Civilinė byla Nr. e2A-5-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15177-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 15 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui V. P. ir jo atstovei advokatei L. D.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Š.,

atsakovės sodų bendrijos „Vėtrungė“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Š. atstovei advokatei R. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1574-877/2022 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei sodų bendrijai „Vėtrungė“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė ir A. Š..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2020 m. gegužės 15 d. parengtą nurodyto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovui nuosavybės teises į šį žemės sklypą buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o žemės sklypo ribos nustatytos pagal 2002 m. gegužės 23 d. abrisą, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Nesutariant su atsakove SB „Vėtrungė“ dėl žemės sklypo ribų, kadangi žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai bei atsakovės ribas apibrėžiantis dokumentas vienas kitam prieštarauja – ribos persidengia, dėl to buvo parengta UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. kovo 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla ir patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – NŽT Kauno r. skyrius) vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis, kuria panaikintas NŽT Kauno r. skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Matavimai buvo panaikinti vieninteliu pagrindu – dėl tos aplinkybės, jog ženklinant žemės sklypą vietoje, nebuvo išsiųsti kvietimai atsakovei SB „Vėtrungė“, kitų žemės sklypo kadastro duomenų bylos trūkumų nei NŽT Kauno r. skyrius, nei teismas nenustatė. Siekiant išspręsti ginčą, ieškovas kreipėsi į kitą matininką ir UAB „Geomatininkai“ pateikė NŽT Kauno r. skyriui 2020 m. balandžio 27 d. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinimui dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo. Skyrius 2020 m. gegužės 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-13630-(10.9 E.) nustatė, jog klaidingai paskaičiuota žemes vertė bei skiltyje „kitos pastabos“ nurodė: sklypas ties posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia su SB „Vėtrungė“ teritorija; dėl pravažiavimo vyko teisminis ginčas; žemės sklypų savininkams nesutariant dėl bendrų ginčytinų sklypų ribų ir kai jos nėra aiškios iš esamu dokumentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsniu, ribas nustato teismas. UAB „Geomatininkai“ pateikė NŽT Kauno r. skyriui 2020 m. gegužės 15 d. pataisytą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinimui. Ieškovas 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. birželio 3d. raštais pateikė paaiškinimus ir prašė patvirtinti pateiktą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Kauno r. skyrius 2020 m. birželio 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-26960-(10.9 E.) nustatė, jog ginčo žemės sklypas ties posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka SB „Vėtrungė“ ribos. Ieškovas pateikė skundą dėl NŽT Kauno r. skyriaus atsisakymo patvirtinti kadastrinius matavimus ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau –NŽT) 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. 1SS-1437-(5.59 E.) nurodė, kad atsižvelgdami į CK 4.45 straipsnio 1 dalies 7 dalies reglamentavimą ir į tai, kad ginčo ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų (plano Nr. (duomenys neskelbtini), Abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir generalinio plano), siūlome ginčo ribą vietovėje nusistatyti administracine tvarka, t. y. bendru ginčo žemės sklypo savininkų ir SB „Vėtrungė“ susitarimu, o nesusitarus dėl ginčitinos bendros žemės sklypo ir SB „Vėtrungė“ ribos nustatymo siūlome kreiptis į teismą. NŽT Kauno r. skyrius organizavo ieškovo ir atsakovės susitikimą 2020 m. rugsėjo 3 d. 10:00 val. ir 2020 m. rugsėjo 10 d. 10:00 val., tačiau atsakovei nepatvirtinus, kad jos atstovas dalyvaus, susitikimai buvo vis nukeliami. Taikaus susitarimo su atsakove rasti nepavyko, nepaisant ieškovo nuolatinių pastangų susisiekti su sodininkų bendrijos pirmininku, taip pat ieškovas dalyvavo SB „Vėtrungė“ 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusiame sodininkų susirinkime, tačiau bendrijos pirmininko buvo išvytas.

3.       Atsakovė SB „Vėtrungė“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad byloje ginčas iš esmės kyla dėl jos teritorijai priskirto kelio / pravažiavimo, kurį ieškovas, siekdamas teismine tvarka nustatyti ribą tarp žemės sklypų, norėtų paimti savo nuosavybėn. 1993 m. buvo parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas). Plano eksplikacijoje nurodoma, jog SB „Vėtrungė“ skirtas žemės plotas 60 800 kv. m., faktinis žemės plotas 60 596 kv. m., iš kurio 0,5544 ha sudaro keliai, vadovaujantis 1993 m. parengtu ir suderintu SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu (generaliniu planu), tarp sodininkų bendrijos nariui A. Š. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) SB „Vėtrungė“, ir SB „Vėtrungė“ suteiktos žemės sklypo ribos, yra pažymėtas kelias K10/150, kuris taškuose 2-3-4 ribojasi su ieškovo privačia valda. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 59 „Dėl žemės sklypų skyrimo Lietuvos Sodininkystės draugijos miesto įmonių ir įstaigų skyriams“ LSD Kauno mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriui „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“), buvo paskirta nuolatiniam naudojimui 6,1 ha žemės. Žemės naudojimo aktas pagal parengtus planus ir nustatytas ribas 6,08 ha žemės sklypui buvo išduotas 1970 m. gruodžio 29 d., o žemės naudojimas yra įrašytas žemės naudojimų registracijos 1970 m. lapkričio 1 d. knygoje Nr. 301/57. Pagal 1970 m. parengto LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektą, ginčo kelio / pravažiavimo, kaip ir dalis šiuo metu ieškovui priklausančio vandens telkinio, priklausė Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ teritorijai. Atsakovė teigė, kad ginčo kelias / pravažiavimas niekada nepriklausė (ir nebuvo naudojamas) ieškovui, ar jo motinai V. P., o 1970 m. parengtas LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektas yra pirmesnis už ieškovų minimą 1992 m. liepos 9 d. raudonųjų linijų planą. VĮ Registrų centre buvo pažymėtos SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos pagal 1993 m. parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), t. y. sodininkų bendrijos teritorija yra pažymėta kaip atskiras kadastro blokas, kuris sutampa su išplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodytomis bendrijos ribomis. Priimant 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą ir sprendimą, buvo žinoma, jog ginčo kelias / pravažiavimas priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai. Dėl to nebuvo pagrindo žemės reformos projektu tikslinti SB „Vėtrungė“ teritorijos, patikslinant bendro naudojimo teritorijos ribas, tuo sumažinant SB „Vėtrungė“ naudojamos žemės plotą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Nuo 2004 m., kuomet VĮ Registrų centre buvo pažymėtos ieškovo žemės sklypo ribos iki 2017 m., kuomet buvo atlikti ir patvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie buvo panaikinti teismine tvarka, ginčo kelias / pravažiavimas priklausė ir dabar priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai. Toks ieškovo žemės sklypo ribų pažymėjimas ieškovui buvo žinomas, bet, laikydamas, kad ribos buvo įregistruotos neteisingai, tokio ribų įregistravimo ieškovas neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas žemės sklypą įgijo administracinio akto pagrindu, natūra perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą. Tai, kad preliminariais matavimais ieškovui buvo pamatuotas mažesnis žemės sklypas, nei įregistruota VĮ Registrų centre, yra atsakinga valstybės institucija, vykdžiusi žemės reformą, kurios teises yra perėmusi NŽT, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovo sklypo ploto trūkumą spręsti SB „Vėtrungė“ naudojamos žemės sąskaita. Sodo teritorijos sodo suplanavimo projektai (generaliniai) planai, kaip vieninteliai minėtų projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, laikytini teritorijų planavimo dokumentais. Tuo tarpui patekimas į ieškovo ginčo žemės sklypą yra būtent per bendro naudojimo kelią / pravažiavimą, dėl to patekti į jam priklausantį žemės sklypą jokios kliūtys nėra daromos. Priešingai, ieškovas užkerta kelią SB „Vėtrungė“ nariui A. Š. patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pastatydamas tvorą ant A. Š. priklausančio žemės sklypo ir įrengdamas vartus ant ginčo kelio įvažiavimo. Atsižvelgiant į esamą faktinę situaciją, kelio / pravažiavimo naudojimą, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu buvo koreguotos (duomenys neskelbtini) geografinės charakteristikos, t. y. nustatant, kad ginčo kelias / pravažiavimas yra (duomenys neskelbtini) dalis. Šios aplinkybės ieškovui turėjo būti žinomos, kadangi tuo metu buvo rengiami jam priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie NŽT Kauno r. skyriui tikrinimui buvo pateikti tik 2020 m. balandžio 27 d., o patikslinus kadastrinius matavimus, teritoriniam skyriui kadastrinių matavimų byla tikrinimui buvo pateikta 2020 m. gegužės 15 d. Kadastrinius matavimus atliekantis matininkas turėjo matyti pakeistą ginčo kelio / pravažiavimo statusą. 2015 m. rugpjūčio 29 d. SB „Vėtrungė“ įvykusio susirinkimo metu, bendru sodininkų bendrijos narių sutikimu, sodininkų bendrijos narei S. Š. buvo leista išsipirkti ginčo kelią / pravažiavimą, besiribojantį su jai tuo metu priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) NŽT Kauno r. skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-516-(14.7.124.) buvo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi norimas išsipirkti žemės sklypo plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Atsakovė teigė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos negali būti patvirtintos pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo planą. Šiuo ginčo atveju nėra jokio pagrindo nustatyti ribą tarp žemės sklypų, kadangi riba tarp sklypų yra visiškai aiški, seniai nusistovėjusi ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Iki šiol jokio ginčo dėl jos nebuvo. Visi žemės sklypų dokumentai neprieštarauja vieni kitiems, be to neegzistuoja ir kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Ribos tarp žemės sklypų yra visiškai aiškios tiek natūroje, tiek iš esamų dokumentų, būtent tokiomis ribomis žemės sklypai yra naudojami jau daugiau kaip 50 m.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. su ieškiniu nesutiko, iš esmės nurodė argumentus analogiškus atsakovės nurodytiems. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad jam SB „Vėtrungė“ teritorijoje asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0824 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovui priklauso ginčo žemės sklypas, kuris nepriklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai. Tarp šių žemės sklypų yra įsiterpęs SB „Vėtrungė“ teritorijai priklausantis kelias / pravažiavimas, kuris ribojasi tiek su jo, tiek su ieškovo žemės sklypais. Šiuo keliu / pravažiavimu naudojasi jis ir ieškovas patekimui į jiems priklausančius žemės sklypus. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-119 ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-150 buvo koreguotos (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) geografinės charakteristikos, t. y. nustatant, kad ginčo kelias / pravažiavimas tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) dalis. Būtent šį kelią / pravažiavimą, administraciniais aktais pakeitus geografines (duomenys neskelbtini) charakteristikas, esantį (duomenys neskelbtini) dalimi, parengtais kadastriniais matavimais ieškovas siekia prijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. A. Š., kurio teisių perėmėjas yra A. Š., 1992 m. lapkričio 20 d. buvo parengtas SB „Vėtrungė“ nario sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  planas, kuris 1993 m. gruodžio 25 d. buvo patvirtintas žemėtvarkos tarnybos viršininko. Plane yra nurodomas statinių išdėstymas, kaip gretimybė yra pažymėtas 3,5 m privažiavimas, kuris yra SB „Vėtrungė“ ribose. Atsižvelgiant į parengtą planą, A. Š., 1994 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 0,0808 ha žemės sklypą. 1972 m. projektuojant sodo namelio statybą ir vėlesniais metais statant sodo sklype kitus statinius, nebuvo projektuojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) o patekimas į šiuo metu A. Š. priklausantį žemės sklypą, pagal statinių išdėstymą sklype, buvo projektuojamas per ginčo kelią / pravažiavimą (duomenys neskelbtini) dalyje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vienintelis patekimas į trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą yra per kelią / pravažiavimą (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje patikslintais kadastriniais matavimais ieškovas siekia prijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dėl ieškovo atliekamų veiksmų, užsitvėrus ginčo žemės sklypo dalį, dėl faktinio žemės sklypo naudojimo, jis neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančią valdą, todėl yra pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimu, NŽT šalių ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susijusioje 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 pasisakė, kad bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad tarp SB „Vėtrungė“ ir A. Š. bei V. P. jau daugelį metų vyko nesutarimai bei ginčai dėl įvažiavimo – kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją – priklausomumo ir žemės sklypų ribų. Nė viena iš ginčo šalių neginčijo aplinkybių, kad ginčo šalys savo žinioje turėjo žemės ribas nustatančius dokumentus, tačiau juose nurodyti duomenys dėl ginčo įvažiavimo kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją priklausomumo bei ribų skyrėsi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad „Bylos šalių (A. Š., SB „Vėtrungė“ ir V. P.) ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę ir, siekiant išspręsti šią problemą, reikia vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata. Kadangi minėtoje byloje buvo panaikinti UAB „Geomastas“ matininko atlikti matavimai, šiuo metu pagal VĮ „Registrų centras“ duomenimis galioja ginčo žemės sklypo preliminarūs matavimai atlikti 2002 m. gegužės 20 d. Ieškovui Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,24 ha ginčo žemės sklypą. Pagal UAB „Geomatininkai“ matininko parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškiniu prašoma nustatyti žemės sklypo ribas, žemės sklypo plotas yra 0,2475 ha. Žemes sklypo kadastro duomenų bylos 2020 m. birželio 30 d. tikrinimo akte Nr. KAM-26960-(10.9 E.) nenustatyta, kad yra viršijama žemės sklypo ploto leistina paklaida. NŽT Kauno r. skyrius, vykdydamas NŽT direktoriaus pavedimą, mėgino spręsti ginčą taikiai, organizavo suinteresuotų asmenų susitikimą, kurio metu turėjo būti siūloma ginčą dėl bendros žemės sklypo ir SB „Vėtrungė“ ribos spręsti administracine tvarka, tačiau SB „Vėtrungė“ pirmininkas ir ieškovas į susirinkimą neatvyko. Pagal SB „Vėtrungė“ generalinį planą 1:500, patvirtintą 1993 m. gruodžio 25 d. Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko E. R., ginčo plotas esantis tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2, patenka į SB „Vėtrungė“ teritoriją. Ginčo žemės sklypo privatizavimo byloje, esančio šio žemės sklypo raudonųjų linijų plano M 1:500, kurį patvirtino 1992 m. liepos 9 d. Kauno rajono vyr. architektas A. U. nurodyta, kad ankščiau minėtas ginčo žemės plotas patenka į ieškovo žemės sklypo teritoriją. Privažiavimas ieškovui priklausančio žemės sklypo teritorijai priskirtas ir 2002 m. gegužės 23 d. sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso, taip pat 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane M 1: 5000. NŽT dėl vienas kitam prieštaraujančių dokumentų negali nustatyti, ar ginčo teritorija ir joje esantis kelias buvo priskirti SB „Vėtrungė“ teritorijai ar ginčo žemės sklypui.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Š. naudai 4 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Dėl SB „Vėtrungė“ ribų. Teismas, sulyginęs SB „Vėtrungė“ generalinį planą su raudonųjų linijų planu, nustatė, kad jų riba tarpusavyje nėra suderinta, tačiau, koks tiksliai yra neatitikimas, be tikslių specialių žinių turinčių asmenų paskaičiavimų, teismas neturi galimybės nustatyti. SB „Vėtrungė“ teritorijai nėra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau kadastro žemėlapis patvirtino, kad VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje kadastro blokas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės atitinka SB „Vėtrungė“ ribas, kurios yra suplanuotos 1993 m. parengtame ir suderintame SB „Vėtrungė“ išplanavimo projekte (generaliniame plane). Šiame kadastro bloke esantys žemės sklypai priklauso SB „Vėtrungė“ naudojamai teritorijai, įskaitant ir kelią, kurį kadastriniais matavimais siekia prisijungti ieškovas.

8.       Byloje nėra įrodymų, kad tiek SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas), tiek ir ieškovo motinos V. P. žemės sklypo raudonųjų linijų planas buvo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Sodininkų bendrijose žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo privatizuojami pagal sodo suplanavimo projektus, o minėtieji dokumentai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, todėl jais privaloma vadovautis kilus ginčui dėl sodininkų bendrijos teritorijos ribų.

9.       VĮ Registrų centre buvo pažymėtos SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos pagal 1993 m. parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), t. y. sodininkų bendrijos teritorija yra pažymėta kaip atskiras kadastro blokas, kuris sutampa su išplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodytomis bendrijos ribomis. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina SB „Vėtrungė“ kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, jog pažymėjus SB „Vėtrungė“ kadastro bloko ribą, ginčo kelias / pravažiavimas yra SB „Vėtrungė“ teritorijoje. Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus 2017 m. birželio 14 d. raštas Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“, kuriame nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėse pateiktą kartografinę medžiagą, pravažiavimo kelias iki sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso ieškovui), priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai, kaip ir sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso sodininkų bendrijos nariui A. Š.). Kartu su šiuo raštu buvo pateikta schema, kurioje buvo matyti atskirų sodininkų bendrijų blokų ribos.

10.       Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog sodo teritorijos sodo suplanavimo projektai (generaliniai) planai, kaip vieninteliai minėtų projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, laikytini teritorijų planavimo dokumentais, patvirtina Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2017 m. birželio 16 d. raštas Nr. 3J‑187(8.14) „Dėl kreipimosi nagrinėjimo“. Nurodyta, kad sodo suplanavimo projektus (generalinius planus) iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre privalėjo savivaldybės, tačiau minėtas darbas nebuvo atliktas. Nepaisant to, tokie planai yra laikytini teritorijų planavimo dokumentais.

11.       ŽŪM 2018 m. rašte „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 22 d. pavedimo Nr. S-208 išdėstyta analogiška pozicija, t. y. ŽŪM nuosekliai laikosi pozicijos, jog mėgėjų sodo suplanavimo projektai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, prilygintini teritorijų planavimo dokumentams. Be to, šiame rašte nurodoma, jog NŽT teritoriniuose skyriuose buvo vykdoma mėgėjų sodo teritorijų, esančių skyrių teritorijoje mėgėjų sodo suplanavimo projektų inventorizacija ir visa informacija suvesta į sodininkų generalinių planų apskaitos žurnalą, o minėto žurnalo duomenys skelbiami NŽT interneto svetainėje. 1993 m. parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas) taip pat yra apskaitomas NŽT Kauno r. skyriuje. Šią aplinkybę įrodė pateiktas išrašas iš NŽT interneto svetainės, kurioje nurodyta, jog NŽT Kauno r. skyriui yra pateiktas generalinio plano originalas, kurio faktiniu egzistavimu teismas įsitikino generalinio plano originalą 2021 m. lapkričio 9 d. teismui ir proceso dalyviams NŽT pateikus apžiūrai kartu su SB „Vėtrungė“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).

12.       Dėl ieškovo pateiktų į bylą ginčo žemės sklypo planų. Teismas nurodė, kad vietovėje yra rengiamas žemės sklypo abrisas, o tik po to vadovaujantis abrisu – žemės sklypo planas. Šiuo atveju žemės sklypo planas yra parengtas trimis dienomis anksčiau už abrisą, Šių dokumentų sprendiniai nesutampa, iš abriso nėra aišku, kurioje vietoje pasibaigia įvažiavimas ir kodėl 3,5 m. pločio linija iki gretimo SB „Vėtrungė“ sklypo (šiuo metu A. Š.) pietinės ribos yra ištisinė, t. y. tokia pati, kaip ir žyminti žemės sklypo ribas, o vėliau pereina į punktyrinę, be to, šiaurinėje sklypo dalyje plane ši linija yra laužyta, su nuokrypiu į rytinę sklypo dalį. Teismas vertino, kad 2002 m. gegužės 23 d. parengiant abrisą, jau tuomet matininkui buvo nežinoma ar nesuprantama kelio priklausomybė. Be to, iš bylos duomenų teismas nustatęs, kad VĮ Registrų centrui 2004 m. buvo pateikti du skirtingi, tačiau tą pačią dieną – 2002 m. gegužės 20 d. pasirašyti planai, sprendė, jog ieškovui jau 2002 m. buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo kelias / pravažiavimas priklauso SB  „Vėtrungė“ teritorijai, ką patvirtina ir priimtas VĮ Registrų centro sprendimas. Be to, įbraižyto į kadastro žemėlapį žemės sklypo plotas yra 0,24 ha. Žemės sklypo, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), konfigūracija kadastro žemėlapyje iki 2017 m. vizualiai atitiko žemės sklypo plane esančią konfigūraciją ir SB „Vėtrungė“ generalinio (bendrojo) plano sprendinius, t. y. ieškovo žemės sklypo ribos nuo 2004 m. liepos 19 d., kai jos buvo pažymėtos viešame registre, ir dabar priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai.

13.       Teismas nurodė, kad iš UAB „Geomatininkai“ parengtos žemės sklypo kadastrinės bylos matyti, jog jame nebeliko 2016 m. gruodžio 2 d. 15:42:02 atspausdintoje kadastro žemėlapio ištraukoje kelio, t. y. jis prijungtas prie ieškovo žemės sklypo. Ieškovas teismui dėl nežinomų priežasčių pateikė ne visą kadastro duomenų bylą – nėra esminių duomenų, nusakančių kadastro duomenimis- nepateikti žemės sklypo posūkių taškų koordinačių žiniaraščiai.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas planas neatitinka viešame registre įstatymų nustatyta tvarka 2002 m. nustatytų ir 2004 m. liepos 19 d. įregistruoto kadastro žemėlapyje plano sprendinių, parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 21 straipsnio 3 dalį – kadastriniai matavimai buvo atlikti neišlaikant sklypo konfigūracijos ir ne tose pačiose ribose, kaip sklypas buvo paženklintas vietoje. 2002 m. gegužės 23 d. abriso bei 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano M 1:5000 pagrindu parengtiems ir priimtiems administraciniams aktams, t. y. Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko dalies 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, ginčijimui yra suėjęs naikinamasis terminas, ir tą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019.

15.       Teismas pažymėjo, kad visuose be išimties šalių pateiktuose planuose ginčijama žemės sklypo dalis yra pažymėta arba kaip kelias, arba kaip įvažiavimas. Byloje esančių įrodymų visuma sudarė pagrindą išvadai, kad patekti į trečiojo asmens ūkio pastatą galima tik naudojantis ginčo žemės sklype esančiu keliuku – įvažiavimu. Teismas vertino, kad ieškovas, rengdamas žemės sklypo planą, neįvertino ir aplinkybės dėl trečiojo asmens A. Š. teisės patekti į jo pastatus užtikrinimo (galimai numatant servitutą).

16.       Teismas nurodė, kad atsakovė pripažino, jog kadastro žemėlapyje SB „Vėtrungė“ ribos atsispindi tik kadastro blokus žyminčiame sluoksnyje. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie atsakovei priklausančio ginčo įvažiavimo tikslias koordinates kadastro žemėlapyje. Ieškovas nepateikė į bylą jo įregistruoto kadastro žemėlapyje žemės sklypo faktinio ploto dydžio, posūkio taškų koordinačių bei įrodymų, leidžiančių teismui spręsti apie žemės sklypus skiriančios ribos aiškumą iš pradinio šaltinio – koordinačių žiniaraščio. Nagrinėjamu atveju ieškovo žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje yra pažymėtos 2004 m. liepos 19 d. ir pagal 2002 m. gegužės 20 d. G. S. įmonės parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą su atsakovės sklypu ribojasi taškuose 7-8-9-10. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovo žemės sklypo riba su atsakovės žemės sklypu yra neaiški. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo 2004 m. liepos 19 d. įregistruoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, negu 0,24 ha. Nors NŽT teismui apžiūrai pateiktoje UAB „Ramlina“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini) ieškovas 2006 m. rugpjūčio 28 d. prašyme SB „Vėtrungė“ pirmininkui A. M. yra nurodęs, kad atlikus namų valdos geodezinius matavimus rasta 0,2242 ha, tačiau šioje byloje savo procesiniuose dokumentuose apie tai ieškovas neužsimena.

17.       Teismas apibendrindamas nustatytas aplinkybes bei įrodymus, žemės sklypo ribai esant aiškiai pagal 2004 m. liepos 19 d. įregistruotą viešame registre – kadastro žemėlapyje žemės sklypo planą ir nusistovėjusiai daugiau kaip 50 m., įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą dėl jau įregistruotų žemės sklypo ribų keitimo, VĮ Registrų centras duomenis apie tai, kad išankstinės patikros metu planas neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76.1.5 punkto reikalavimų – žemės sklypo ribos neatitiko gretimų (ne ginčo šalių) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, o iš pateikto į bylą 2020 m. gegužės 15 d. plano, nors ir nesant posūkio taškų koordinačių žiniaraščio, šis neatitikimas yra vizualiai matomas, t. y. ir naujai parengtame plane nėra pašalintas, įvertinęs aplinkybę, kad planu neužtikrinama gretimo sklypo savininko teisė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, naudojantis ginčo objektu esančiu privažiavimu, kuria jo pirmtakai ir jis naudojosi daugiau kaip 50 m., tokiu būdu sudarant prielaidas ginčams ateityje kilti, ieškovui neįrodžius negalėjimo tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimo naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį, neužtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros ir siekiant pakeitimus atlikti tik SB „Vėtrungė“ interesų sąskaita, jos žemės sklypo dalį prijungiant prie ieškovo žemės sklypo, sprendė, jog žemės sklypo ribos negali būti keičiamos ir nustatytos pagal 2020 m. gegužės 15 d. parengtą planą

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

18.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir jų reikšmę, neteisingai taikė paties nurodytus teisės aktus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismas skundžiamo sprendimo 7-14 punktuose teisingai nurodė konstatuotas aplinkybes, tačiau vėliau, jomis nesivadovaudamas, priėmė priešingą sprendimą. 

1.2.       Ieškovui nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau jo ribos nustatytos jau pagal 1992 m. liepos 9 d. sklypo raudonųjų linijų planą, patvirtintą Kauno rajono vyr. architekto A. U., 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą M 1:5000 ir 2002 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą. Pagal šiuos dokumentus ieškovui buvo suformuotas 0,2400 ha žemės sklypas, kas atitinka ir (duomenys neskelbtini) tarybos 1994 m. kovo 18 d. sprendime bei Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą plotą. Pagal ieškovo žemės sklypo 1992 m. liepos 9 d. raudonųjų linijų planą, ieškovo žemės sklypo ribos, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ilgis nurodytas 19,35 m, plotas 0,2400 ha. Pagal 2002 m. gegužės 23 d. žemės sklypo ribų abrisą, ši riba – 19 m, plotas 0,2400 ha. Pagal prašomus teismo patvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastro duomenis, ši riba – 19,17 m, plotas 0,2475 ha (paklaida 30 cm leistinumo ribose). Tai patvirtina, kad ieškovas nesiekia pasididinti savo žemės sklypo ir būtent tokio ploto ir tokio ilgio visuomet buvo žemės sklypo kraštinė, besiribojanti su (duomenys neskelbtini)

1.3.       Teismas neteisingai, nesivadovaudamas pateiktais įrodymais ir liudininkų paaiškinimais, atsižvelgė į atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, jog ginčo keliukas niekada nepriklausė ieškovui. Būtent gretimas trečiojo asmens A. Š. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 2, trečiojo asmens nepaaiškintu ir nepagrįstu būdu ir pagrindu nuo 1980 m. kovo 31 d. Mechanizacijos kolektyvinio sodo valdybos priskirto 0,0540 ha ploto, tvirtinant 1993 m. gruodžio 25 d. SB „Vėtrungė“ generalinį planą ir sudarant 1994 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, padidėjo iki 0,0808 ha, o šiai dienai, matomai po 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų, jau yra net 0,0824 ha ploto, dėl ko atitinkamai 3,5 m, kokio pločio buvo numatytas pravažiavimas tarp sklypų, pailgėjo ir jo žemės sklypo kraštinės, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ilgis. Šią aplinkybę 2021 m. lapkričio 16 d. posėdžio metu (00:40:00) patvirtino ir liudininkė I. M. K., kuri nurodė, kad trečiojo asmens A. Š. šiltnamis anksčiau buvo už namo, o vėliau persikėlė dalinai ant kelio link ieškovo žemės sklypo, bei liudininkė I. G. (00:57:00), kuri teigė, kad keliukas susiaurėjo trečiajam asmeniui pastačius šiltnamį, bei liudininkė E. U. (01:17:50), kuri patvirtino, kad atstumas iki kūdros sumažėjo dėl trečiojo asmens statinių. Tačiau teismas, šių ieškovo ir liudininkų nurodytų aplinkybių, dėl kokių priežasčių trečiojo asmens žemės sklypas tokiu žymiu skirtumu padidėjo, net netyrė, į juos neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, ir kas yra vienas iš pagrindų sprendimo panaikinimui. Nors pagal bylos duomenis matyti, kad būtent dėl trečiojo asmens statinių pasislinkimo, pravažiavimo užėmimo ir savo sklypo pasididinimo, ieškovo žemės sklypas pasislinko link kūdros ir kad tilptų pravažiuoti iki savo statinių, ieškovas dėl susiaurėjusio pravažiavimo buvo priverstas užpilti žemėmis kūdros kraštą, kad būtų daugiau vietos pravažiavimui. Šias aplinkybes patvirtino ir liudininkė E. U., bei konstatavo antstolė R. P. 2021 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino netgi šių rašytinių įrodymų.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pagrindiniu dokumentu, pagrindžiančiu atsakovės atsikirtimus, rėmėsi 1993 m. parengtu SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu (generaliniu planu). Šis generalinis planas neturi jokios teisinės galios ir netgi neatitinkantis faktinės situacijos: 1) po 1993 m. generalinio plano patvirtinimo ne vienas žemės sklypas iš sodų bendrijos buvo privatizuotas ir nebepatenka į „Vėtrungės“ sodų bendrijos ribas, dėl ko keitėsi bendras bendrijai priskirtinos žemės plotas. Kadangi nebuvo atitinkamai parengti jokie sodų bendrijos plano pakeitimai, nėra aišku, koks yra jos plotas ir kokios ribos; 2) VTPSI 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2D-16644 nurodė, kad Teritorijų planavimo registre nėra registruotas nei 1993 m. gruodžio 25 d. SB „Vėtrungė“ generalinis planas nei joks kitas šios bendrijos teritorijų planavimo dokumentas, kas buvo privaloma padaryti iki 1997 m. sausio 1 d., todėl SB „Vėtrungė“ planas nėra laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, į kurį reikėtų atsižvelgti rengiant gretimų žemės sklypų planus. Būtent šios institucijos pateiktas išaiškinimas turi būti vertinimas kaip pateiktas pagal kompetenciją ir turintis didesnę įrodomąją reikšmę šioje byloje; 3) VĮ Registrų centras 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. S-24065(14.1E) nurodė, kad SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėtos; 4) SB „Vėtrungė“ generalinis planas buvo sudarytas ne tiksliniam ir aiškiam teritorijų planavimui, o tikslu sodų naudotojams sudaryti galimybę privatizuoti žemės sklypus. Atsakovė neturi teisės remtis SB „Vėtrungė“ generaliniu planu, o tuo labiau jį panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Vėliau parengtas ieškovo abrisas ir įregistruotas žemės sklypo planas yra aukštesnės teisinės galios. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų šių ieškovo nurodytų argumentų, o be pagrindo vadovavosi kadastro žemėlapyje pažymėta bloko Nr. (duomenys neskelbtini) riba, neteisingai nurodydamas, kad iš esmės ši riba atitinka SB „Vėtrungės“ ribas. Kadastro bloko riba yra niekaip nesusijusi su SB „Vėtrungė“ ribomis, kurios šiai dienai nėra nustatytos ir pažymėtos žemėlapyje.

1.5.       VĮ „Registrų centro“ 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. S-24065 (14.1 E) nurodoma, kad SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos, kaip šį veiksmą numato Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėtos, taip pat paaiškinta, kad kadastro bloko ribos yra kintamos ir, kad jokio ryšio su SB „Vėtrungė“ ribomis neturi. Nesant atsakovės įregistruotų VĮ Registrų centre ar bet kokiame kitame registre ribų, nesant jų paženklintų vietoje, nesant jų suderintų su besiribojančių žemės sklypų savininkais (tame tarpe nesuderinta ir su ieškovu), nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo remtis duomenimis, kurie nėra išviešinti ir galintys turėti teisinių padarinių tretiesiems asmenims. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino.

1.6.       Teismas taip pat neatsižlėgė į aplinkybę, kad visuose ieškovo žemės sklypo planuose akivaizdžiai matosi, kad tarp ieškovo žemės sklype esančio tvenkinio ir žemės sklypo ribos yra apie 3,5 metro žemės sklypo dalis pravažiavimui iki pastatų. Jeigu būtų sklypo riba atitraukta iki tvenkinio, ieškovas neturėtų galimybės netgi patekti prie savo pastatų, kas itin pažeistų ieškovo teises, be to, akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019.

1.7.       Teismas skundžiamo sprendimo 23 punkte nurodo, jog nėra įrodymų, kad tiek SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas), tiek ir ieškovo motinos V. P. žemės sklypo raudonųjų linijų planas buvo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Tačiau jau 26 punkte klaidingai nurodo, kad VĮ Registrų centre buvo pažymėtos SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos pagal 1993 m. parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), t. y. SB teritorija yra pažymėta kaip atskiras kadastro blokas, kuris sutampa su išplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodytomis bendrijos ribomis. Tačiau, VĮ „Registrų centras“ 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. S‑24065 (14.1 E) patvirtino, kad SB „Vėtrungė“ ribos nėra pažymėtos ir jos neturi nieko bendro su kadastro blokų ribomis. Dėl tokių neteisingai padarytų išvadų, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

1.8.       Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovo raudonųjų linijų planas neturi didesnės teisinės galios, nei atsakovės generalinis planas. Ieškovo žemės sklypo raudonųjų linijų planas buvo patvirtintas anksčiau, atsakovė, tvirtindama SB „Vėtrungė“ generalinį planą, privalėjo atsižvelgti į ieškovo raudonųjų linijų plane pažymėtas ribas, juolab, kad abu šiuos dokumentus tvirtino Kauno rajono savivaldybė. Ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo pirmiau suprojektuotas 1992 m. liepos 9 d. sklypo raudonųjų linijų planu negu atsakovės SB „Vėtrungė“ teritorija 1993 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) SB „Vėtrungė“ planu. Be to, ieškovui priklausantis žemės sklypo planas, parengtas 2002 m. gegužės 20 d. G. S. įmonės vyr. inžinieriaus G. S., buvo pirmiau įtrauktas į kadastro žemėlapį. Tuo tarpu atsakovės SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos iki šios dienos dar nėra įtrauktos į kadastro žemėlapį. Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės sklypų dokumentus, neteisingai atsižvelgė tik į vieną, kitiems dokumentams ir raštams prieštaraujančią nuomonę, kuri buvo pateikta ŽŪM 2017 m. birželio 16 d. rašte Nr. 3JA-187(8.14) „Dėl kreipimosi nagrinėjimo“.

1.9.       Dėl procedūrinio pažeidimo panaikinus ieškovo 2017 m. kovo 20 d. kadastrinius matavimus, liko galioti preliminarių matavimų pagrindu įregistruotas 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas M 1:5000. Sulyginus šį planą su Regia žemėlapyje pažymėtomis ieškovo žemės sklypo ribomis, akivaizdu, kad pažymėjimas Regia žemėlapyje yra neteisingas, dėl ko būtina įregistruoti atnaujintus tikslius kadastrinius matavimus atliktus valstybinėje koordinačių sistemoje. Senoje vietinėje ar sąlyginėje sistemoje atlikti preliminarūs matavimai yra kur kas mažiau tikslūs ir skirtumai tarp turimo sklypo plano ir naudojimo vietovėje dideliems sklypams gali siekti iki keliasdešimties metrų bei dažnu atveju sklypo ribos gali skirtis nuo pažymėtų VĮ Registrų centro žemėlapyje. Dėl to priešingai nei nurodo teismas, negalima remtis žymėjimu žemėlapyje, kuris padarytas preliminarių matavimų pagrindu.

1.10.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendimo 37 punkte padarė išvadą, kad ploto paklaida ieškovo atveju negali būti taikoma ir taikytina tik toms situacijoms, kai žemės sklypas matuojamas naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Ieškovo žemės sklypas yra įregistruotas preliminarių matavimų pagrindu, todėl priešingai nei nurodė teismas, yra būtina įregistruoti atnaujintus tikslius valstybinėje koordinačių sistemoje atliktus matavimus.

1.11.       Pirmosios instancijos teismas, suklaidintas atsakovės ir trečiojo asmens, neteisingai susidarė nuomonę, kad patenkinus ieškinį būtų panaikintas valstybės išperkamas kelias. Pažymėtina, kad šioje vietoje niekada nebuvo kelio. Visuose planuose jis buvo numatytas kaip pravažiavimas ieškovui iki jo pastatų. Atsakovės ir trečiojo asmens iniciatyva, siekiant nesąžiningai laimėti šį ginčą, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-150 „Dėl gatvių geografinių charakteristikų pakeitimo (duomenys neskelbtini)“ ginčo teritorijoje buvo nustatytas SB „Vėtrungė“ priklausantis kelias. Tačiau šis sprendimas yra apskųstas ir Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2039-402/2021 sustabdyta. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir į šias aplinkybes neatsižvelgė.

1.12.       Atkurto 0,2400 ha dydžio žemės sklypo ribos atitinka prieš tai buvusią namų valdą, kurią ieškovas paveldėjo iš savo motinos ir jau ilgą laiką naudoja. Ginčo tarp SB „Vėtrungė“ ar SB Vėtrungės narių niekada nebuvo, visi nariai neprieštarauja ir pritaria ieškovo teisei naudoti žemės sklypą tokių ribų, kokių jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ginčas kilo trečiajam asmeniui A. Š. tapus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2, savininku, kuris pageidauja dar kartą padidinti jam priklausantį žemės sklypą, ieškovui priklausančio žemės sklypo sąskaita. Trečiasis asmuo ir atsakovė bandė nuginčyti ieškovo sklypo įsigijimo sandorius, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad yra suėjęs naikinamasis terminas apskundimui ir toks reikalavimas tenkintas nebuvo, todėl ieškovo žemės įgijimo dokumentai yra teisėti ir galiojantys, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, be jų nuginčijimo ieškovo žemės sklypo plotas negali būti keičiamas.

1.13.       Nereikšmingas pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad ieškovo žemės sklypo planas parengtas keliomis dienomis anksčiau nei abrisas. Taip atsitikti galėjo dėl eilės nereikšmingų aplinkybių, be to, akivaizdu, kad šie du dokumentai – abrisas ir sklypo planas, buvo rengiami vienu metu ir vienas kitam neprieštarauja, yra nenuginčyti ir galiojantys.

1.14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 43 punkte neteisingai nurodo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovo įregistruoto žemės sklypo plotas yra mažesnis nei 0,24 ha. Jeigu iš 0,24 ha žemės sklypo atimsi 3,5 metrų pločio pravažiavimą, žemės sklypas ženkliai sumažės. Be to, pats teismas sprendimo 43 punkte nurodo, kad NŽT teismui apžiūrai pateiktoje UAB „Ramlina“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra raštas, kuriame teigiama, kad atlikus geodezinius matavimus rasta 0,2242 ha. Dėl to teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą ieškovo atžvilgiu sprendimą.

1.15.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo 44 punkte neteisingai aiškina ir vertina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ginče tarp šalių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, savo sprendimą panaikinti ieškovo kadastrinius matavimus, grindė vieninteliu argumentu – procedūriniu pažeidimu dėl besiribojančio žemės sklypo savininko neinformavimo. Daugiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik nepasisakė, netyrė, neatsižvelgė į eilę ieškovo pateiktų įrodymų bei argumentų, tačiau priimtą sprendimą motyvavo remdamasis neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai taikydamas ir aiškindamas teisės aktus ir teismų praktiką. Teismas sprendimo 14, 18, 30, 33, 47 punktuose nurodo, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios, tačiau jau 46 punkte, pats sau prieštaraudamas, teigia, kad ribos yra aiškios. Sprendimo neaiškumas, netinkamas motyvavimas ir visiškas šalių ginčo neišsprendimas yra pagrindas šį sprendimą naikinti.

1.16.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad patvirtinus ieškovo kadastrinius matavimus, bus neužtikrinama ar pažeidžiama gretimo žemės sklypo savininko (trečiojo asmens) teisė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Trečiasis asmuo visuomet turėjo patekimą iš (duomenys neskelbtini) ir tik vėliau užstatė ir apsodino sklypo ribą nuo gatvės pusės, savo iniciatyva užtverdamas sau praėjimą ir pravažiavimą, kuris būtų įmanomas vien išrovus menkaverčius augalus. Aplinkybę, jog trečiasis asmuo visuomet patekdavo į tariamą garažą, t. y., ūkinį pastatą iš kiemo pusės 2021 m. lapkričio 16 d. posėdžio metu patvirtino ir liudininkė I. G. (01:02:50). Argumentas, kad trečiajam asmeniui reikalingas ūkinis pastatas garažui ir ten padaryta įvaža yra klaidinantys ir tai paneigia antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kad faktiškai neįmanoma patekti į tariamą garažą patvirtino 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu ir liudininkė E. U. (01:19:00). Tačiau ir į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

1.17.       Šiuo atveju byloje atsakovė yra SB „Vėtrungė“, o ne trečiasis asmuo. Dėl to turi būti interesų pusiausvyra tarp ieškovo ir atsakovės, o ne trečiojo asmens. Atsakovė SB „Vėtrungė“ patvirtino teisme, kad jai ir jos poreikiams ginčo žemės sklypo dalis nereikalinga, ją kartais panaudoja sodų bendrijos nariai tik įvažiuoti apsisukimui ar prasilenkimui. Kaip matyti iš SB „Vėtrungė“ 2015 m. rugpjūčio 29 d. susirinkimo protokolo ir kaip patvirtino pati atsakovė byloje, ginčo žemės sklypo dalį bendrija atiduotų išsipirkti trečiajam asmeniui A. Š.. Dėl to, nustačius ieškovo prašomus žemės sklypo kadastro duomenis, atsakovės SB „Vėtrungė“ interesai nebūtų pažeisti. Ieškovo žemės sklypo ribų nesutapimo su trečiojo asmens žemės sklypu nėra, todėl trečiojo asmens, kurio žemės sklypas yra suformuotas ir įvažiavimas į jį numatytas iš (duomenys neskelbtini) interesai negalėtų būti pažeidžiami, bei neturėtų net būti šioje byloje vertinami. ieškovui atkurto nuosavybės teise žemės sklypo plotas negali būti mažinamas nepažeidžiant jo teisėtų interesų ir teisės į nuosavybę. Trečiajam asmeniui esant poreikiui naudotis dalimi pravažiavimo, jis turi teisę nusistatyti servitutą ieškovo sklype, kas nepaneigtų ieškovo nuosavybės teisės, nepažeistų atsakovės interesų ir užtikrintų trečiojo asmens interesus. Būtent tokio pobūdžio ginče galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens reikalingumo nusistatyti servitutą. Be to, kaip matyti ir iš šalių atstovavimo pirmosios instancijos teisme, šalis (atsakovę ir trečiąjį asmenį) atstovavo tas pats advokatas, o bylinėjimosi išlaidos priteistos tik trečiajam asmeniui. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad ne atsakovė gina savo interesus šioje byloje, o trečiasis asmuo savo siekį pasididinti žemės sklypą.

19.       Atsakovė SB „Vėtrungė“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Apeliacinio skundo argumentai neatitinka suformuotos teisminės praktikos ginčuose dėl žemės sklypų ribų nustatymo, juose iškraipomi bylos duomenys ir netinkamai aiškinamos materialinės teisės normos.

2.2.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą dėl žemės sklypo dalies (kelio), kuri visa yra SB „Vėtrungė“ teritorijoje, apibrėžtoje jos generaliniais planais, priklausomybės. Dėl to šioje byloje, net jei ieškovas ir būtų įrodęs šios žemės dalies sąsajas su jam priklausančiu žemės sklypu, ginčo žemės dalis, pagal aiškiai suformuotą teisminę praktiką, galėtų būti dalinama tik šalims prijungiant vienodo dydžio ginčytino ploto dalis, t. y. ginčo plotą padalinant per pusę, bet ne visą sodininkų bendrijos žemės dalį prijungiant prie ieškovo planuojamo žemės sklypo. Toks ieškovo reikalavimas savo esme pažeidžia tiek CK 4.45 straipsnio nuostatas, tiek ir CK 1.5 straipsnio reikalavimus.

2.3.       Ginčo žemės (kelio) dalies prijungimas jau buvo padarytas priimant 2017 m. rugsėjo 1 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. kovo 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šio įsakymo pripažinimas negaliojančiu buvo kitos civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nagrinėjimo dalykas ir minimas įsakymas buvo panaikintas. Todėl šiai bylai aktualūs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris jau sprendė šalių ginčą, išaiškinimai civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑304-695/2019. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, spręsdamas ginčą tarp šių pačių šalių dėl ginčo žemės dalies prijungimo prie ieškovo žemės sklypo, iš esmės padarė išvadą, jog SB „Vėtrungė“ priklausančios žemės dalies sąskaita ieškovo žemės sklypas negali didinamas. Būtent šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė yra būtent tokia – ieškovas, pažeisdamas padarytus išaiškinimus, siekia tai padaryti pakartotinai.

2.4.       Ieškovo ieškinys savo esme prieštarauja ir imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus 2017 m. birželio 14 d. raštas Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“, patvirtina, kad pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėse pateiktą kartografinę medžiagą, pravažiavimo kelias iki sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso ieškovui), priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai, kaip ir sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso sodininkų bendrijos nariui A. Š.). Atsižvelgiant į esamą faktinę situaciją, kelio / pravažiavimo naudojimą, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS‑119 ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-150 buvo koreguotos (duomenys neskelbtini) geografinės charakteristikos, t. y. nustatant, kad ginčo kelias / pravažiavimas yra (duomenys neskelbtini) dalis. Tai reiškia, kad kelio, reikalingo visuomenės reikmėms prijungimas prie privataus (ieškovo) žemės sklypo nėra įmanomas pagal teisės aktus. Be to, pats ieškovo teismui teiktas planas yra su akivaizdžiais trūkumais, kuriuos konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl ribos nustatymas pagal tokį planą apskirtai nėra įmanomas. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu nėra jokių argumentų, tuo iš esmės sutinkant su pastarąja teismo išvada.

2.5.       Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ieškovas siekė pakartotinai patvirtinti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, laikydamasis anksčiau pažeistų kadastro duomenų nustatymo procedūrų, tačiau po teismų sprendimų kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal analogiškai (tomis pačiomis ribomis) parengtą kadastro duomenų bylą. Šioje civilinėje byloje esanti VĮ Registrų centro 2020 m. balandžio 23 d. išvada patvirtina, jog ieškovo parengtas planas nebuvo suderintas dėl esminių jo trūkumų. Registro tvarkytojas atkreipė UAB „Geomatininkai“ dėmesį į tai, kad naujai parengtas planas nesiskiria nuo anksčiau parengto, kuris teismo sprendimu panaikintas. Taigi, tuo buvo išreikšta pozicija, jog ieškovo parengtu planu siekiama sukurti analogišką situaciją, kokia teismų buvo pripažinta kaip neteisėta. Šiuos kadastro duomenis NŽT tvirtinti atsisakė. NŽT dviem tikrinimo aktais 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. birželio 30 d. yra konstatuota, jog projektuojamas sklypas persidengia su SB „Vėtrungės“ ribomis. Ieškovo teismui teiktas planas, kuriuo sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, turi atitikti šią ieškovo sklypo konfigūraciją, kuri buvo šio žemės sklypo paženklinimo / suformavimo metu. Sulyginus ieškovo 2002 m. žemės sklypo planinius duomenis su teisme nagrinėtu žemės sklypo planu, kurio pagrindu buvo prašoma nustatyti ribą teisme, šių planinių duomenų neatitikimas akivaizdus net ir be specialiųjų žinių.

2.6.       Ieškovas nurodo klaidinančią poziciją, jog jo žemės sklypo ribos buvo paženklintos ir nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis 1992 m. liepos 9 d. sklypo raudonųjų linijų planu, patvirtintu Kauno rajono vyr. architekto A. U.. Negali būti ginčo dėl to, kad raudonųjų linijų planas, pagal ŽRĮ ir jį lydinčius dokumentus, nėra žemės sklypo ribas formuojantis dokumentas. Tokiu dokumentu yra abrisas ir žemės sklypo planas, kurie buvo rengti 2002 m. Šių planų rengimas 2002 m. yra labai reikšmingas, kadangi ieškovui formuojant žemės sklypą 2002 m., buvo privalu atsižvelgti į SB „Vėtrungės“ ribas.

2.7.       (duomenys neskelbtini) (dabar seniūnijos) tarybos 1992 m. liepos 2 d. sprendimu, pilietei V. P., Kazio suteiktas 0,2375 ha žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai. 2002 m. buvo parengtas grąžintino natūra sklypo ribų planas ir abrisas. Būtent šių dokumentų pagrindu vyko sklypo kaip nekilnojamojo daikto suformavimas registre, vėliau atkuriant į jį nuosavybės teises. Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui suteiktas 0,24 ha žemės sklypas. Abrisas numato 0,24 arų žemės sklypo formavimą, tokį pat plotą įtvirtina ir žemės sklypo planas. Tuo tarpu teismui teiktame plane, atlikus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo plotas yra 2 475 kv. m, t. y. yra 75 m2 daugiau, nei buvo suteikta Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu ir 113 m2 daugiau nei buvo pateikta vadinamame pirminiame raudonųjų linijų plane. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo abrisas, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), yra parengtas 2002 m. gegužės 23 d., tačiau abriso autentiškumas kelia abejonių, o jo sprendiniai yra klaidinantys. Akivaizdu, kad žemės sklypo ribos turi sudaryti uždarą daugiakampį, todėl nesuprantamas toks įvažiavimo pažymėjimas ir jo priskyrimas žemės sklypui, projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Dvigubų linijų pažymėjimas leidžia daryti prielaidą, kad viena iš linijų galėjo būti įbrėžta vėliau arba, kad jau tuo metu matininkui buvo nežinoma / nesuprantama kelio priklausomybė.

2.8.       Vertinant ir analizuojant ieškovo žemės sklypo planą, rengtą 2002 m. gegužės 20 d., akivaizdžiai matyti, kad sklypo kraštinė, besiribojanti su trečiojo asmens sklypu ir SB „Vėtrungė“ žeme nėra tiesi. Tarp taškų 7-8 ji tiesi, tačiau nuo 8 iki 9 taško ji daro ryškų lūžį ir eina gerokai įstrižai į šiaurės rytų pusę. Iš šio plano taip pat akivaizdu, kad kelias buvo aiškiai ne ieškovo žemės sklypo ribose. Todėl teismui teiktas planas, kurio pagrindu buvo siekiama byloje nustatyti ribą, iš esmės neatitinka ieškovo žemės sklypo 2002 m. gegužės 20 d. plano sprendinių – ieškovas siekė nustatyti ribą iš esmės kitoje vietoje, nei ji buvo suformuota ieškovo žemės sklypo paženklinimo vietoje metu. Be to, nuo 2004 m., kuomet VĮ Registrų centre buvo pažymėtos ieškovo žemės sklypo ribos iki 2017 m., kuomet buvo atlikti ir patvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie buvo panaikinti teismine tvarka, ginčo kelias / pravažiavimas pagal viešojo registro duomenis priklausė ir dabar priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai ir niekada nebuvo pažymėtas kaip ieškovo žemės sklypo dalis. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsprendus ginčą dėl 2017 m. atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo, sklypų ir teritorijų kadastro žemėlapyje esantys duomenys vėl žymimi taip pat, kaip ir iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

2.9.       Šio ginčo atveju ieškovas žemės sklypą įgijo administracinio akto pagrindu, natūra perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą. Tai, kad preliminariais matavimais ieškovui buvo pamatuotas mažesnis žemės sklypas, nei įregistruota VĮ Registrų centre, yra atsakinga valstybės institucija, vykdžiusi žemės reformą, kurios teises yra perėmusi NŽT. Tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovo sklypo ploto trūkumą spręsti SB „Vėtrungė“ naudojamos žemės sąskaita.

2.10.       Ieškovo argumentas, kad jis savo teises į žemės sklypą įregistravo anksčiau nei atsakovas ar trečiasis asmuo yra klaidinantis ir neteisingas. Iš viešojo registro duomenų matyti, kad A. Š., trečiojo asmens tėvas, nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 1994 m. gegužės 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklypo plane, kurio pagrindu sklypas buvo įregistruotas NT registre, kaip sklypo gretimybė yra pažymėtas ginčo kelias. Tuo tarpu ieškovo nuosavybės teisės įregistruotos tik 2004 m., 2002 m. parengto žemės sklypo plano pagrindu. Taigi, negali būti ginčo dėl to, kad rengiant ieškovo žemės sklypo planinius sprendinius 2002 m. ir sklypą įregistruojant VĮ Registrų centre, buvo privalu atsižvelgti į gretimybes, t. y. SB „Vėtrungė“ ribas, pažymėtas generaliniame plane, bei trečiojo asmens planinius duomenis, iš kurių aiškiai matyti, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens žemė sklypo yra kelias. Rengiant 2002 m. ieškovo žemės sklypo planą ir abrisą, buvo žinoma, jog ginčo kelias /pravažiavimas priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai.

2.11.       Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog sodininkų bendrijos generaliniai planai nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jais nėra pagrindo vadovautis. Aplinkybę, jog sodo teritorijos sodo suplanavimo projektai (generaliniai) planai, kaip vieninteliai minėtų projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, laikytini teritorijų planavimo dokumentais, patvirtina ŽŪM 2017 m. birželio 16 d. raštas Nr. 3JA-187(8.14) „Dėl kreipimosi nagrinėjimo“, 2018 m. ŽŪM raštas „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. sausio 22 d. pavedimo Nr. S‑208.

2.12.       VĮ Registrų centre buvo pažymėtos SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos pagal 1993 m. parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), t. y. sodininkų bendrijos teritorija yra pažymėta kaip atskiras kadastro blokas, kuris sutampa su išplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodytomis bendrijos ribomis. Šią aplinkybę patvirtina SB „Vėtrungė“ kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, jog pažymėjus SB „Vėtrungė“ kadastro bloko ribą, ginčo kelias / pravažiavimas yra SB „Vėtrungė teritorijoje. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus 2017 m. birželio 14 d. raštas Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“, kuriame nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėse pateiktą kartografinę medžiagą, pravažiavimo kelias iki sklypo (kuris priklauso ieškovui), priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai, kaip ir sklypas (kuris priklauso sodininkų bendrijos nariui A. Š.). Kartu su šiuo raštu buvo pateikta ir schema, kurioje matyti atskirų sodininkų bendrijų blokų ribos. Sodo teritorijos išplanavimo projektai (generaliniai planai) šiuo metu neberengiami, o sodo teritorijos išplanavimo projektų (generalinių planų) tikslinimo teisės aktai taip pat nereglamentuoja. Norint tikslinti sodo bendrijos teritorijoje esančių sodo žemės sklypų ribas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o sprendimą dėl sodo žemės sklypo ribų ir (ar) ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente (šiuo atveju sodo teritorijos išplanavimo projekte (generaliniame plane), rengiant žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą) būtinumo priima NŽT teritorinis skyrius. Tačiau iki šios dienos teritorinis skyrius nėra parengęs projekto ir priėmęs sprendimo dėl būtinybės sumažinti SB „Vėtrungė“ teritoriją ginčo kelio / pravažiavimo sąskaita. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2000 m., 2005 m., 2007 m žemės reformos žemėtvarkos projektai patvirtina, jog rengiant (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemėtvarkos projektus, nebuvo sprendžiamas SB „Vėtrungė“ naudojamos žemės ploto sumažinimo klausimas. Šios aplinkybės, jas vertinant kartu su paties ieškovo įregistruoto žemės sklypo ribomis (į jo sklypą ginčo žemės dalis – kelias niekada neįėjo) leidžia daryti išvadą apie ginčo dalies priklausomybę SB „Vėtrungė“.

2.13.       SB „Vėtrungė“ niekada nėra nurodžiusi, jog ginčo kelias bendrijai nėra reikalingas. Priešingai, visuomet buvo nurodoma, kad ši žemės dalis yra reikalinga bendrijos narių poreikiams. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. SB „Vėtrungė“ įvykusio susirinkimo metu, sodininkų bendrijos narei S. Š. buvo leista išsipirkti ginčo kelią / pravažiavimą, besiribojantį su jai tuo metu priklausiusiu žemės sklypu. 2015 m. lapkričio 4 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu buvo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi norimas išsipirkti žemės sklypo plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Taigi, tuo pačiu buvo pripažinta, kad ši žemės dalis negali būti privati, nes yra naudojama kaip kelias. Dėl šių pačių priežasčių jos sau negali prisiskirti ir ieškovas.

2.14.       Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nepatvirtinus žemės sklypo ribų pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus jis neturės galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Pažymime, kad patekimas į ieškovo žemės sklypą yra būtent per bendro naudojimo kelią / pravažiavimą, t. y. būtent taip, kaip ieškovas į šį žemės sklypą patenka jau apie trisdešimt metų. Būtent tokio ieškinio teikimas reiškia, kad ieškovas be jokio pagrindo siekia pakeisti eilę metų nusistovėjusią žemėnaudą.

2.15.       Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo nustatyti ribą tarp žemės sklypų, kadangi riba tarp sklypų yra visiškai aiški, seniai nusistovėjusi ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Iki šiol jokio ginčo dėl jos nebuvo. Todėl visi žemės sklypų dokumentai neprieštarauja vieni kitiems; be to neegzistuoja ir kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Ribos tarp žemės sklypų yra visiškai aiškios tiek natūroje, tiek iš esamų dokumentų, būtent tokiomis ribomis žemės sklypai yra naudojami jau daugiau kaip 50 m.

20.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, be kitų atsakovės atsiliepime nurodytų analogiškų argumentų, papildomai nurodo šiuos argumentus:

3.1.       A. Š., kurio teisių perėmėjas yra A. Š., 1992 m. lapkričio 20 d. buvo parengtas Kauno rajono SB „Vėtrungė“ (duomenys neskelbtini) nario sodu sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuris 1993 m. gruodžio 25 d. buvo patvirtintas žemėtvarkos tarnybos viršininko. Plane yra nurodomas statinių išdėstymas, kaip gretimybė yra pažymėtas 3,5 m privažiavimas, kuris yra SB „Vėtrungė“ ribose. Atsižvelgiant į parengtą planą, A. Š., 1994 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 0,0808 ha žemės sklypą. Dar 1972 m. projektuojant sodo namelio statybą ir vėlesniais metais statant sodo sklype kitus statinius, nebuvo projektuojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) o patekimas į šiuo metu A. Š. priklausantį žemės sklypą, pagal statinių išdėstymą sklype, buvo projektuojamas per ginčo kelią / pravažiavimą, (duomenys neskelbtini) dalį, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vienintelis patekimas į A. Š. priklausantį žemės sklypą yra per kelią / pravažiavimą – (duomenys neskelbtini) dalį, kurią savo ieškiniu ieškovas siekia prijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Be to, tokį patekimą į žemės sklypą riboja elektros tinklai ir šulinys, sklype esantys pastatai, bei įvairūs želdiniai. Taigi, vienintelis būdas patekti į A. Š. priklausantį žemės sklypą yra per ginčo kelią / pravažiavimą.

3.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo teritorija priskirtina atsakovei SB „Vėtrungė“ pagal 1993 m. buvo parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinis planas), o taip pat, kad iš ieškovo 2002 m. planinių sprendinių negalima išvada, jog ginčo kelias buvo įtrauktas į ieškovo žemės sklypo ribas, kadangi šių dokumentų sprendiniai nesutampa, iš abriso nėra aišku, kurioje vietoje pasibaigia įvažiavimas ir, kodėl 3,5 m. pločio linija iki gretimo SB „Vėtrungė“ sklypo (šiuo metu A. Š.) pietinės ribos yra ištisinė, t. y. tokia pati, kaip ir žyminti žemės sklypo ribas, o vėliau pereina į punktyrinę, be to, šiaurinėje sklypo dalyje plane ši linija yra laužyta, su nuokrypiu į rytinę sklypo dalį.

3.3.       Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas savo teises į žemės sklypą įregistravo anksčiau nei atsakovas ar trečiasis asmuo. Iš viešojo registro duomenų matyti, kad A. Š., trečiojo asmens tėvas, nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 1994 m. gegužės 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plane, kurio pagrindu sklypas buvo įregistruotas NT registre, kaip sklypo gretimybė yra pažymėtas ginčo kelias. Tuo tarpu ieškovo nuosavybės teisės įregistruotos tik 2004 m., 2002 m. parengto žemės sklypo plano pagrindu. Ginčo dėl to, kad rengiant ieškovo žemės sklypo planinius sprendinius 2002 m. ir sklypą įregistruojant VĮ Registrų centre, buvo privalu atsižvelgti į gretimybės, t. y. SB „Vėtrungė“ ribas, apžymėtas generaliniame plane, bei man priklausančio žemės sklypo planinius duomenis, iš kurių aiškiai matyti, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens žemė sklypo yra kelias. Taigi, rengiant 2002 m. ieškovo žemės sklypo planą ir abrisą, buvo žinoma, jog ginčo kelias / pravažiavimas priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai. Ieškovo nurodyta CK 1.75 straipsnio norma iš esmės patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad pirmasis nuosavybės teises įregistravo trečiasis asmuo (jo tėvas), tuo tarpu SB „Vėtrungė“ teritorijos dokumentai yra parengti žymiai anksčiau, nei ieškovo žemės sklypo įgijimo pagrindai.

3.4.       Visiškai nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl būtinumo vadovautis raudonųjų linijų planu, patvirtintu Kauno rajono vyr. architekto 1992 m. liepos 9 d., nors 2002 m. gegužės 23 d. buvo parengtas šio žemės sklypo abrisas ir 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas M 1:5000, kurio pagrindu 2004 m. liepos 19 d. sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, nepriskiriant ginčo kelio / pravažiavimo ieškovo žemės sklypui. Iš Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2002 m. parengtų žemės sklypo planų negalima išvada, jog nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, buvo atkurtos ir į ginčo žemės sklypo dalį (pravažiavimą). Atsakovės žemės sklypo ribos pirminių administracinių aktų pagrindu buvo nustatytos kadastro žemėlapyje, tačiau būtent šis dokumentas (kadastro žemėlapio ištrauka) patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teisės buvo atkurtos į sklypą be pravažiavimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų nuosavybės teisės į žemę.

23.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui (apeliantui) V. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovui V. P. nuosavybės teises į žemės sklypą buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o žemės sklypo ribos nustatytos pagal 2002 m. gegužės 23 d. abrisą, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl žemės sklypų nustatymo pagal jo užsakymu UAB „Geomatininkai“ parengtą planą, atsakovė SB „Vėtrungė“ byloje laikosi pozicijos, kad ieškovo V. P. ir trečiojo asmens A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,0824 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) t. y. SB „Vėtrungė“ teritorijoje, skiria SB „Vėtrungė“ teritorijai priklausantis kelias / pravažiavimas, kuris ribojasi tiek su ieškovo V. P., tiek su trečiojo asmens A. Š. žemės sklypais. Taigi, šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo, kadangi pagal šalių pateiktus žemės sklypo ribas nustatančius dokumentus ribos persidengia (nesutampa).  Ginčo išsprendimui ieškovas pateikė savo žemės sklypų ribos nustatymo pasiūlymą – UAB „Geomatininkai“ matininkų parengtus žemės sklypo planus.

24.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas šį teismo sprendimą ginčija ir prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir nustatyti ieškovui  nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą planą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovo žemės sklypo riba su atsakovės žemės sklypu yra aiški. Ieškovo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nustatytos pagal 1992 m. liepos 9 d. sklypo raudonųjų linijų planą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad  ginčo kelias ieškovui niekada nepriklausė. Ieškovas taip pat teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis 1993 m. parengtu SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu (generaliniu planu), be to nepagrįsta ir teismo išvada, jog patenkinus ieškinį būtų panaikintas valstybės išperkamas kelias.

25.       CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.).

27.       CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę –kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.

28.       Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010).

29.       Nagrinėjamoje byloje kilus gretutinių žemės sklypų savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribos nustatymo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo žemės sklypo riba su atsakovės žemės sklypu yra neaiški. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad žemės sklypo ribos negali būti keičiamos ir nustatytos pagal ieškovo pateiktą 2020 m. gegužės 15 d. parengtą UAB „Geomatininkai“ planą, tinkamai ištyrė byloje svarbius faktinius duomenis, atsižvelgė į byloje pateiktus šalims žemės suteikimą patvirtinančius duomenis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas detaliai išsiaiškino ieškovo ir atsakovės valdomus žemės sklypų plotus, ribas, rėmėsi ne tik šalių pateiktais matininkų skaičiavimais, bet ir pirminiais žemės suteikimo dokumentais (CPK 176–185 straipsniai).

30.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas) buvo parengtas ir patvirtintas 1993 m. Šio plano eksplikacijoje nurodoma, jog SB „Vėtrungė“ skirtas žemės plotas 60800 kv. m., faktinis žemės plotas 60596 kv. m., iš kurio 0,5544 ha sudaro keliai. Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 59 „Dėl žemes sklypų skyrimo Lietuvos Sodininkystės draugijos miesto įmonių ir įstaigų skyriams“ LSD Kauno mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriui „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“), buvo paskirta nuolatiniam naudojimui 6,1 ha žemės, 1970-12-29 m. buvo išduotas žemės naudojimo aktas. Kaip matyti iš byloje pateikto 1970 m. parengto LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projekto, ginčo kelias / pravažiavimas, tuo metu buvo priskirtas „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) teritorijai.

31.       Vadovaujantis 1993 m. parengtu ir suderintu SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu (generaliniu planu), tarp sodininkų bendrijos nariui A. Š. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) SB „Vėtrungė“, ir SB „Vėtrungė“ suteiktos žemės sklypo ribos, yra pažymėtas kelias K10/150, kuris taškuose 2-3-4 ribojasi su ieškovo V. P. privačia valda. A. Š., trečiojo asmens tėvas, nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 1994 m. gegužės 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklypo plane, kurio pagrindu sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip sklypo gretimybė yra pažymėtas ginčo kelias.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sodų bendrijos bendrasis (generalinis) planas yra detalusis planas, kurio keitimo tvarką nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Todėl konkretaus žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų pagrindu detalusis planas negali būti keičiamas. Tokia nuostata grindžiama ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktu, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Todėl kadastriniai matavimai turi atitikti detaliuosius ir specialiuosius planus, o ne atvirkščiai – pagal kadastrinius matavimus turi būti keičiami planai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ieškovo V. P. apeliacinio skundo argumentas, jog neįregistravus sodininkų bendrijos generalinių planų nėra pagrindo jais remtis. Aplinkybę, jog sodo teritorijos sodo suplanavimo projektai (generaliniai) planai laikytini teritorijų planavimo dokumentais, patvirtina Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 16 d. raštas Nr. 3JA-187(8.14) „Dėl kreipimosi nagrinėjimo“. Minimame rašte nurodoma, jog sodo suplanavimo projektus (generalinius planus) iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre privalėjo savivaldybės, tačiau nepaisant to, kad registracija neatlikta, tokie planai yra laikytini teritorijų planavimo dokumentais.

34.       Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rašte „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. sausio 22 d. pavedimo Nr. S-208 išdėstyta analogiška pozicija, t. y. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio misterija laikosi pozicijos, jog mėgėjų sodo suplanavimo projektai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, prilygintini teritorijų planavimo dokumentams. Be to, rašte nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose skyriuose buvo vykdoma mėgėjų sodo teritorijų, esančių Skyrių teritorijoje mėgėjų sodo suplanavimo projektų inventorizacija ir visa informacija suvesta į Sodininkų generalinių planų apskaitos žurnalą, o minėto žurnalo duomenys skelbiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje. Pažymėtina, jog 1993 m. parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas) yra apskaitomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriuje.

35.       Ieškovo (apelianto) V. P. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2004 metais 2002 metais parengto žemės sklypo plano pagrindu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad SB „Vėtrungė“ teritorijos dokumentai yra parengti anksčiau, nei ieškovo žemės sklypo įgijimo dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, rengiant ieškovo žemės sklypo planinius sprendinius 2002 metais ir sklypą įregistruojant VĮ Registrų centre buvo privalu atsižvelgti į gretimybės, t. y. SB „Vėtrungė“ ribas, pažymėtas generaliniame plane, bei trečiojo asmens planinius duomenis, kuriuose pažymėta, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo yra kelias.

36.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad patenkinus ieškinį būtų panaikintas valstybės išperkamas kelias. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyrius 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“ patvirtino, kad pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėse pateiktą kartografinę medžiagą, pravažiavimo kelias iki sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovui V. P., priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai, kaip ir sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sodininkų bendrijos nariui A. Š.. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 3 d. rašte Nr. SD-21 nurodoma, jog VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio duomenys patvirtina, kad įvažiavimas tarp ieškovo V. P. ir trečiojo asmens A. Š. žemės sklypų yra valstybinėje žemėje. Šioje teritorijoje įvažiavimas buvo naudojamas nuo senų laikų, t. y. pažymėtas 2002  m. gegužės 23 d. sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise bei 1993 metų SB „Vėtrungė“ generaliniame plane. Taip pat rašte pažymėta, kad 1970 metais parengtame kolektyvinio sodo „Apynėlis“ išplanavimo projekte kelias (įvažiavimas) taip pat egzistavo ir priklausė kolektyvinio sodo (dabar Vėtrungė) teritorijai. Įvertinus šias aplinkybes buvo pakoreguotos (duomenys neskelbtini) geografinės charakteristikos, suteikiant bendro naudojimo koridoriui (duomenys neskelbtini) gatvėvardį.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad valstybės išperkamos žemės – kelio, reikalingo visuomenės reikmėms, prijungimas prie privataus (ieškovo) nuosavybės, pažeistų ne tik atsakovės ir trečiojo asmens teises, bet ir imperatyvių teisės aktų reikalavimus, patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 7SD-(14.7.137E) pateikta informacija, kad ginčo (sodininkų bendrijos) teritorija, kurioje yra kelias, žemėtvarkos projektas nebuvo rengiamas, nes tai yra valstybės išperkama žemė. Taigi, sutiktina su atsakovės argumentais, kad patenkinus ieškinį būtų panaikintas valstybės išperkamas kelias.

38.       Ieškovas V. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde, akcentuoja, kad iš 0,24 ha žemės sklypo išminusavus 3,5 metrų pločio pravažiavimą jam priklausantis žemės sklypas ženkliai sumažės. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas žemės sklypą įgijo administracinio akto pagrindu natūra perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą. Šios nutarties 34 punkte konstatuota, kad kadastriniai matavimai turi atitikti detaliuosius ir specialiuosius planus, o ne atvirkščiai. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo teisės nėra pažeidžiamos. Kadangi ieškovui trūkstamą žemės sklypo plotą yra galimybė kompensuoti, todėl apeliaciniame skunde įvardinti argumentai dėl ploto trūkumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo ieškovo sklypo ploto trūkumą spręsti SB „Vėtrungė“ naudojamos žemės sąskaita.

39.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios insrtancijos teismas neteisingai aiškina ir vertina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ginče tarp šalių. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ginčo žemės (kelio) dalies prijungimas jau įvykdytas priimant Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. kovo 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 bei panaikindamas ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, priešingai nei teigia ieškovas, ne tik nustatė procedūrinius pažeidimus, rengiant kadastrinius duomenis, bet taip pat konstatavo, jog SB „Vėtrungė“ priklausančios žemės dalies sąskaita ieškovo žemės sklypas negali didinamas.

40.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvirtinus ieškovo V. P. kadastrinius matavimus, pagal jo užsakymu parengtą planą, bus neužtikrinama, ar pažeidžiama gretimo žemės sklypo savininko (trečiojo asmens) teisė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. A. Š., kurio teisių perėmėjas yra A. Š., 1992 m. lapkričio 20 d. buvo parengtas Kauno rajono „Vėtrungė“ sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario sodu sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuris 1993 m. gruodžio 25 d. buvo patvirtintas žemėtvarkos tarnybos viršininko. Plane yra nurodomas statinių išdėstymas, kaip gretimybė yra pažymėtas 3,5 m privažiavimas, kuris yra SB „Vėtrungė“ ribose. Atsižvelgiant į parengtą planą, A. Š., 1994 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 0,0808 ha žemės sklypą.

41.       Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 surinktais duomenų – Kauno Mechanizacijos valdybos kolektyvinio sodo ūkinio pastato, sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pririšimo 1980 m. vasario 27 d. planu, statinių sklype išdėstymo planu, 1972 m. rugsėjo 4 d. LSD Kauno miesto Mechanizacijos valdybos Nr. 4 Apynėlis skyriaus kolektyvinio sodo esančio (duomenys neskelbtini), nario A. Š., sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vasarinio sodo namelio pririšimo planu su 1988 m. birželio 1 d. suderinimu šiltnamio statybai, nustatyta, kad 1972 m. projektuojant trečiajam asmeniui priklausančio sodo namelio statybą ir vėlesniais metais statant sodo sklype kitus statinius, nebuvo projektuojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) o patekimas į šiuo metu A. Š. priklausantį žemės sklypą, pagal statinių išdėstymą sklype, buvo projektuojamas per ginčo kelią / pravažiavimą, (duomenys neskelbtini) dalį, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

42.       Be to, sodo pastatas 1S1Ž yra pastatytas 1974 metais, ūkio pastatas 211 p — 1974 m. Statiniai yra teisiškai įregistruoti, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykusi patikrinti ieškovo skundo dėl trečiojo asmens statinių teisėtumo, tokio savavalinės statybos fakto nenustatė. Faktinę aplinkybę, kad trečiojo asmens A. Š. galimybės patekti į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) riboja žemės sklype esantys pastatai ir inžineriniai įrenginiai, patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 pateikta A. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka bei 2018 m. liepos 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad patekimas į trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, pagal statinių išdėstymą sklype, buvo projektuojamas per ginčo kelią / pravažiavimą, (duomenys neskelbtini) dalį, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

43.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus ieškovo reikalavimą ir patvirtinus žemės sklypų ribą, pagal pateiktą UAB „Geomatininkai“ parengtą sklypo planą, būtų nepagrįstai apribotos atsakovės ir trečiojo asmens teisės, nes valstybės išperkama žemė – kelias, taptų privati, tai reiškia, kad SB „Vėtrungė“ nariai negalėtų naudotis šiuo keliu, o trečiasis asmuo A. Š. nebegalėtų patekti prie jo turimų statinių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir reikštų, jog yra ginamos išimtinai ieškovo teisės.

44.       Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikėsi prieš tai šios nutarties motyvuose nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jo pageidaujamu būdu pagrįstumo padaryta įvertinus ginčo šalių žemės sklypų faktinio naudojimo ir šių sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), atliktus sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktinės bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, ieškovo V. P. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

 Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto V. P. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė SB „Vėtrungė“ bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. apeliacinės instancijos teisme turėjo 4 325,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokėtojas A. Š.), kurias sudaro atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimas – 2 000,00 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose (įskaitant pasirengimą bylos nagrinėjimui, teisines konsultacijas, iš viso 15 val.) – 1 754,50 Eur, planų ir ginčo gatvės schemų parengimas – 450 Eur ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas – 121 Eur, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis.

46.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 077,53 Eur (1 598,10 Eur x 1,3; o už atstovavimą byloje – 2 660,50 Eur ((1 729,90 Eur x 0,1 x 5,5 val.) + (1 799 Eur x 0,1 x 9,5 val.)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto V. P..

47.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 13,56 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš apelianto V. P..

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :        

 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 4 325,50 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 13,56 Eur (trylika eurų 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                Žibutė Budžienė

 

                

                                        Albina Rimdeikaitė

 

 

                                                Egidijus Tamašauskas