Administracinė byla Nr. eI2-2135-331/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00367-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Beatos Martišienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Teismas
n u s t a t ė:
1. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. spalio 16 d. raštu įpareigojo pareiškėją pateikti Metines gyventojo (Šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas (toliau - Deklaracija) iki 2020 m. spalio 30 d.
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. A63-/20(3.3.12.1E-AD24) prašė pareiškėją vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir kuo skubiau SĮ „Vilniaus miesto būstas pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su deklaruotomis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (Ulonų g. 2) pajamomis ir turtu už kalendorinius metus teisei į socialinio būsto Žemaitės g. 9-61 nuomą patvirtinti.
3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti 2020 m. spalio 16 d. savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bustas" įpareigojimą pateikti metines Deklaracijas dėl buto adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymą dėl skundo; 3) įpareigoti atsakovą pateikti informaciją, kokiu pagrindu pareiškėja buvo įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti.
3.1. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu pareiškėjai neterminuotai išnuomotas dviejų kambarių 50,06 kv. m. bendro (naudingojo) ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyto įsakymo pagrindu 2003 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus pėda“ buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 31, prie kurios pridėtas gyvenamosios patalpos pasas, kuriame pažymėta, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso Vilniaus miesto savivaldybės butų fondui, suteikė teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir suformavo pareiškėjai teisėtus lūkesčius, kad nuomos sutartimi įgytos teisės nebus paneigtos. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų.
3.2. Teigia, kad šalių pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnis), todėl kol sutartis nėra nuginčyta jokių įpareigojimų paneigiančiu pareiškėjos teises neturi būti. Pareiškėjai nesuprantama kokiu pagrindu 2020 m. spalio 16 d. raštu prašoma teikti deklaracijas ir pajamas, kitus dokumentus ir įpareigojimus perrašyti sutartį. Skundžiamame atsakyme Vilniaus miesto savivaldybės administracija nukreipia į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 685-566/2020, tačiau jokio įpareigojimo teismo nėra nustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas išreiškė nuomonę, tačiau teismo nuomonė neturi vykdymo galios, todėl teismo prašo išnagrinėti skundą ir šiuo konkrečiu individualiu pareiškėjos atveju priimti teisingą sprendimą dėl neteisėtų įpareigojimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertina, kad nuomininkė nuo sutarties sudarymo moka brangesnę sumą už nuomą negu socialinio būsto nuomininkai, kas tik patvirtina sutarties tinkamumą. Pareiškėja visus šiuos metus mokėjo administracinį lėšų remontui mokestį, o socialinio būsto nuomininkams šis mokestis apskritai netaikomas.
3.3. Pažymi, kad pareiškėja buvo įrašyta į eilę valstybės paramai gauti aprūpinant gyvenamosiomis patalpomis, taigi nebuvo išreiškusi norą dėl socialinio būsto suteikimo, kuris skiriamas asmenims, šeimoms turinčioms mažas pajamas. Šias aplinkybes patvirtina 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymas, kuriame nurodoma, kad pareiškėja neperrašoma į sąrašą socialinio būsto nuomai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Todėl administracijos direktorius atsižvelgęs į pareiškėjos valią ir ketinimą gauti valstybės paramą aprūpinant ją gyvenamosiomis patalpomis išnuomojo nurodytą turtą. Sudarytos nuomos sutarties sąlygos ir buto pasas nesuteikia pagrindo įtarti, kad ji išsinuomojo socialinį bustą, savivaldybė neišaiškino socialinio busto paskirties ir jo suteikimą reglamentuojančių teisės aktų, be to po sutarties sudarymo savivaldybė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl sutarties sąlygų nepareiškė. Todėl rašte teikti įpareigojimai nepagristi. Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. spalio 16 d. rašte, kuris buvo skųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nurodyta, kad nepateikus pajamų deklaracijos ir kitų dokumentų pareiškėja su neįgaliu globotiniu bus iškeldinti.
3.4. Atkreipė dėmesį, kad bute kartu su pareiškėja gyvena jos globotinis Z. K., kuris 2009 m. balandžio 22 d. netekus tėvų atvyko į globos namus, kur ir buvo vertinamas jo neįgalumas ir veiksnumo lygis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu globotinis pripažintas neveiksniu, jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi paskirta globėja – pareiškėja. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. peržiūrėjo neveiksnumą, pakartotinai globotinį pripažino neveiksniu ir globėja paliko pareiškėją. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgia į šias aplinkybes, kad šeimai, kurioje yra neįgalus vaikas grasina iškeldinimu iš neterminuotai ir besąlygiškai suteikto būsto, todėl ir dėl šios priežasties minimi įpareigojimai yra neteisėti.
3.5. Pareiškėjai nesuprantamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos elgesys, nes teismo sprendimas, kuriuo remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo ginčijamas įpareigojimas atstatyti buto rekonstrukciją, kurią pakeitė pati Vilniaus miesto savivaldybė iki buto suteikimo atlikdama generalinį remontą. Teisme, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplaidus dokumentų tvarkymas ir neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, bei piktnaudžiavimas savo teise. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė piktybiškai kabinėjasi, randa vis naujų pretekstu siekiant iškeldinti pareiškėją ir jos globotinį.
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja sąmoningai klaidina teismą ir nutyli faktą, jog jos ginčas dėl nuomos sutarties pripažinimo socialinio būsto nuomos sutartimi dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo teisinio reglamentavo klausimo buvo išspręstas ir teismai jau yra pasisakę šiuo klausimu. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja prašė pripažinti reikalavimus kaip neturinčius pagrindo ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. A63-277/18(3.2.1-EM4) bei įpareigoti pateikti informaciją, kokiu pagrindu pareiškėja buvo įtraukta į eilę socialiniam būstui. Pabrėžtina, kad pareiškėja šiuo skundu, jau siekė nuginčyti faktą, jog jai buvo suteiktas socialinis būstas, tačiau teikdama skundą šioje administracinėje byloje vis tiek bando paneigti šį faktą, nors klausimas dėl socialinio būsto nuomos ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo taikymo jau buvo išspręstas. Komisija 2018 m. lapkričio 22 d. sprendime nurodė, jog teisinis reguliavimas valstybės paramos – būsto nuomos srityje iš esmės kito nuo 2003 m. kovo 1 d. (o įsakymas priimtas 2003 m. lapkričio 17 d.) įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti. Iki 2003 m. kovo 1 d. galiojusiame Gyventoju apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme savivaldybės nuomojamas būstas nebuvo vadinamas socialiniu būstu, tačiau vadovaujantis šiuo įstatymu asmenims buvo teikiama valstybės parama, suteikiant galimybę išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas ne rinkos kainomis, o taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus. Teisė išsinuomoti tokį būstą nebuvo siejama su gaunamomis pajamomis. Nuo 2003 m. kovo 1 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme buvo įtvirtinta sąvoka „socialinis būstas", atitinkamai asmenims, buvusiems įrašytiems į sąrašus pagal Gyventoju apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme nustatytas eiles, buvo sudaryta galimybė būti perrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Šiuo įstatymu socialinio būsto nuoma buvo susieta su papildomomis sąlygomis, nustatant, jog asmens (šeimos) turtas ir pajamos negali viršyti nustatytųjų. Papildomos nuostatos dėl nuomojančių būstą asmenų pareigos buvo įtvirtintos nuo 2015 m. sausio 1 d. vėliau nuo 2017 m. sausio 1 d..
4.1. Pažymi, kad pareiškėjai būstas buvo išnuomotas jau po 2002 m. gruodžio 31 d. nustatyto termino, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas 2003 m. lapkričio 17 d., o nuomos sutartis pasirašyta 2003 m. gruodžio 15 d. Įsakyme numatyta, kad pareiškėjai išnuomojamas būtent socialinis būstas (2.1. punktas). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teikia 2003 m, lapkričio 17 d. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti 41-uoju numeriu. Būsto laukia nuo 1984 m. Aiškinamajame rašte taip pat paminėta, kad pareiškėja 2002 m. pateikė metinių pajamų deklaraciją, kurioje nurodyta, jog pajamos sudarė 7 721 Lt. Iš tikrųjų pareiškėja pateikė 2003 m. birželio 24 d. pajamų deklaraciją, todėl jos argumentai, jog jai nebuvo žinoma aplinkybė dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo bei, kad ji neteikė pajamų deklaracijų yra melagingi ir neteisingi.
4.2. Teigia, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų buvo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją netaikyti ieškovės atžvilgiu Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., t. y. prašė netaikyti reikalavimo teikti pajamų deklaracijas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje e2-685-566/2020 pareiškėjos (civilinėje byloje ieškovės) reikalavimo dalį dėl Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1460-794/2020 apeliacinį skundą atmetė.
4.3. Atkreipė dėmesį, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, jog teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija atitinkamų dydžių (11 straipsnio 2 dalis), atitinkamai šioms pajamoms esant didesnėms, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat 22 straipsnio 6 punktu asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti, nustatyta pareiga iki einamųjų metų gegužės 1 dienos pateikti užpildytą prašymo priedą, jame nurodant gautas pajamas, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ar šeimų gaunamas pajamas. Kadangi pareiškėjai butas buvo išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., t, y. po 2003 m. sausio 1 d., jai taikytini ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. sausio 1 d., ji įgyja pareigą teikti deklaracijas apie jos turimą turtą ir pajamas, įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai. Taigi, šie įsiteisėję sprendimai patvirtina faktą, jog pareiškėjai buvo suteiktas socialinis būstas ir šis faktas nėra nuginčytas. Be kita ko, pareiškėjai yra žinomi teismų procesinių dokumentų rezultatai bei motyvai, tačiau visais būdais siekia paneigti faktus, kurie yra galiojantys ir nėra nuginčyti.
5. Atsakovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo pareiškėjai pateikti metines gyventojo (Šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu pareiškėjai neterminuotai išnuomotas dviejų kambarių 50,06 kv. m. bendro (naudingojo) ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyto įsakymo pagrindu 2003 m. gruodžio 15 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Vilniaus pėda“ buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 31, prie kurios pridėtas gyvenamosios patalpos pasas, kuriame pažymėta, kad gyvenamoji patalpa, esanti Žemaitės g. 9-61, Vilnius, priklauso Vilniaus miesto savivaldybės butų fondui.
7.1. Lietuvos vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl jos nuomojamo socialinio būsto, 2018 m. lapkričio 22 d. sprendime konstatavo, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme buvo įtvirtinta sąvoka „socialinis būstas", atitinkamai asmenims, buvusiems įrašytiems į sąrašus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme nustatytas eiles, buvo sudaryta galimybė būti perrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Šiuo įstatymu socialinio būsto nuoma buvo susieta su papildomomis sąlygomis, nustatant, jog asmens (šeimos) turtas ir pajamos negali viršyti nustatytųjų. Papildomos nuostatos dėl nuomojančių būstą asmenų pareigos buvo įtvirtintos nuo 2015 m. sausio 1 d., vėliau nuo 2017 m. sausio 1 d.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje e2-685-566/2020, išnagrinėjęs pareiškėjos ieškinį, 2020 m. kovo 18 d. sprendimu atmetė reikalavimo dalį dėl Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1460-794/2020 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Teismai savo sprendimuose konstatavo: <...ieškovei (pareiškėjai) butas buvo išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., t. y. po 2003 m. sausio 1 d., todėl jai taikytini ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. sausio 1 d., ji įgyja pareigą teikti deklaracijas apie jos turimą turtą ir pajamas, įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai...>.
8. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo išreiškusi noro dėl socialinio būsto suteikimo, kuris skiriamas asmenims, šeimoms turinčioms mažas pajamas, sudarytos nuomos sutarties sąlygos ir buto pasas nesuteikia pagrindo įtarti, kad ji išsinuomojo socialinį bustą, savivaldybė neišaiškino socialinio busto paskirties ir jo suteikimą reglamentuojančių teisės aktų, be to po sutarties sudarymo savivaldybė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl sutarties sąlygų nepareiškė, todėl ginčo rašte teikti įpareigojimai nepagristi, ji neturi pareigos deklaruoti pajamas.
9. Atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka, argumentuodama, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, jog teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija atitinkamų dydžių (11 straipsnio 2 dalis), atitinkamai šioms pajamoms esant didesnėms, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat 22 straipsnio 6 punktu asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti, nustatyta pareiga iki einamųjų metų gegužės 1 dienos pateikti užpildytą prašymo priedą, jame nurodant gautas pajamas, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ar šeimų gaunamas pajamas. Kadangi pareiškėjai butas buvo išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., t, y. po 2003 m. sausio 1 d., jai taikytini ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. sausio 1 d., ji įgyja pareigą teikti deklaracijas apie jos turimą turtą ir pajamas, įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai.
10. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakyme aiškiai nurodyta, jog butas pareiškėjos trijų asmenų šeimai išnuomojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, o bendrovė „Vilko pėda“ įpareigojama sudaryti su pareiškėja socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Šio įsakymo priėmimo dieną jau buvo įsigaliojęs (2003 m. sausio 1 d.) 2002 m. lapkričio 12 d. Nr. IX-1188 Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris numato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką (šio Įstatymo 1 straipsnis). Šio Įstatymo 7 straipsnis apibrėžė savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymą, o 8 ir 11 straipsniai numatė kriterijus, pagal kuriuos asmenims buvo suteikiama teisė nuomotis savivaldybės socialinį būstą. Šie kriterijai buvo susiję su socialinio būsto nuomos siekiančio asmens turtu bei pajamomis, kurias patvirtinantys duomenys turėjo būti pateikiami savivaldybei.
11. Be to, byloje yra pateiktas 2003 m. lapkričio 3 d. aiškinamasis raštas prie įsakymo projekto, kuriame aiškiai paaiškinta, jog pareiškėjos trijų asmenų šeima yra įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti 41-uoju numeriu, jokios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ieškovė neturi ir neturėjo, šeimos metinės pajamos 2002 m. – 7 721 Lt. Taip pat prie aiškinamojo rašto pridėtas pareiškėjos prašymas dėl perrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai, pajamų ir turto deklaracija, pažyma apie darbo užmokestį. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji pati nebuvo išreiškusi valios gauti socialinį būstą.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja jau buvo pateikusi prašymą dėl perrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai, o minimu įsakymu jai šis būstas buvo išnuomotas, o bendrovė „Vilko pėda“ įpareigota sudaryti su ja socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl pareiškėja jau nebebuvo perrašyta į sąrašą socialinio būsto nuomai. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai butas buvo išnuomotas kitais pagrindais, negu nurodyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 7-11 straipsniuose. Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją, kokiu pagrindu pareiškėja buvo įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti.
13. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas buvo priimtas 2014 m. spalio 9 d., o įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Šiame Įstatyme buvo nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principai, finansavimo šaltiniai, formos, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teisės ir pareigos, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygos ir tvarka. Pagal šio Įstatymo 30 straipsnio 9 punkto nuostatas, asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d., parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Todėl šio Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija atitinkamų dydžių (11 straipsnio 2 dalis), atitinkamai šioms pajamoms esant didesnėms, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat šio Įstatymo 22 straipsnio 6 punkto nuostatos numato, kad asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti, nustatyta pareiga iki einamųjų metų gegužės 1 dienos privalomai pateikti užpildytą prašymo priedą, jame nurodant gautas pajamas, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ar šeimų gaunamas pajamas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai butas buvo išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., t. y. po 2003 m. sausio 1 d., jai taikytini šio Įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. sausio 1 d., pareiškėja turi pareigą teikti deklaracijas apie jos turimą turtą ir pajamas, įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai.
14. Teismas pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjos abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.
15. Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamus sprendimus gavo, sprendimus apskundė, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtus sprendimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovai pagrįstai įpareigojo pareiškėja pateikti metines gyventojo (Šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas, atsakovai teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. A63-/20(3.3.12.1E-AD24) pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją iki 2020 m. spalio 30 d., todėl sprendimai paliekami nepakeisti, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos I. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Beata Martišienė
Henrikas Sadauskas
Gediminas Užubalis