Administracinė byla Nr. eAS-629-662/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16917-2021-8

                Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Tuskulėnų gimnazijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo investicijos“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje inicijuoti UAB „Kapitalo investicijos“ priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pateikiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimus atitinkantį prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Kapitalo investicijos“ 2021 m. spalio 12 d. prašymu dėl trečiojo asmens procesinės padėties keitimo patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje inicijuoti UAB „Kapitalo investicijos“ priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pateikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimus atitinkantį prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams; 2) priteisti ieškovui UAB „Kapitalo investicijos“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti su prašymu nuspręsti, ar byla priskirtina bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2022 m. gegužės 11 d. nutarė, kad ginčas yra teisingas administraciniam teismui ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją UAB „Kapitalo investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas) ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus.

Pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. raštą Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“; 2) įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi jis buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atnaujino skundo padavimo terminą ir priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, įtraukė į bylą atsakovu Vilniaus miesto savivaldybę.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. liepos 5 d. buvo gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriame prašoma nutraukti administracinę bylą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, koks ryšys tarp pareiškėjo nurodomų interesų pažeidimo ir reikalavimo iš naujo nagrinėti prašymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą. 

Teismas pažymėjo, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. raštą Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“ ir įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėjama situacija jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje, kuria ginčas išspręstas – pripažinti galiojantys panaudos teisiniai santykiai.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas aklai laikosi neteisingos pozicijos, jog neva ginčo sklypą mokykla naudoja ne pagal susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, bet de facto (faktiškai) paėmus sklypą visuomenės poreikių tenkinimui. Tokia pareiškėjo pozicija prieštarauja tiek 2001 m. įsipareigojimui, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai. Pareiškėjui išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu. 

Nurodoma, jog skundžiama nutartimi grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės į tinkamą teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas net neišnagrinėjęs ginčo iš esmės jau padarė išvadas, kurios gali būti padarytos tik tinkamai ir pilnai ištyrus visus byloje esančius įrodymus bei išklausius šalis. Teismai, kurie nagrinėjo iki šiol vykusius pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisminius ginčus dėl ginčo žemės sklypo, kaip tik konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija elgėsi nepateisinamai pasyviai, bei pasiūlė pareiškėjui savo pažeistas teises ginti inter alia (be kita ko) inicijuojant ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo pateiktus motyvus apie kitose tarp pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išnagrinėtose bylose nustatytus prejudicinius faktus, kuriais konstatuota, jog dėl nepateisinamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos elgesio yra pažeistos / pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, be kita ko, patys teismai pasiūlė pareiškėjui spręsti klausimą dėl kitų tinkamų savo pažeistų teisių gynybos būdų.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ankstesnių tarp jo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ginčus nagrinėjusių teismų pateiktais išaiškinimais / prejudiciniais faktais, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl vykdomo bei daugelį metų besitęsiančio teisių bei teisėtų interesų pažeidimo užbaigimo, t. y. 2021 m. vasario 1 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jog būtų inicijuota ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (toliau – ir Prašymas). Atsakydama į Prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“, visiškai nevertindama pareiškėjo pateiktų motyvų dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo teisės pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu, atsisakė tenkinti Prašymą bei tuo pačiu pasiūlė pareiškėjui ginčo žemės sklypą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas.

Skundžiamas sprendimas tiesiogiai sukelia teisines pasekmes pareiškėjui bei yra tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas, kurio nagrinėjimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Iki šiol pareiškėjo prašymą vertino tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet nevertino Vilniaus miesto savivaldybės taryba, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą. Skundžiamu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsisakius inicijuoti ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, toks sprendimas tiesiogiai sukūrė teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi toks neteisėtas ir nepagrįstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtas sprendimas patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos besąlygišką teisę naudotis ir valdyti pareiškėjui priklausantį ginčo žemės sklypą. Skundžiamas sprendimas akivaizdžiai sukuria neigiamas teisines pasekmes pareiškėjo atžvilgiu, todėl jis, siekdamas apginti pažeidžiamas teises ir įstatymų saugomą nuosavybės neliečiamumo interesą, turi turėti teisę į tinkamą teisminę gynybą dėl tokio jo atžvilgiu priimto neteisėto ir nepagrįsto sprendimo.

Skundžiamas sprendimas nėra tarpinio, informacinio, konstatuojamojo ar kitokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto dokumentas, dėl kurių kilusių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, išskyrus reikalavimus dėl motyvuotumo bei pagrindimo teisiniu ir faktiniu pagrindu, kuriuos turi atitikti viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sprendime nurodydama jo apskundimo tvarką, skundus dėl tokio sprendimo nagrinėjančias institucijas bei skundo padavimo terminus ir teisės aktus, reglamentuojančius apskundimo tvarką, aiškiai pati konstatavo, jog sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio teisėtumo ir / ar pagrįstumo tikrinimas ABTĮ nustatyta tvarka yra priskirtas administraciniams teismams. Taigi, skundžiamas sprendimas yra toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas, kurio nagrinėjimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Skundžiamoje nutartyje priimta nepagrįsta išvada, jog nagrinėjama situacija jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje pareiškėjas buvo pareiškęs ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl pažeistų ginčo žemės sklypo savininko teisių gynimo, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją savo sąskaita ir jėgomis nugriauti (išmontuoti) stadioną ir stadiono tvorą, esančius ginčo žemės sklype. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos dalykas iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos bei joje pateiktų pareiškėjo reikalavimų. Šioje byloje pateikti pareiškėjo reikalavimai kildinami iš teismų pateiktų išaiškinimų / nustatytų prejudicinių faktų dėl netoleruotino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasyvaus elgesio pareiškėjo atžvilgiu, taip pat jog ginčo žemės sklypas nėra naudojamas pareiškėjo, o išimtinai yra skirtas visuomenės interesams (viešajam interesui) tenkinti. Išnagrinėtoje byloje pats teismas pasiūlė pareiškėjui spręsti klausimą dėl kitų tinkamų savo pažeistų teisių gynybos būdų.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias administracinės bylos nagrinėjimo procesą, bei tuo pačiu pareiškėjo teisę į tinkamą teisminę gynybą. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai šioje bylos stadijoje, kai byla dar nebuvo nagrinėta teisme, t. y. nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, nebuvo išklausyti proceso šalių paaiškinimai bei atsikirtimai ir panašiai, pasisakė dėl šios bylos baigties. Akivaizdu, jog toks pirmosios instancijos teismo atliktas išankstinis ginčo sprendimas pažeidžia ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias administracinės bylos nagrinėjimo procesą, pažeidžia pamatines asmens teises į teisingą bylos išnagrinėjimą bei tuo pačiu pareiškėjo teisę į tinkamą teisminę gynybą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija, kad savo skundą grindžia tokiais savo teisių pažeidimais, kurie gali būti sprendžiami savarankiškai, o ne ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą su priminimu apie įsiteisėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį.

Pareiškėjas įsipareigojo nereikšti atsakovams jokių pretenzijų, neperduoti žemės sklypo be Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo. Pareiškėjo reikalavimais šioje administracinėje byloje siekiama pažeisti šio įsipareigojimo nuostatas – ne tik yra reiškiamos pretenzijos dėl žemės sklypo naudojimo prieštaraujant įsipareigojimo turiniui, bet netgi siekiama ginčo sklypą perleisti be Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo, tokiu būdu taip pat veikiant prieš paties pareiškėjo turimus įsipareigojimus. Akivaizdu, kad toks pareiškėjo veikimas prieštarauja galiojančiam įsipareigojimui ir sudaro pagrindą spręsti dėl akivaizdaus administracinės bylos nagrinėjimo beprasmiškumo – net ir tenkinus pareiškėjo reikalavimus ir panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą pareiškėjo teisinė padėtis dėl to nepasikeistų – ir toliau galios tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria jau pripažintas ne žemės de facto (faktiškai) paėmimas visuomenės poreikiams, bet panaudos teisiniai santykiai, taip pat ir toliau galios įsipareigojimo nuostatos, kurios neleidžia pareiškėjui reikšti pretenzijų Vilniaus miesto savivaldybei, perleisti ar kitaip suvaržyti ginčo sklypo be Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo perleisti žemės sklypą pareiškėjas neturi ir to neneigia.

NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pastebėtina, kad jokių reikalavimų NŽT pareiškėjas nereiškia. Taigi, bet kokiu atveju joks teisiškai reikšmingas šios bylos nagrinėjimo rezultatas nebus pasiektas ir pareiškėjo tariamai pažeidžiamos teisės net nebūtų apgintos tenkinus skundą, kadangi vien pakartotinio atsakymo pareiškėjui pateikimas nereiškia, kad bus priimtas sprendimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, o jų pradėjimas taip pat nereiškia, kad jos savaime bus baigtos būtent ginčo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas netinkamai gina savo tariamai pažeidžiamas teises ir šios bylos nagrinėjimas yra beprasmis – skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisės savaime nebus apgintos. Šioje vietoje būtina pabrėžti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, savivaldybės taryba turi teisę, bet ne pareigą kreiptis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Įstatymas imperatyviai nenumato, kad žemė privalo būti paimama.

Įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius balsuoti už ginčo sklypo paėmimą visuomenės poreikiams akivaizdžiai būtų nesuderinamas su laisvo mandato principu, prieštarautų teisinės valstybės principo esmei, be kita ko, būtų pažeidžiamas valdžių padalijimo principas, kadangi savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtą klausimą, kuris turi būti sprendžiamas rengiant įvairius dokumentus, kuriais būtų motyvuotas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, formaliai išspręstų teismas. Išdėstytos aplinkybės daugiau nei akivaizdžiai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, jie laikytini ne tik nepagrįstais, tačiau ir neteisėtais. Jei pareiškėjas turi tam subjektui, kuris pardavė ginčo žemės sklypą, pretenzijų dėl nutylėtų aplinkybių, jas jis turėjo jau seniai reikšti pastarajam subjektui, o ne atsakovams. Iš esmės atsakovus norima pastatyti į tokią poziciją, kad jie būtų verčiami inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras su tikslu išpirkti pareiškėjo galimai nepavykusią investiciją. Joks teisės aktas nenustato, kad savivaldybės ar kokie kiti subjektai turėtų kompensuoti galimai nepavykusias verslo investicijas. Pareiškėjas nepagrįstai ir neteisingai teigia, kad neva teismas pasiūlė jam savo pažeistas teises ginti inter alia (be kita ko) inicijuojant žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Tokia pareiškėjo pozicija neatitinka tikrovės. Teismas nebuvo nurodęs pareiškėjui kreiptis į teismą dėl ginčo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams – tai yra neteisinga paties pareiškėjo interpretacija. Teismas paprasčiausiai abstrakčiai pasiūlė pareiškėjui savo teises ginti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio nuostatas, nenurodęs, kad ginčo sklypas turi būti paimtas visuomenės poreikiams, bet priešingai, nurodęs, kad šio, o taip pat ir kitų klausimų teismas toje byloje nesprendžia.

Apskundimo tvarkos rašte nurodymas savaime nelemia bylos nutraukimo pagrindų egzistavimą ar neegzistavimą, tai patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą nutraukė ne tuo pagrindu, kad byla tuo pačiu pagrindu būtų išnagrinėta (ABTĮ 103 str. 2 p.), o tuo pagrindu, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo teiginys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nagrinėjami kitokie reikalavimai, šiuo atveju nėra reikšmingas. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai, paneigiantys visą pareiškėjo pozicijos šioje administracinėje byloje pamatą, kad neva ginčo sklypas buvo de facto (faktiškai) paimtas visuomenės poreikiams, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labai aiškiai pripažino, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Akivaizdu, kad tokio skundo, kuris grindžiamas tikrovės neatitinkančia aplinkybe, nagrinėjimas, yra beprasmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Tuskulėnų gimnazija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti.

Vilniaus Tuskulėnų gimnazija ginčo žemės sklypu naudojasi teisėtai pagal teisėtą ir galiojantį žemės sklypo savininko įsipareigojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi aptariami susiklostę teisiniai santykiai jau buvo kvalifikuoti panaudos teisiniais santykiais, o ne de facto (faktiškai) paėmimu visuomenės poreikiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. raštą Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“ ir prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl Jūsų 2021- 02- 01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“ nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuri yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos, išsprendė visus klausimus, susijusius su sklypo (duomenys neskelbtini)  panaudojimu bei pripažino Vilniaus miesto savivaldybės teisę neatlygintinai naudotis minėtu žemės sklypu, kuriame yra įrengtas Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos stadionas, informuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Vilniaus miesto savivaldybė administracija taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu žemės sklypo valdymas sukelia neproporcingai didelę naštą žemės sklypo savininkams, siūlo apsvarstyti galimybę žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaip paramą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Skundžiamame rašte, be kita ko, nurodyta apskundimo tvarka, t. y. šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui skundo padavimo terminą ir priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės ją nutraukė. Teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. raštą Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Vilniaus miesto savivaldybę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjama situacija jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-238-915/2015, kuria ginčas išspręstas – pripažinti galiojantys panaudos teisiniai santykiai. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčo dalykas nesukels įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nutraukė administracinę bylą, nes pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-238-915/2015 pripažino galiojančius panaudos teisinius santykius. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjama situacija jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nors ginčai yra kilę dėl to paties žemės sklypo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė klausimą dėl panaudotos teisinių santykių kvalifikavimo, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriuo nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. raštas Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM)  „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“ nesukuria, nepakeičia ar nepanaikina kokias nors pareiškėjo teises ar pareigas, ar kitu būdu nepaveikia pareiškėjo teisėtus interesus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-ŽEM)  „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“ yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti pradėti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus). Tai reiškia, jog ginčijamu raštu pareiškėjui yra pateikiamas neigiamas atsakymas, kas neabejotinai negali neturėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjo suformuluotas prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra netenkinamas, todėl šio rašto negalima vertinti kaip nesukeliančio pareiškėjui teisinių pasekmių.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ atskirąjį skundą tenkinti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Audrius Bakaveckas

                                                                                           Arūnas Dirvonas