Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-327/2017

Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00010-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.10.; 1.2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant nukentėjusiajam J. B., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

nuteistajam J. G., jo gy­nėjams ad­vo­ka­tams Snaiguolei Mažeikienei ir Laisviui Mar­gai­čiui,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nu­teis­tojo J. G. ape­liacinį skundą dėl Varėnos ra­jono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuos­prendžio, kuriuo J. G. pri­pa­žintas kaltu pagal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu, gydymusi ar mokslu, per 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neat­ly­gin­tinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevals­ty­bi­nė­se organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmo­nė­mis, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti baudžiamojo poveikio prie­mo­nę – įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį kei­čiančioje programoje.

Iš kaltinamojo J. G. nukentėjusiajam J. B. priteista 23,30 Eur  išlaidų už teismo medicinos specialisto apžiūrą.

Nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys dalyje dėl 420 Eur turtinės žalos pritei­si­mo už danties protezavimą paliktas nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajam teisę dėl danties prote­za­vimo išlaidų priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš da­lies ir priteista iš kaltinamojo J. G. nukentėjusiajam J. B. 1000 Eur netur­ti­nės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo J. G. nukentėjusiajam J. B. priteista 300 Eur advokato teisinės pagalbos (proceso) išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 15 d. apie 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), miške, iš asmeninių paskatų sudavė smūgį su ranka į veidą  nuken­tė­ju­sia­jam J. B., po to nugriovęs nukentėjusįjį ant žemės, su ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, padarydamas nukentėjusiajam J. B. odos nubrozdinimą nosies nu­ga­rėlės vidu­ri­nėje dalyje, II danties apatiniame žandikaulyje iš dešinės išmušimą, kraujosruvą de­ši­nio skruos­to gleivinėje ir tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. nežymų svei­ka­tos sutrikdymą.
2. Varėnos rajono apylinkės teismas konstatavo, jog nežiūrint to, kad kaltinamasis J. G. neigia savo kaltę dėl smurtavimo prieš nukentėjusįjį ir sužalojimo padarymo, jo kaltė įro­dy­ta. Nu­ken­tėjusiojo parodymai dėl jo sumušimo ir su­ža­lo­jimo aplinkybių nuo pirmos ap­klausos yra vienodi ir nuoseklūs, šiuos parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojų S. V., A. A. pa­ro­dymai, jie neprieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvadai. Tuo tarpu kalti­na­mo­jo parodymai neigiant savo kaltę yra grindžiami tik vienu mo­tyvu, kad jis nu­ro­dytu laiku nega­lėjęs važiuoti keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, nes tokiu laiku tu­rėjęs būti (duomenys neskelbtini) kaime.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruo­džio 23 d. nuos­prendį ir jį išteisinti nesant veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis neturėjo advokato, dėl streso nesuprato savo pareigų ir teisių. Skunde taip pat pažymėta, jog 2016 m. liepos 20 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi įvykio metu nebuvo liudytojų. Visi liudytojai, kurie buvo ap­klausti teisme, įvykio nematė, o tik papasakojo tai, ką jiems pasakojo nukentėjusysis. Jokių kitų rašytinių įrodymų byloje nėra.
2. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nesiaiškino, kokia buvo nukentėjusiojo dantų būklė iki 2016 m. liepos 15 d., nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, kuris buvo surašytas praėjus trims dienoms po įvykio. Bylą teismas išnagrinėjo neįvertinęs įrodymų ir aplinkybių, rė­mė­si preliminariais ir dviprasmiškais įrodymais ir faktais, kurie neįrodo padarytos nusi­kals­ta­mos veikos fakto. Apeliantas mano, kad būtina liudytoja apklausti V. S., kuri galės paliudyti, jog nuteistasis 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 12.30 val. negalėjo būti įvy­kio vietoje. Apelianto teigimu, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų objektyviai, vi­sapu­siš­kai ir teisingai. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl nesant tiesio­gi­nių ir netiesioginių įrodymų visumos, J. G. turėtų būti išteisintas.
3. Apelianto teigimu, teismas, turėdamas akivaizdžią poziciją dėl kaltinamojo kaltumo, nelei­do rinkti duomenų, ginti savo pozicijos, pažeidė rungtyniškumo, lygiavertiškumo princi­pus. Apeliantas neturėjo advokato, jam nebuvo leidžiama užduoti konkrečių klausimų, o apklausiamajam į juos atsakyti, jei atsakymai teismui pasirodydavo netinkami. Klausimai buvo nutraukiami ir pakeičiami kitais, visi proceso dalyvių atsakymai prieš įrašant į teismo posėdžio protokolą buvo koreguojami siekiant jų atitikimo skundui dėl privataus kaltinimo, Proceso dalyviams buvo užduodami menami klausimai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai pritarė apeliaci­nia­me skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą atmesti.
5. Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teis­tas. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nu­sta­tyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įver­tinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nus­tatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įro­dymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos ap­lin­kybių išnagrinėjimu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis bau­džia­mo­jo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame pa­da­rytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iš­sa­miai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įsta­ty­mą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, jog ape­lia­ciniame skunde išdėstyta pozicija nesutampa su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį.
7. Teisėjų kolegija, atnaujinusi įrodymų tyrimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvar­ka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis ir savo iš­va­das, išdėstytas apkaltinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė išsamia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei išdėstė motyvus, kuriais rem­da­ma­sis at­me­tė kitus įrodymus. Apylinkės teismas teisingai kva­li­fikavo nusikalstamą vei­ką, nepažeidė įstatymo reikalavimų, savo sprendimą tinkamai mo­ty­va­vo.
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. B. parodė, kad teismui pateiktose nuotraukos yra užfiksuotas automobilis, su kuriuo nukentėjusysis dirbo įvy­kio metu. Taip pat parodė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). J. G. bandė pravažiuoti ir nežymiai užkabino. Kai J. G. pamatė, kad jo automobilis apgadintas, pirmą kartą trenkė nukentėjusiajam į kairę, antrą kartą – į kitą pusę. Trenkė iš už­pa­kalio ir ant žemės daužė. Įvykio metu jam išmušė du apatinius dantis dešinėje pusėje. Nurodė, kad iki įvykio turėjo dantis. Įvykis galėjo įvykti tarp 12.00 val. ir 12.30 val. Policijos iš karto nekvietė, nes turėjo iškrauti mašiną. Tada paskambino 112, tačiau Varėnos komisariatas buvo uždarytas, nebuvo, kam priimti pareiškimą. Dar kartą skambino 112, tada į Alytaus komi­sa­ria­tą. Jam buvo liepta grįžti ir surašyti pareiškimą. Po įvykio jam sukosi galva, suprato, kad po smūgio išspjovė dantį, buvo praskelta nosis. Gėrė vaistus nuo skausmo, įvykio dieną į medikus nesi­kreipė, kreipėsi – pirmadienį (b. l. 130-134).
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad J. G. vasaros sezonu metu kiekvieną dieną iš jos superka grybus. 2016 m. liepos 15 d. taip pirko. Liudytoja pasižymi, kiek grybų pardavė ir kokį atlygį gavo. Liudytoja nuo (duomenys neskelbtini) žino visą nuteistojo maršrutą. (duomenys neskelbtini) J. G. būna 11.30 val., prieš (duomenys neskelbtini) kaimą būna 12 val., 12.30 val. būna pačiuose (duomenys neskelbtini), 13 val. atvyksta į (duomenys neskelbtini), 13.30 val. į (duomenys neskelbtini). Iš M. K., (duomenys neskelbtini), paskui per (duomenys neskelbtini) pusę grįžta per (duomenys neskelbtini). Liudytoją tą dieną matė J. G. automobilį, jokių sulankstymų nebuvo. J. G. nebuvo susinervinęs. Jei didelis gry­bų derlius, J. G. gali vėluoti 5 min. (b. l. 132-133).
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Š. parodė, jog J. G. pažįsta daug metų, jis superka grybus. 2016 m. liepos 15 d. J. G. pardavė grybus. Buvo 11.35 val. J. G. važiuoja kaip laikrodis. J. G. apibūdina kaip teigiamą asmenį (b. l. 133-134).
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvar­ka, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas J. G. kaltu teismas rėmėsi įstatymo nu­s­ta­tyta tvarka teis­minio bylos na­grinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuos­prendyje nuo­sek­liai išdėstė, išanalizavo ir įver­tino įro­dymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplin­ky­bes.
12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. G. neturėjo advokato, todėl nesuprato savo teisių ir pareigų, tačiau teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistajam buvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje, kurias jis suprato (b. l. 52). Teismas išaiškino jam teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą (b. l. 56). Nuteistasis pats aktyviai dalyvavo procese, teise turėti gynėją – nepasinaudojo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas nebuvo būtinas (BPK 51 str.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog J. G. teisės nebuvo pažeistos, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tei­gia­ma skunde, nebuvo šališkas, nepažeidė rungtyniškumo bei lygiavertiškumo principų.
13. Skunde taip pat pažymėta, jog 2016 m. liepos 20 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi įvykio metu nebuvo liudytojų, o ap­klausti teisme, įvykio nematė, papasakojo tai, ką jiems sakė nukentėjusysis. Atsakydama į šiuos skundo argumentus kolegija pažymi, jog nukentėjusysis nuo pat pradžių nurodė J. G. automobilio markę, valstybinį numerį, tvirtino, kad nu­teistasis, būdamas supykęs dėl apgadinto auto­mo­bi­lio, sudavė jam smūgį į veidą, par­grio­vė, mušė, jam buvo išmušti dantys. Tokią įvy­kio eigą nukentėjusysis nurodė ir apklau­sia­mas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Nuken­tė­ju­sy­sis iki įvykio nebuvo pažįstamas su J. G., kuris ir neneigia, kad įvykio apylinkėse įvykio metu važinėjo nurodytąja transporto priemone supirkinėdamas grybus. Šiomis aplinkybėmis tei­sėjų kolegija nemato pagrindo spręsti, kad netikėtai sužalojimus patyręs nukentėjusysis gali apkalbėti J. G..
14. Faktą, kad nu­ken­tėjusysis iš pradinės darbo vietos prie (duomenys neskelbtini) kaimo su šakų smulkintuvu iš­važiavo nesu­ža­lotas, patvirtino liudytojas A. K.. Liudytojas A. P., nors tiesio­giai įvykio ir nematė, tačiau patvirtino, kad J. B. į jų sutartą susitikimo vie­tą miške at­va­žia­vo pavėlavęs ir jau su­ža­lotas, minėjo liudytojui kaltininko automobilio markę ir vals­tybinį numerį. Nukentėjusiojo parodymai atitinka ir teismo medicinos specialisto išvadą dėl jam nus­tatytų sužalojimų. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuken­tėju­sio­jo paro­dy­mus netiesiogiai patvir­ti­na ir liudytojų S. V., A. A. pa­ro­dymai. Ko­legija spren­džia, kad nuteistojo ver­sija, jog jis įvykio metu nebuvo įvykio vietoje yra paneigta byloje su­rinktais ir ištirtais įro­dymais.
15. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, kal­ti­namojo parodymai neigiant savo kaltę yra grindžiami tik motyvu, jog nurodytu laiku jis nega­lėjęs va­žiuo­ti keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, nes tokiu laiku turėjęs būti (duomenys neskelbtini) kaime. Iš Varėnos rajono žemėlapio matyti, kad mobilaus ryšio bokštas (duomenys neskelbtini) kaime yra už (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) pusę, kur atstumas iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra gan ženklus. Kitas mobilaus ryšio bokštas (duomenys neskelbtini) kaime yra šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, bei nedideliu atstumu iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Kaip tei­singai pa­žymėta skundžiamame nuos­pren­dyje, iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis apie 12.30 val. buvo šio bokšto ryšio vei­kimo zonoje, kuris apima ir (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, kas netie­siogiai pa­tvirtina, kad kal­ti­na­ma­sis buvo netoli (duomenys neskelbtini) kaimo.
16. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo pateikti nauji įrodymai, kuriuos aukštesniosios instancijos teismas priėmė ir įvertino. Byloje pateiktos automobilių nuotraukos bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėlapis negali nei patvirtinti nei paneigti įvykio aplinkybių ir to, kad nu­teistasis įvykio vietoje nebuvo. Iš pateiktų duomenų tik matyti, kaip atrodo nukentėjusiojo vai­ruojamas automobilis ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančių kaimų ir gyvenviečių išsidėstymas. By­lo­je pateikti duomenys apie L. B. medžio smulkintuvo judėjimo trajektoriją tiesiogiai įvy­kio aplinkybių taip pat nepatvirtina, tačiau vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, pa­tvir­ti­na nukentėjusiojo versiją, jog jis per miškus išvažiavo link (duomenys neskelbtini) k. Važiuojant sutiko iš priekio atvažiuojantį automobilį VW LT 35 v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. G.. Kadangi kelias buvo siauras ir buvo sunku prasilenkti, tai savo automobilį privairavęs kiek galima dešinio kelio kraš­to sustojo norėdamas praleisti atvažiuojantį iš priekio automobilį. Tarp asmenų įvyko kon­fliktas. Po konflikto J. G. nuvažiavo, L. B. taip pat išvažiavo iš įvykio vietos. Se­ki­mo sistemos duomenimis, sustojimo vieta Nr. 3 nuo 12.09 val. iki 12.22 val. žymi konflikto vie­tą ir laiką. Vėliau L. B. vyko į tolimesnę darbo vietą, tai patvirtina išrašas Nr. 4 (b. l. 136-140).
17. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. S. ir R. Š. parodymus teismas vertina kritiškai. Abu liudytojai parodė, jog įvykio diena jiems buvo įprasta, jokių konflikto padarinių nepastebėjo – nematė J. G. automobilio apgadinimų, teigė, kad jis buvo ramus, todėl kolegijos vertinimu, neįtikėtina, jog liudytojai, apklausti praėjus beveik me­-tams laiko nuo įvykio dienos, minučių tikslumu galėjo prisiminti nieko neišsiskiriančią dieną ir kada tiksliai supirkti grybų pas juos atvažiavo J. G., todėl teismas šiais liudytojų pa­ro­dy­mais nesivadovauja. Net ir vertinat minėtų liudytojų parodymus kaip patikimus, pažymėtina, jog atstumai tarp kaimų ir gyvenviečių yra nedideli, todėl nuteistasis net ir po konflikto su nukentėjusiuoju galėjo spėti nuvažiuoti ir supirkti iš liudytojų grybus, vertinant, kad konfliktas vyko ne ilgiau, kaip 13 minučių.
18. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gynybos pusė kėlė versiją, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau šie argumentai atmetami kaip jokiais objek­tyviais bylos duomenimis nepagrįstos prielaidos.
19. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo tei­sės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, pagrindė bylos duomenimis ir pa­kan­kamai jas moty­vavo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

20. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas J. G. nuteisė laisvės ap­ri­bo­jimu vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu, gydymusi ar mokslu, per 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsi­tei­sėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog pastaroji baudžiamojo poveikio priemonė vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis gali būti skiriama tik asmenims, kurie nusikalstamas veikas padaro artimų giminaičių ar šeimos narių atžvilgiu. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nusikalstami veiksmai (fizinio smurto var­to­jimas) buvo atlikti prieš nuteistajam J. G. visiškai nepažįstamą asmenį – nukentėjusįjį J. B., kurių nei šeimos, nei artimi giminystės ryšiai nesieja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nuteistajam J. G. baudžiamojo poveikio prie­monė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose negalėjo būti skiriama. Todėl šioje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuteistajam J. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose panaikinama.

Dėl proceso išlaidų

21. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, jog nukentėjusysis J. B. advokatei Nijolei Raulušaitienei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 250 Eur (b. l. 107-108). Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai ap­mo­kėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį ad­vo­katas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pa­galbą pagrįstumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą Kauno apy­gar­dos teismui pateikė nuteistasis J. G., jo apeliacinis skundas dalyje dėl kaltės klausimo – atmetamas. Byloje vyko trys teismo posėdžiai (2017 m. kovo 1 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 20 d.), kuriuose nukentėjusiojo atstovė dalyvavo, byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, advokatė teikė papildomus dokumentus. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma santykinai nėra didelė, proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas vertina, jog 250 Eur suma advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pagrįsta, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl iš­laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuteistajam J. G. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis buvo įpareigotas įvykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš J. G. nukentėjusiajam J. B. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato išlaidoms už atstovavimą apeliacinės instan­ci­jos teisme padengti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Algirdas Jaliniauskas

              Viktoras Preikšas

              Rimas Švirinas