Civilinė byla Nr. e2-755-1089/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15438-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,

sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui D. R.,

atsakovės atstovui R. T., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gorinta“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gorinta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 1 150 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:  

1.1.                      2018 m. liepos 30 d. dėl atsakovės apdraustos transporto priemonės valdytojo kaltės įvyko eismo įvykis, kuriame buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pagrindinis verslas – pavežėjo paslaugų teikimas. Nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo remontuojamas eismo įvykyje apgadintas automobilis, ieškovė nuomojosi pakaitinį automobilį iš UAB „Rent2Go”. Viso ieškovė turėjo 1 150 Eur dydžio pakaitinio automobilio nuomos išlaidų. Nepaisant to, atsakovė atsisako padengti nurodytas ieškovės išlaidas.

2.       Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:  

2.1.                      Ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ieškovei iš tiesų buvo perduotas pakaitinis automobilis ir jis naudotas įmonės veikloje. Ginčo atveju veikė trys įmonės, kurių akcininku yra L. S.: ieškovė, UAB „Rent2Go“ ir UAB „Amsas“, kuri atliko automobilio remonto darbus. Tik įvykus eismo įvykiui ieškovei iš UAB „Rent2Go” buvo perduotas pakaitinis automobilis, kuris neva buvo naudojamas pavežimo paslaugoms teikti. UAB „Amsas“ vilkino automobilio remonto darbus.

2.2.                      Atsakovei abejonių sukėlė faktas, kad automobilį UAB „Rent2Go” išnuomojo ieškovei pagal bendradarbiavimo sutartį Nr. VK20170102-002, kurios objektas yra programinės įrangos naudojimas. Šios sutarties priede nedetalizuotos jokios būtinosios automobilio nuomos sąlygos. Be to, automobilio nuomos kaina – 50 Eur už parą, yra niekuo nepagrįsta, o pati ieškovė kitos žalos administravimo atveju yra pateikusi dokumentus, kad pakaitinį automobilį nuomojo iš UAB „Amsas“ už 35 Eur per parą.

2.3.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pakaitinis automobilis ginčo laikotarpiu naudotas būtent ieškovės, o ne UAB „Rent2Go” veikloje. Ieškovės buvo prašyta pateikti dokumentus apie gautas pajamas – pakaitinį automobiį naudojant pavežimo paslaugoms teikti, tačiau ieškovė to nepadarė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3.       Šioje byloje reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė UAB „Gorinta“ atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiškė kaip draudikui, apdraudusiam 2018 m. liepos 30 d. eismo įvykį sukėlusio asmens vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę. Prievolė atlyginti nurodyto eismo įvykio metu padarytą žalą atsakovei kyla transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovės, kaip draudikės, prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis, kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas). 

4.       Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nebuvo ginčo dėl tokių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių:

4.1.                      2018 m. liepos 30 d. eismo įvykį sukėlęs asmuo vairavo transporto priemonę, kurios valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė;

4.2.                      eismo įvykyje buvo apgadinta ieškovės veikloje naudota UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė Toyota Corolla, valst. (duomenys neskelbtini)

4.3.                      nurodyta transporto priemonė buvo remontuojama iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

5.       Ieškovės pareikšto reikalavimo faktinio pagrindo esmė – netekusi galimybės nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. keleivių pavežimo paslaugoms teikti naudoti transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmonė nuomojosi pakaitinį automobilį iš UAB „Rent2Go”. Ieškovė įrodinėja, kad prašomą atlyginti nuostolių sumą sudaro įmonės išlaidos pakaitinio automobilio nuomos mokesčiui apmokėti.

6.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

7.       Gindamasi nuo ieškovės reikalavimo, atsakovė neneigia, kad turi pareigą atlyginti eismo įvykio kaltininko ieškovei sukeltą žalą. Vis dėlto atsakovė atsikirsdama į ieškovės argumentus teigia, kad ieškovė nepagrindė, jog įmonės išlaidos pakaitiniam automobiliui buvo realios, t. y. kad ieškovė faktiškai turėjo išlaidas, kurios galėtų būti kvalifikuojamos nuostoliais, atsiradusiais kaip neišvengiama 2018 m. liepos 30 d. eismo įvykio pasekmė. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles našta pagrįsti, kad ieškinyje nurodytos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai yra realios ir turėtų būti kvalifikuojamos kaip būtinos, teko ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Ar ieškovė iš tiesų patyrė nurodomo dydžio išlaidas ir, jeigu taip, ar jos gali būti kvalifikuojamos kaip įmonės patirti nuostoliai, sudaro pagrindinį šios bylos teisminio nagrinėjimo klausimą.

8.       Pridurtina, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš delikto. Taigi pareikšto ieškinio tikslas – grąžinti ieškovę į padėtį, kokioje įmonė būtų buvusi, jeigu nebūtų įvykęs ginčo eismo įvykis. Įprasta, kad eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės savininkas įgyja teisę išsinuomoti pakaitinį automobilį, kad išvengtų savo padėties pablogėjimo, kylančio iš prarastos galimybės naudotis daiktu. Tokiais atvejais išlaidų pakaitiniam automobiliui atlyginimas siejamas su keliomis kumuliatyviomis sąlygomis: išlaidų būtinumu ir pagrįstumu. Nagrinėjama situacija yra netipinė tuo aspektu, kad pakaitinio automobilio nuomos aplinkybė yra grindžiama tarp dviejų susijusių asmenų, t. y. juridinių asmenų faktiškai ir teisiškai valdytų to paties asmens, sudaryto sandorio faktu. 2020 m. sausio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pripažino, kad aktualiu byloje laikotarpiu (2018 m. liepos 30 d.-2018 m. rugpjūčio 21 d.) ieškovės UAB „Gorinta“ ir UAB „Rent2Go” vadovu ir akcininku buvo tas pats asmuo – L. S.. Civilinėje apyvartoje nėra nustatyto draudimo susijusiems asmenims tarpusavyje sudaryti sandorius. Tačiau tada, kai tarp tokių asmenų sudarytais sandoriais ir jų vykdymo rezultatu kaip reikalavimo pagrindu vienas iš susijusių asmenų remiasi prieš trečiuosius asmenis, jam tenka papildoma įrodinėjimo našta pagrįsti, kad sandoris buvo realus ir atitinkantis įprastus tokio pobūdžio sandoriams rinkoje taikomus reikalavimus.

Ar galima teigti, kad ieškovė UAB „Gorinta“ įrodė, kad nuomojosi pakaitinį automobilį iš UAB „Rent2Go”?

9.       Įvertinus atsakovės atsikirtimus, ginčo klausimą, ar ieškovė pagrįstai teigia, kad įmonė patyrė 1 150 Eur dydžio žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovė, galima suskaidyti į du segmentus. Pirma, ar ieškovė pagrindė, kad iš tiesų nuomojosi pakaitinį automobilį iš UAB „Rent2Go”. Ir antra, ar ieškovė turėjo pakaitinio automobilio nuomos išlaidų. Kiek tai susiję su paminėtas aspektais, svarbu tai, kad nėra pakankamo pagrindo abejoti tuo, jog ieškovės sprendimas nuomotis pakaitinį automobilį gali būti pateisinamas būtinybės kriterijumi, t. y. kad tokiu būdu įmonė galėjo užtikrinti vykdytos komercinės veiklos apimties tęstinumą. Gindamasi nuo ieškovės reikalavimo, atsakovė neginčijo, kad ieškovė eismo įvykyje apgadintą automobilį naudojo keleivių pavežimo paslaugų teikimui ir kad keleivių pavežimo paslaugų teikimas yra sudėtinė ieškovės vykdomo verslo dalis. Dėl to atsakovės atsikirtimas, kad ieškovei savaime nebuvo būtina pakaitinio automobilio nuoma, vertintinas kaip nepagrįstas ir pernelyg abstraktus, jog galėtų būti traktuojamas kaip turintis realų faktinį pagrindimą.

10.       Pirmasis iš nurodytų teisminio nagrinėjimo klausimo segmentų yra betarpiškai susijęs su tuo, kad ieškovei teko įrodinėjimo našta pagrįsti, jog įmonė iš UAB „Rent2Go” ne tik faktiškai perėmė automobilio valdymą, bet ir kad tokį automobilį ieškovė naudojo pavežimo paslaugoms teikti. Faktinę aplinkybę, kad 2018 m. liepos 30 d.-2018 m. rugpjūčio 21 d. iš UAB „Rent2Go” nuomojosi automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė grindžia automobilio priėmimo-perdavimo aktais (I t., b. l. 103, 104). Automobilio nuomos sąlygos itin lakoniškai aprašytos įmonių 2017 m. sausio 2 d. pasirašytame Bendradarbiavimo sutarties Nr. VK20170102-002 Priede Nr. 1 (II t., b. l. 22). Pastarajame dokumente nurodyta, kad UAB „Rent2Go” pagal išankstinį susitarimą įsipareigoja ieškovei nuomoti (subnuomoti) automobilius pavežėjimo veiklai vykdyti už preliminarų 50 Eur per parą nuomos mokestį. Kiek tai susiję su nurodyto Priedo Nr. 1 turiniu, pridurtina, kad jame iš esmės nedetalizuota nei teisių ir pareigų paskirstymo tarp susitarimą pasirašiusių asmenų tvarka, nei atsiskaitymo tvarka ir terminai, taip pat neaptartos kitos su tarpusavio įsipareigojimų vykdymu susijusios sąlygos.

11.       Nurodytų dokumentų įrodomosios reikšmės vertinimui atsakovės 2019 m. gruodžio 3 d. prašyme dėl įrodymų išreikalavimo išsakytas atsikirtimas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2015-815/2018 buvo pripažinta, jog ieškovės veikla tikėtinai buvo fiktyvi, nėra svarbus. Paminėtoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pernelyg nutolusios nuo šioje byloje sprendžiamo ginčo. Administracinėje byloje buvo vertinti ankstesniu laikotarpiu surinkti duomenys apie ieškovės veiklą, be to, pasikeitė ieškovės akcininkai ir vadovas. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados dėl ieškovės veiklos nagrinėjamoje situacijoje yra nebeaktualios dėl esminių faktinių aplinkybių pokyčio.

12.       Išanalizavus aptartus tarp ieškovės ir UAB „Rent2Go” pasirašytus dokumentus, galima daryti išvadą, kad formaliai UAB „Rent2Go” išnuomojo ieškovei automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 Eur per parą nuomos mokestį. Tačiau įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tikimybių pusiausvyros požiūriu konstatuoti, kad šį automobilį 2018 m. liepos 30 d.-2018 m. rugpjūčio 21 d. pavežimo paslaugoms teikti naudojo būtent ieškovė, o ne UAB „Rent2Go”, byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė neneigė atsakovės argumento, kad UAB „Rent2Go” taip pat verčiasi pavežimo paslaugų teikimu. Tą, be kita ko, pagrindžia ir byloje pateikta UAB „Rent2Go” deklaracija, kad automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudos keleivių vežimo už atlygį veiklai vykdyti (I t., b. l. 194-196). Vadinasi, ieškovės UAB „Gorinta“ ir UAB „Rent2Go” vykdoma verslo veikla persidengia.

13.       Ieškovės pateikta UAB „Rent2Go” ir UAB „Trackon“ 2017 m. balandžio 13 d. sudaryta Sutartis dėl sekimo paslaugų teikimo Nr. LID-17586, išrašas iš MapOn sistemos apie automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridą 2018 m. liepos 30 d.–2018 m. rugpjūčio 21 d. patvirtina tik tai, kad paminėtas automobilis ginčo laikotarpiu buvo naudojamas (II t., b. l. 23, 138). Tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilį naudojo būtent ieškovė, o ne UAB „Rent2Go”, ir būtent pavežimo paslaugoms teikti, ieškovė nepateikė. Apibendrinti duomenys apie keleivių sąskaitas faktūras nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (I t., b. l. 19-54, 66-100, 106-140). Didžioji šių duomenų dalis apskritai yra nesusiję su ginčo laikotarpiu (2018 m. birželio–liepos mėn.). O kita dalis yra pernelyg abstrakti, kad turėtų realią praktinę įrodomąją reikšmę, t. y. iš duomenų apie keleivių sąskaitas faktūras neįmanoma nustatyti, nei kokiais automobiliais pavežimo paslaugos teiktos, nei kokia apimtimi ir pan. Vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, ieškovei siūlyta pateikti tokio pobūdžio duomenis. 2020 m. sausio 20 d. paaiškinimuose ieškovė pripažino, kad negali pagrįsti, kurios keleivių sąskaitos faktūros turėtų būti priskirtos pavežimo paslaugų suteikimui naudojant automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

14.       Aptarti faktinių duomenų trūkumai, papildomai atsižvelgiant į ieškovės ir UAB „Rent2Go” tarpusavio ryšį, tapačią įmonių vykdomos ūkinės komercinės veiklos sritį, itin lakonišką susitarimą dėl automobilių nuomos sąlygų, tikimybių pusiausvyros požiūriu sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė nepagrindė, jog nuomojosi iš UAB „Rent2Go” pakaitinį automobilį, skirtą pavežimo paslaugoms teikti. Vien tik automobilio priėmimo–perdavimo fakto formalizavimas yra nepakankamas pripažinti, kad ginčo automobilis šioje konkrečioje situacijoje iš tiesų buvo faktiškai naudotas ieškovės ir būtent pavežimo paslaugoms teikti. Kartu tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja ryšys tarp eismo įvykio ir galimos automobilio nuomos iš UAB „Rent2Go”. Tai lemia vertinimą, kad ieškovės potencialios išlaidos automobilio nuomai negali būti pripažįstamos įmonės nuostoliais, kurių atlyginimo pareiga tektų atsakovei.

O jeigu būtų laikomasi priešingos pozicijos dėl pakaitinio automobilio nuomos, ar ieškovės UAB „Gorinta“ pateikti įrodymai būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovė patyrė nurodomo dydžio nuostolius?

15.       Net ir hipotetiškai laikantis priešingos pozicijos, t. y. kad iš UAB „Rent2Go” nuomotas automobilis naudotas ieškovės veikloje keleivių pavežimo paslaugoms teikti, ieškovės pareikšti reikalavimai galėtų būti patenkinti tik iš dalies. Šioje dalyje svarbūs trys aspektai: išlaidų realumas, automobilio nuomos laikotarpis ir nuomos kainos protingumas.

16.       Visų pirma, formaliuoju požiūriu ieškovės pateikti įrodymai: UAB „Rent2Go” 2018 m. rugpjūčio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RO 0000031; 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB „Rent2Go” kasos pajamų orderis Nr. 0000040 ir tos pačios dienos ieškovės kasos išlaidų orderis Nr. 37, išrašai iš UAB „Rent2Go” ir ieškovės kasos knygų, taip pat išrašai iš ieškovės gautų ir UAB „Rent2Go” išrašytų sąskaitų registrų (I t., b. l. 102, 150; II t., b. l. 24, 25, 63, 121-123, 119, 120, 126 ir 127), patvirtina, kad ieškovė sumokėjo UAB „Rent2Go” 1 150 Eur. Faktas, ar pinigų išmokėjimo ir sumokėjimo faktai yra tinkamai apskaityti ieškovės ir UAB „Rent2Go” buhalterinėje apskaitoje, yra šalutinio pobūdžio.

17.       Antra, ieškovės nurodytas pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. iš esmės turėtų būti vertinamas kaip faktiškai motyvuotas. Atsakovė nepateikė konkrečiais faktiniais duomenimis pagrįstų atsikirtimų, kad hipotetiškai vertinant ieškovė negalėjo naudotis eismo įvykyje apgadintu automobiliu trumpiau, nei truko automobilio nuoma.

18.       Trečia, kaip jau pasisakyta, ieškovė teigia, kad automobilį iš UAB „Rent2Go” nuomojosi už 50 Eur per parą nuomos mokestį. Kadangi nuomos sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, akivaizdu, kad galima daryti išvadą, jog nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas ne pagal įprastas rinkoje sąlygas. Iš atsakovės 2020 m. sausio 27 d. pateiktų palyginamųjų nuomos sutarčių turinio matyti, kad įprastai analogiški automobiliai rinkoje nuomojami už 25 Eur. Nors tokį teiginį atsakovė grindžia įvairių sutarčių pavyzdžiais, kurie nebūtinai atitinka analogiškų objektų nuomos požymius, tačiau tai nagrinėjamu atveju yra pakankama įrodinėjimo priemonė, sudaranti prielaidas įvertinti, ar ieškovės galimos išlaidos automobilio nuomai galėtų būti traktuojamos kaip protingos (CPK 178 straipsnis). Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad laikantis hipotetinės pozicijos, jog iš UAB „Rent2Go” nuomotas automobilis naudotas ieškovės veikloje keleivių pavežimo paslaugoms teikti, ieškovės nurodomas patirtų nuostolių dydis pagrįstu galėtų būti laikomas ne didesnėje kaip 575 Eur sumos apimtyje (25 Eur × 23 dienos).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

19.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ieškovė neįrodė, kad nuomojosi iš UAB „Rent2Go” automobilį, kurį naudojo savo veikloje pavežimo paslaugoms teikti (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškinys ir jame suformuluoti reikalavimai negali būti patenkinti dėl ieškinio faktinio pagrindo pagrįstumo stokos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                  Linas Virkutis