė, kad senatvės pensiją M. S. gaudavo grynais, nepatvirtina fakto, kad ji turėjo ir atsakovei A. Č. sumokėjo 20 000 Eur grynais pinigais.

10.10.       2018 m. balandžio 24 d. Alytaus apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad jau daugiau nei 3–4 metai M. S. nesupranta savo veiksmų (t. y. nuo 2014–2015 m.), Socialinės tarnybos išvadoje paminėta, kad M. S. negeba suskaičiuoti pinigų, jų nepažįsta. Nuo 2011 m. M. S. nustatytas nuolatinės priežiūros (slaugos) poreikis. Teismui atrodė patikima, kad sandorį sudaro 94 metų pirkėja, kuri jau 2–3 metai yra prižiūrima kitų asmenų, nesugeba savimi pasirūpinti, nepažįsta pinigų, tačiau sugeba suskaičiuoti 20 000 Eur ir ranka pasirašyti pakvitavimą.

10.11.       Teismas vertino, kad 2016 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sandoriu atsakovė M. S. įgijo turtą, sudarė sau palankų sandorį. Tačiau teismas nevertino, kad 2016 m. kovo 23 d. atsakovė M. S. hipotekos sutartimi užtikrino paskolos atsakovei UAB „Rapidus.lt“ suteikimą. 94 m. amžiaus atsakovė, sudariusi 2016 m. kovo 23 d. sau nenaudingą hipotekos sandorį, rizikavo savo turtu. Įvertinus vieną po kito sekusius sandorius matyti, kad labiausiai šių sandorių sudarymu buvo suinteresuoti – A. Č. ir S. S.: atsakovė A. Č. formaliai perleido turtą kito asmens nuosavybei, o atsakovės M. S. sūnus, UAB „Rapidus.lt“ vadovas S. S. gavo grynuosius pinigus, kurių jo mama atsakovė M. S. neturėjo.

10.12.       Teismas neįvertino loginės sekos tarp kelių vieno paskui kitą sekančių sandorių. Akivaizdu, kad M. S. grynųjų pinigų neturėjo, kitaip ji būtų paskolinusi savo sūnui, o ne pirkusi ginčo butą, kuriame sulaukusi 94 m., turėdama specialios nuolatinės slaugos poreikių, neketino gyventi.

10.13.       Pirmos instancijos teismas neįžvelgė sąsajų tarp atsakovų, jų suderintų veiksmų visumos. Atsakovės A. Č. ir M. S., visi atsakovai, tretieji asmenys kreipėsi į tą patį atstovą (advokatą), nors iš esmės jų interesai byloje priešingi. Atsakovė M. S. savo elgesiu patvirtino, kad ji tiesiogiai suinteresuota palaikyti atsakovę A. Č.. Pirmos instancijos teismas atsakovę M. S. nepagrįstai laikė sąžininga.

10.14.       Ši byla inicijuota siekiant įgyvendinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą.

11.       Atsakovė M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės G. D. apeliacinį skundą atmesti visiškai ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės G. D. atsakovės M. S. atstovui pagal įstatymą – globėjui S. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu paneigė atsakovės M. S. pareigą veikti aktyviai, domėtis pardavėjos turtine padėtimi, kreditoriais, įsiskolinimais, galimybėmis su kreditoriais atsiskaityti po sandorio ir pan. Nėra įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu M. S. buvo žinoma apie kieno nors teises į ginčo butą. Kad perkamas butas nėra įkeistas hipoteka, neapsunkintas jokiais apribojimais, ji sužinojo iš notarės. Notarė V. B. neturėjo pagrindo laikyti atsakovę A. Č. nesąžininga. Notarė V. B. buvo į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu. Ji pateikė atsiliepimus į ieškinį, nurodė, kad patikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre bei išsiaiškino visas aplinkybes apie parduodamą ginčo butą pokalbio su pardavėja A. Č. metu.

11.2.       Atsakovė M. S. jai prieinamomis priemonėmis, t. y. per notarą, gavo visą jai reikiamą informaciją apie ginčo butą bei pardavėją. Ji, kaip fizinis asmuo, jokių kitų priemonių, teisinių instrumentų savarankiškai domėtis A. Č. turtine padėtimi, kreditoriais, ginčais teisme, neturėjo. Teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, kad apeliantė neįrodė, o teismas nenustatė ginčo sandorio pirkėjos M. S. nesąžiningumo.

11.3.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai byloje nenustatė nesąžiningumo prezumpcijos sąlygų (CK 6.67 straipsnis). Tarp A. Č. ir M. S. jokių artimos, tolimos giminystės ar svainystės ryšių nėra. Atsakovei M. S., sudarant ginčo sandorį, apie apeliantės reikalavimo teisę A. Č. nebuvo žinoma. Atsakovė A. Č. buvo kategoriškai įsitikinusi, kad apeliantei nėra skolinga, jos giminystės ryšio su savo broliu ji niekuomet nepripažino. Aplinkybė, kad yra nagrinėjamas apeliantės kasacinis skundas, jos supratimu, nebuvo kliūtis parduoti ginčo butą, kurio išlaikymo našta jai buvo per sunki. A. Č. pardavė ginčo butą persikėlusi gyventi į sutuoktinio mirusios motinos namus, butas jai buvo nereikalingas.

11.4.       Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007. Tačiau nagrinėjamos bylos ir cituojamos bylos aplinkybės nėra tapačios. Apeliantės pacituotoje byloje ginčijamo sandorio šalimis buvo juridiniai asmenys: ieškovas buvo bankrutuojančios bendrovės turto administratorius, o atsakovas susijęs su bankrutuojančiu juridiniu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta teismų praktika konkrečiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

11.5.       Apeliantės įsitikinimu VĮ „Kapinių priežiūra“ pažyma patvirtina, kad A. S., atsakovės M. S. marti, savo vardu teikė prašymą palaidoti atsakovę A. Č.. A. S. tikrai dirba Birštono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje ir teikia pirminę teisinę pagalbą, kuri yra prieinama nemokamai kiekvienam piliečiui. Pats S. S. buvo išvykęs A. Č. mirties ir laidojimo metu. Aplinkybės apie jo sutuoktinės A. S. pateiktą prašymą palaidoti A. Č. jam tapo žinomos tik iš pačios sutuoktinės, kuri nurodė, kad į ją kreipėsi K. Č. dėl pagalbos palaidoti savo sutuoktinę, motyvuodamas tuo, kad daugiau nieko nepažįsta, prastai mato, turi neįgalumą. K. Č. pats susimokėjo už savo sutuoktinės palaidojimą. Teismas vertino šias aplinkybes visos bylos kontekste, įrodymų apie A. Č. ir M. S. šeimų draugystę, bendravimą, M. S. interesą padėti spręsti problemas byloje nėra.

11.6.       M. S. turėjo tikslą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ginčo butą ir persikelti gyventi į Kauną, kur gyvena jos dukra. Jos sveikatos būklė ginčo sandorio sudarymo metu buvo gera, netrukdė sudaryti sandorį. (duomenys neskelbtini)atsakovei diagnozuota tik 2017 m. vasario 7 d. Jos veiksnumu bei gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus įsitikino notarė. Atsakovės A. Č. interesas buvo parduoti ginčo butą ir gauti už jį pinigus. Apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad į bylą pateiktas pakvitavimas parengtas bylos nagrinėjimo metu. Abi sandorio šalys pasirašant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį paliudijo, jog pinigai už pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvusį turtą buvo sumokėti pardavėjai šios sutarties pasirašymo momentu. Reikalavimo, kad notaras tvirtindamas pirkimo-pardavimo sutartį, privalėtų notariškai patvirtinti ir tarp sandorio šalių laisva forma pasirašytą pakvitavimą, nenumato joks įstatymas.

11.7.       Atsakovė M. S. buvo pakankamai versli, gaudavo pajamų iš verslo, turėjo įgijusi nekilnojamojo turto. Nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad ji negalėjo turėti sukaupusi 22 000 Eur santaupų. Ji neturėjo pagrindo manyti, kad gavus tokią sumą A. Č. taps nemokia.

11.8.       Apeliantės išvada, kad naudą iš ginčo buto sandorio gavo tik S. S., nepagrįsta. Sudarant 2016 m. sausio 8 d. ginčo sandorį S. S. nereikėjo paramos jo verslui, todėl atsakovė M. S. savo turimas santaupas investavo į ginčo butą. S. S. įmonėje problemos atsirado tik 2016 m. kovo mėnesį, kuomet skubiai reikėjo apyvartinių lėšų ir jos buvo gautos įkeitus ginčo butą.

11.9.       Jokių tarpusavio sąsajų nepatvirtina faktas, kad visi atsakovai kreipėsi į tą patį atstovą (advokatą). Byloje atsakovais patrauktų asmenų pozicija buvo vienoda – ieškinį atmesti, tarp jų nebuvo priešingų interesų, nebuvo jokios realios tikimybės, kad interesų konfliktas gali kilti ateityje.

12.       Atsakovė UAB „Rapidus.lt“, atstovaujama S. S., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės G. D. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės G. D. atsakovei UAB „Rapidus.lt“ 300 Eur atsiliepimų į apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi nuostatų dėl šalies paaiškinimų vertinimo ir jų nepažeidė. Teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė, ginčo sandorio pirkėjos M. S. nesąžiningumo, padaryta įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ne remiantis vien tik atsakovų paaiškinimais.

12.2.       S. S. teismui davė išsamius paaiškinimus, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bylos baigtimi yra suinteresuotas tiek pat, kiek yra suinteresuota ir ieškovė. S. S. nėra žinoma, ar K. Č. turi artimųjų, į kuriuos būtų galėjęs kreiptis pagalbos dėl sutuoktinės laidotuvių. Jis kreipėsi į Birštono savivaldybės Teisės skyriuje dirbančią S. S. sutuoktinę, kurios niekuomet niekas nesiejo ir nesieja su A. Č. ir K. Č.. Ji nematė būtinumo VĮ „Kapinių priežiūra“ prašymą pildyti būtent kartu su ja buvusio K. Č. vardu, nesuteikė tam jokios svarbos ir užpildė savo vardu.

12.3.       Apeliacinio skundo argumentas, kad M. S. pirko ginčo butą tam, kad jame apsigyventų, bet neapsigyveno bei pamąstymai apie tai, kad nuo 2011 m. atsakovė, kuri nepajėgia pasirūpinti savimi ir turi specialių poreikių, 2015 m. savarankiškai nesusiras skelbimo apie parduodamą butą ir nesieks jame gyventi, neturi jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė M. S. dėl sunkios fizinės ar psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ginčo sutarties sudarymo metu, tuo metu M. S. buvo veiksni, galėjo suprasti bei suprato savo elgesio pasekmes, galėjo disponuoti savo lėšomis savo nuožiūra. Neveiksnia M. S. pripažinta nuo 2018 m. balandžio 2 d. Teismo sprendimu nėra nustatyta aplinkybė, kad šiai bylai išspręsti reikšmingu laikotarpiu (2016 m. sausio mėnesį) ji buvo neveiksni. Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas nuo 2008 m. sausio 1 d., pažyma išduota asmeniui sukakusiam senatvės pensijos amžių. O tiktai po 7,5 metų – nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. M. S. sveikatos būklė ženkliai pablogėjo būtent gavus procesinius dokumentus iš teismo, ji patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus bei baimę prarasti butą į kurį investavo savo turėtas santaupas. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė A. Č. tik formaliai perleido turtą kito asmens nuosavybei, neturi jokio pagrindo.

12.4.       Kad su A. Č. buvo visiškai atsiskaityta, patvirtina notarės patvirtinta 2016 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 2 000 Eur banko mokėjimo pavedimas ir pakvitavimas, kuris buvo surašytas pas notarę. Atsakovė M. S. turėjo sukaupusi santaupų grynais pinigais ir finansiškai buvo pajėgi atsiskaityti už įsigyjamą ginčo butą. 2016 m. kovo 23 d. sudarytas hipotekos sandoris neįrodo, kad 2016 m. sausio 8 d. M. S. neturėjo santaupų. Ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Rapidus.lt“ jokios finansinės pagalbos nereikėjo, M. S. savo santaupas investavo į ginčo buto.

12.5.       Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno įrodymo, taip pat dėl jų viseto, kiekviena pirmosios instancijos teismo išvada padaryta pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

12.6.       Teismas pagrįstai nustatė ir konstatavo, kad atsakovė M. S. yra sąžininga įgijėja. Ji buvo įsitikinusi, kad sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. M. S. prieš sudarydama sandorį ir pasirašydama sutartį notarų biure prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar parduodamas butas nėra įkeistas, areštuotas, išnuomotas tretiesiems asmenims, kitaip apribotas jo valdymas, naudojimasis ar disponavimas, ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta jokių teisių suvaržymų. Ji neturėjo pagrindo nepasitikėti sandorį tvirtinusios notarės atliekamais veiksmais bei kompetencija.

12.7.       Iki ginčo sandorio sudarymo atsakovės A. Č. ir M. S. nebuvo pažįstamos, M. S. nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie apeliantės reikalavimo teisę A. Č. atžvilgiu. Pati atsakovė A. Č. niekuomet nelaikė savęs ieškovės skolininke, todėl patvirtino notarei, kad nėra jokių kliūčių ginčo buto pardavimo sandoriui sudaryti.

12.8.       Apeliantė, siekdama ieškinio patenkinimo turėjo dvi alternatyvas, t. y. įrodyti atsakovės M. S. nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka arba įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų, taikymą. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje išvardytų nesąžiningumo prezumpcijų sąlygų teismas nenustatė, bylos duomenys neginčijamai patvirtino, kad tarp A. Č. ir M. S. jokių artimos, tolimos giminystės ar svainystės ryšių nėra. Todėl apeliantė privalėjo įrodyti atsakovės M. S. nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka, tačiau to neįrodė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15.       Apeliacinės instancijos byloje kilo ginčas dėl to, ar yra sąlygos naikinti sandorį actio Pauliana pagrindu.

16.       Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė yra mirusios J. J. R. ½ dalies turto paveldėtoja, tai patvirtino galutinė ir neskundžiama 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Iki to laiko dėl šio fakto nustatymo vyko teisminiai ginčai.

17.       Po J. J. R. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškime notarui dėl palikimo priėmimo A. Č. nurodė, kad jos motinos J. J. R. turtą sudaro 2 butai – Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), ir Kaune, (duomenys neskelbtini), o kitas įpėdinis yra palikėjos sūnus R. R. (1 t., b. l. 18). Šių butų vidutinė rinkos vertė pagal unikalų numerį 2019 m. sausio 1 d. duomenimis yra: buto Kaune, (duomenys neskelbtini), – 31 000,00 Eur; buto Kaune, (duomenys neskelbtini), – 32 100,00 Eur (3 t., b. l. 128, 129, 138, 139). 2013 m. spalio 3 d. pareiškime notarei G. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo A. Č. nurodė, jog jai yra žinoma ir ji įsipareigoja, jei atsirastų kitų įpėdinių, norinčių ir turinčių teisę paveldėti, perduoti jiems priklausančią dalį turto arba išmokėti piniginę kompensaciją, gautą realizavus šį turtą (1 t., b. l. 48). 2013 m. spalio 3 d. jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė yra priėmusi savo senelio R. R. palikimą, Kauno 12-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 248/2013 (1 t., b. l. 23). 2015 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno m. 7-ojo notaro biuro notarės J. V. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Č. pardavė paveldėtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), už 30 410,00 Eur E. D. (V.), kuri šį butą pirko su banko kreditu, užtikrindama prievolių vykdymą įsigyto buto hipoteka (1 t., b. l. 24–31, 41–42, 68, 99–117; 2 t., 13–15, 119). 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 buvo panaikintas 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo sprendimas ir paliktas galioti 2014 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. R., miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. J. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Taip pat buvo pripažintas negaliojančiu 2013 m. spalio 3 d. notarės G. K. išduotas A. Č. paveldėjimo teisės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į likusį po motinos J. J. R. mirties turtą (1 t. b. l. 10–16, 19–22; 3 t., b. l. 82). Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3P-1320/2015) netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto (buto) areštą (1 t., b. l. 32–33).

18.       2016 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Č. pardavė paveldėtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), už 22 000,00 Eur atsakovei M. S. (1 t., b. l. 34–40, 43–44; 5 t. b. l. 133). Pinigų sumokėjimą patvirtina 2016 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymas (2 000,00 Eur) bei tos pačios dienos A. Č. išduotas rankraštinis pakvitavimas dėl 20 000,00 Eur perdavimo-gavimo (2 t., b. l. 106, 107).

19.        2016 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos hipotekos registre yra įregistruota buto Kaune, (duomenys neskelbtini), sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Šia hipoteka užtikrinti skolininkės UAB „Rapidus.lt“, kurios vadovu ir akcininku yra atsakovės M. S. sūnus S. S., įsipareigojimai (24 000,00 Eur skola) kreditorei atsakovei D. B. pagal tos pačios dienos paskolos sutartį, abu šiuos sandorius patvirtino Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarė V. B., kurios įgaliojimai yra pasibaigę (2 t., b. l. 51–52, 80–90; 4 t., b. l. 12–14; 5 t., b. l. 112, 133–136). Byloje pateiktas 2016 m. kovo 23 d. UAB „Rapidus.lt“ kasos pajamų orderis Nr. 02 dėl 21 000,00 Eur paskolos sutarties dalies 3 000,00 Eur grynais priėmimo iš D. B., taip pat dokumentai apie UAB „Rapidus.lt“ 2016 m. kovo 18 d. – gegužės 18 d. sandorius, susijusius su maistinėmis pupelėmis (4 t., b. l. 11, 21–35). Suteikta paskola pilnai negrąžinta (5 t., b. l. 30–32).  

20.       2019 m. kovo 25 d. ieškovė atsisakė reikalavimų dalyje dėl 2015 m. birželio 5 d. sandorio, sudaryto tarp A. Č. ir E. D. (V.) dėl buto Kaune, (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir teismas atsisakymą priėmė (3 t., b. l. 140–143).

21.       (duomenys neskelbtini) A. Č. mirė, jos palikimo niekas nėra priėmęs, paveldėjimo byla nepradėta, registruotino turto jos vardu nėra, akcinėje bendrovėje (toliau – AB) DNB banke sąskaitos likutis 0,65 Eur, o kol buvo gyva ji gaudavo senatvės pensiją (2 t., b. l. 48–50, 105; 4 t., b. l. 82, 106, 107, 110, 111).

22.       Byloje pateikti duomenys apie šalių, jų sutuoktinių gimines, Ašmintos ir Pabališkių kaimuose gyvenusių gyventojų skaičių (2 t., b. l. 150–165; 3 t., b. l. 85, 158, 159; 5 t., b. l. 104–110). Taip pat byloje yra pateikti duomenys apie M. S. ligas, gautas pensijas, jos turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą, jos marčiai A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą Prienuose bei A. Č. uošvienės O. Č. turėtą nekilnojamąjį turtą, „Google“ žemėlapio duomenys apie atstumus tarp turto objektų (2 t., b. l. 108, 120–126, 181, 182; 3 t., b. l. 5-9; 5 t., b. l. 123–131).

23.       Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje sprendžiamas reikalavimas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais ieškovės senelio sesers, šiuo metu jau mirusios, A. Č. pirkimo-pardavimo sutartį (ginčo sandorį), kuriuo atsakovei M. S. buvo parduotas ginčo butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti negaliojančiu ir šio buto įkeitimo sandorį.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl kreditorės (ieškovės) reikalavimo teisės

25.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės reikalavimo teisės į A. Č.. Ieškovės reikalavimo teisė atsirado iš paveldėjimo teisinių santykių. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė paveldėjo savo senelio R. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, R. R. kartu su savo seserimi A. Č. priėmė palikimą po  savo mamos J. J. R., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, turtą mirties dieną sudarė 2 butai Kauno mieste – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nors juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės senelis R. R. priėmė savo motinos J. J. R. palikimą faktiniu valdymu galutinai nustatytas tik 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, tačiau palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, todėl R. R. laikomas priėmusiu savo mamos palikimą (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikėjos J. J. R. palikimą priėmė du įpėdiniai, todėl jiems priklausė kiekvienam po ½ dalį mirusiosios turto. Ieškovei, paveldėjusiai vieno iš dviejų J. J. R. įpėdinių – R. R. turtą, perėjo ½ dalis J. J. R. turtinių teisių į minėtus du butus Kauno mieste – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)., nuo R. R. mirties momento – (duomenys neskelbtini) (CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalys, 5.3, 5.11 straipsniai).

26.       A. Č. po paveldėjimo teisės liudijimo jai išdavimo pardavė abu J. J. R. palikimą sudariusius butus. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ½ dalis šių butų priklausė R. R., o vėliau jo įpėdinei (ieškovei), tačiau jiems nebuvo perduotas nei minėtas turtas, nei ½ dalis už jį gautų piniginių lėšų, todėl akivaizdu, jog ieškovė turėjo A. Č. atžvilgiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu.

27.       Sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

28.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog pirmos instancijos teismas iš surinktų byloje įrodymų teisingai nustatė aplinkybes, kad ieškovės skolininkė A. Č., sudariusi ginčijamą sandorį, perleido paskutinį savo turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima išieškoti ar nukreipti į tą turtą išieškojimą, kito turto neturėjo (1 t., b. l. 46, 47; 2 t. 48–50), todėl A. Č. kreditorės (ieškovės) galimybė realiai išieškoti skolą iš skolininkės A. Č. turto realiai, išnyko. Tai patvirtina ir antstolio vykdytas išieškojimas (1 t., b. l. 45, 49; 2 t. 47). Dėl ginčijamo sandorio A. Č. tapo iš esmės nemoki, o A. Č. kreditorės – ieškovės teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti.

Dėl skolininkės A. Č. privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį. 

29.        CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Kolegija sprendžia, kad iš surinktų byloje įrodymų pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju A. Č. minėto sandorio sudaryti neprivalėjo, dėl to ginčo byloje nekilo.

Dėl skolininkės (A. Č.) ir atsakovės M. S. (ne)sąžiningumo.

30.       Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris. Šiuo atveju ginčo sandoris buvo atlygintinis (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

31.       Sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Nesąžiningumas – sąžiningumo priešybė, o skolininko ar trečiojo asmens nesąžiningumą patvirtinantys faktai turi būti įrodyti ne prielaidomis, bet konkrečiais byloje surinktais įrodymais.

32.       CK

33.       Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas – asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos tai aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas, o jos nustatytos CK 6.67 straipsnyje. Esant bent vienam šių atvejų skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas ir, norint šią prezumpciją paneigti, būtent jiems tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, šios prezumpcijos negali būti aiškinamos plečiamai. Nenustačius minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtintų aplinkybių, sandorio šalys laikomos sąžiningomis ir asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo. CK 6.67 straipsnio nuostatos taikomos tik kreditoriaus interesus pažeidžiantį sandorį sudariusioms šalims ir negali būti taikomos kitiems asmenims (ne sandorio šalims).

34.       Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje išvardytų nesąžiningumo prezumpcijų sąlygų teismas nenustatė. Byloje yra pateikti išsamūs ginčo sandorį sudariusių asmenų giminystės ir svainystės ryšius patvirtinantys įrodymai, tačiau tarp A. Č. ir M. S. jokių artimos, tolimos giminystės ar svainystės ryšių nėra nustatyta (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Vertinant ginčo sandorį naudingumo prasme, jis nėra akivaizdžiai nenaudingas kuriai nors iš jį sudariusių šalių. Iš dokumentų matyti, jog už ginčo butą M. S. sumokėjo 22 000,00 Eur, o pagal 2016 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenis šio buto vidutinė rinkos kaina buvo 23 500,00 Eur (1 t., b. l. 43–44). M. S. atstovų teigimu ginčo butas buvo apleistas, o tai pagrįstai pirmos instancijos teismui leido manyti, kad ginčo butas buvo parduotas už tuo metu jo būklę atitinkančią, be to, artimą vidutinei rinkos kainą (kitokių įrodymų byloje nepateikta).

35.       Pirmos instancijos teismas CK 6.67 straipsnyje išvardytų nesąžiningumo prezumpcijos sąlygų pagrįstai nenustatė bei padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją ar atsakovę M. S. laikyti nepakankamai apdairia bei sąžininga.

36.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinant ginčijamo sandorio šalies – ieškovės skolininkės A. Č. (ne)sąžiningumą, pirmos instancijos teismas teisingai pripažino jog yra pagrindas konstatuoti, jog A. Č. buvo nesąžininga. Akivaizdu, kad tarp šalių vyko ginčas dėl turto paveldėjimo ir vien jau tai buvo pagrindas A. Č. nerealizuoti paveldėto turto. Taip pat 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 bei kiti minėtos bylos dokumentai patvirtina, kad A. Č. buvo žinoma ir suprantama, jog, sudarydama ginčo sandorį, ji pažeis ar gali pažeisti savo kreditorės (ieškovės) teises (1 t., b. l. 10–17; 3 t., b. l. 76–82). Nuo 2015 m. liepos 22 d. A. Č. žinojo, jog ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra priimtas nagrinėti kasacine tvarka, nes tą dieną ji kreipėsi į advokatę dėl atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo (3 t., b. l. 76–79). Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, iš atstovės – advokatės R. M. A. Č. neabejotinai turėjo būti žinoma, kad minėtas ginčas nėra išspręstas galutinai ir tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo galutinai bus aišku ar ieškovės reikalavimai A. Č. atžvilgiu pagrįsti.

37.       Taigi esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. Č., realizuodama paveldėtą turtą, buvo nesąžininga.

Dėl ginčo buto pirkėjos atsakovės M. S. (ne)sąžiningumo. 

38.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų, paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų oficialių ar privačių šaltinių.

39.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu M. S. buvo žinoma apie ieškovės teises į ginčo butą ar teisminius ginčus su ieškove. Iš M. S. atstovų paaiškinimų matyti, kad M. S., sudarydama ginčo sandorį, elgėsi pakankamai pagal savo amžių ir supratimą apdairiai – ji sužinojo iš notarės, kuria pasitikėjo dėl anksčiau vykdytų sandorių, kad perkamas butas nėra įkeistas hipoteka, neapsunkintas jokiai apribojimais ar duomenimis apie teisminius procesus. Tai patikrino notarė V. B., kuri šioje byloje buvo pateikusi atsiliepimą į pradinį ieškinį (1 t. b. l. 120). Nesant viešuose registruose duomenų apie apribojimus ir teisminius ginčus M. S. neturėjo pagrindo A. Č. laikyti nesąžininga. Dėl aukščiau minėtų priežasčių bei fakto, jog duomenų apie A. Č. ginčą dėl turto bei skolą viešuose registruose nebuvo, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovė M. S. bei notarė buvo nepakankamai rūpestingos, apdairios ir sąžiningos vien todėl, kad konstatuotas A. Č. nesąžiningumas. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad abejonių turėjo kilti dėl to, kad parduodamas vienintelis turtas, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neturi pareigos tikrinti nei notarė nei sandorio šalis, dėl to nėra pagrindo atsisakyti sudaryti sandorio.

40.       Kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir jos atstovės argumentai dėl A. Č. ir M. S. draugiškų ar kitokių artimų santykių neįrodyti. Pritartina pirmos instancijos teismo argumentams, kad vien tai, kad asmenys ar jų sutuoktinių giminės (šiuo atveju A. Č. anyta) gyveno ar turėjo nekilnojamojo turto netolimu atstumu tame pačiame Prienų mieste tokių aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia. Tarp A. Č. ir atsakovės M. S. amžiaus skirtumas 28 metai, todėl interesų bendrumas mažai tikėtinas. Atsakovės M. S. atstovai draugystes ar bendravimą tarp nuolat gyvenusios Kaune ir iš čia kilusios A. Č. bei netoli Prienų gyvenusios M. S. ar jų šeimų neigia, o tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apie parduodamą butą M. S., jos atstovų teigimu, sužinojo iš kabojusio skelbimo. Pasvarstymai apie atsakovės M. S. vaikų galimai bendrą mokymąsi vidurinėje mokykloje su A. Č. sutuoktiniu trečiuoju asmeniu K. Č. įrodymais taip pat neparemti.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, kad  iš byloje surinktų įrodymų apie šalių giminaičius, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, nėra pagrindo spręsti, kad A. Č. ir M. S. iki ginčo sandorio sudarymo buvo draugės, kaimynės ar jas siejo kitokie artimi tarpusavio ryšiai, kurie padidina nesąžiningumo prieš kreditorių tikimybes.

42.       Tai, kad mirus A. Č., atsakovės M. S. marti padėjo A. Č. sutuoktiniui trečiajam asmeniui K. Č. suforminti ieškovės skolininkės – A. Č. palaidojimo dokumentus, apeliacinės teismas nelaiko įrodymu apie buvusius draugiškus santykius. Kaip matyti iš M. S. atstovų paaiškinimų M. S. marti A. S. teikia Birštono savivaldybėje pirminę teisinę pagalbą ir iš žmogiškų paskatų ji padėjo prastai matančiam žmogui, kuris į ją kreipėsi, sutvarkyti palaidojimo dokumentus. Šį asmenį ji žinojo nuo ginčo buto apžiūros, kurioje dalyvavo, kai M. S. dar tik ketino pirkti tą butą. Kaip matyti, laidojimo dokumentų tvarkymas vyko po 3,5 metų nuo ginčo sandorio sudarymo, įrodymų apie A. Č. ir M. S. šeimų draugystes, bendravimą, giminystės ryšį byloje nesant, šios aplinkybės niekaip nesietinos su ginčo sandorio sudarymu. Dėl šių nurodytų aplinkybių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tai, kad A. S. padėjo K. Č. palaidoti A. Č. ir už jį teikė prašymą dėl laidojimo, patvirtina sandorio šalių artimus ryšius, kas gali būti pagrindu įžvelgti nesąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Kolegija sprendžia, kad niekaip nėra paneigta aplinkybė, kad būtent po sandorio buvo susipažinta ir K. Č. pagelbėta einant tiesiogines pareigas bei atpažinus kaip A. Č. sutuoktinį.

43.        Pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių nesąžiningų M. S. ketinimų sudarant ginčo sandorį. Pinigų perdavimo faktas yra nurodytas ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartyje (4.1, punktas), surinktais byloje įrodymais jis nėra nuginčytas. Atmestinas apeliantės argumentas, jog jai akivaizdu, kad pakvitavimas apie pinigų perdavimo faktą parengtas bylos nagrinėjimo metu, kadangi objektyvių įrodymų apie tai byloje nėra pateikta, tai tik hipotetinė ir deklaratyvi ieškovės pozicija (CPK 177, 178 straipsniai).

44.       Apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas nevertino, kad atsakovė M. S. hipotekos sutartimi užtikrino paskolos atsakovei UAB „Rapidus.lt“ suteikimo ir loginės sekos, tarp kelių sandorių, nes jei M. S. būtų turėjusi lėšas, ji būtų paskolinusi savo sūnui, o ne pirkusi butą, vertintini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, niekas negali asmeniui uždrausti sudaryti pirkimo-pardavimo, įkeitimo sandorių ir atsakovės sūnui S. S. esant verslininkui, jis galėjo padėti atsakovei – savo mamai priimti jai ir sau pačiam naudingus sprendimus, turėti ir butą ir gauti jo vadovaujamai bendrovei paskolą, ko pasėkoje sėkmės atveju tai naudinga abiem, juolab atsižvelgiant į šią dienai esančias aplinkybes, kad atsakovės M. S. globėju yra jos sūnus. Apeliacinės instancijos teismas šiuose sandoriuose įžvelgia normalią šeimos verslo praktiką, bet ne nesąžiningumą. 

45.       Pirmos instancijos teismas iš surinktų byloje įrodymų padarė teisingą išvadą, jog ieškovė neįrodė, ginčo sandorio pirkėjos M. S. nesąžiningumo bei pagrįstai sprendė, jog tikėtina, kad atsakovė M. S., įsigydama iš A. Č. ginčo butą, siekė tapti šio turto tikrąja savininke, juolab, kad po buto įsigijimo ji pati pradėjo mokėti mokesčius (2 t., b. l. 55).

46.       Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ir jos atstovės nurodytus argumentus dėl atsakovės M. S. blogos sveikatos būklės ginčo sandorio sudarymo metu nes: 1) sandorių sudarymui amžiaus riba įstatymuose nenustatyta; 2) ginčo sandorį tvirtino valstybės įgaliota pareigūnė – notarė, kuriai nekilo abejonių dėl M. S. veiksnumo; 3) vėliau M. S. nustatytas neveiksnumas nepaneigia normalios jos psichinės sveikatos sandorio sudarymo metu, juolab, kad (duomenys neskelbtini) jai diagnozuota tik 2017 m. vasario 7 d. (2 t., b. l. 181, 182); 4) byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina M. S. gebėjimą pačiai atsiimti gaunamas pensijas pašto skyriuje iki 2016 m. spalio 31 d. (2 t., b. l. 108); 5) 2018 m. balandžio 24 d. Alytaus teismo civilinės bylos Nr. 2YT-82-1023/2018 sprendime nurodytos aplinkybės nepaneigia tinkamos psichinės būklės ginčo sandorio metu, nes jame nurodyta apie M. S. sveikatos blogėjimą 3–4 metų laikotarpiu, o demencijos pradžios laikas nekonkretizuotas (3t., b. l. 97–102); 6) nagrinėjamu atveju sandoris ginčijamas ne dėl jį sudariusio asmens valios ydingumo, bet actio Pauliana pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria šiems pirmos instancijos teismo argumentams. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais atmestini apeliantės argumentai, jog 2018 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad jau 2014–2015 m. atsakovei M. S. prižiūrėti buvo samdomas žmogus ir ji neveiksni buvo nuo 2013–2014 metų. Tai, kad senyvo amžiaus asmeniui kartais yra reikalinga pagalba, nesudaro pagrindo spręsti apie jo veiksnumo būklę iki tol kol šio fakto nenustato teismas sprendimu, atsižvelgdamas į eksperto išvadas.

47.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės nurodytą argumentą, kad elgesys pirmos instancijos proceso metu suponuoja nuomonę, kad atsakovės turėjo tikslą išvengti įvykdyti prievolę ieškovės atžvilgiu, nes atsakovai samdė tą patį advokatą. Kolegija sprendžia, kad atsakovams atsikirtinėjant į ieškinį dėl panašių faktinių aplinkybių bei prieš tuos pačius įrodymus byloje, nesutinkant su ieškiniu reiškiamu jiems visiems, yra netgi racionalu samdyti tą patį advokatą, kadangi taip galima patirti mažesnes bylinėjimosi išlaidas, be to teisės aktai tokio draudimo ar rekomendacijų kreiptis į skirtingus advokatus nenumato. Apeliantės argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

48.       Taigi kolegija sprendžia, kad byloje nenustačius atsakovės M. S. nesąžiningumo, nesant vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu negalimas, todėl ieškinys šioje dalyje pagrįstai atmestas (CK 6.66 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, CPK 185 straipsnis). Taip pat pagrįstai spręsta, kad netenkinus reikalavimo dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nėra teisinio pagrindo spręsti reikalavimų dėl restitucijos taikymo ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes tai yra išvestiniai reikalavimai. Šioje dalyje skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kompensacijos priteisimo

49.       Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo jai iš proceso metu mirusios A. Č. yra pagrįstas ir priteisė 550,00 Eur kompensacijos sumą iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (mirusiosios procesinių teisių perėmėjos), ieškovei G. D.. Sprendė, kad butai, kurių ½ dalis priklausė ieškovei kaip R. R. turto paveldėtojai, buvo parduoti už 52 410,00 Eur sumą, kurios pusė priklausė ieškovei. Šiuo atveju ieškovė, prašydama naikinti vieno ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį ir tikėdamasi, kad ieškinys bus patenkintas bei laikydama, kad yra A. Č. parduotų butų verčių skirtumas, prašė priteisti jai 550,00 Eur kompensaciją už A. Č. tekusią didesnę paveldėto turto dalį. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad reikalauti priteisiamos sumos dydį bei formuoti reikalavimus gali tik ieškovė, todėl vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalimi, 5.12 straipsniu, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalimis, 185 straipsniu, ieškovei šią kompensacijos sumą ir priteisė iš Lietuvos Respublikos atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko – mirusios atsakovės A. Č. procesinių teisių perėmėjos, kuri buvo pakeista nagrinėjamos bylos procese. 

50.       Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka, šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas.

51.       Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu A. Č. mirė, o jos palikimo įpėdiniai nepriėmė. Nei vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, paveldimas turtas pereina valstybei, kuri perima palikėjos A. Č. ne tik materialines, bet ir procesines teises bei pareigas, todėl šiuo atveju atsakove yra įtraukta valstybė (CK 5.1 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles valstybei, kaip ir kitiems įpėdiniams, atsiranda ne nuo palikėjo turto įforminimo, bet nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2014 m. balandžio 14 d. Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016). Palikimą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusias prievoles (paveldėtus ir atsiradusius įsipareigojimus), susijusias su paveldimu turtu (2013 m lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013). Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė valstybė atsako už palikėjos skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). 

52.       Tačiau pirmos instancijos teismas, konstatuodamas šias aplinkybes bei byloje nustatęs faktus, kad A. Č. turto nėra likę, padarė neteisingą išvadą, kad iš valstybės reikia priteisti ieškovės reikalaujamą kompensaciją už mirusiajai A. Č. tekusią didesnę turto dalį 550 Eurų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia išvada prieštarauja CK 5.62 straipsnio 3 daliai, kadangi konstatavus faktą, kad po A. Č. mirties turto neliko, nėra pagrindo iš valstybės, kaip turto paveldėtojos, ieškovei priteisti ir piniginės kompensacijos, nes valstybė kaip paveldėtoja realiai jokio turto nepaveldėjo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, teismas, nusprendęs priteisti iš valstybės 550 Eur, papildomai į sprendimo rezoliucinę dalį įrašė sakinį, kad valstybė už priteistas sumas atsako, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

53.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatytų sprendimo rezoliucinei daliai, taip pat sprendimas neatitinka CPK 267 straipsnio, draudžiančio priimti sąlyginius sprendimus. CPK 270 straipsnio 5 dalis nustato, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti aiški, nedviprasmiška teismo išvada ieškinį patenkinti visiškai, iš dalies arba atmesti. Išnagrinėjęs šią bylą teismas nustatė, kad mirusioji A. Č. savo mirties dieną turto nepaliko, todėl, taikydamas jau minėtą CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valstybė už palikėjos skolas atsako paveldėto turto ribose, turėjo ieškinį atmesti. Jeigu po kurio laiko paaiškėtų, kad mirusios A. Č. vardu atsirastų paveldimo turto, kuris šiuo metu nėra žinomas, tai galėtų būti kito ieškinio dalykas.

54.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad  pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius bei atsakomybę už palikėjo skolas, kai turtas pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), tačiau teismo sprendimo rezoliucinę dalį suformulavo netinkamai, nesilaikė CPK 270 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl sprendimo rezoliucinė dalis ištaisytina ir šioje dalyje priimtas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos procese

55.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Rapidus.lt“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos jų prašomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai.

56.       Apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 8,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl iš ieškovės valstybei jos priteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškovei G. D. priteista 550,00 Eur kompensacija ir 28,00 Eur už advokato teisines paslaugas panaikinti, šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur  (septynis šimtus eurų) už teisines paslaugas.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rapidus.lt“, juridinio asmens kodas 170630266, 300,00 Eur  (tris šimtus eurų) už teisines paslaugas

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,10 Eur (aštuonis eurus 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).   

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                                                             Diana Labokaitė 

                Lina Žemaitienė