Civilinė byla Nr. e2A-986-273/2020
(Proceso Nr. 2-69-3-19221-2019-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.20.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-499-780/2020 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui M. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. T. ieškiniu prašė nustatyti tokią jos bendravimo su nepilnamete dukra G. P. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:
1.1. Motina įsipareigoja bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime žemiau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiem tėvams, t. y. motinai V. T. ir tėvui M. P., bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis.
Savaitgaliai ir darbo dienos:
1.2. Motina (išskyrus atostogas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motinai privalo iš anksto pranešti tėvas (toliau – vaiko buvimo vieta), penktadienį 16.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.
1.3. Motina (išskyrus atostogas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais, nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko ugdymo įstaigos po nepilnametės dukros pamokų ir kitų veiklų ugdymo įstaigoje pasibaigimo ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią darbo dieną 20.00 val.
Atostogos:
1.4. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. Pirmąją motinai bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtą vasaros atostogų mėnesį, gali lankyti vaiką ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos.
1.5. Žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikotarpis. Žiemos atostogų vieną savaitę vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais motina bendrauja su vaiku antrąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Naujuosius metus), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją motinai priklausančią atostogų dieną 12.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku pirmąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją motinai priklausančią atostogų dieną 12.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20.00 val.
1.6. Rudens/ pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį. Rudens ir pavasario atostogų metu vieną rudens/ pavasario atostogų savaitę vaikas praleidžia su motina, kitą – su tėvu. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo rudens/ pavasario atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. Pirmąją motinai bendrauti paskirtą rudens ar pavasario atostogų dieną motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.
Šv. Kalėdos ir Naujieji metai (sausio 1 d.):
1.7. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su tėvu.
1.8. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su tėvu.
Šv. Velykos:
1.9. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su tėvu.
Įsimintinos dienos:
1.10. Kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną, jei gimimo diena – darbo dieną, motina bendrauja su vaiku tris valandas, jei gimimo diena – savaitgalio dieną, motina bendrauja su vaiku 6 val. Tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.
1.11. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną motina bendrauja su vaiku pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Motinos dienos ir gimimo dienos išvakarėse 16.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 20.00 val.
1.12. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, todėl motina, tuo atveju, jeigu vaikas yra su ja, išvakarėse grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.
Nuotolinis bendravimas:
1.13. Motina turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma tėvui, kai vaikas praleidžia laiką su motina. Tėvas įsipareigoja užtikrinti technines galimybes motinai bendrauti su vaiku.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 14 d. Didžiosios Britanijos Stoke on Trent teismas priėmė galutinę nutartį, kuria nusprendė nustatyti nepilnametės šalių dukros G. P. gyvenamąją vietą su atsakovu ir suteikė jam leidimą išvežti nepilnametę dukrą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, ir iki teismo sprendimo Lietuvoje priėmimo nustatė laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią ieškovė gali bendrauti su vaiku tik dalyvaujant kitiems asmenims. Nuo tada, kai atsakovas išsivežė nepilnametę dukrą gyventi į Lietuvą, jis sudaro kliūtis ieškovei bendrauti su dukra. Ieškovė nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. su dukra matėsi tik tris kartus. 2019 m. ieškovei pavyko pasimatyti su dukra 4 kartus Domeikavos šeimos gerovės centre. Ieškovė mano, kad dabartinis bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų. Ieškovė nori jį pakeisti į bendravimą be tarpininkų, pagal nuolatinę tvarką.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė iki 2014 m. Kalėdų su dukra buvo susitikusi tik tris kartus. Maždaug 7-8 kartus ji neatvyko į susitikimus su dukra. Po 2014 metų pabaigos ieškovė su dukra susitiko tik 2019 metais vasario mėnesį pas savo motiną. Atsakovas patvirtino, kad ieškovės bendravimas su dukra žalos vaikui nedaro, tačiau ieškovės ir dukros ryšys yra visiškai nutrūkęs, motinai tiek laiko bendravimo nereikėjo ir pati dukra dabar jaučia stresą, kai iš niekur atsirado mama. Atsakovo nuomone, pirmiausia reikia atkurti ryšį tarp vaiko ir motinos, todėl mano, kad ši byla turėtų arba būti sustabdyta, kol motina atkurs ryšį su vaiku, arba ieškinys atmestas ir nustatytos tik pereinamojo laikotarpio priemonės, nes nukelti detalios bendravimo tvarkos įsigaliojimą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nėra galimybės, kadangi neaišku kiek užtruks motinos ir vaiko ryšio atstatymas. Jei būtų nustatytas tikslus pereinamojo laikotarpio terminas, prašo nustatyti jį trims metams. Atsakovės ir vaiko ryšio atkūrimą galėtų patvirtinti psichologo išvada ar ekspertizės aktas, o trys metai būtų pakankami, kad vaikui sulaukus 16 metų, net ir iškilus grėsmei dėl intensyvaus bendravimo, nebūtų padaryta esminė žala tokiu bendravimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė su dukra G. P. bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovė ir atsakovas susitaria ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto psichologo pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Atsakovas įpareigojamas užtikrinti dukters G. P. atvykimą psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka ieškovė. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki abu nepilnametės G. P. tėvai ieškovė ir atsakovas sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas, bet ne trumpiau kaip 4 (keturiems) mėnesiams nuo pirmojo ieškovės ir jos dukters G. P. susitikimo dalyvaujant psichologui. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teismas nustatė tokią ieškovės (motinos) ir jos dukters G. P. bendravimo tvarką:
1.1. Motina įsipareigoja bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime žemiau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiem tėvams, t. y. motinai V. T. ir tėvui M. P., bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis.
Savaitgaliai ir darbo dienos:
1.2. Motina (išskyrus atostogas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motinai privalo iš anksto pranešti tėvas (toliau – vaiko buvimo vieta), penktadienį 16.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.
1.3. Motina (išskyrus atostogas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais, nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko ugdymo įstaigos po nepilnametės dukros pamokų ir kitų veiklų ugdymo įstaigoje pasibaigimo ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią darbo dieną 20.00 val. Užklasinių dukros užsiėmimų ir veiklų lankymą motina privalo užtikrinti bet kuriuo jai skirtu bendrauti su dukra laiku.
Atostogos:
1.4. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. Pirmąją motinai bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtą vasaros atostogų mėnesį, gali lankyti vaiką ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos.
1.5. Žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikotarpis. Žiemos atostogų vieną savaitę vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais motina bendrauja su vaiku antrąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Naujuosius metus), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją motinai priklausančią atostogų dieną 12.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku pirmąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją motinai priklausančią atostogų dieną 12.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20.00 val.
1.6. Rudens/ pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį. Rudens ir pavasario atostogų metu vienas rudens/ pavasario atostogas vaikas praleidžia su motina, kitas – su tėvu. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo rudens/ pavasario atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. Pirmąją motinai bendrauti paskirtą rudens ar pavasario atostogų dieną motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.
Šv. Kalėdos ir Naujieji metai (sausio 1):
1.7. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su tėvu.
1.8. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su tėvu.
Šv. Velykos:
1.9. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val.
Įsimintinos dienos:
1.10. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną, jei gimimo diena – darbo dieną, motina bendrauja su vaiku tris valandas, jei gimimo diena – savaitgalio dieną, motina bendrauja su vaiku 6 val. Tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.
1.11. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną motina bendrauja su vaiku pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Motinos dienos ir gimimo dienos išvakarėse 16.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 20.00 val.
1.12. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, todėl motina, tuo atveju, jeigu vaikas yra su ja, išvakarėse grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.
Nuotolinis bendravimas:
1.13. Motina turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Tėvui draudžiama bet kokiu būdu kliudyti ieškovei bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma tėvui, kai vaikas praleidžia laiką su motina.
Priteisė iš atsakovo ieškovei 521,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; grąžino ieškovei 38,00 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 14 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismas priėmė galutinį Įsakymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo nusprendė, kad G. P. gyvens su tėvu M. P., o bendravimo tvarkos klausimą perdavė spręsti Lietuvos teismui. Galutiniame Įsakyme nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. G. P. galios laikinasis įsakymas dėl ryšių su vaiku palaikymo, pagal kurį, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims sprendimo dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos, V. T. gali bendrauti su vaiku, dalyvaujant kitiems asmenims – vaiko tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio šalys susitars. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. e2T-25-381/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081, kuriais, be kita ko, nustatyta ir laikina motinos bendravimo su vaiku tvarka, kol šio klausimo neišspręs Lietuvos Respublikos teismas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta laikina ieškovės bendravimo su dukra tvarka iki ieškinio pareiškimo. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis buvo panaikinta, nes teismo nustatytu terminu ieškovė nepareiškė ieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutraukė bylą ir tėvų bendravimo su nepilnamete dukra G. P. tvarka nebuvo nustatyta. Ieškovė su dukra bendravo Šeimos gerovės skyriuje stebint psichologei A. K. Nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvyko keturi ieškovės ir dukros susitikimai.
6. Dėl būtinumo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys negali būti atmestas, kaip to prašo atsakovas, nes teismas neturi jokio pagrindo spręsti dėl ieškovės motinos valdžios apribojimo, kuris būtų pagrindas sustabdyti jos teisę bendrauti su dukra. Tai reiškia, kad teismas turi ne atmesti ieškinį, ne atidėti ginčo išsprendimą ateičiai kol pasikeis dabartinės aplinkybės, o nustatyti tokią ieškovės bendravimo tvarką su dukra, kuri užtikrintų tiek vaiko, tiek motinos teises bendrauti ir leistų ieškovei vykdyti šią savo pareigą dukrai tiek pagal dabartines aplinkybes, tiek pagal ateityje besikeisiančias aplinkybes. Teismas nurodė, kad užsienio valstybės teismo sprendimu yra nustatyta tik laikina ieškovės bendravimo su dukra tvarka ir tai yra dar vienas argumentas nustatyti nuolatinę ieškovės bendravimo su dukra tvarką, išsprendžiant ieškovės ieškinį iš esmės, o ne jį atmetant, nes laikina bendravimo tvarka negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį ir nustatyta laikina tvarka yra akivaizdžiai nepakankama ir per daug neapibrėžta, kad ieškovė galėtų sklandžiai bendrauti su dukra, kad kiekvieno susitikimo nereikėtų organizuoti itin sudėtingu būdu – su valstybės institucijų tarpininkavimu.
7. Dėl bendravimo tvarkos sąlygų. Teismas nustatė, kad byloje iš esmės kilo ginčas ne dėl pačios bendravimo tvarkos turinio, o dėl jos įgyvendinimo operatyvumo. Tiek atsakovas, tiek išvadą teikianti Tarnyba neginčijo ieškovės teisės bendrauti su dukra ir iš esmės nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos turinio. Nurodė, kad pagrindinis ginčo dalykas yra sąlyga, kad pirmiau būtų atkurtas nutrūkęs ieškovės ir dukros ryšys per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas turėtų būti ne maksimalus ir tiesioginis, o su psichologo pagalba. Teismas pripažino, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka iš esmės atitinka vaiko poreikius ir įstatymo reikalavimus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina, tik su tam tikrais patikslinimais. Teismas pripažino, kad ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitiks vaiko interesus kai susilpnėjęs ieškovės ir jos dukros ryšys bus atkurtas ir sustiprės. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atstačius vaiko ryšį su ieškove būtų pagrindas dėl kokių nors kitų priežasčių nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos maksimalaus bendravimo su vaiku prezumpcijos ir nenustatyti ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos. Teismo vertinimu, visi atsakovo argumentai prieš ieškinio patenkinimą iš esmės grindžiami tik senais duomenimis iš 2014 metų bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nurodė, kad nepilnametės teiginys teisme, jog ji nėra pasirengusi bendrauti su motina dar du metus visiškai neatitinka nei vaiko poreikių, nei interesų, nei jo tikrosios nuomonės, o atspindi tik neišvengiamą atsakovo ir ieškovės nesutarimų įtaką vaikui. Nurodė, kad su atsakovu gyvenanti šalių dukra natūraliai palaiko jo pusę ir tai atsispindi vaiko nuomonėje apie bendravimą su motina, bet tai nereiškia, kad vien tokia vaiko nuomonė yra pakankamas pagrindas atidėti betarpišką ir reguliarų vaiko bendravimą su motina net dviem ar trims metams. Teismas nepilnametės dukros nuomonės šioje byloje nevertino kaip jos atsisakymo bendrauti su motina, o priešingai, vertino kaip norą atkurti ryšį su motina. Teismas laikė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra grindžiama apylygiu bendravimo laiko tarp abiejų tėvų paskirstymu, kas atitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principą. Kadangi tiek atsakovas, tiek išvadą teikianti Tarnyba jokių prieštaravimų pačioms bendravimo tvarkos sąlygoms nereiškė, o atsakovas jokių alternatyvių pasiūlymų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad turi būti nustatyta ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kuri atitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principą, tik patikslinant kai kurias sąlygas, kurios kaip galima tiksliau apibrėš ieškovės bendravimą su dukra, kad jis nekeltų diskusijų ir nesutarimų tarp šalių, ir nustatant maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo terminą ir sąlygas, kurios padės šalių dukrai palaipsniui atkurti bendravimą su motina.
8. Teismas, nustatęs, kad Tvarkos 1.3. punkte dukters paėmimas darbo dienomis apibrėžtas ne tikslia valanda, o sąlyga, kad vaikas bus paimtas po visų užsiėmimų, siekdamas didesnio aiškumo nustatė papildomą sąlygą, pagal kurią užklasinių vaiko veiklų lankymą ieškovė privalo užtikrinti bet kuriuo jai skirtu bendrauti su vaiku laiku. Teismas prie Tvarkos 1.7. ir 1.8. punktų nustatė papildomą galimybę konkrečią šventinę dieną pirmiausiai pasirinkti tėvų bendru sutarimu, o ne vien tik pagal ieškinyje siūlomą eiliškumą, kuris įsigalioti turi tik tada, kai tėvai nesutars. Teismas patikslino Tvarkos 1.9 punktą, nustatydamas galimybę konkrečią šventinę dieną pirmiausiai pasirinkti tėvų bendru sutarimu, o ne vien tik pagal ieškinyje siūlomą eiliškumą, kuris įsigalioti turi tik tada, kai tėvai nesutars. Teismas patikslino Tvarkos 1.10. punktą nustatydamas papildomą galimybę tėvų bendru sutarimu nustatyti kitokią ieškovės bendravimo su dukra tvarką, nes šalys ir jų dukra turi turėti galimybę praleisti kartu ir visą dieną su vienu iš tėvų, jeigu norėtų išvykti toliau nuo namų, jeigu tam prireiktų daugiau laiko nei įprastai numatomos ieškovei skirtos 3 ar 6 valandos. Teismas patikslino Tvarkos 1.13 punkte ieškovės pasiūlytą sąlygą, pagal kurią prašoma tėvą įpareigoti užtikrinti technines galimybes motinai bendrauti su vaiku, nes tokias galimybes apriboti gali net tik tėvas, bet ir pati šalių dukra, kuri pagal savo amžių moka pati užblokuoti savo ryšio priemones. Tai reiškia, kad tėvas ne visada gali būti atsakingas už tai, jog motina negalėtų susisiekti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl jis neturi būti besąlygiškai įpareigojamas už tai, ką ne visada gali kontroliuoti. Teismas sprendė, kad atsakovui tik uždraustina kliudyti ieškovei bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Tuo tarpu užtikrinti technines galimybes bendrauti su vaiku turi pati ieškovė, kuri ir siekia bendravimo su dukra.
9. Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo iki nustatytos bendravimo tvarkos įsigaliojimo. Teismas nustatė, kad šalių dukros baimę atnaujinti bendravimą su motina lemia jos susikaustymas po ilgo nesimatymo ir tėvų nesutarimas dėl dukters bendravimo su motina, kurio akivaizdoje nepilnametė nejaukiai jaučiasi nenorėdama nuvilti tėvo, su kuriuo ji jau ilgai gyvena. Būtent atsakovo dalyvavimas ieškovės susitikimuose su dukra yra esminė kliūtis norint užtikrinti normalų ir natūralų dukros ir motinos bendravimą, nes tai sukuria ne tik psichologinį barjerą šalių dukrai laisvai bendrauti su motina, bet ir emocinį diskomfortą ieškovei, kurios santykiai su atsakovu yra įtempti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad vaiko ir motinos ryšiui pereinamuoju laikotarpiu atkurti būtinos dvi sąlygos: 1) atsakovo nedalyvavimas motinos ir dukros susitikimuose ir 2) psichologo pagalba nepilnametei ir jos motinai, siekiant padėti įveikti nepilnametės nesaugumo ir nežinomybės savijautą bendraujant su ilgai nematyta motina. Teismas nustatė, kad atsakovas sutinka nedalyvauti dukros ir ieškovės susitikimuose pereinamuoju laikotarpiu, jeigu juose dalyvaus psichologas, todėl ginčo tarp šalių dėl tokios psichologo pagalbos iš esmės nėra. Tokiam bendravimo būdui iš esmės pritarė ir pati nepilnametė G. P., tą rekomenduoja ir išvadą teikianti Tarnyba. Nurodė, kad esant poreikiui apmokėti psichologo paslaugas, tai turi padaryti ieškovė, nes dukra iš jos buvo paimta, o dėl to jų ryšys nutrūko, būtent dėl ieškovės, o ne dėl atsakovo veiksmų. Todėl atsakovas neturi patirti finansinių išlaidų atkuriant motinos ir dukters ryšį, dėl kurio nutrūkimo jis nėra atsakingas.
10. Teismas nurodė, kad pereinamojo laikotarpio terminas negali būti tiksliai apibrėžtas nei keliais mėnesiais, kaip siūlo ieškovė, nei keliais metais, kaip siūlo atsakovas, nes pereinamojo laikotarpio tikslas – atkurti ir sustiprinti vaiko ir motinos ryšį, o šio tikslo pasiekimas priklauso ne nuo tiksliai apibrėžto termino, o nuo ieškovės pastangų ir jos bei vaiko individualių savybių siekiant jų suartėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), nustatė ieškovei pereinamojo laikotarpio minimalią bendravimo su dukra tvarką per psichologą tol, kol abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau atsižvelgdamas į skirtingą šalių suinteresuotumą dėl pereinamojo laikotarpio trukmės, siekdamas išvengti skuboto ieškovės bandymo inicijuoti perėjimą prie maksimalios bendravimo tvarkos, teismas nustatė ir minimalų pereinamojo laikotarpio terminą, per kurį ieškovės bendravimas su dukra per psichologą bus privalomas. Teismas atsižvelgė, kad ankstesnis dukros bendravimas su psichologo pagalba teigiamą efektą pradėjo duoti jau per du su puse mėnesio, todėl nustatė minimalų keturių mėnesių terminą privalomam ieškovės bendravimui su dukra per psichologą, po kurio abu tėvai turės teisę nuspręsti kada psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Nurodė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovė su dukra galės pradėti bendrauti pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą maksimalią bendravimo tvarką. Teismas nurodė, kad nėra nustatoma konkreti formalizuota bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu, nes bendravimas šiuo laikotarpiu turi vykti dalyvaujant psichologui, pagal kurio sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje ir turi vykti ieškovės ir dukros bendravimas. Teismas nurodė, kad psichologo sudarytas planas yra privalomas vykdyti abiem tėvams, todėl atsakovas privalo užtikrinti dukters pristatymą į susitikimus su ieškove.
11. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas patenkintas ne visiškai, o kartu patenkintas ir atsakovo prašymas, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 50 procentų jos bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Nurodė, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovo jos patirtas išlaidas už atskirojo skundo parengimą, nes sprendimo priėmimo metu ieškovės atskirasis skundas nėra išnagrinėtas ir nėra patenkintas. Teismas nustatė, kad paduodama ieškinį ieškovė be pagrindo sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes įstatymas numato išimtį, pagal kurią toks mokestis nemokamas šeimos bylose, todėl šis mokestis turi būti grąžintas. Teismas bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisė, kadangi jos neviršijo teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
12.1. Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus. Teismas, nors ir apklausė teismo posėdžio metu nepilnametę G. P., nelabai kreipė dėmesį į tai, ką ji sakė ir padarė visiškai priešingas išvadas, iškraipydamas jos teiginius, iš konteksto išrinkdamas atskirus žodžius. Teismas iš esmės visai neskyrė dėmesio klausimui dėl bendravimo tvarkos, priimdamas kaip faktą ieškovės pageidaujamą tvarką ir nurodęs, kad atsakovas bei nepilnametė G. P., po pereinamojo laikotarpio, turės prie jos besąlygiškai prisitaikyti. Teismas ignoravo ir nenurodė jokių motyvų dėl dukros teiginių, kad ji nejaukiai jausdavosi susitikimuose su ieškove. Teismas nevertino, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba netikrino, teismas nesidomėjo vaiko gyvenimo sąlygomis ieškovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (ar kur ji faktiškai apsistojusi), kad ieškovė savo vardu jokios nuosavybės neturi, nėra aiškios kokiomis buities sąlygomis gyventų nepilnametė G. P. su ieškove;
12.2. Teismas bylą nagrinėjo skubotai ir neatskleidė bylos esmės. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką neskyrė deramo dėmesio analizuodamas, kokia bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiktų dukros interesus, neatsižvelgė į vaiko amžių, poreikius, interesus, emocinį ryšį su ieškove. Teismas netinkamai vertino ieškovės paaiškinimus, kurie buvo prieštaringi, liudytojos parodymus. Teismas pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą, išklausydamas tik ieškovės liudytoją (ieškovės motiną). Teismas privalėjo išreikalauti psichologės rekomendacijas, apklausti pačią psichologę. Teismas be jokio tyrimo tiesiog konstatavo, kad neturi jokio pagrindo spręsti dėl ieškovės teisės bendrauti su dukra. Teismas neįvertino, kad užsienio teismo nustatytų aplinkybių, kad G. P., gyvendama su savo motina, patyrė didelę žalą, ir gyventi su motina jai labai pavojinga. Teismas ignoravo svarbias šios bylos aplinkybes, kad ieškovė jau buvo sukėlusi didelį tiek psichologinį, tiek ir fizinį pavojų nepilnametei G. P., dėl to vaikas iš ieškovės buvo paimtas. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovės psichinė būklė atsistatė ir kad ji gali bendrauti su dukra nekeldama jai nei fizinio, nei akivaizdaus žalingo pavojaus jos psichikai;
12.3. Ieškovė kelis metus nevykdė pareigos bendrauti su dukra net ir pagal esamą patvirtintą laikiną tvarką, todėl nebuvo poreikio tą tvarką maksimaliai išplėsti. Byloje nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, būtent: dėl kokių priežasčių ieškovė nebendravo ir nebendrauja su vaiku, ar tai tik dėl to, kad šiuo metu patvirtinta laikina bendravimo tvarka nepatinka ieškovei? Ar tai emocinio ryšio su vaiku nebuvimas, motinos pareigų netinkamas vykdymas, o gal tai yra dėl pavojingos ieškovės psichinės būklės ir pan., dėl ko ieškovė nebendravo taip ilgai su dukra ir t.t. Šios faktinės aplinkybės, būtinos taikant materialiosios teisės normas šiam ginčui išspręsti, byloje nenustatytos, todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo;
12.4. Teismas nevertino, kad ieškovė tyčia pažeidinėja jau dabar teismo patvirtintą bendravimo su nepilnamete G. P. tvarką. Teismo buvo ir yra uždrausta ieškovei bendrauti su dukra be atsakovo ar kito su atsakovu suderinto asmens buvimo;
12.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė nuo pat 2014 m. neteikia išlaikymo dukrai. Ieškovė teigia, kad turi nuosavą įmonę, yra jos direktorė, tačiau jokio išlaikymo vaikui piktybiškai neteikia. Nevertino ieškovės nurodytų argumentų, kad bendravimą su dukra ji nutraukė nenorėdama jos skaudinti ir traumuoti įtemptais susitikimais, kas neatitinka psichologės išvadų ir byloje esančių įrodymų. Tai reiškia, kad dėl tokios situacijos, kai ieškovė vėl nebendrauja su dukra, atsakomybė tenka pačiai ieškovei, kuri savo iniciatyva nutraukė bendravimą su vaiku. Tai, kad ieškovės šiuo metu netenkina nustatyta bendravimo sąlyga dėl kito asmens dalyvavimo, nereiškia vaiko interesų pažeidimo ir skyrium gyvenančios motinos teisės ir pareigos bendrauti su vaiku neužtikrinimo;
12.6. Byloje esantys įrodymai (vaiko nuomonė, VVAĮT išvada) patvirtina, kad vaiko ir motinos psichologinis emocinis ryšys yra visiškai nutrūkęs.
12.7. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, iš vienos pusės nurodė, kad turi būti iš pradžių atkurtas ieškovės ir nepilnametės G. P. ryšis, tačiau tuo pačiu nusprendė, kad tam visiškai pakaks 4 mėnesių. Kuomet visiškai akivaizdu, kad ieškovei to nepavyko padaryti per daugiau nei metus. Sutinkamai su kasacinio teismo praktika, tokiu atveju turėjo būti nustatyta, kad ieškovės bendravimas su nepilnamete G. P. dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) vyksta tol, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas;
12.8. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, t. y., vadovavosi pozicija, kad ne ieškovė turi įrodinėti, kodėl turi būti keičiama šiuo metu nustatyta jos bendravimo su vaiku tvarka, kuria ji nesinaudoja, o atsakovas turi paneigti ją, įrodyti, kad ji kels žalą nepilnametei G. P..
12.9. Nebuvo pagrindo keisti šiuo metu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Lietuvos Respublikos teismai yra konstatavę prejudicinę galią šioje byloje turinčius faktus, kad ieškovė negali suprasti ir užtikrinti vaiko poreikių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-25-381/2015) ir nėra jokių įrodymų, kad tai pasikeitė. Praeityje su ieškove nepilnametė G. P. patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, su ieškove G. P. neturi jokio ryšio ir pati ieškovė nepajėgi ar nenori tą ryšį atkurti. G. P. nenori su ieškove susitikinėti, kalbėti telefonu. Jei ieškovė nori atkurti ryšį su vaiku, tai turi būti daroma palaipsniui, netraumuojant vaiko, vaikas turi priprasti prie pasikeitusios ieškovės (jei ji pasikeitė - ši aplinkybė kelia abejonių) ir šiame procese vienareikšmiškai turi dalyvauti tretieji asmenys. Nepilnametės G. P. interesai yra esminė aplinkybė, į kurią reiktų atsižvelgti. Tik vėliau, jei ieškovei pavyktų sukurti ryšį su vaiku, ji galėtų bendrauti su dukra betarpiškai, jai nekenkdama, bet šiandien nėra tokios galimybės. Nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, prašomi nustatyti kassavaitiniai bendravimai, tiksliai nustatant jų bendravimo eigą, traumuoja vaiką psichologiškai, dėl ko jo brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žala.
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
15. Byloje spendžiama ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
18. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismas priėmė galutinį Įsakymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo nusprendė, kad G. P. gyvens su tėvu M. P., o bendravimo tvarkos klausimą perdavė spręsti Lietuvos teismui. Galutiniame Įsakyme nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. G. P. galios laikinasis įsakymas dėl ryšių su vaiku palaikymo, pagal kurį, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims sprendimo dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos, V. T. gali bendrauti su vaiku, dalyvaujant kitiems asmenims – vaiko tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio šalys susitars (t. 1, b. l. 10-15, 110-127). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-25-381/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081, kuriais nustatyta ir laikina motinos bendravimo su vaiku tvarka, kol šio klausimo neišspręs Lietuvos Respublikos teismas (t. 1, b. l. 16-22, 128-134).
19. Kaip matyti iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, teismas ieškovės V. T. ieškinį tenkindamas iš dalies, nustatė jos su dukra G. P. bendravimo tvarką, taip pat nustatė bendravimą pereinamuoju, ne trumpesniu kaip keturių mėnesių, laikotarpiu.
20. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad teismas, nustatydamas ieškovės ir dukters bendravimo tvarką, neskyrė deramo dėmesio analizuodamas, kokia bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiktų dukros interesus, neatsižvelgė į vaiko amžių, poreikius, interesus, emocinį ryšį su ieškove. Apeliantas nurodė, kad ieškovė kelis metus nevykdė pareigos bendrauti su dukra net ir pagal esamą patvirtintą laikiną tvarką, todėl nebuvo poreikio tą tvarką maksimaliai išplėsti. Praeityje su ieškove nepilnametė G. P. patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, su ieškove neturi jokio ryšio, todėl, apelianto nuomone, teismo nustatytas 4 mėnesių pereinamojo laikotarpio bendravimo terminas motinos su dukra ryšiui atkurti yra nepakankamas.
21. Iš bylos duomenų matosi, kad nuo 2014 m. spalio 14 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismo galutinio Įsakymo priėmimo, kuriuo buvo nuspręsta, kad nepilnametė G. P. gyvens su tėvu, ieškovė V. T. su dukra nebendravo. Iš savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro rašto matosi, kad ieškovė V. T. su dukra G. P. bendravo Šeimos gerovė skyriuje stebint psichologei A. K. ir nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvyko keturi susitikimai (t. 1, b. l. 33). Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovė skyriaus psichologo 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepime apie V. T. ir jos dukters G. P. susitikimus nurodyta, kad V. T. norėjo dažniau matytis su dukra, tačiau to nepavyko įgyvendinti dėl visų šalių galimybių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje kaip ir teismo posėdyje dalyvavusi Tarnybos atstovė nurodė, kad abiejų tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti, trūksta jų bendradarbiavimo vaiko auklėjimo srityje, todėl tai įtakoja vaiko požiūrį į motiną ir bendravimą su ja. Pažymėjo, kad ieškovė nuo 2014 m. iki 2019 m. nebendravo su dukra, o ryšį užmezgė tik 2019 m. vasario mėnesį. Vasarą bendravimas vyko padedant psichologui, po kurio pagalbos motinos ryšys su dukra po truputį atsistatė, tačiau pačios ieškovės iniciatyva tie susitikimai nutrūko. Tarnyba mano, kad psichologo pagalba ieškovei ir jos dukrai yra reikalinga ne tik atkurti jų ryšį, bet ir jį sustiprinti, todėl šiuo metu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui yra per intensyvi ir neatitiktų vaiko interesų. Vaiko ir motinos ryšiui atkurti reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui. Atstačius vaiko ryšį su motina, ieškovės siūloma bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta.
22. Aukščiau pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką nebendravo su savo nepilnamete dukra, todėl teismas tarpusavio ryšiui atkurti nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu V. T. su dukra G. P. bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovė V. T. ir atsakovas M. P. susitaria ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto psichologo pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Atsakovas M. P. įpareigojamas užtikrinti dukters G. P. atvykimą psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka ieškovė V. T.. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki abu nepilnametės G. P. tėvai V. T. ir M. P. sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas, bet ne trumpiau kaip 4 (keturiems) mėnesiams nuo pirmojo ieškovės V. T. ir jos dukters G. P. susitikimo dalyvaujant psichologui.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, motinos ir dukters ryšiui atkurti pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, tačiau nesutiktina su teismo sprendimu bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu nustatyti iki abu nepilnametės G. P. tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Iš bylos medžiagos matosi, kad šalių santykiai įtempti, šalys nebendradarbiauja, todėl dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos gali nuspręsti tik specialistas, konstatuodamas, kad ieškovė yra pasirengusi bendrauti su vaiku savarankiškai ir toks bendravimas nesukels nepilnamečiui vaikui neigiamų pasekmių. Be to, teisėjų kolegijos manymu, pereinamojo laikotarpio keturių mėnesių termino nustatymas yra per trumpas atkurti nutrūkusį ryšį tarp dukters ir motinos.
24. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismas 2014 m. spalio 14 d. priimtame procesiniame sprendime nustatė, kad G. P., gyvendama su savo motina patyrė didelę žalą, ir gyventi jai su motina labai pavojinga (Įsakymo 9 punktas) t.y., kad ieškovė jau buvo sukėlusi didelį tiek psichologinį, tiek fizinį pavojų dukrai, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas maksimalią ieškovės su dukra bendravimo tvarką, šias aplinkybes visiškai ignoravo. Apeliantas pažymi, kad teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovė nebendravo ir nebendrauja su dukra tokį ilgą laiko tarpą ir daro prielaidą, kad gal tai yra dėl praeityje buvusios ar galimai tebesitęsiančios ieškovės psichinės sveikatos problemos, tačiau dėl šių argumentų į bylą jokių įrodymų nepateikė.
25. Į bylą pateiktas 2014 m. rugsėjo 24 d. nepriklausomos socialinio darbo konsultantės ir liudytojos ekspertės S. B. pranešimas Stoke On Trent Šeimos teismui, kuriame pranešėja konstatavo, kad motina nesiėmė visų galimų priemonių dėl pasirinkto sau ir Gabijai būsto, ko pasekoje buvo neigiamas poveikis vaikui (63 p.), motina yra priklausoma nuo pašalpų išmokų (66 p.), Lietuvoje anksčiau niekada nedirbo (83 p.), neturi gebėjimų patenkinti Gabijos visuotinių poreikių (88 p.), yra trūkumas emocinės šilumos iš motinos pusės savo dukrai (68 p.). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. e2T-25-381/2015 pripažinęs ir leidęs vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081 savo nutartyje konstatavo, kad suinteresuoto asmens pridėti dokumentai nepaneigia Jungtinės Karalystės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, jog G. P. į motinos ir vaiko būstą atvykusiems pareigūnams pasiskundė, jog motina prieš ją smurtavo (t. 2, b. l. 47).V. T. nepateikė įrodymų, paneigiančių ir kitas reikšmingas užsienio valstybės teismo nustatytas faktines aplinkybes – aplinkybę, jog V. T., nuolat keisdama gyvenamąją vietą, neužtikrino vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, galimybės gauti išsilavinimą. Nepaneigti liko ir kiti reikšmingi teismo argumentai – suinteresuoto asmens nesugebėjimas suprasti ir užtikrinti vaiko poreikių. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti ir įvertinti kaip pasikeitė ieškovės elgesys, jos emocinė būsena nuo užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo priėmimo, ar ieškovė geba tinkamai bendrauti su dukra savarankiškai, nedarydama jai jokio žalingo poveikio. Iš bylos duomenų matosi, kad ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė su dukra nebendravo, tačiau teismas jų nebendravimo priežasčių nenustatė.
26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. išvadoje nurodoma, kad šalių santykiai yra įtempti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukra artimai nebendrauja penkerius metus, jų tarpusavio ryšys yra nutrūkęs. Mergaitė nenori bendrauti su mama, jaučia įtampą, pyksta, kad ilgą laiką nebuvo rodomas dėmesys jai, o bendraudama su ja nesijaučia saugi, yra emociškai pažeidžiama. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vaikas negali būti įpareigojamas bendrauti per prievartą, tačiau vaiko išreikštas noras, jei jis neprieštarauja jo interesams, turi būti prioritetinis sprendžiant motinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą, todėl tik atkūrus motinos ir dukters ryšį pereinamuoju laikotarpiu, galima būtų daryti išvadą dėl ieškovės su dukra pastovaus bendravimo sąlygų apimties, nes šiuo metu nustatyta ieškovės su dukra bendravimo tvarka po pakankamai trumpo pereinamojo laikotarpio pagal dabartines aplinkybes yra per intensyvi ir gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečio vaiko interesams.
27. Antstolio S. U. 2019-11-28 pažymoje nurodyta, kad jo kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017-03-24 vykdomasis raštas Nr. e2-2477-896/2016 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės V. T. išieškotojos G. P., atstovaujamos įstatyminio atstovo M. P. naudai, tačiau iki šios dienos iš skolininkės nebuvo gauta jokių piniginių lėšų. Kaip matyti, ieškovė savo nepilnametės dukters neišlaiko. Nors ieškovė pateikė duomenis, kad ji 2019-07-04 yra įregistravusi Lietuvoje individualią veiklą, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, dėl to nėra aišku, ar ieškovė gebėtų patenkinti dukters būtinuosius poreikius, kuomet dukra būtų su ieškove.
28. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokios vaikui būtų sudarytos gyvenimo sąlygos ieškovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nors byloje yra duomenys, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , tačiau, ar tai yra faktinė ieškovės gyvenamoji vieta, byloje nesiaiškinta, ieškovės gyvenimo sąlygų patikrinimo akto į bylą nepateikta. Be to, svarbu išsiaiškinta apie ieškovės darbo pobūdį ir ar tai nebus kliūtis ieškovei bendraujant su dukra, nes V. T. individualios įmonės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o dukters su tėvu gyvenamoji vieta yra Kaune.
29. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas bylą nebuvo pakankamai aktyvus, ką privalėjo daryti šios kategorijos byloje, bylą išnagrinėjo skubotai – per vieną teismo posėdį, nesiaiškino bei neištyrė visų bylos aplinkybių, reikšmingų teisingam teismo sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad nebuvo atskleista bylos esmė, skundžiamą teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginija Gudynienė
Nijolia Indreikienė
Izolda Nėnienė