Teismingumo byla Nr. T-91/2016

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04213-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

                                                  (S)

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. R. dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė:

Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ieškinys atsakovui A. R., kuriuo ieškovas prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1197-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Vilniaus rajone“ dalį, pagal kurią įsakyta atsakovui A. R. parduoti 0,50 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 1997 m. sausio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią atsakovui A. R. buvo parduoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją natūra – valstybės nuosavybėn grąžinti atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. R. grąžinti 248 Eur.

Bylą nagrinėjančiam Vilniaus rajono apylinkės teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Nutartyje teismas nurodo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. T-74/2013, 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84/2013). Tačiau Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra pažymėjusi, kad reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto administracini aktą yra administracinio teisinio pobūdžio ir tik panaikinus administracinį aktą galės būti sprendžiamas klausimas dėl byloje pareikštų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, todėl ginčijamas administracinis aktas lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutartis byloje          Nr. T-34/2015).

Ieškinio reikalavimą šioje byloje dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neteisėto perleidimo atsakovui ieškovas grindžia netinkamu imperatyvių Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ taikymu. Ieškovas taip pat pažymi, kad įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje esančioje atsakovo žemės sklypų archyvinėje byloje esančius dokumentus, susijusius su asmeninio ūkio žemės sklypų (duomenys neskelbtini) privatizavimu, nustatyti galimi šių dokumentų neatitikimai jiems keliamiems reikalavimams, galimai neteisėti dokumentų pakeitimai, ištaisymai, dėl neteisėtų veiksmų atlikimo su atsakovo žemės sklypų archyvinėje byloje esančiais dokumentais, susijusiais su asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimu, buvo sudarytos sąlygos neteisėtam Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymui Nr. 1197-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Vilniaus rajone“ atsirasti. Ieškovas taip pat teigia, kad minėtas įsakymas buvo neteisėtas, nes juo buvo patenkintas atsakovo 1995 m. spalio 16 d. prašymas, kuris buvo pateiktas akivaizdžiai praleidžiant imperatyviai nustatytą terminą.

Taigi byloje yra keliami administracinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau, Vilniaus rajono apylinkės teismo nuomone, reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo laikytini išvestiniais iš pirmojo reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo – tik panaikinus anksčiau nurodytą administracinį aktą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl byloje pareikštų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Todėl, manytina, kad vyraujančiu pripažintinas administracinis teisinis santykis.

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės įsigijimo teisėtumo. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas yra civilinis sandoris. Nepaisant pirkimo–pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, tokie teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis ar atsisakantis ją parduoti subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartį byloje Nr. T-12/2016, 2013 m. liepos 26 d. nutartį byloje Nr. T-91/2013,    2012 m. sausio 5 d. nutartį byloje Nr. T-1-2012). Ieškovo reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo dalies, kuria nuspręsta parduoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą asmeniniam ūkiui, panaikinimo yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiais. Taigi šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Kitais reikalavimais – dėl minėto įsakymo pagrindu sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, ieškovas siekia pakeisti tarp valstybės ir atsakovo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Bylą nagrinėjantis teismas turės vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindo teisėtumą,     t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Dėl to Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

           Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. R. dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia grąžinti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.