Civilinė byla Nr. e2-821-1090/2024

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.18.2.; 2.6.18.3.; 3.2.6.1.

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus

 miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bebro projektai“ atstovams (direktoriui) Almantui Puniškiui ir (teisininkui) Justinui Keziui,

atsakovui R. K. (R. K.), atsakovo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bebro projektai“ ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. K. (R. K.) priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bebro projektai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bebro projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui R. K., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3 817,59 Eur skolos už atliktus rangos darbus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog pagal atsakovo užsakymą vykdė buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o darbai buvo vykdomi pagal atsakovo 2022 m. gruodžio 16 d. raštu suderintą darbų sąmatą ir pradėti vykdyti ypatingos skubos tvarka, nepasirašius rašytinės sutarties, kadangi atsakovas dar nebuvo gavęs paskolos, gavus tik minimalaus dydžio avansą ir atidėjus apmokėjimo už darbus terminus. Teigia, jog atsakovui 2022 m. gruodžio 17 d. sumokėjus 1 000,00 Eur dydžio avansinę įmoką, ieškovė pradėjo vykdyti darbus ir laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta dalis darbų. Ieškovė 2023 m. sausio 2 d. atsakovui pateikė pasirašymui atliktų darbų aktą Nr. 1 ir paprašė pasirašyti sutartį dėl rangos darbų atlikimo. Šalys 2023 m. sausio 3 d. raštu apsikeitė nuomonėmis dėl sutarties sąlygų, pasak ieškovės, iš esmės buvo nesutariama tik dėl vienos darbų pozicijos (sienų glaistymas ir šlifavimas), jokių kitų konkrečių ir konstruktyvių pastabų dėl darbų kiekių atsakovas nebuvo nurodęs. Ieškovės teigimu, jai buvo pateikti skirtingi pradiniai objekto planai ir brėžiniai, dėl ko ir galėjo atsirasti netikslumas, skaičiuojant planuojamų glaistyti bei šlifuoti sienų kiekį. Taigi, atsakovui nepasirašant nei akto, nei rangos darbų sutarties, tapo aišku, kad toliau tęsti darbų vykdymo nebuvo įmanoma, todėl ieškovė 2023 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie tolesnių darbų vykdymo sustabdymą ir pareikalavo apmokėti už atliktus darbus, kurie nurodyti akte. Atsakovas 2023 m. sausio 6 d. elektroniniais laiškais pradėjo reikšti įvairias nepagrįstas ir nemotyvuotas pretenzijas dėl jau atliktų darbų trūkumų, nors iki šios dienos atsakovas nėra nurodęs jokių pagrįstų ir argumentuotų darbų trūkumų, nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų ar bent kitų objektyvių duomenų apie darbų trūkumus. Ieškovė, matydama, kad atsakovas nepagrįstai bei nemotyvuotai vengia pasirašyti aktą, 2023 m. sausio 17 d. pranešimu pranešė, jog vienašališkai pasirašė aktą, ir pareikalavo atsiskaityti už atliktus darbus pagal aktą ir 2023 m. sausio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AN0313. Ieškovė paaiškino, kad prašoma priteisti suma už atliktus darbus, o kartu ir aktas, yra pagrįsti faktiškai atliktų darbų kiekiais bei atliktų darbų įkainiais, kurie šalių buvo raštu suderinti dar 2022 m. gruodžio 16 d. Ieškovė pažymi, jog statybines medžiagas naudoja tik statybos darbams atlikti ir tik su tikslu sukurti darbų rezultatą, kuriuo gali naudotis užsakovas, pastatų ir patalpų vidaus apdailos darbams yra naudojamos tipinės ir įprastinės statybinės medžiagos, kurių ieškovė neperka tik konkrečiam objektui ir kuriomis ieškovė būna apsirūpinusi iš anksto. Šiuo atveju ieškovė iš anksto buvo apsirūpinusi darbų atlikimui reikalingomis medžiagomis ir/arba turėjo jų likučių tiek, kiek buvo reikalinga darbams atlikti. Be to, priešingai, nei tvirtina atsakovas, ieškovė nevengė susitikti su atsakovu, tačiau atsakovas pats vilkino tokį susitikimą. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už jo naudai atliktus darbus, kurių rezultatu atsakovas iki šiol naudojasi, todėl ieškinio pareiškimo dienai atsakovo skola pagal aktą ir jo pagrindu išrašytą 2023 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AN0313 sudaro 3 795,23 Eur. Taip pat iš atsakovo, kaip fizinio asmens, priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už laikotarpį nuo prievolės apmokėti už atliktus darbus iki bylos iškėlimo teisme dienos, kurios sudaro 22,36 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 60–66).

3.       Atsakovas R. K. kartu su atsiliepimu į ieškinį pareiškė byloje priešieškinį ieškovei UAB „Bebro projektai“, kuriuo nesutinka su ieškovės ieškiniu bei prašo jį atmesti, taip pat priteisti jam 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog po ieškovės naujos sąmatos atsiuntimo atsakovui, tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl sąmatoje nurodytų darbų/medžiagų kiekių, kadangi jau po patvirtintos sąmatos paaiškėjo, kad ji buvo netiksli dėl rangovo pamirštų įtraukti medžiagų ir (ar) darbų, neteisingai paskaičiuotų darbų kiekio. Anot atsakovo, ieškovė atsisakė tikslinti sąmatą pagal realius darbų kiekius, o būtent: ieškovė patikslino, kad su langais plotas sudaro 200 m2, tačiau, atsakovo skaičiavimu, sienų plotas, neišskaičiavus langų ploto, tesudaro 170–180 m2, tačiau ieškovė pareiškė, kad mažiau 200 m2 ji neskaičiuos, nes jai neapsimoka. Atsakovo teigimu, po 2023 m. sausio 3 d. šalių nesutarimo dėl naujai atsiųstos sąmatos, ieškovė atsiuntė naują atliktų darbų aktą ir sąskaitą. 2023 m. sausio 4 d. atsakovas, gavęs sąskaitą, nuvyko apžiūrėti objekto ir pasigedo ten buvusių daiktų, dėl ko kreipėsi į ieškovę ir galų gale ieškovė sutiko ginčą baigti taikiai. Ieškovė atsakovo pakartotinai nurodomus darbų trūkumus ignoravo, keitė poziciją, kaltę už netinkamai atliktus darbus perkėlė atsakovui, todėl toliau šalys nebebendradarbiavo. Ieškovė 2023 m. sausio 17 d. atsiuntė dar vieną naują atliktų darbų aktą, kurio suma nuo 1 043,63 Eur „išaugo“ iki 4 795,23 Eur. Taigi, atsakovas laikosi pozicijos, jog darbai objekte nutraukti dėl ieškovės kaltės, dar nepasibaigus apmokėjimo terminui už išrašytą sąskaitą, paaiškėjo, kad ieškovė pasisavino daiktus iš atsakovo nuosavybės teise valdomo objekto, o iki sąskaitos apmokėjimo termino pasibaigimo išdėsčius atliktų darbų trūkumus ir paprašius pagrįsti atliktų darbų akte nurodytus darbų kiekius ir panaudotas medžiagas, ieškovė tokias pastabas bei prašymus ignoravo ir atsiuntė naują atliktų darbų aktą, taip veikdama nesąžiningai bei neužtikrindama tinkamo bendradarbiavimo su atsakovu. Pažymi, jog ieškovė penkis kartus atsakovui atsiuntė 4-is skirtingus atliktų darbų aktus, iš kurių kiekviename kinta ne tik padarytų darbų pobūdis/kiekis/jų baigtumo procentas, panaudotų medžiagų kiekis/vnt. kainos, bet ir galutinė suma. Be to, ieškovė atsiuntė dvi sąskaitas su tais pačiais sąskaitos numeriais, tačiau skirtingomis datomis ir skirtingomis sumomis. Atsakovo pateikti atliktų darbų trūkumai negali būti laikomi atsisakymu pasirašyti atliktų darbų aktą, juo labiau, kai pati ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ji atmeta nurodytus darbų trūkumus, kodėl nesutinka su išsakytomis pastabomis. Nagrinėjamu atveju, nors atliktų darbų priėmimas-perdavimas ir neįvyko, tačiau atsakovas el. būdu ieškovei aiškiai nurodė pastabas dėl panaudotų medžiagų kiekių bei atliktų darbų kiekių, taip pat detaliai pasisakė dėl atliktų darbų kokybės, tai yra trūkumų, kartu išskirdamas ir ieškovės darbus, kuriuos atsakovas pripažįsta kaip atliktus kokybiškai. Taigi, įvertinus atsakovo 1 000,00 Eur sumą, sumokėtą iš anksto, laikytina, kad už ieškovės tinkamai atliktus darbus, t. y. vonios betonavimo ir grindų šildymo darbus/medžiagas, atsakovas yra pilnai atsiskaitęs.

4.       Atsakovo nuomone, ieškovės elgesys, atsakovui pareiškus pastabas dėl netinkamai atliktų darbų, tiek atliekant sąmatų skaičiavimus, tiek ir atliekant rangos darbus, buvo neadekvatus situacijai. Ieškovė nevengė žeminančių atsakovą pastabų, išvykdama iš objekto pasisavino atsakovui priklausančius daiktus ir šantažavo, kad juos grąžins tik po to, kai bus apmokėtos jos pateiktos sąskaitos, reiškė nepagrįstus kaltinimus, kad atsakovas naudojasi situacija ir tyčia atsisako mokėti, negirdėdama atsakovo išsakomų konstruktyvių argumentų dėl ieškovės atliktų darbų, taip pat atsakovo pateiktų aktų ir sąskaitų turinio. Teigia, jog toks elgesys atsakovui sukėlė nemalonius išgyvenimus ir kėlė nuolatinę įtampą, stresą ir nerimą, jam buvo sunku susikaupti darbe, atsakovui sutriko miegas, kadangi visą laiką galvojo, kaip spręsti konfliktinę situaciją, kas sudaro pagrindą atlyginti atsakovo patirtą neturinę žalą, kurią atsakovas vertina 300,00 Eur dydžio suma (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 93–101).

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, jog su pareikštu priešieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu bei neteisėtu, prašo atsakovo priešieškinį atmesti. Pažymi, jog atsakovas tik abstrakčiai nurodo, kad iš ieškovės sulaukė įžeidinėjimų, pažeminimo, savivaliavimo, tačiau nedetalizuoja nei ieškovės civilinės atsakomybės už neva atsakovo patirtos neturtinės žalos atlyginimą atsiradimo sąlygų, nei konkrečių ieškovės veiksmų, kuriais atsakovui buvo padaryta neturtinė žala. Nesuprantama, kokie konkretūs ieškovės, kaip juridinio asmens, veiksmai galėjo sukelti neturtinę žalą atsakovui. Pažymi, jog nei ieškovė, kaip juridinis asmuo, nei ieškovę teisėtai atstovaujantys fiziniai asmenys neįžeidinėjo, nežemino ir nesavivaliavo atsakovo atžvilgiu, o atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, jog jis apskritai galėjo būti įžeistas ar pažemintas. Vien tai, kad ieškovė teisės aktuose nustatytomis priemonėmis reikalauja priteisti iš atsakovo skolą už atsakovo naudai atliktus darbus, nėra ir negali būti laikoma atsakovo išgyvenimais ar patirta neturtine žala. Be to, atsakovas neginčija darbų atlikimo fakto ir aplinkybės, kad už atliktus darbus atsakovas yra sumokėjęs 1 000,00 Eur sumą, tačiau pareikštu priešieškiniu atsakovas neprašo pripažinti vienašališko akto pasirašymo neteisėtu ir negaliojančiu bei neprašo priteisti iš ieškovo 1 000,00 Eur sumos. Taigi, atsakovas neginčija atliktų darbų fakto ar aplinkybės, kad už atliktus darbus yra iš dalies atsiskaitęs, tačiau vengia sumokėti likusią sumą, nors ir nėra į bylą pateikęs jokių įrodymu apie netinkamai ar nekokybiškai atliktus darbus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 133–135).

6.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog atsakovas pateikia ne konkrečius nesutikimo su ieškiniu motyvus, o šalių tarpusavio susirašinėjimo interpretavimą ir vertinimą, kuris iš esmės nesusijęs su pareikšto ieškinio dalyku. Ieškovės vertinimu, ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą lemia tai, kad ieškovė atliko atsakovo naudai darbus, kurių rezultatu atsakovas naudojasi iki šios dienos. Ieškovė yra atlikusi darbus ta apimtimi, kuri yra nurodyta akte, kuriame nurodyti atliktų darbų kiekiai ir įkainiai atitinka ieškovės su atsakovu iš anksto raštu dar iki darbų pradžios suderintas darbų atlikimo sąlygas ir faktiškai ieškovės atliktus darbus bei išpildomąją darbų dokumentaciją. Atsakovas nėra pateikęs absoliučiai jokių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė netinkamai ar nekokybiškai atliko darbus. Taigi, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai susidariusią skolą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 143–145).

7.       Atsakovas pateiktame triplike pažymi, jog neatsisakė priimti atliktų statybos darbų, bet, priešingai, apžiūrėjo juos ir ieškovei išsakė atliktų darbų trūkumus bei ragino pateikti papildomus duomenis apie nupirktas ir į objektą pristatytas medžiagas, kurios buvo nurodytos darbų atlikimo aktuose. Pats rangovas neatvyko į objektą, kad perduotų atliktus darbus, net ir po to, kai atsakovas raštu išdėstė pastabas dėl pateikto atliktų darbų akto ir jame nurodytų atliktų darbų, todėl visas šalių bendravimas atsispindi elektroniniuose laiškuose. Taigi, atsakovo pateikti atliktų darbų trūkumai negali būti laikomi atsisakymu pasirašyti atliktų darbų aktą, juo labiau, kai pati ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ji atmeta nurodytus darbų trūkumus. Atsakovo teigimu, kartu su dubliku pateiki įrodymai nepatvirtina nei ieškovės atliktų darbų kokybės, nei kiekių, nei panaudotų medžiagų, jie patvirtina tik buvusius derintus atlikti darbus, kurių ieškovė neatliko arba atliko nekokybiškai. Pažymi, jog net dalyje nuotraukų akivaizdžiai matomi atliktų darbų defektai, o iš likusių nėra aišku, kurie darbai ir kurios medžiagos ieškinio reikalavimu yra grindžiamos. Atsakovas nurodo, jog iš pateiktų nuotraukų matosi nebaigtos daryti pertvaros, nebaigti susukimai tiek gipso, tiek vatos užpildo, per retai sumontuoti profiliai, matoma, kad naudotas ne naujas gipsas, tarp lubų ir pertvaros sujungimo nėra jokios izoliacijos, kuri sugertų garsą, pertvara buvo persukta, darant vietas šildomoms sienelėms,  jos buvo daromos žemiau, negu turėjo būti, neužbaigti šildomų grindų darbai, vonioje buvo naudojamas netinkamas gipsas, nebuvo tinkamai padarytos pertvaros, objekte rangovo buvo nepilnai suformuotos sienelės, kaip numatyta pertvarų plane, be kita ko, matomos šiukšlės, nors buvo apačioje statybinis šiukšlių konteineris, kas taip pat rodo ieškovės neprofesionalumą. Taip pat nuotraukose matomi santechnikos, rekuperacijos darbai, elektros laidai, - nei santechnikos, nei rekuperacijos, nei elektros instaliacijos darbų rangovas neatliko, todėl nesuprantama, ką siekiama šiomis nuotraukomis pagrįsti. Anot atsakovo, dėl nuotraukose ir el. laiškuose nurodytų darbų trūkumų, jis turėjo samdyti naujus rangovus, kurie ištaisytų nurodytus trūkumus ir pabaigtų atlikti reikalingus darbus objekte. Pažymi, jog pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimą tenka būtent ieškovei, o šiai išsiuntus 4 skirtingus atliktų darbų aktus, kurių visi skiriasi, 2 skirtingas sąskaitas su tais pačiais numeriais, tačiau skirtingomis datomis ir sumomis, bylos nagrinėjimo metu pateikus eilę sąskaitų ir nuotraukų, kurios tik patvirtina darbų trūkumus arba apskritai neįrodo ieškovės reikalavimo, nenurodant argumentų, kodėl yra nesutinkama su atsakovo nurodytais atliktų darbų trūkumais – ieškinys laikomas nepagrįstu ir dėl to turi būti atmestas (el. b. apyrašo, 1 t., b. l. 188–190).

8.       Ieškovė pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog, priešingai, nei teigia atsakovas, jis ieškovei nėra sumokėjęs 798,00 Eur sumos. Atsakovas dar iki šalys suderino darbų atlikimo sąlygas, 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimu apmokėjo ieškovės išrašytą 2022 m., gruodžio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AN0312 už atsakovui parduotas papildomas apdailos medžiagas, kadangi atsakovas darbų atlikimui norėjo panaudoti specifines apdailos medžiagas – aliuminius profilius paslėptoms grindjuostėms montuoti, kurių pats negalėjo gauti. Taigi, ieškiniu ieškovė nereiškia jokių piniginių reikalavimų už atsakovui parduotas apdailos medžiagas pagal minėtą sąskaitą faktūrą. Be to, atsakovas, teigdamas, jog dalį ieškovės reikalaujamos sumos yra sumokėjęs tiesiogiai santechnikos darbus atlikusiam ieškovės samdytam asmeniui, ne tik nenurodo, kokią konkrečiai sumą jis yra sumokėjęs, tačiau ir nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovas už jo naudai atliktus darbus yra sumokėjęs 1 000,00 Eur, o jokių kitų mokėjimų už darbus ieškovė iš atsakovo nėra gavusi. Dėl atsakovo triplike pateiktų argumentų ieškovė teigia, jog atsakovas ne konstruktyviai, detaliai ir objektyviai nurodo kokius nors ieškovės atliktų darbų trūkumus, o bando juos rasti ieškovės į bylą pateiktose nuotraukose, todėl ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose detaliai pasisako dėl kiekvieno iš atsakovo nurodomo ar menamo darbų trūkumo. Pažymi, jog atsakovas į bylą nėra pateikęs absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes apie tai, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas buvo netinkamas naudoti, buvo perdaromas, demontuojamas ir/ar taisomas (el. b. apyrašo, 2 t., b. l. 45–48).

 

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

 

9.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus atsakovo objekte, kuriuos ieškovė atliko nepasirašius rašytinės rangos darbų sutarties. Pažymi, jog 2023 m. sausio 2 d. vykusios apžiūros metu atsakovas jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar kiekių neturėjo, tačiau aktas nebuvo pasirašytas, atsiskaitymas už tai dienai atliktus ir užbaigtus darbus nebuvo atliekamas, o ginčas kilo atsakovui gavus patikslintą darbų atlikimo lokalinę sąmatą, pagal kurią, atlikus tam tikrus perskaičiavimus, galutinė darbų atlikimo kaina buvo pasikeitusi ir šiek tiek išaugusi. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė netinkamai ar nekokybiškai atliko darbus. Pasak ieškovės atstovo, liudytojo K. Š. parodymai iš esmės patvirtina, kad atsakovas gavo akte nurodytų darbų rezultatą ir šiuo rezultatu naudojosi, be to, atsakovas neteikė atsiskaitymo su rangovu K. Š. dokumentų, o V. D. sumokėta suma visiškai neatitinka ieškovės ir atsakovo suderintos sąmatos. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad nėra nustatyta jokių konkrečių ieškovės atliktų darbų, kurie nurodyti akte ir už kuriuos atsiskaityti reikalaujama, trūkumų ar defektų. Taip pat ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir rašytiniais įrodymais, o būtent šalių suderinta sąmata, objekte ieškovės atliktų darbų fotofiksacija, atliktų darbų išpildomąja schema, iš kurių matyti, kad akte nurodomi darbų kiekiai bei įkainiai atitinka šalių suderintus. Papildomai nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiga už atliktus darbus atsiranda pradėjus jais naudotis ir tokia pareiga nėra siejama su akto pasirašymu, todėl atsakovo argumentai dėl jam pateiktų aktų kiekio nepaneigia jo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.

10.       Teismo posėdyje atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei tenkinti atsakovo priešieškinį. Baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, tačiau dėl atliktų darbų akto vienašalio pasirašymo nurodė, jog, visų pirma, 2023 m. sausio 17 d. ieškovės pasirašytas aktas, kuriuo grindžiami reikalavimai, iš esmės skiriasi nuo atsakovui sausio 4 d. pateikto. Tą pačią dieną atsakovas nuvyko į objektą, o sausio 6 d. kreiptasi į atsakovą dėl atliktų darbų, nurodant aiškias pastabas dėl darbų trūkumų. Pažymėjo, jog su santechniku atsakovas, ieškovės sutikimu, atsiskaitė tiesiogiai, be to, atsakovas pripažino vonios grindų įrengimo darbus, o dėl kitų atsakovui pateiktame akte nurodytų medžiagų kiekių, atsakovas nesutiko, taip pat nesutiko su atliktų darbų kokybe. Taigi, įvertinus atsakovo pateiktus motyvuotus prieštaravimus dėl perduotų medžiagų kiekio, taip pat aplinkybę, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 1 000,00 Eur avansą, atsakovui pagal sausio 4 d. atsiųstą aktą Nr. 1 ir sąskaitą mokėtina suma sudarytų apie 60,00 Eur, t. y. atėmus avansą ir akte nurodytus medžiagų kiekius. Anot atsakovo atstovės, nagrinėjamu atveju ieškovė įgijo teisę vienašališkai pasirašyti sausio 4 d. išrašytą aktą ir reikalauti atsiskaityti pagal tą pačią dieną išrašytą sąskaitą, o ieškovė vienašališkai pasirašė kitą aktą, kuris niekada nebuvo siunčiamas atsakovui, kartu su analogišku numeriu išrašyta sąskaita, tačiau joje nurodytomis kitomis sumomis. Ieškovė padidino darbų ir medžiagų kiekius bei nurodė didesnę mokėtiną sumą. Taigi, ieškovė siuntė atsakovui 3 skirtingo turinio aktus, tačiau nei vienas neatitinka rangovo vienašališkai pasirašytojo, be to, ieškovė, anksčiau sutarusi dėl santechnikos darbų apmokėjimo, vis tiek įtraukė juos į aktą ir reikalavo už juos sumokėti, taigi, ieškovės argumentai, kad išrašant naujus aktus buvo bandoma ieškoti kompromiso, nepagrįsti. Pažymėjo, jog sausio 2 d. šalys buvo susitikusios objekte ir iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog po susitikimo sausio 3 d. laiškuose buvo išsakytos visos pastabos, su kuriomis ieškovė iš esmės sutiko. Taigi, labiau tikėtina, kad sausio 4 d. ieškovė, išrašydama sąskaitą ir atliktų darbų aktą bei suvokdama darbų trūkumus, neįtraukė ginčytinų darbų. Po to šalys nusprendė nebetęsti santykių, o ieškovė pakeitė akto turinį ir darbų apimtis, įtraukdama darbus, už kuriuos niekada nebuvo prašoma atlyginti, kas rodo ieškovės nesąžiningumą. Taigi, ieškinys atmestinas, kadangi jis gali būti reiškiamas tik pagal tą aktą, kurį atsakovas gavo ir dėl kurio atsakovas pareiškė pretenzijas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atkreipė dėmesį, kad atsakovas patirtus išgyvenimus sieja ne su atliktais darbai ir jų kokybe, bet kildina juos iš ieškovės nederamo ir netinkamo elgesio, atsakovo žeminimo, neprofesionalių pareiškimų, kurie nesusiję su rangos sutartimi, ką atsakovas jau buvo ištransliavęs ieškovei susirašinėjimuose dar iki teisminio proceso pradžios. Tokią situaciją dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išsprendęs ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-119-826/2022. 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

 

11.       Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė UAB „Bebro projektai“ ir atsakovas R. K. 2022 m. gruodžio mėnesį žodžiu ir elektroninio ryšio priemonėmis susitarė dėl vidaus apdailos (toliau – ir statybos darbai) darbų atlikimo atsakovui priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo objektas); ieškovė įsipareigojo statybos darbus atlikti pagal atsakovo pateiktus projektinius brėžinius; atliktinų statybos darbų rūšį, kiekį ir kainą šalys suderino žodžiu ir elektroniniu paštu pagal ieškovo pateiktą 2022 m. gruodžio 11 d. Lokalinę sąmatą, kurios bendra statybos darbų kaina su medžiagomis sudarė 14 969,00 Eur; atsakovas sutarties užtikrinimui 2022 m. gruodžio 17 d. sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur dydžio avansą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 171–186). Byloje dėl minėtų aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo.

12.       Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atliko dalį statybos darbų ir tuo pagrindu 2023 m. sausio 2 d. el. paštu išsiuntė atsakovui Rangos darbų sutarties projektą ir tarpinį darbų atlikimo aktą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 7, 42–43). Iš tolesnio šalių susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis (nuo 2023 m. sausio 3 d.) matyti, kad tarp šalių iš pradžių kilo ginčas dėl darbų apimties, vėliau dėl darbų sąmatos (kainos); 2023 m. sausio 4 d. atsakovas el. paštu pareiškė ieškovei pretenziją dėl iš ginčo objekto dingusių atsakovui priklausančių daiktų, vėliau atsakovo partnerė (liudytoja) K. S. informavo ieškovės vadovą apie pasirengimą nutraukti rangos teisinius santykius su reikalavimu grąžinti jai ir atsakovui priklausančius daiktus; ieškovė tą pačią dieną informavo K. S. apie sutikimą nutraukti tolesnius rangos teisinius santykius bei pareikalavo priimti faktiškai atliktus darbus bei už juos sumokėti, taip pat pažadėjo išsiaiškinti dėl iš ginčo objekto išvežtų užsakovams priklausančių daiktų; atsakydama į ieškovės el. laišką, K. S. 2023 m. sausio 6 d. el. laišku pareiškė ieškovei pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų, o būtent dėl netinkamai įrengtų pertvarų, netinkamai padarytų lubų dėžių, netinkamai sumontuotų grindjuosčių, nesutvarkytos statybvietės, taip pat kėlė klausimą dėl ieškovės atliktų paskaičiavimų už statybines medžiagas; tarp šalių kilus ginčui dėl darbų kokybės, ieškovė 2023 m. sausio 6 d. el. laišku pateikė atsakovui ir K. S. patikslintą atliktų darbų aktą; galutinį atliktų darbų aktą ieškovė atsakovui el. paštu pateikė 2023 m. sausio 17 d. kartu su 2023 m. sausio 2 d. PVM sąskaita-faktūra ir pranešimu dėl vienašališko atliktų darbų akto pasirašymo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 4–13, 34–41, 44–51, 106–114, 116–117).

13.       Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus ir dėl atliktų statybos darbų kokybės.

14.       Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (rangovė) yra juridinis asmuo, t. y. verslininkė, o atsakovas (užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris darbus užsakė savo asmeniniams poreikiams tenkinti (tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta), konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės rangos sutarties nepaneigia rangos teisinių santykių tarp šalių atsiradimo. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės.

15.       Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

16.       CK 6.672 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis).

 

Dėl ieškinio reikalavimų

 

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 795,23 Eur skolą už faktiškai atliktus statybos darbus pagal ieškovės 2023 m. sausio 17 d. vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir tuo pagrindu išrašytą 2023 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AN0313 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 4–5). Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog ieškovė dalį darbų, nurodytų ieškovės 2023 m. sausio 17 d. vienašališkai pasirašytame Atliktų darbų akte Nr. 1, neatliko apskritai, o dalį atliko netinkamai, t. y. su trūkumais. Taip pat atsakovas laiko, jog už tą tinkamai atliktų darbų dalį, su kuria atsakovas sutinka, atsakovas atsiskaitė sumokėdamas ieškovei 1 000,00 Eur avanso, o už santechnikos darbus atsiskaitė tiesiogiai su santechnikos darbus atlikusiu specialistu.

18.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

19.       Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Išvardytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalis siejo žodžiu sudaryta vartojimo rangos darbų sutartis (toliau – ir Sutartis), žodžiu ir elektroninio ryšio priemonėmis suderinus atliktinų statybos darbų mastą ir kainą. Tuo pačiu nustatyta, kad šalys Sutartį nutraukė ieškovei neužbaigus visų Lokalinėje sąmatoje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 186) numatytų statybos darbų atlikimo, t. y. ieškovei atlikus tik dalį statybos darbų ir pristačius dalį statybinių medžiagų. Be to, tarp šalių kilus ginčui dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė, motyvuodama tuo, jog atsakovas nepagrįstai atsisako priimti atliktų statybos darbų rezultatą, nusprendė atliktus darbus perduoti vienašališkai pasirašydama atliktų darbų aktą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 4, 12–13). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovui nutraukus Sutartį su ieškove, darbus objekte atliko kiti rangovai, pvz., liudytojai V. D. ir K. Š., o bylos nagrinėjimo teisme metu remonto darbai objekte jau buvo baigti. Atsakovas ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų raštu ar kitaip užfiksavęs nebuvo.

21.       Pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu.

22.       Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilus ginčui dėl Sutarties tęsimo/nutraukimo dėl atliktų statybos darbų vertės bei kokybės, ieškovė pareikalavo, kad atsakovas priimtų atliktus statybos darbus ir pasirašytų atliktų darbų aktą. Minėta, atsakovui to nepadarius, ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą ir tuo pagrindu išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą. Teismo vertinimu, ieškovė vienašališkai pridavusi atliktų darbų rezultatą atsakovui, prieš tai nenustačiusi atsakovui konkretų laiką, kuomet abi šalys, t. y. atsakovas (užsakovas) ir ieškovė (rangovė), galėtų kartu apžiūrėti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) ir juos perduoti/priimti, nesilaikė tiek CK 6.662, tiek 6.694 straipsnių reikalavimų. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad atliktų darbų rezultato perdavimas nagrinėjamu atveju neatitiko formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų. Kita vertus, atsakovas tokį ieškovės atliktą veiksmą – vienašališką statybos darbų perdavimą atsakovui teisme neginčijo (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Savo ruožtu, net ir nustačius, kad statybos darbai atsakovui buvo perduoti nesilaikant formaliųjų reikalavimų, vien tik šio fakto konstatavimas savaime nereiškia, jog statybos darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad atsakovas neturi pareigos jų apmokėti, t. y. nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

23.       Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

24.       Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas kaip užsakovas reikšdamas pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų ir atsisakydamas su ieškove atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, taip pat netinkamai naudojosi jam CK 6.665 ir 6.678 straipsniuose nustatytomis teisėmis. Nors atsakovas, pvz., pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turėjo teisę reikalauti sumažinti darbų kainą, tačiau atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tiesiog savo nuožiūra apskritai atsisakyti sumokėti už atliktus statybos darbus, t. y. vienašališkai įvertinti atliktų statybos darbų ir jų trūkumų vertę. Turėjo būti užfiksuoti konkretūs atliktų statybos darbų trūkumai, jų ištaisymo vertė arba pasiekto rezultato vertės sumažėjimas, ir atitinkamai atsakovai turėjo pasirinkti vieną iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje savo pažeistos teisės gynimo būdų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad abi šalys netinkamai tarpusavyje bendradarbiavo vykdant savo sutartines pareigas.

25.       Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu statybos darbai ginčo objekte jau yra baigti ir ieškovės atlikti statybos darbai yra paslėpti po kitų rangovų vėliau (ant viršaus) atliktų statybos darbų, be to, pabaigus statybos darbus, visi ieškovės atliktų statybos darbų trūkumai, jeigu tokių buvo, jau yra ištaisyti, nes atsakovas patvirtino aplinkybę, jog šiuo metu jis naudojasi atliktų statybos darbų rezultatu pagal paskirtį, teismas neturi galimybės techninėmis priemonėmis nustatyti, ar ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti visa apimtimi ir, ar tokie darbai buvo atlikti tinkamai, t. y. be trūkumų. Vis dėl to tai savaime nepanaikina atsakovo kaip užsakovo ir vartotojo teisės reikšti teisme pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų trūkumų bei pasinaudoti vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeistos teisės gynimo būdų, įrodinėjant atliktų statybos darbų trūkumų faktą netiesioginiais įrodymais. Ir nors šiuo atveju atliktų statybos darbų trūkumų fakto įrodinėjimas yra apsunkintas, tačiau netampa neįmanomu.

26.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė, siekdama prisiteisti skolą už atliktus statybos darbus, turi pareigą įrodyti statybos darbų atlikimo faktą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas pasinaudoti vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeistos teisės gynimo būdų, turi pareigą įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti ieškovės kaip rangovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tokiu atveju ieškovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 38 punktą).

27.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

28.       Ieškovė rangos darbų atlikimo faktą ir mastą įrodinėja į bylą pateiktu vienašališkai pasirašytu 2023 m. sausio 17 d. Atliktų darbų aktu Nr. 1 ir pranešimu apie tai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 4, 12–13), šalių suderinta Lokaline sąmata (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 186), atliktų darbų fotonuotraukomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 146–170), šalių susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis kopijomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 7–11, 34–41, 44–51, 106–114, 116–117), rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kt. Atsakovas atliktų rangos darbų trūkumus įrodinėja į bylą pateiktomis fotonuotraukomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 191–192; 2 t., b. l. 38), šalių susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis kopijomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 7–11, 34–41, 44–51, 106–114, 116–117), atsiskaitymo su V. D. už atliktus santechnikos darbus aktu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 115), rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kt.

29.       Byloje tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė ginčo objekte atliko šiuos Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus statybos darbus su medžiagomis: pritvirtino dalį įleidžiamų grindjuosčių (25 proc. baigtumas), paruošė vonios grindų „sumuštinį“ (100 proc. baigtumas), išbetonavo vonios grindis (100 proc. baigtumas), įrengė 8 sanitarinių taškų įvadus (50 proc. baigtumas), iš dalies sumontavo GKP (gipso kartono plokščių) pertvaras (50 proc. baigtumas), įrengė šildomas grindis koridoriuje ir vonioje (100 proc. baigtumas), sumontavo šildymo kilimėlius į gipso kartono sieną (50 proc. baigtumas). Ieškovės nurodomas aplinkybes dėl minėtų darbų atlikimo patvirtina ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 146–170), iš kurių matyti, jog buvo sumontuota dalis GKP pertvarų, įrengtos šildomos grindys koridoriuje ir vonioje, įrengti sanitariniai įvadai, išbetonuotos vonios grindys ir pan.

30.       Atsakovas sutinka, kad dalis darbų, o būtent: vonios grindų „sumuštinio“ paruošimas, vonios grindų betonavimas, 8 sanitarinių taškų įvadų įrengimas, šildomų grindų koridoriuje ir vonioje įrengimas, viso bendra darbų su medžiagomis vertė – 2 490,00 Eur, buvo atlikti tinkamai. Tačiau atsakovo nuomone, už 8 sanitarinių taškų įvadų įrengimo darbus jis yra atsiskaitęs tiesiogiai su šiuos darbus atlikusiu darbuotoju V. D., kurį atsakovui pasiūlė pati ieškovė. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė V. D. pasirašytą 2023 m. vasario 12 d. Atsiskaitymo už atliktus darbus aktą 470,00 Eur sumai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 115). 

31.       Pažymėtina, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovės vadovas, prieš nutraukiant sutartinius santykius, pasiūlė atsakovui tolesniems santechnikos darbams pasisamdyti ieškovės pasamdytą darbuotoją V. D., tačiau tuo pačiu ieškovės vadovas informavo atsakovą, kad už tam momentui atliktus santechnikos darbus (50 proc. baigtumas) atsakovas turi pareigą sumokėti tiesiogiai ieškovei (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 34, 36).

32.       Liudytojas V. D. teismo posėdyje patvirtino, kad jis nuo pat pradžių atliko santechnikos darbus ginčo objekte. Nurodė, kad iš pradžių užsakove buvo ieškovė, o vėliau dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo bendravo tiesiogiai su atsakovu. Pradžioje atsiskaityti su juo turėjo ieškovė, su kuria buvo viskas derinama, tačiau po tarp šalių kilusio ginčo visi mokėjimai buvo atlikti atsakovo. Nurodė, kad ieškovė už darbus su liudytoju nėra atsiskaičiusi, tačiau ieškovė yra sumokėjusi už tam tikras medžiagas, reikalingas darbų atlikimui.

33.       Sprendžiant, ar atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs už santechnikos darbus (8 sanitarinių taškų įvadų įrengimą), atsižvelgtina į šalių suderintoje Lokalinėje sąmatoje užfiksuotą šalių susitarimą dėl darbų apimties ir kainos. Iš minėtos sąmatos matyti, kad viso už 8 sanitarinių taškų įvadų įrengimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 200,00 Eur sumą (1 600,00 Eur už darbus ir 600,00 Eur už medžiagas). Ieškovė surašydama Atliktų darbų aktą jame nurodė, kad minėtų darbų baigtumas yra 50 proc., medžiagų panaudojimas taip pat 50 proc. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Atitinkamai ieškovė už minėtus darbus paskaičiavo 50 proc. sutarto dydžio darbo užmokestį su medžiagomis, t. y. 1 100,00 Eur. Iš V. D. pasirašyto 2023 m. vasario 12 d. Atsiskaitymo už atliktus darbus akto matyti, kad atsakovas V. D. už visus santechnikos darbus sumokėjo bendrą 470,00 Eur sumą, kas sudaro apie 20 proc. nuo Lokalinėje sąmatoje numatytos sumos. Nustatyta, kad šalys Sutartį nutraukė 2023 m. sausio pradžioje, atlikus 50 proc. šios rūšies darbų. Atitinkamai laikytina, kad visi darbai, atlikti iki 2023 m. sausio pradžios, buvo atlikti ieškovės, todėl atsakovas už šiuos darbus atsiskaityti privalo būtent su ieškove, o ne su vėliau darbų atlikimą tęsusiu V. D. Tuo tarpu už visus santechnikos darbus, atliktus po šalių sutartinių santykių nutraukimo, atsakovas turėjo teisę atsiskaityti tiesiogiai su V. D. Minėta, kad liudytojas V. D. patvirtino, jog visas medžiagas, reikalingas santechnikos darbų atlikimui, pradinėje stadijoje jam pristatė būtent ieškovė, o ne pats V. D. ar atsakovas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog jo atsiskaitymas su V. D. apėmė ir atsiskaitymą už tuos darbus, kurie buvo atlikti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

34.       Atsakovas, nors ir sutiko, kad šildomų grindų koridoriuje ir vonioje įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau atsakovas nesutiko su atliktų darbų baigtumo laipsniu. Anot atsakovo, nors ieškovė ir sumontavo grindyse šildymo elementus, tačiau nesumontavo sienose temperatūros daviklių, dėl ko atsakovui teko papildomai samdyti elektriką šiems darbams atlikti. Ieškovė savo ruožtu nesutiko su tokiais atsakovo teiginiais, nurodydama, kad šalys ir nebuvo susitarusios dėl tokių elektros darbų atlikimo. Teismas įvertinęs į bylą pateiktą šalių suderintą Lokalinę sąmatą, joje numatytų atlikti darbų pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė Sutartimi buvo įsipareigojusi atlikti ne tik šildymo elementų (vamzdžių) įmontavimo (įbetonavimo) grindyse darbus, tačiau atlikti ir elektros instaliacijos (temperatūros daviklių/reguliatorių) įrengimo sienose darbus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad ieškovė minėtus darbus atliko ne 100 proc. baigtumu, atmestini kaip nepagrįsti.

35.       Atliktų darbų akte nurodyta, jog ieškovė iš dalies atliko šildymo kilimėlio į GKP sieną montavimo darbus (50 proc. darbų baigtumas ir 25 proc. medžiagų panaudojimas). Atsakovas nurodo, kad minėti darbai buvo atlikti netinkamai, šildymo kilimėlis sumontuotas ne toje vietoje, taip pat panaudotos netinkamos medžiagos, ant kurių buvo sumontuotas kilimėlis. Atsakovas minėtas aplinkybes įrodinėjo liudytojo K. Š., kuris perėmė statybos darbų vykdymą ginčo objekte iš jo pasitraukus ieškovei, parodymais. Liudytojas K. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog atlikdamas statybos darbus ginčo objekte, jam teko įrengti šildomą sieną vonioje. Nurodė, kad iki tol šildymo kilimėlis, tikėtina ieškovės, buvo sumontuotas ant OSB plokštės be termoizoliacijos, todėl reikėjo papildomai dėti termoizoliaciją.

36.       Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių. CK 6.663 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 36 punktą).

37.       Minėta, jog nagrinėjamu atveju remonto darbai ginčo objekte jau yra atlikti (baigti) ir visi galimi darbų trūkumai yra pašalinti (paslėpti), dėl ko atsakovo galimybė įrodyti aplinkybę, jog tam tikti ieškovės atlikti darbai galimai turėjo defektų, yra apsunkinta. Vis dėl to, vertinant minėtą aplinkybę, atsižvelgtina į tai, jog atsakovas yra vartotojas, taip pat įvertintini liudytojo K. Š. parodymai, atsakovo paaiškinimai, į bylą pateiktos fotonuotraukos (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 38), iš kurių matyti, jog šildymo kilimėlis buvo papildomai sumontuotas ant termoizoliacinės medžiagos. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog jos atlikti šios rūšies darbai atitiko sutartį ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog minėti darbai atlikti netinkamai.

38.       Minėta, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Minėti užsakovo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs (savarankiški), ir būtent užsakovui (vartotojui) priklauso pasirinkimo teisė, kokiu vienu iš minėtų alternatyvių būdų ginti savo pažeistą teisę.

39.       Pažymėtina, kad atsakovas ginčydamas ieškovės atliktų darbų kokybę aiškiai nenurodė kokiu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių gynimo būdų jis siekia pasinaudoti. Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pažeistos teisės gynimo būdu atsakovas pasinaudoti nebegali objektyviai, kadangi statybos darbai yra baigti ir atsakovas jau naudojasi šių darbų rezultatu. Taip pat atsakovas nebuvo teisme pareiškęs reikalavimo atlyginti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Kita vertus, ginčydamas ieškovės atliktų darbų kokybę, atsakovas atsisakė sumokėti už ieškovės atliktus statybos darbus, kas iš esmės atitinka CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeistos teisės gynimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas pasirinko savo pažeistą teisę ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, o būtent reikalavimu atitinkamai sumažinti darbų kainą.

40.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog atsakovas yra vartotojas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šildymo kilimėlio į GKP sieną montavimo darbų (10 pozicija) kainą sumažinti 50 proc., t. y. iki 45,00 Eur vertės (90,00 / 0,50), nemažinant statybinių medžiagų kainos, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad darbams atlikti panaudotos medžiagos buvo nekokybiškos.

41.       Ieškovė nurodo ir tai yra užfiksuota Atliktų darbų akte, jog ieškovė vykdydama sutartį iš dalies atliko GKP pertvarų įrengimo darbus (50 proc. darbų baigtumas). Ieškovė taip pat nurodo, kad nors ieškovė nespėjo sumontuoti lubas iš GKP, GKP dėžes ir nišas užuolaidoms, taip pat nespėjo iki galo įrengti GKP pertvaras, tačiau pristatė į ginčo objektą 100 proc. medžiagų (gipso kartono plokštes) reikalingų šiems darbams atlikti.

42.       Atsakovas minėtas aplinkybes neigia, nurodo, jog dalį GKP ieškovė gal ir pristatė, tačiau ne tokį kiekį, už kurį prašo sumokėti. Be to, atsakovo teigimu, tą dalį darbų, įrengiant GKP pertvaras, kurią ieškovė atliko, ji atliko nekokybiškai, panaudojo dalį senų GKP, dėl ko atsakovas ieškovės įrengtas pertvaras turėjo perdaryti. Aplinkybę, jog dalis ieškovės įrengtų GKP pertvarų buvo perdaryta patvirtina atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 191–192; 2 t., b. l. 38), taip pat liudytojo K. Š. parodymai. 

43.       Liudytojas K. Š. teismo posėdyje nurodė, jog atliekant darbus jam teko sustiprinti kai kurių GKP pertvarų konstrukcijas, pritvirtinti GK plokštes, įdėti į pertvaras akmens vatą, nes ne visur buvo sudėta. Paaiškino, jog jam teko perdaryti sienos pertvarą tarp miegamojo ir rūbinės, nes angos konstrukcija buvo surinkta iš minkšto profilio, kuris neatlaikytų stiklo duris. Tuo pačiu nurodė, jog projekte nebuvo numatytas tokio tvirtumo profilio montavimas, tačiau tai yra statybininko pareiga įvertinti kokio tvirtumo profilį reikia montuoti. Paaiškino, jog naujai jo darytos pertvaros buvo antrame vonios kambaryje, jos nebuvo pradėtos, o kitos buvo tik pradėtos,  reikėjo perdaryti pertvarą tarp darbo kambario ir virtuvės, ją sustiprinant. Pažymėjo, kad paprastai GK plokštės gabalais nėra dedamos, nes gali vėliau sutrūkinėti. Liudytojo žodžiais, objekte pilnai demontuota buvo tik viena pertvara tarp miegamojo ir rūbinės, kad būtų įstatyti papildomi profiliai, dalį demontuotų medžiagų liudytojas panaudojo pakartotinai. Tuo pačiu liudytojas paaiškino, jog jis GK plokščių pats nepirko, visos medžiagos jau buvo objekte.

44.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktas atliktų darbų fotonuotraukas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 146–170, 191–192; 2 t., b. l. 38), iš kurių matyti, kad dalis GKP pertvarų po Sutarties nutraukimo buvo perdarytos, ieškovės atstovų ir atsakovo paaiškinimus, liudytojo K. Š. parodymus, kuris patvirtino, kad jame teko vieną pertvarą perdaryti iš pagrindų, dėl netinkamo tvirtumo profilio sumontavimo, taip pat įdėti į dalį įrengtų pertvarų akmens vatą, vadovaudamasis šio sprendimo 36 punkte išvardintais kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės atlikti darbai, įrengiant dalį GKP pertvarų, buvo su trūkumais (defektais), t. y. neatitiko tokios rūšies darbams nustatytų reikalavimų. 

45.       Įvertinęs minėtas byloje nustatytas aplinkybes, aplinkybę, jog atsakovas yra vartotojas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas dalies GKP pertvarų įrengimo darbų kainą sumažinti taip pat 50 proc., t. y. iki 189,00 Eur vertės (378,00 / 0,50).

46.       Minėta, jog atsakovas taip pat ginčija aplinkybę, jog ieškovė perdavė atsakovui 100 proc. medžiagų šios rūšies darbams atlikti (GK plokštes). Pažymėtina, kad nors ieškovė į bylą ir nepateikė pirminių šių medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, motyvuodama tuo, jog ji nuolat turi savo sandėlyje pakankamas GKP atsargas, tačiau įvertinęs tą aplinkybę, jog visos konstrukcijos iš GKP ginčo objekte buvo sumontuotos (ginčo dėl to byloje nėra) ir atsakovas į bylą taip pat nepateikė įrodymų, jog jis savarankiškai buvo pirkęs šias medžiagas, tuo tarpu liudytojas K. Š. patvirtino aplinkybę, jog jam pradėjus dirbti GK plokštės ginčo objekte jau buvo, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė GK plokščių už bendrą 775,00 Eur sumą perdavimą atsakovui, paliekant jas ginčo objekte. Minėtą aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir ieškovės pateikta fotonuotrauka (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 169), kurioje matosi daug į krūvą sudėtų GK plokščių.

47.       Atliktų darbų akte taip pat užfiksuota, jog ieškovė vykdydama sutartį iš dalies atliko įleidžiamų grindjuosčių montavimo darbus (25 proc. darbų baigtumas) – 165,00 Eur vertės ir perdavė 100 proc. medžiagų (28,00 Eur vertės), reikalingų šių darbų atlikimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pačias įleidžiamas grindjuostes ieškovė pardavė atsakovui dar iki Sutarties sudarymo, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d., ir atsakovas už jas su ieškove atsiskaitė tą pačią dieną (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 49–50). Ginčo tarp šalių dėl to nėra.

48.       Atsakovas ginčija minėtų darbų kokybę, nurodydamas, jog ieškovė įleidžiamų grindjuosčių profilius sumontavo netinkamai, kadangi sumontavo juos ant kreivų grindų, dėl ko sumontavus grindjuostes, tam tikrose vietose atsivėrė tarpai tarp grindų ir grindjuostės. Minėtą aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. Š., kuris nurodė, jog minėti trūkumai atsirado dėl to, kad grindjuostės buvo montuojamos ant nelygių grindų. Anot liudytojo tokiais atvejais turi būti iš pradžių išlygintos grindys ir tik tada montuojamos grindjuostės.

49.       Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo teiginius dėl darbų trūkumų, nurodė, jog atsakovas žinojo apie kreivas grindis, tačiau šalys nebuvo sutarusios, kad ieškovė turi atlikti grindų lyginimo darbus, t. y. išlieti išlyginamąjį grindų sluoksnį. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais dėl netinkamai atliktų darbų.

50.       Minėta, jog pagal CK 6.663 straipsnį, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė patvirtino, jog ji iš pat pradžių žinojo, kad ginčo objekte grindys yra nelygios, taigi žinojo ir tai, kad sudėjus ant tokių grindų grindjuostes, gali atsirasti tarpai tarp grindų ir grindjuostės. Teismo vertinimu, toks grindjuosčių montavimo darbų atlikimas, prieš tai neišlyginus grindų, neatitiko tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo pareigą išaiškinti atsakovui, kad įleidžiamų grindjuosčių montavimas ant nelygių grindų neatitiktų tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, o tuo atveju, jeigu atsakovas vis tiek reikalautų atlikti darbus nelyginant grindų, ieškovė turėjo arba pasiūlyti alternatyvius šios problemos išsprendimo variantus, arba atsisakyti atlikti tokius darbus. Būtent toks ieškovės elgesys atitiktų rūpestingumo ir atsakingumo kriterijus. 

51.       Vis dėl to, šioje situacijoje įvertintina ir tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas šiuos darbų trūkumus ištaisė, t. y. demontavo ieškovės sumontuotus grindjuosčių profilius, išlygino grindis ir iš naujo sumontavo grindjuostes. Minėta, atsakovas patvirtino, kad šiuo metu jis naudojasi statybos darbų rezultatu pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovės atlikti darbai montuojant grindjuosčių profilius ant nelygių grindų, savaime neužkerta kelio naudoti tokį darbų rezultatą pagal paskirtį, t. y. minėti darbų defektai lemia ne apskritai negalėjimą naudotis darbų rezultatų, bet jų estetinės išvaizdos pablogėjimą. Atsižvelgdamas į išdėstytą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas dalies grindjuosčių montavimo darbų kainą sumažinti 50 proc., t. y. iki 82,50 Eur vertės (165,00 / 0,50).

52.       Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad ji atliko Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus statybos darbus akte numatytais kiekiais, kurių bendra vertė su statybinėmis medžiagomis sudaro 4 795,23 Eur sumą. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytos atliktų darbų ir medžiagų kainos atitinka šalių suderintą sąmatą, t. y. Sutartį. Taip pat remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovas įrodė aplinkybę, jog dalis ieškovės atliktų statybos darbų turėjo trūkumų (defektų), todėl vadovaujantis šios sprendimo 40, 45 ir 51 punktais bei CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pagrindas atliktų statybos darbų kainą sumažinti 316,50 Eur (45,00 + 189,00 + 82,50) suma. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas Sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sumokėjęs ieškovei 1 000,00 Eur avanso, todėl ši suma atimtina iš atliktų statybos darbų vertės.

53.       Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo 3 478,73 Eur (4 795,23 - 1 000,00 - 316,50) skolą už atliktus statybos darbus (įskaitant statybines medžiagas).

54.       Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2023 m. sausio 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 16 d.). Viso ieškovė paskaičiavo atsakovui 22,36 Eur palūkanų.

55.       CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas).

57.       Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku atsiskaityti už ieškovės atliktus statybos darbus Sutartyje nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos sumokėtų ieškovei įstatyme numatyto (5 proc.) dydžio kompensuojamąsias palūkanas.

58.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 20,49 Eur (3 478,73 x 0,05) / 365 d.) x 43 d.) kompensuojamųjų palūkanų. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 3 499, 22 Eur (3 478,73 + 20,49) suma.

 

Dėl priešieškinio reikalavimo

 

59.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 300,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. 

60.       Atsakovas jam padarytą neturinę žalą kildina iš to, kad, pirma, ieškovės veiksmai vykdant Sutartį visiškai nepateisino atsakovo lūkesčių dėl sutarto statybos darbų rezultato, antra, tarp šalių kilus ginčui dėl darbų apimties, kainos ir kokybės, t. y. atsakovui pareiškus ieškovės atstovui pastabas dėl netinkamai atliktų darbų, tiek atliekant sąmatų skaičiavimus, tiek ir atliekant statybos darbus, atsakovo nuomone, ieškovės atstovo elgesys buvo neadekvatus susiklosčiusiai situacijai. Ieškovės atstovas nevengė reikšti atsakovą žeminančių pastabų, išvykdami iš ginčo objekto ieškovės darbuotojai pasisavino dalį atsakovui priklausančių daiktų, o vėliau ieškovės atstovas atsakovą šantažavo, kad daiktus grąžins tik po to, kai bus apmokėtos ieškovės pateikta sąskaita. Tuo pačiu, anot atsakovo, ieškovės atstovas reiškė nepagrįstus kaltinimus, kad atsakovas naudojasi situacija ir tyčia atsisako mokėti, negirdėdamas atsakovo išsakomų konstruktyvių argumentų dėl ieškovės atliktų darbų, taip pat atsakovo pateiktų aktų ir sąskaitų turinio. Atsakovo teigimu, toks ieškovės atstovo elgesys atsakovui sukėlė nemalonius išgyvenimus ir kėlė nuolatinę įtampą, stresą ir nerimą, jam buvo sunku susikaupti darbe, sutriko miegas, kadangi visą laiką galvojo, kaip spręsti konfliktinę situaciją. Atsakovas jam sukeltą neturtinę žalą įvertino 300,00 Eur dydžio suma.

61.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 2–4 dalys). Nors nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai santykiai ir teisinis ginčas tarp šalių kilo iš Sutarties (ne)tinkamo vykdymo, tačiau konstatuotina, kad atsakovas ieškovės prievolę atlyginti atsakovui neturtinę žalą kildina ne iš Sutarties, tačiau iš delikto, t. y. iš netinkamo ieškovės vadovo, kaip ieškovės atstovo, elgesio sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

62.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).

63.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato ieškovės atsakomybės be kaltės, t. y. kaltės prezumpcijos, todėl tam, kad ieškovei galėtų būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė turi būti nustatytos visos 4 tokios atsakomybės taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) (CK 6.246–6.250 straipsniai).

64.       Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023, 26 punktas).

65.       Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023, 27 punktas).

66.       Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovės deliktinę atsakomybę, t. y. pareigą atlyginti neturtinę žalą, kildina iš esmės (pagrinde) iš ieškovės vadovo Almanto Puniškio veiksmų, o būtent, atstovo teigimu, iš ieškovės vadovo Almanto Puniškio neadekvačios reakcijos į atsakovo pastabas dėl statybos darbų kiekio, kainos ir kokybės, t. y. ieškovės vadovo atsakovą žeminančio elgesio, be to, ieškovės darbuotojų veiksmų, kuomet jie išsikraustydami iš ginčo objekto pasisavino atsakovui priklausančius daiktus, o vėliau ieškovė nenorėjo jų grąžinti, kol atsakovas neatsiskaitys už atliktus statybos darbus, t. y. ieškovės vadovas tuo pagrindu atsakovą šantažavo.

67.       Nagrinėjamu atveju pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti priešieškinio, o ieškovei – atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Tai reiškia, jog atsakovui tenka pareiga įrodyti visas ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) (CK 6.246–6.250 straipsniai).

68.       Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės vadovo neteisėtus veiksmus, kuomet po tarp šalių kilusio teisinio ginčo ieškovės vadovas pradėjo su atsakovu bendrauti neadekvačiai, t. y. atsakovą žeminančiu būdu, yra įrodinėjami iš esmės šalių tarpusavio susirašinėjimu elektroninio ryšio priemonėmis, atsakovo žodiniais paaiškinimais ir liudytojos K. S. (atsakovo partnerės) parodymais. Ieškovės atstovas Almantas Puniškis atsakovo nurodomas aplinkybes neigė.

69.       Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad kilus tarp šalių teisiniam ginčui dėl Sutarties (ne)tinkamo vykdymo, tarp ieškovės atstovo ir atsakovo tuo pačiu kilo ir konfliktinė situacija, kuomet abu konflikto dalyviai kaltino vienas kitą Sutarties nevykdymu, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismui nepakanka duomenų padaryti pagrįstą išvadą, jog tokie ieškovės vadovo veiksmai peržengė teisėtumo ribas. Taip pat byloje nepakanka duomenų konstatuoti faktą, jog ieškovės atstovas su atsakovu bendravo ant tiek žeminančiu būdu, kad atsakovas galėjo dėl to patirti dvasinius išgyvenimus.

70.       Atsakovas ieškovės atsakomybę, be kita ko, grindžia precedentiniu sprendimu, o būtent Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-119-826/2022, ir joje pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-119-826/2022 ratio decidendi (byloje nustatytos aplinkybės ir argumentacija) nėra tapatūs. Nors šioje byloje teismas ir nustatė, kad dalis ieškovės atliktų statybos darbų buvo su trūkumais, tačiau šių darbų trūkumų apimtis ir pobūdis nebuvo tokio masto, kad vien dėl to būtų pagrindas pripažinti atsakovo patirtą neturtinę žalą. Be to, byloje nustatyta, kad abi šalys pažeidė Sutartį bei sutartinę bendradarbiavimo pareigą, tame tarpe ir atsakovas, kuomet nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus statybos darbus.

71.       Taip pat atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovės darbuotojai tyčia pasisavino atsakovo daiktus, kuomet išsikėlė iš ginčo objekto (statybvietės). Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis, atsakovas daiktų dingimą iš ginčo objekto pastebėjo 2023 m. sausio 4 d., o 2023 m. sausio 6 d. daiktai atsakovui jau buvo grąžinti. Pažymėtina, kad daiktai atsakovui buvo grąžinti atsakovui taip ir neatsiskaičius su ieškove. Įvertinęs šalių susirašinėjimą, teismas neturi pagrindo pagrįstai konstatuoti, kad ieškovės atstovas šią situaciją neteisėtai norėjo panaudoti prieš atsakovą, kad atgauti užmokestį už atliktus statybos darbus, nes kaip minėta, ieškovė daiktus atsakovui grąžino per 2 dienas.

72.       Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė ieškovės ir (ar) jos atstovo neteisėtų veiksmų, tiek vykdant Sutartį, tiek ir bendraujant dėl tarpusavio priešpriešinių prievolių įvykdymo nutraukiant Sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė egzistuojant dvi deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. ieškovės neteisėtus veiksmus ir kaltę.

73.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

74.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

75.       Minėta, atsakovo teigimu, dėl tarp šalių kilusio ginčo ir dėl to kilusios konfliktinės situacijos, jis patyrė nemalonius išgyvenimus, ši situacija atsakovui kėlė nuolatinę įtampą, stresą ir nerimą, jam buvo sunku susikaupti darbe, sutriko miegas, kadangi visą laiką galvojo, kaip išspręsti šią konfliktinę situaciją ir pan. Nors šiuo atveju teismui nekyla abejonių, jog atsakovas dėl tarp šalių kilusio ginčo (konflikto) galėjo patirti neigiamus padarinius, t. y. nerimo jausmą, stresą ir įtampą, tačiau atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog tokie išgyvenimai sukėlė atsakovui tokio laipsnio neigiamus padarinius, kad būtų pagrindas pripažinti atsakovą patyrus neturtinę žalą. Vien liudytojos K. S., kuri yra atsakovo partnerė, dėl ko gali turėti vienodą suinteresuotumą bylos baigtimi, patvirtinimas dėl atsakovo patirtų išgyvenimų, savaime nepatvirtina šių atsakovo nurodomų aplinkybių. Minėta, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

76.       Nurodytų motyvų pagrindų teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė tokio laipsnio neigiamų padarinių atsiradimo, kurie patvirtintų neturtinės žalos patyrimą.

77.       Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).

78.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovui neįrodžius ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat neturtinės žalos kilimo fakto, konstatuotina, kad atsakovas taip pat neįrodė ir priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos neturtinės žalos.

79.       Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės, taip pat neigiamų padarinių (neturtinės žalos) atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. neįrodžius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246–6.250 straipsniuose, yra pagrindas atsakovo priešieškinį atmesti. Dėl šios priežasties atsakovo priešieškinis atmetamas.

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

80.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

81.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

82.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (3 499, 22 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

83.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

84.       Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 86,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 16, 81). Duomenų apie patirtas atstovavimo ar kita išlaidas ieškovės į bylą nepateikė.

85.       Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį (el. b. apyrašo, 1 t., b. l. 118), taip pat patyrė 1 631,30 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 52–53; 2 t., b. l. 2–7, 71–72), viso atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 653,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

86.       Atsižvelgiant į tai, kad galutiniame rezultate ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas iš dalies (91,66 proc. patenkintų reikalavimų), o atsakovo priešieškinis atmestas, vadovaujantis 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 78,83 Eur (86,00 x 0,9166) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 137,89 Eur (1 653,30 x 0,0834) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 59,06 Eur (137,89 - 78,83) bylinėjimosi išlaidų.

87.       Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteisiamos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bebro projektai“, j. a. k. 304488685, iš atsakovo R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3 478,73 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 73 ct) skolos, 20,49 Eur (dvidešimt eurų 49 ct) palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 499, 22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bebro projektai“, j. a. k. 304488685, 59,06 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                      Jan Maciejevski