Administracinė byla Nr. eA-1024-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08488-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 23S152411 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) suteikimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Atsakovas nepakankamai išnagrinėjo jos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos nurodytų aplinkybių nebus persekiojama savo kilmės valstybėje, todėl priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.2. Pareiškėjos apklausų metu pateikta informacija patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos prielaidos, leidžiančios daryti išvadą, jog pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji gali būti persekiojama dėl savo politinių įsitikinimų. (duomenys neskelbtini).
2.3. Atsakovas, spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjai, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoja, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Tačiau Migracijos departamentas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjos pateikto prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas neįvertino perspektyvinės pareiškėjos persekiojimo rizikos galimybės ir taip netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes pabėgėlio statuso suteikimo galimybės kontekste. Tos aplinkybės, kurias ji nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai.
2.4. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog „<...> (duomenys neskelbtini)“ Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamento Sprendime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą.
3. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad jos pasakojimas yra nuoseklus ir pakankamai detalus, kiek tai galima reikalauti iš prieglobsčio prašytojo, pareiškėjos patikimumas Sprendime nėra ginčijamas. Pareiškėja baiminasi (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
5.1. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog atsakovas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Pareiškėja buvo apklausta Migracijos departamente 2022 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. rugpjūčio 1 d., įvertinti jos pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) pilietės pasas, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kiti dokumentai). Prieglobsčio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta kilmės valstybės informacija. Pagal visus turimus duomenis buvo padaryta išvada, jog aktualių aplinkybių visuma ((duomenys neskelbtini)) savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jai kyla reali persekiojimo grėsmė.
5.2. Kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien už (duomenys neskelbtini) piliečiams savaime gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė ar kiti persekiojimui prilygstantys veiksmai. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių aplinkybių (viešai valdžios nekritikavo, socialiniuose tinkluose nesireiškė, praėjus keleriems metams (duomenys neskelbtini) į teisėsaugos akiratį nėra patekusi, gyvendama Lietuvoje, viešai neragino imtis veiksmų prieš režimą ir pan.). Turima kilmės valstybės informacija apie aktualius įvykius (duomenys neskelbtini) bei teisėsaugos taikomus metodus nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga tendencingai ir kryptingai stebi ir persekioja užsienyje gyvenančius ir akcijose dalyvaujančius asmenis. Pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini) teisėtai, jai nebuvo sudarytos kokios nors kliūtys išvykti. Iki pat išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėja mokėsi ((duomenys neskelbtini)), dirbo. Kaip teigė pati pareiškėja apklausų metu, dėl (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nepagrindžia prielaidos, jog toks motyvas ir tikslas atsirado po prieglobsčio prašytojos išvykimo iš kilmės valstybės, t. y. nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojos profilis (valdžios viešai nekritikavo, nėra žinoma aktyvistė ar žurnalistė, akcijų organizatorė) ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.
5.3. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Ginčijamame Sprendime perspektyvinė rizika yra įvertinta pareiškėjos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas. Ginčo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
5.4. Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjos N. S. skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios.
8. Iš bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasiprašė prieglobsčio. Savo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė ginčijamą Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Sprendimas priimtas dėl to, jog, įvertinus pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, kurį lemia jos turimos arba jai priskirtos asmeninės savybės. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
9. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi ir citavo įvairius šaltinius apie pareiškėjos kilmės valstybės situaciją 2020–2022 m., t. y. „Amnesty International“, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, „Freedom House“, „Human Rights Watch“, tarptautinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių tyrimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas tyrimo metu rėmėsi naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Šiuo atveju Migracijos departamentas iš surinktos kilmės šalies informacijos padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikia duomenų, kurie paneigtų tokią informaciją. Taip pat nėra informacijos, jog pareiškėja būtų žinoma opozicijos veikėja.
10. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad vien tik (duomenys neskelbtini) savaime nesudaro pagrindo pagrįstai baimei dėl persekiojimo realumo, nes nesiremia individualiomis pareiškėjos savybėmis ar su ja susijusiomis aplinkybėmis. Teismas vertino, kad šią išvadą patvirtina ir tai, kad pati pareiškėja iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo mėn. nebuvo sulaukusi jokių persekiojimo veiksmų, nepaisant to kad, kaip pati pareiškėja nurodė apklausos metu, nuotraukos su jos dalyvavimu (duomenys neskelbtini) paėmus dukros telefoną, tapo prieinamos (duomenys neskelbtini) institucijoms. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) likęs jos vyras taip pat negavo jokių pranešimų iš institucijų apie jai atliekamus veiksmus (šaukimų ir pan.). Pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) išvyko legaliai, su savo dokumentais, į Lietuvą atvyko per (duomenys neskelbtini), vertinant, kad (duomenys neskelbtini) naudoja bendras paieškomų asmenų sistemas, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) tarnybos nematė kliūčių pareiškėjos patekimui į Lietuvą. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjos nurodomi teisėsaugos pareigūnų grasinimai dukrai, jog bus sulaikyta ir jos mama, nėra tikėtini, nes institucijos, turėdamos vaizdo įrodymus apie (duomenys neskelbtini), galėjo imtis jos persekiojimo, tačiau to nedarė. Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog Migracijos departamentas rėmėsi vien tik retrospektyviniu vertinimu (kaip pareiškėja argumentuoja), nes aplinkybę apie tai, kad pareiškėjos persekiojimas nevyko, vertino kilmės šalies informacijos kontekste.
11. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų kilmės šalies informacijos tyrimą, kuris rodo, kad (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kurie leistų priskirti pareiškėjos dukrą vienai iš paminėtų kategorijų. Ši informacija vertinta kartu su aplinkybe, kad pareiškėja nebuvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesio. Taigi nekyla abejonių dėl šiuo aspektu Migracijos departamento padarytos išvados, kad pareiškėjos dukros profilis neleidžia daryti išvados, kad dėl dukros veiklos kiltų pagrįsta persekiojimo baimė kilmės šalyje.
12. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos veiklą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės veikloje Lietuvoje, tačiau nėra duomenų, kad būtų viešai pasisakiusi – nei minėtose akcijose, nei „(duomenys neskelbtini)“ laidoje (kurioje ji nufilmuota tarp žiūrovų). Skundžiamame Sprendime įvertinta kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas įvertino, kad praėjus beveik metams po „(duomenys neskelbtini)“ laidos, kurioje pareiškėja dalyvavo, nebuvo pradėti jokie jos persekiojimo veiksmai, todėl nelaikytina, kad (duomenys neskelbtini) režimas vertintų pareiškėją kaip grėsmę.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėja jai kylančią grėsmę kilmės šalyje sieja su turimomis politinėmis pažiūromis bei kad už jų turėjimą ji būtų baudžiama. Teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu yra aktuali naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, t. y. ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. C-151/22 (toliau – ir ESTT sprendimas). Šiame sprendime ESTT pasisakė, kad vertinant, ar politinės pažiūros gali lemti persekiojimą grįžus į kilmės šalį, reikia atsižvelgti į tai, ar sukėlė įtarimų galimiems persekiotojams ir tuo atveju, kai neįrodoma, kad sukėlė tokių įtarimų, reikia vertinti nurodytų politinių pažiūrų tvirtumą ir galimus veiksmus, kurių jis ėmėsi šioms pažiūroms propaguoti. Teismas akcentavo, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog nėra žinoma aktyvistė (2023 m. lapkričio 7 d. papildomi paaiškinimai). Pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad dalyvaudama (duomenys neskelbtini) bendruomenės akcijose Lietuvoje aktyviai reiškė poziciją, organizavo šias akcijas, t. y. jos profilis neviršija eilinio akcijos dalyvio profilio (pateiktose nuotraukose matosi, kad jos dalyvavimas yra daugiau pasyvus). Iš pateikto pasakojimo ir įrodymų negalima identifikuoti konkrečių pareiškėjos politinių įsitikinimų ir pareiškimų, kurie būtų turėję pritraukti (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį. Pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų apie darbą organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Pareiškėjos ir šios organizacijos paaiškinimai apie jos veiklą organizacijoje yra gana abstraktaus pobūdžio (šabloniniai). Tuo labiau, negalima daryti išvados, kad apie tokią pareiškėjos veiklą būtų žinoma (duomenys neskelbtini) institucijoms. Taigi sugretinus šias aplinkybes su kilmės šalies informacija (nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) institucijos sektų visas savo piliečių veiklas užsienyje), negalima daryti išvados apie pagrįstą baimę būti persekiojamai būtent dėl aptariamos politinių įsitikinimų raiškos būnant Lietuvoje.
14. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) tariamai kylančias grėsmes yra bendro pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia dėl su ja susijusių individualių aplinkybių.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijama pareiškėjos išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) ir jos institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, tačiau teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjos teiginiai įvardytos grėsmės galėtų būti individualiai taikytini pareiškėjai. Taigi pareiškėja nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Įvertinęs kilmės valstybės informaciją, teismas konstatavo, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.
16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjos pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Nepatenkinęs pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
17. Pareiškėja N. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą.
18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
18.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančiomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, kuriose nustatytas aukštesnis įrodinėjimo standartas nei tas, kuris turėtų būti taikomas pagal galiojančią Aprašo redakciją. Pagal Aprašo 99.1 punktą, atliekant vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina. Tai lėmė, kad teismas šioje byloje netinkamai įvertino vieną iš pagrindinių pabėgėlio sąvokos elementų – ar pareiškėjos baimė patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta. Byloje pritaikius tinkamą rizikos įrodinėjimo standartą, pareiškėjos atsakovui pateikti įrodymai ir byloje esanti kilmės valstybės informacija (tiek surinkta atsakovo, tiek pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose pateikta informacija) būtų pakankami konstatuoti aplinkybei, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta.
18.2. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjai kylančią riziką dėl (duomenys neskelbtini). Tiek atsakovo, tiek pareiškėjos pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nevertino ir kilmės valstybės informacijos apie režimo kritikų persekiojimą. Pareiškėja pateikė išsamius įrodymus, kad (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad ji priklauso minėtai persekiojamų asmenų grupei. Be to, analogišką veiklą vykdžiusi pareiškėjos dukra jau buvo sulaikyta, jai iškelta baudžiamoji byla. Pareiškėjos pasakojimo teiginiams apie jai netiesiogiai išreikštus grasinimus turėjo būti taikoma abejonės privilegija. Pareiškėjos pasakojimas apie jai išreikštus netiesioginius grasinimus ir apie atliktą kratą, kurios metu paimtas telefonas su protestų vaizdine medžiaga, patvirtina, jog ji pati ir jos šeima yra identifikuota (duomenys neskelbtini) teisėsaugos kaip potencialūs režimo kritikai, taip pat tikėtina, kad teisėsauga turi kompromituojančios informacijos, kuri gali patvirtinti jos (duomenys neskelbtini). Kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, susijusiose su (duomenys neskelbtini) patiriamu persekiojimu, asmens identifikavimo aplinkybė yra laikoma reikšminga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje eA-2224-520/2023 38 p.).
18.3. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nepaisė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos, nes neįvertino aplinkybės, kad analogiško profilio pareiškėjos dukra praėjus dvejiems metams po ((duomenys neskelbtini)) patyrė persekiojimą. Pareiškėja taip pat pateikė individualias riziką patirti persekiojimą didinančias aplinkybes: ji dalyvavo (duomenys neskelbtini), kurių metu išreiškė kritišką poziciją režimo atžvilgiu (pavyzdžiui, skanduodama „(duomenys neskelbtini)“), ji buvo pavaizduota nuotraukoje socialiniuose tinkluose, kurioje ji laiko valdžiai kritiškus plakatus, kai kuriuose (duomenys neskelbtini) pareiškėja netgi buvo nufilmuota ir šie vaizdo įrašai buvo patalpinti į socialinius tinklus su daugybe peržiūrų. Pareiškėjai taip pat buvo netiesiogiai pagrasinta, kad ir ji bus sulaikyta artimiausiu metu. Šios individualios aplinkybės, jas vertinant kartu su surinkta kilmės valstybės informacija apie tebesitęsiantį (duomenys neskelbtini) dalyvių persekiojimą, yra pakankamos konstatuoti, jog pareiškėjos baimė grįžus į (duomenys neskelbtini) patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįsta.
18.4. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjai kylančią riziką dėl politinių pažiūrų. Teismas neteisingai interpretavo ESTT sprendimo reikšmę, nes asmens žinomumą iš esmės prilygino pažiūrų tvirtumui, nors šie du reiškiniai nebūtinai yra susiję. Remiantis ESTT sprendimo aiškinimu ir vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2022 m. kovo 22 d. sprendimu byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20), byloje buvo būtina įvertinti tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) negalėtų laisvai, t. y. nesulaukdama persekiojimo, išreikšti politinių pažiūrų (dalyvauti opozicijos protestuose prieš neteisėtą režimą, antikarinėse demonstracijose, naudoti nacionalinę simboliką, teikti pagalbą opozicinėms organizacijoms ir pan.), kurios jai yra ypač svarbios, jos viešai reiškiamos reikšmingai ilgą laiką, tapusios neatskiriama jos pasaulėžiūros ir identiteto dalimi, todėl vienareikšmiškai vertintinos kaip tvirtos, tačiau nei teismo, nei atsakovo toks vertinimas nebuvo atliktas, klaidingai susikoncentravus išimtinai į pareiškėjos žinomumo aspektą.
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde atrinktai cituoja ESTT sprendimą. Tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimuose buvo vertinta pareiškėjos individuali situacija, sprendžiant, ar prieglobsčio prašytoja pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojama dėl savo politinių pažiūrų, kurias jai gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jos kilmės šalyje. Pareiškėjos atveju tokių individualių aplinkybių nebuvo nustatyta. Minėtame ESTT sprendime teismas pasisakė, kad prašytojo nurodytų politinių pažiūrų tvirtumas ir galimi veiksmai skleidžiant šias pažiūras yra reikšmingi aspektai atliekant individualų jo prašymo vertinimą pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95) 4 straipsnio 3 dalį, tačiau svarbu nustatyti ir kitą svarbų elementą, kad jie galėjo arba galėtų kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams prašytojo kilmės šalyje ir kad grįžęs į šią šalį prašytojas gali būti persekiojamas. Taigi vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėja nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Priešingai nei teigia pareiškėja, buvo ištirtos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir motyvuotus sprendimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
23. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjos argumentus, neatsakė į visus pareiškėjos teiginius, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
25. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
26. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
27. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
32. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
33. Pareiškėjos prašymas suteikti jai pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini).
34. Paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tyrimo metu rėmėsi naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju Migracijos departamentas iš surinktos kilmės šalies informacijos padarė išvadą, kad tik maža dalis (duomenys neskelbtini) dalyvavusių asmenų sulaukia persekiojimo. Asmeniui rizika nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) padidėja dėl asmens žinomumo, priklausymo opozicinei grupei, dėl vykusio sulaikymo protestų metu, taip pat su persekiojimu rizikuoja susidurti žinomų režimo kritikų artimieji. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikia duomenų, kurie paneigtų tokią informaciją. Taip pat nėra informacijos, jog pareiškėja būtų žinoma opozicijos veikėja. Vien tai, kad pareiškėjos dukra buvo sulaikyta, nereiškia, kad ir pareiškėja turėtų sulaukti padidinto (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų dėmesio. Ypač pažymėtina, jog pati pareiškėja iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) nebuvo sulaukusi jokių persekiojimo veiksmų, nepaisant to kad, kaip pati pareiškėja nurodė apklausos metu, nuotraukos su jos dalyvavimu (duomenys neskelbtini) paėmus dukros telefoną, tapo prieinamos (duomenys neskelbtini) institucijoms. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) likęs jos vyras taip pat negavo jokių pranešimų iš institucijų apie jai atliekamus veiksmus (šaukimų ir pan.). Pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) išvyko legaliai, su savo dokumentais, į Lietuvą atvyko per (duomenys neskelbtini), vertinant, kad (duomenys neskelbtini) naudoja bendras paieškomų asmenų sistemas, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) tarnybos nematė kliūčių pareiškėjos patekimui į Lietuvą.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos veiklą Lietuvoje – savanorystę organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavimą (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes išnagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas, kuris pažymėjo, jog pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės veikloje Lietuvoje, tačiau nėra duomenų, kad būtų viešai pasisakiusi – nei minėtose akcijose, nei „(duomenys neskelbtini)“ laidoje (kurioje ji nufilmuota tarp žiūrovų). Skundžiamame Sprendime įvertinta kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau kad sulaukti persekiojimo reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje. Migracijos departamentas įvertino, o pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad praėjus beveik metams po „(duomenys neskelbtini)“ laidos, kurioje pareiškėja dalyvavo, nebuvo pradėti jokie jos persekiojimo veiksmai, todėl nelaikytina, kad (duomenys neskelbtini) režimas vertintų pareiškėją kaip grėsmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitokioms išvadoms, nes pareiškėjos abejonės pirmosios instancijos teismo argumentais yra negrindžiamos aplinkybėmis, jog praėjus beveik metams po „(duomenys neskelbtini)“ laidos, kurioje pareiškėja dalyvavo, nebuvo pradėti jokie jos persekiojimo veiksmai.
36. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjai kylančią riziką dėl politinių pažiūrų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėja nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.
37. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jos nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jos kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jai kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
39. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų aplinkybių.
41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis