Baudžiamoji byla Nr. 1-87-927/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35745-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.9.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.3.3.2

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Irenai Adamovič,

dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,

kaltinamajam R. C., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

nukentėjusiajai R. C., jos atstovui advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, ūkininkas, papildomai dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. C. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent jis:

2016 m. liepos 29 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, šeimyninio konflikto metu tyčia sumušė savo šeimos narį – sutuoktinę R. C., sugriebęs ją už rankų ir spausdamas jas, stūmė nukentėjusiąją, nuo ko R. C. rankomis, nugara, kojomis trenkėsi į sieną, be to, sugriebęs R. C. už riešų, pastūmė šią, nuo ko R. C. nugara ir dešine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktą, taip pat sugriebęs R. C. už rankų šią pastūmė link miegamojo lovos, nuo ko R. C. kojomis atsitrenkė į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, užlipęs ant R. C., ne mažiau kaip tris kartus sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai į pilvą, tokiais savo veiksmais padarė R. C. dešinės alkūnės ir dilbio srities poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, dešinės blauzdos kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. C. kaltu padaręs jam inkriminuotą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinimai jam yra nepagrįsti, nes nukentėjusiosios jis nemušė. Iki incidento apie du ar tris metus jis su R. C. jau konfliktavo dėl netinkamo jos elgesio. Ji nusprendė nutraukti santuoką. Paaiškino, kad 2016 m. liepos 29 d. R. C. namuose negyveno. Dieną prieš jis paskambino R. C. ir pasakė, kad jų gyvenime darosi kažkas nenormalaus, kad grįžtų į namus ir aiškintųsi, kaip toliau gyvens. R. C. numetė ragelį ir su juo nešnekėjo. Jis galvojo, kad R. C. atvažiuos kitą dieną. Liepos 29 d. 14.30 val. jis grįžo į namus. Tuo metu R. C. jau buvo grįžusi namo. Jam įėjus į namą, jis perėjo koridorių ir vaiko kambaryje pamatė R. C., sėdinčią prie kompiuterio. Jam įėjus į kambarį, jie pradėjo šnekėti, ką daryti. R. C. jam pareiškė, kad toliau su juo negyvens ir nori skirtis, parduoti visą turtą ir pusę pinigų sumos pasiimti sau. Tokia buvo incidento pradžia. Jis jai atsakė, kad to tikrai nebus, kad teismas padalins turtą. Ji atsistojo ir išėjo į lauką. Po to jis išgirdo, kad R. C. lauke pradėjo rėkti. Jis suprato, kad prieš jį bus vykdoma provokacija. Jis išsitraukė telefoną, iš karto įjungė vaizdo įrašą ir galvojo, kaip padaryti, kad ji nepastebėtų, kad daromas vaizdo įrašas. Telefoną jis įsikišo į kišenę, išėjo į koridorių pažiūrėti, su kuo ji lauke kalbasi. Tuomet jis grįžo prie akvariumo, išsitraukė telefoną ir staigiai peržiūrėjo vaizdo įrašą, ar kažkas ten matosi. Tada vėl iš naujo įjungė įrašymą ir vėl telefoną įdėjo į kelnių kišenę bei užkišo „maikutę“, kad vaizdas matytųsi. Jis neįvertino, kad ji jį puls. Kuomet jis įjungė antrą vaizdo įrašą, jis buvo prie akvariumo, prie pat lauko koridoriaus, prie lauko durų. R. C. tuo metu buvo lauke ir garsiai rėkdama su kažkuo kalbėjosi. Rėkė visa gerkle, kad jis yra agresyvus, kad bando ją išmesti iš namų, ką jai daryti. Jis galvojo, kad ji kalbasi su savo drauge. Tuomet ji priėjo prie jo, atkišo savo telefoną jam ir pasakė: „pašnekėk“. Jis pasiėmė jos telefoną. Atsiliepė moteriškas balsas ir prisistatė, kad yra advokatė V. E., kuri paklausė, kodėl jis skriaudžia savo žmoną. Jis atsakė, kad žmonos neskriaudžia. Kalbėdamas jis vaikščiojo koridoriumi pirmyn iki akvariumo, ten apie 2,5 metrų atstumas iki lauko durų. Jam stovint koridoriuje prie virtuvės durų ir kalbantis jos telefonu, R. C. prišoko ir išplėšė savo telefoną iš jo rankos. Pradėjo rėkti į ragelį: „mane muša“. Jis pasakė: „nešnekėk nesąmonių, kas tave muša, kas tau darosi?“. Tada ji į telefoną surėkė: „jis man sudaužė telefoną“. Jis pasakė: „baik, nešnekėk nesąmonių“. Tuomet jis pagalvojo, kas čia vyksta ir sugalvojo pasišalinti iš namų, nes suprato, kad pasitelkta advokatė, kad bus problemos. Jis pasisuko išeiti iš namų, buvo 2,5 metai iki lauko durų. R. C. įsikibo jam į „maikutę“, išsitraukė ir uždengė telefoną, todėl kurį laiką nesimato vaizdo įrašo, liko tik garsas ir pašaliniai triukšmai. Jis nesitikėjo, kad ji darys jam fizinį poveikį ir įsikabins jam į krūtinę, ištrauks „maikutę“. Ji įsikibo jam krūtinės srityje dviem rankom ir pradėjo juoktis. Įsikibusi ji bandė jo neišleisti iš namų. Jis paėmė ją už kairės rankos su savo dešine ranka ir jos ranką nuplėšė nuo „maikės“. Ranką paėmė už riešo ir nuplėšė žemyn. Nuplėšdamas ranką naudojo jėgą. Incidentas vyko koridoriuje, kuomet jis ėjo atbulas į lauką, o ji už „maikės“ traukė atgal. Kai jis jai nuplėšė dešinę ranką, ji suprato, kad jis ir kairę ranką nuplėš ir ji jo neišlaikys. Tuomet ji savo dešine ranka griebė už „maikės“ ir iki alkūnės apsivyniojo aplink ranką. Jis pradėjo atbulas trauktis. Traukdamasis atgal, jis iš namo išėjo du kartus, ji du kartus įsitempė jį atgal. Jis pasakė: „Rūta, neprovokuok manęs“, „Neprovokuok, paleisk mane“. Jis tai kartojo tris kartus. R. C. tris kartus sakė: „nepaleisiu, dabar lauksi, kol atvažiuos policija“. Jis atsakė: „aš tavęs niekada nemušiau ir nemušiu“. Ji kelis kartus juokėsi. Ji pasakė: „ačiū tau, dabar atvažiuoja Reda“, pareiškė, kad iškvietė policiją, paskambino ir kitai draugei, kuri iškvietė policiją. Įsikibusi į „maikę“ ji pamatė jo telefoną kišenėje ir suriko: „duok tą telefoną“. Kaire ranka ji stvėrė už jo telefono ir ištraukė, iš dešinės rankos paleido jo „maikutę“, įsikibo į telefoną ir apsisuko bėgti į kambarį. Konflikto metu jie nebuvo miegamajame, nes miegamasis yra visiškai priešingoje namo pusėje. Jis spėjo ją stverti už dešinės rankos, kurioje ji laikė telefoną ir iš tos rankos telefoną išėmė. Kai telefoną ištraukė, apsisuko ir išbėgo iš namo, įšoko į mašiną ir išvažiavo. Viskas, tai incidentas, dėl kurio yra visa ši byla. Jokių sužalojimų jai nebuvo, jokiais sužalojimais ji nesiskundė ir jokių sužalojimų jai medikai neužfiksavo. Nuvežus ją į ligoninę, sužalojimų medikai irgi neužfiksavo, ji skundėsi tik kad jis jai sudavė. Policininkams pirmą kartą sakė, kad du smūgius, vėliau - tris smūgius ir daugiau. Policininkams ji teigė, kad jis jai davė į šonus, į inkstus, per rankas. Iš karto po įvykio policininkams R. C. teigė, kad jis jai davė per ranką, apie pilvą nebuvo nei žodžio. Tik rašydama pareiškimą, ji parašė, kad buvo suduoti du smūgiai į pilvą, vieta nebuvo detalizuota. Policininkai klausė, kur buvo suduoti smūgiai. Ji sakė, kad nežino kur. Jo manymu, jei R. C. būtų buvus sumušta, tai į ekspertizę būtų nuvažiavusi žymiai greičiau. Jam neaišku, iš kur tie sužalojimai atsirado, jei greitoji pagalba nieko nematė, ligoninėje taip pat nematė. Sužalojimais ji nei greitajai pagalbai, nei ligoninėje, nei policijai nesiskundė. Jokie sužalojimai konflikto metu jai nebuvo padaryti. Nemano, kad paliko sužalojimus. Jėgos naudojo tiek, kiek reikėjo pakelti rankai į viršų. Su civiliniu ieškiniu jis nesutinka, nes jokio nusikaltimo ir žalos R. C. nepadarė (7 t., b. l. 143-156).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes (4 t., b. l. 79-80, 96-98).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta tokiais įrodymais: 

- 2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, jog policiją kvietė R. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, nuosavo namo durys rastos plačiai atidarytos. Įėjus į vidų, namai buvo sutvarkyti, daiktai neišmėtyti, sudaužytų daiktų nebuvo. Taip pat namuose rasta susijaudinusi ir išsigandusi pranešėja R. C., kuri pagal pareiškimą nurodė, kad šios vyras R. C., gim. 1971 m., namuose konfliktavo, reikalavo išsikraustyti iš namų, sugadino namų telefoną, kad pranešėja negalėtų prisiskambinti advokatui. Taip pat pagal pranešėjos R. C. pareiškimą vyras šią mušė, t. y. trenkė du kartus su kumščiu į pilvą, daužė su kumščiu per pranešėjos dešinę ranką. Apžiūros metu ant dešinės rankos matėsi mėlynė. Vyras R. C. grasino užmušti, nušauti iš savigynai išduotų ginklų (revolverio ir medžioklinio šautuvo), supjaustyti gabalais ir užkasti. R. C. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu ir psichologiniu smurtu, smurtautojas R. C. grasino užmušti, nušauti, supjaustyti gabalais ir užkasti, išmesti pranešėjos R. C. asmeninius daiktus iš namo. Su kumščiu trenkė į pilvą du kartus, daužė, trankė su kumščiu per dešinę ranką. R. C. įvykio vietoje paaiškino, kad negrasino nužudyti. Nesutarimai ir konfliktai dėl skyrybų vyksta dėl neištikimybės (1 t., b. l. 19-20); 

- 2016-07-29 R. C. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016-07-29 apie 14.30 val. kalbantis apie skyrybas su sutuoktiniu R. C., šiam kilo agresijos priepuolis. Šis nuolat įžeidinėjo pareiškėją, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, jei skyrybų metu reikės dalintis turtą pusiau. Liepė kuo skubiau susirinkti daiktus, nes kitą dieną bus per vėlu, jų ši neberas, jie šlaps lietuje, degs. Paskambino savo advokatei pasiteirauti kaip elgtis. Advokatė paprašė pasikalbėti su R. C., todėl ji perdavė telefoną, o šis pokalbio metu perlaužė telefoną ir pradėjo muštis. Daužė kumščiais į skrandį, pilvą, šonkaulius. Po sumušimo pabėgo. Vyro agresyvumas kartojasi nuolat, taip pat ir girdint vaikams, vienas iš jų - nepilnametis. Kadangi vyras grasina susidorojimu, prašo pagalbos, nes auga mažametis sūnus. Namai pilni ginklų (1 t., b. l. 21);

- Greitosios pagalbos kvietimo kortele Nr. 1608306973 iš VŠĮ Vilniaus rajono Centrinės poliklinikos, kurioje nurodyta, kad kvietimo data - 2016-07-29, priėmimo laikas - 15.09 val., įvykio vietos adresas - (duomenys neskelbtini) pranešėja - R. C., kvietimo priežastis - sumušta, sąmoninga, vyras agresyvus, turi ginklų (1 t., b. l. 115-116);

- nukentėjusiosios R. C. teismo posėdyje duotais parodymais, kad liepos 29 d. ji grįžo namo pasikalbėti, nes prieš tai vakare ir naktį jai skambino R. C., visaip įžeidinėjo. Namo ji grįžo apie 12 val. Po kiek laiko grįžo ir R. C.. Jie pradėjo kalbėtis apie tolimesnį gyvenimą. Ji pasakė, kad tokio tolimesnio gyvenimo netęs, nenori gyventi su psichologiniu ir fiziniu smurtautoju. Jai pasakius, kad tokio gyvenimo ji negyvens ir nori skirtis, jis pradėjo šaukti, rėkti: „susirink daiktus“, „nešdinkis iš čia“, „tavo daiktai degs“, „tave pakasiu, nužudysiu“. Tuo ką jis pasako, ji tikrai tiki, nes jis taip elgėsi. Tuo metu ji nesuvokė nei ką daryti, nei ką sakyti. Todėl paskambino advokatei, paklausė, ką jai daryti. Detaliai to pokalbio neatsimena, nes buvo labai išsigandusi. Tada jis perėmė ragelį ir prasidėjo koliojimai. Tuomet ji pasakė atiduoti telefoną. Jis telefono jai neatidavė, įdėjo telefoną į savo kelnių kišenę. Jai prasidėjo panika, nežinojo, kaip elgtis. Prieš skambutį advokatei buvo tik psichologinis smurtas. Ji sugriebė jam už „maikutės“ ir jis pradėjo ją tempti prie durų. Tempė visą laiką laikydamas jai už riešo. Jai atleidus jo „maikutę“, jis sugriebė jai už kitos rankos, visą laiką laužė rankas. Tuomet ji jo kišenėje pamatė telefoną. Jai pavyko išlaisvinti vieną ranką. Ji paėmė jo telefoną ir galvojo skambinti „112“. Jis perpyko, griebė jai už riešo ir pradėjo stumti link miegamojo. Tuomet ji nugara ir kojom atsitrenkė į sieną ir durų staktą. Po to, jis nuvertė ją ant lovos. Ant lovos ji gulėjo ant nugaros. Tuomet jis užsilipo ant lovos ir sudavė jai į pilvą. Į pilvą sudavė tris kartus, gal ir daugiau. Jai akyse pabalo, jai atrodė, kad tam momentui ji buvo praradusi nuovoką. Jos rankos atsilaisvino ir viskas, vaizdas dingo. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo, bet ji pakilo iš lovos. Tuo metu ji buvo viena. Ėjo susiriesdama pažiūrėti kur jis. Nežinojo, ką daryti, telefono neturėjo. Jo mašinos jau nebuvo. Ji nuėjo prie kompiuterio ir parašė elektroninį laišką Redai, kad atvažiuotų. Ji tuo metu buvo labai išsigandusi, jai skaudėjo. Nepamena, kaip atrodė jos plaukai. Atvažiavę medikai pradėjo ją apžiūrėti, jai skaudėjo. Dėl tokių R. C. veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Po 20 minučių atsirado jos sūnus Rokas ir iš karto pradėjo ją filmuoti, ji prašė liautis. Prie medikų jai reikėjo nusirengti. Kuomet atvažiavo policija, ji sėdo rašyti pareiškimą. Sūnus Rokas yra pasidavęs tėvo įtakai. Dėl įvykių ji labai išgyvena, jai pablogėjo sveikata. Greitosios pagalbos medikai ją apžiūrėję, jai sakė, kad mušė profesionalas. Sužalojimus aptiko ekspertizė. Į ekspertizę ji nesikreipė iš karto dėl to, kad įvykio diena buvo penktadienis. Po to buvo šeštadienis, sekmadienis, o pirmadienį ji pavėlavo, nes neturėjo automobilio. Todėl į ekspertizę nuvyko tik antradienį. Ji laikosi savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, smulkių detalių atsiminti negali. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu skirtingose apklausose ji davė tikslesnius parodymus, įvyko tik dėl to, kad pradžioje ne viską pasakė dėl patirto šoko (7 t., b. l. 178-192);

- 2016-07-29 nukentėjusiosios R. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016 m. liepos 26 ar 27 dieną, tiksliai ji nepamena, neiškentėjus vyro elgesio, ji išėjo iš namų ir apsistojo pas savo draugę (kurios duomenų ji nenori atskleisti dėl šios saugumo). 2016-07-28 apie 21 val. 00 min. jai į telefoną paskambino vyras ir pradėjo rėkti, priekaištauti, jog ji iš namų vagia daiktus, pradėjo kalbėti apie skyrybas, kad grįžtų namo pasikalbėti dėl skyrybų proceso. Pokalbio metu šis ją įžeidinėjo, įtarinėjo neištikimybe, bei vėliau numetė telefono ragelį. 2016-07-29 apie 4 val. 00 min. vyras vėl paskambino jai į telefoną ir paprašė grįžti namo, pokalbio detalių tiksliai nepamena, nes buvo apsnūdusi. 2016-07-29 apie 12 val. 00 min. ji atvyko į namus (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, jog namo vartai buvo užrakinti, o namo durys buvo neužrakintos ir name nebuvo įjungta signalizacija. Dėl šio fakto apie 14 val. 00 min. ji paklausė savo vyro, o šis atsakė, kad čia ji nuolat neuždaro durų. Šis pradėjo uždavinėti klausimus dėl skyrybų, kaip visa tai paveiks vaikus, kaip teks dalintis turtą. Ji atsakė, kad jeigu jie negalės susitarti dėl skyrybų geruoju, tai skyrybų procesas vyks per advokatus. Šis pasakė, kad jeigu skyrybų metu turtas bus padalintas tolygiai, tai tokiu atveju ji gyvens labai trumpai. Šiuos žodžius ji suprato kaip grasinimą. Nuo to momento šiam prasidėjo agresijos priepuolis, vyras pradėjo verkti, vėl ją įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais, liepė susirinkti visus drabužius ir jeigu ji šių visų nesurinktų, žadėjo juos išmesti arba sudeginti. Tuo metu ji paskambino savo advokatei V. E. ir paaiškino įvykusią situaciją. Advokatė paprašė duoti ragelį vyrui pasikalbėti, ji šiam davė telefoną, o šis bendraudamas su advokate, staiga abiem rankom pasiėmė telefoną ir sulaužė trenkdamas į savo kelią. Sulaužytą telefoną šis įsidėjo į kelnių kišenę. Ji pareikalavo atiduoti telefoną, bet sutuoktinis neatidavė, o bandė išeiti iš namų, tada ji griebė šiam už marškinėlių, tuo metu ji pastebėjo kelnių kišenėje šio telefoną "Nokia", pasiėmė jį į rankas ir pasakė, kad atiduos šio telefoną, kai vyras atiduos jos. Tuo metu R. labai supyko, bandydamas atsiimti savo telefoną pradėjo laužyti jai rankas. Jiems būnant miegamajame, šis staiga pargriovė ją ant lovos ir pradėjo mušti kumščiais į pilvo sritį, taip suduodamas jai kumščiu mažiausiai tris kartus į pilvo sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Ji bandė ištrūkti, bet jai nepavyko, nes gulint ant nugaros, šis sėdėjo ant jos ir neleido jai to padaryti. Taip pat ji bandė gintis, bet nepavyko. Kai jai iš rankų iškrito vyro telefonas, šis jį pasiėmė ir išėjo į lauką. Kur pasišalino jos vyras, ji nežino, bet po poros valandų šis grįžo namo ir buvo sulaikytas policijos. Po to, kai vyras pasišalino, į namus grįžo sūnus R. C. ir nieko nesakydamas pradėjo nuosavu telefonu filmuoti visa tai, kas buvo vėliau, kaip atvyko jos draugė, medikai ir policijos pareigūnai (1 t., b. l. 119-122);

R. C. dėl minėtos apklausos ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad jos parodymai yra teisingi. Tačiau dėl įvykio metu atsitrenkimų į įvairius objektus jis nepasakė dėl to, kad buvo apklausiama po ligoninės, jai buvo šokas. Ko jos klausė, tą ji atsakė. Ji paminėjo, kad didžiausią skausmą sukėlė pilvo sumušimas, tą ji ir paminėjo pirmos apklausos metu. Dėl stumdymų ji nežinojo, kad reikia taip smulkiai atsakyti (8 t., b. l. 4-10);

- 2016-08-08 nukentėjusiosios R. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016-07-29 apie 14.00 val. ji fiziškai nukentėjo nuo savo sutuoktinio R. C.. Sutuoktinis R. C. prieš ją pradėjo naudoti fizinį smurtą koridoriuje, jis griebė ją už rankų ties riešais ir pradėjo stumdyti, sukti. Konflikto priežastis buvo ta, kad sutuoktiniui davus telefoną Samsung, jis kalbėjo su jos advokate V. E., bet nebaigęs pokalbio, minėtą jai priklausantį telefoną sudaužė į savo kelią. Kiek pastebėjo, telefonas sudužo nepataisomai, o po to sutuoktinis jį įsidėjo į savo galinę džinsų kišenę. Tada, kaip minėjo, šis ją sugriebė už abiejų rankų. Sutuoktinis yra žymiai fiziškai stipresnis už ją, todėl ji tikrai jautė fizinį skausmą, buvo fiziškai palaužta, nes jis ją pradėjo stumdyti, sukti, ir taip jie artėjo link išėjimo iš namo. Faktiškai sutuoktinis bandė ją išstumti iš namų. Tuo metu name buvo tik ji ir sutuoktinis R. C.. Namo įėjimo durys buvo atidarytos. Jai pavyko išlaisvinti dešinę ranką, ji gindamasi nuo sutuoktinio smurto, bijodama, kad bus pargriauta, įsitvėrė už jo „maikutės“ pilvo srityje. Kadangi jos telefonas buvo sudaužytas, o ji tikrai norėjo išsikviesti pagalbą, jai pavykus išlaisvinti ir kairią ranką, ja sugriebė vyro mobilųjį telefoną, kuris tuo metu buvo vyro priekinėje kišenėje (telefonas aiškiai matėsi, kyšojo iš kišenės). Ji susigūžė, nusisuko, norėdama kuo greičiau iškviesti pagalbą, sutuoktinis ją atsuko ir vėl sugriebė už riešų, reikalaudamas jam grąžinti jo telefoną. Tada pradėjo ją stumti. Šiuo kartu vyrui pavyko nustumti ją iki miegamojo, esančio pirmame aukšte, stumiama buvo atbulomis, todėl dešine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktą, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, o būdama prie miegamojo lovos, atsitrenkė kojomis į lovos kraštą, po to vyro buvo parversta ant lovos "aukštielnika", sutuoktinis užsilipo ant jos, savo rankomis tebelaikė suspaudęs jos rankas ir reikalaudamas grąžinti telefoną, savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į pilvą. Jai skaudėjo, pajuto stiprų skausmą, ji susirietė, pajuto oro stygių, pradėjo dusti, akyse pabaltavo. Pradėjo dejuoti. Vyrui pavyko iš jos paimti savo telefoną ir jis pasišalino iš namų, atsigavusi jo nematė. Po maždaug 10-15 minučių į namus grįžo jos pilnametis sūnus R. C. ir pradėjo filmuoti jos visus veiksmus telefonu. Sūnus Rokas yra sutuoktinio Raimondo labai nuteiktas prieš ją, tėvas kerštaudamas jai ir pataikaudamas sūnui, sugrįžęs iš policijos, perrašė šeimos automobilį sūnui Rokui. Nori paminėti, kad su sutuoktiniu Raimondu nutarė skirtis, nes jis maždaug daugiau kaip metai, o ypač prieš metus, pradėjo naudoti prieš ją psichologinį smurtą, pasireiškiantį grasinimais ją išmesti iš namų, atimti vaiką, nužudyti, sudeginti jos turtą, tyrimui galės pateikti tai įrodančius garso įrašus (1 t., b. l. 131-132).

R. C. dėl minėtos papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad parodymai yra teisingi. Ji buvo iškviesta į policiją ir jos buvo paprašyta viską paaiškinti detaliau. Tuomet ji bandė prisiminti visas detales: kaip ėjo, kur buvo, kaip dužo telefonas, kada ji skambino. Tuo metu jai šokas jau buvo šiek tiek praėjęs (8 t., b. l. 4-10);

- 2016-08-08 atliktu nukentėjusiosios R. C. parodymų patikrinimu vietoje protokolu, kurio metu nukentėjusioji patvirtino duotus parodymus (1 t., b. l. 134-151); 

- 2016-08-08 apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame nurodoma, kad apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas - koridorius, miegamasis, apžiūros atlikimo eiga - po atlikto nukentėjusiosios  parodymų patikrinimo vietoje, atlikta įvykio vietos apžiūra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (1 t., b. l. 23-25);

- liudytojos V. E. teismo posėdyje duotais parodymais, kad liepos 29 d. apie 14.30 val. ji sulaukė R. C. skambučio su prašymu padėti, R. C. klausė, ką jai daryti, buvo apsiverkusi, sakė, kad yra namuose, atvyko pasiimti daiktų. Pokalbio metu R. C. rėkė, prašė pagalbos, sakė, kad „labai bijo, jis mane užmuš, jis artinasi prie manęs, padėkit man“. R. C. jai sakė, kad sutuoktinis yra šalia. Pokalbio metu R. C. nesakė, kad buvo smurtas, tik sakė, kad sutuoktinis labai agresyvus. Tuomet ji (liudytoja) paprašė perduoti telefoną sutuoktiniui. Tuomet atsiliepė R. C., kuris iš pradžių bendravo ramiai, bet netrukus pradėjo įžeidinėti žmoną, jo tonas pasikeitė. Ji (liudytoja) suprato, kad yra baisi įtampa. Jiems abiems rėkiant, telefoninis pokalbis nutrūko. Ji bandė perskambinti R. C., bet susisiekti nepavyko. Tuomet ji paskambino R. C. mamai ir paklausė R. C. telefono. Po pokalbio su R. C. mama, ji paskambino R. C. draugei V. A., kad ši, jeigu gali, nuvažiuotų į jų namus ir iškviestų policiją. Po kurio laiko jai (liudytojai) pavyko prisiskambinti R. C.. Jis pasakė, kad R. C. yra gyva ir sveika, o jis išėjęs iš namų. Pokalbis buvo trumpas, C. C. nesakė, kad R. C. jį puolė. Iš pradžių R. C. stengėsi kalbėti ramiai, po to jo tonas labai greitai pasikeitė, jis pradėjo ją (liudytoją) kaltinti, vartojo necenzūrinius žodžius. R. C. jai (liudytojai) apie įvykį papasakojo kitą dieną. Pasakojo, kad ji buvo sumušta, neturi iš ko paskambinti, nes R. C. sudaužė jos telefoną. Liepos 30 d. R. C. gulėjo ligoninėje, nes buvo sumušta. R. C. jai pasakojo, kad buvo pargriauta ant lovos, apstumdyta (7 t., b. l. 178-192);

- liudytojos V. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016-07-29 apie 14.30 val. sulaukė savo klientės R. C. telefoninio skambučio, kurio metu R. C., būdama labai susijaudinusi (tai galėjo spręsti iš šios balso, nes pastarasis trūkinėjo, virpėjo, buvo panašus į rėkimą) pranešė jai, kad šiuo metu šios vyras R. C. yra labai agresyviai nusiteikęs, artinasi prie šios, o ši bijo, kad ką nors gali padaryti, prašė padėti. Ji paklausė R. C., kur ši esanti, R. C. pasakė, kad namuose. Išgirdo rėkiantį vyrišką balsą, suprato, kad tai sutuoktinis, jog padėtis yra grėsminga ir paprašė perduoti telefoną R. C.. R. C. perdavė telefoną sutuoktiniui. Suprato, kad šis yra įpykęs, įsiaudrinęs, ji prisistatė, sakė, kad yra advokatė, paminėjo savo vardą, pavardę, kad ves šių skyrybų bylą ir ramiu balsu paprašė, kad netrukdytų R. C. pasiimti savo daiktų. Pradžioje pradėjęs kalbėti ramiu balsu, po to R. C. šaukė į telefoną, kokiais žodžiais tiksliai, neprisimena, bet kalbėjo agresyviu tonu ir pokalbis staiga nutrūko. Tada pabandė skambinti R. C. atgal, bet nepavyko prisiskambinti. Ji labai išsigando dėl R. C. gyvybės, kadangi suprato ir buvo tuo įsitikinusi, jog pavojus R. C. yra realus. Tokia nuomonė susidarė ir todėl, kad R. C. 2016 liepos 27 d. kreipėsi į ją, kaip į advokatę, teisinės pagalbos. 2016-07-29 nepavykus prisiskambinti R. C., paskambino šios mamai, prašydama nurodyti R. C. sutuoktinio telefono numerį. Taip pat paskambino R. C. draugei V. E., kad ši kuo greičiau važiuotų į R. C. namus ir kuo greičiau skambintų policijai bei arčiau gyvenantiems draugams. Po kurio laiko pavyko susisiekti su R. C., kuris paaiškino, jog pats pabėgo iš namų, kad R. C. yra gyva ir sveika. Kiek žino, sūnus R. C. 2016-07-29 filmavo R. C., šis buvo tėvo iškviestas skubiai grįžti į namus. Nori pažymėti, kad, jos manymu, R. C. iš anksto ruošėsi provokacijai sutuoktinės Rūtos atžvilgiu, nes jau 2016-07-29 8.55 val. perleido R. C. automobilį savo motinai už 10 Eurų, o taip pat tuo pat metu savo automobilį močiutei perleido ir sūnus R. C. (2 t., b. l. 167-169);

- liudytojos J. M. teismo posėdyje duotais parodymais, kad 2016 m. liepos 29 d. įvykio ji nematė, bet R. C. jai pasakojo, kad buvo sumušta vyro, iškviesta greitoji pagalba ir policija. Kai pradėjo bendrauti apie šį įvykį, buvo praėję laiko. R. C. pasakojo, kad buvo sužalota, užgautos rankos ir pilvas (8 t., b. l. 4-10, 14);

- liudytojos J. S. teismo posėdyje duotais parodymais, kad 2016 m. liepos 29 d. įvykio ji nematė, bet rugsėjo mėnesį R. C. jai pasakojo, kad kalbėjo telefonu su advokate ir su sutuoktiniu įvyko ginčas. Jis ją puolė, sumušė, laužė rankas. Žino, kad sudaužė telefoną. R. C. pasakojo, jog buvo parversta, jis buvo užlipęs, sumušė jai pilvą, pastūmė, o R. C. atsitrenkė į sieną (8 t., b. l. 4-10, 15);

- liudytojos R. R. teismo posėdyje duotais parodymais, kad kelias dienas prieš įvykį R. C. gyveno pas ją. Įvykio dieną R. C. susiskambino su R. C. ir ji išvažiavo su juo pasikalbėti. Po kelių valandų ji paskambino R. C.. R. C. jai atsakė, kad dar jie kalbasi. Po kurio laiko į elektroninį paštą ji gavo su klaidomis parašytą žinutę: „Atvažiuok“. Ji skambino R. C., tačiau susisiekti nepavyko. Tada ji paskambino kitai R. C. draugei Rasai ir paklausė, ką daryti. Rasa iškvietė pagalbą, o ji važiavo pažiūrėti, kas įvyko. Nuvažiavusi į vietą ir atidariusi namo duris, ji pamatė Roką. Rūta buvo susiėmusi už pilvo, apsiverkusi, plaukai buvo sutaršyti, suknelė sutampyta. Nežino, kas ten vyko, bet R. C. jai pasirodė stipriai nukentėjusi. R. C. jai paaiškino, kad R. C. ją trankė į pilvą, mušė. Nešant R. C. daiktus į mašiną, atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Po to grįžo R. C.. Rokas viską filmavo. Policiją kvietė R. T..

- liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016 m. vasarą Rūta pas ją gyveno liepos mėnesio paskutinę savaitę ir rugpjūčio mėnesį, kol grįžo į namus. Liepos pabaigoje Rūta pasakė, kad susitarė su Raimondu dėl susitikimo. Rūta sakė, kad nori pasikalbėti su Raimondu dėl skyrybų. Rūtai iki pietų išvykus namo, pati paskambino po kelių valandų, Rūta pasakė, kad dar kalbasi su vyru. Po to sulaukė žinutės R. C. el. paštu, joje buvo rašoma: „atvažiuok“. Rūtai nepavyko prisiskambinti. Suprato, kad Rūtai reikia pagalbos, todėl iškvietė greitąją, policiją bei pati važiavo pas šią. Kai atvažiavo pas Rūtą, pamatė, kad namie yra šios vyresnis sūnus Rokas. Bendra tvarka namuose pažeista nebuvo, tačiau pati Rūta atrodė siaubingai: šios plaukai buvo išdarkyti, suknelė ištampyta, ši laikėsi už pilvo, ramstė sienas, buvo labai stipriai apsiverkusi, sakė, kad R. šią sumušė. Jokių kraujo pėdsakų, paraudimų pas Rūtą nematė, rūbai nebuvo suplėšyti. Rokas elgėsi keistai, nes viską filmavo, nieko nesakė. Raimondo niekur nebuvo. Ji pasiūlė Rūtai rinkti daiktus ir išvažiuoti. Rūta pradėjo rinkti daiktus ir nešioti į automobilį, ji šiai padėjo, tai yra į patį namą nebuvo užėjusi, o daiktus padėjo krauti nuo tvoros iki automobilio. Į miegamąjį, kur pasak Rūtos, vyko konfliktas, ji nuėjusi nebuvo. Atvykus medikams, šie apžiūrėjo Rūtą ir pasiūlė važiuoti išsitirti į ligoninę. R. C. buvo apžiūrėta Lazdynų ligoninėje, tą pačią dieną buvo paleista. Vėliau šią nuvežė į policijos komisariatą Vilniuje, Žirmūnuose. Vėliau Rūta jai pasakojo, kad jie su Raimondu ginčijosi, R. bandė įrašinėti konfliktą, po to sulaužė Rūtos telefoną, nusitempė į miegamąjį, kur sumušė. Po to R. pabėgo, o ji kompiuteriu el. paštu išsiuntė jai žinutę. Nori paminėti dar, kad gavusi pranešimą el. paštu nuo Rūtos, ji paskambino jų bendrai draugei R. T. ir ši pirma iškvietė pagalbą, o ji, kaip minėjo, nuvažiavo pas Rūtą į namus (2 t., b. l. 179-180);

- liudytojo R. C. teismo posėdyje duotais parodymais, kad jo santykiai su tėvu R. C. geri, su mama R. C. - normalūs. 2016-07-29 apie 14.45 val. gavo tėvo R. C. skambutį, kad įvyko ginčas tarp jo ir mamos. Tuo metu mama namuose nebegyveno. Kadangi jis buvo netoli namų, tai grįžo apie 15 val. Įėjęs į namus jis pamatė R. C., kuri atrodė visiškai normaliai. Jos rūbai atrodė neištąsyti, plaukai buvo sušukuoti, jokių sužalojimų nesimatė. Ji iš karto išėjo į lauką ir atsisėdo į automobilį, su kažkuo kalbėjo telefonu. Po to grįžo, vaikščiojo po namus ir nuėjo į vonią. Vonioje susisuko kuodą, plaukai buvo tvarkingi. Po to pradėjo krauti daiktus į dėžes. Jei žmogus būtų sužalotas, tai dėžių taip energingai nenešiotų. Po 20 minučių atvažiavo jo pradinių klasių mokytoja R. R. ir įėjo į namus, padėjo R. C. dėžes išnešti į automobilius. Praėjus 20-25 minučių po Redos atvažiavimo, atvažiavo greitoji pagalba. Tada motinos elgesys kardinaliai pasikeitė. Prie medikų ji pradėjo sunkiai vaikščioti, sakyti, kad jai bloga, vaizdavo, kad vos paeina, buvo uždėjusi ranką ant pilvo, nors prieš porą minučių ji buvo visiškai sveika. Su medikais ji nuėjo į tėvų kambarį ir medikai ją apžiūrėjo, sužalojimų nekonstatavo. Ji skundėsi pilvo skausmu. Vėliau, gal dar po 20 minučių, atvažiavo policija. Policijai ji kalbėjo apie sumušimą. Kur trenkė, kaip trenkė, su kuo trenkė, ji negalėjo pasakyti. Jis patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 178-192);

- liudytojo R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teismo posėdyje, kad 2016-07-29 apie 15.00 val. grįžo į savo namus. Važiavo į namus, gavęs tėvo skambutį, šis pranešė, kad jis greičiau važiuotų į namus, pasižiūrėtų kas vyksta, nes mama viena liko, buvo įvykęs tarp tėvo ir mamos kažkoks konfliktas. Tėvas važiavo rašyti pareiškimo, o jam atvykus į namus, šiuose sutiko savo mamą Rūtą. Pastebėjo, kad mama kraunasi daiktus. Ar buvo kokie matomi sužalojimai ant mamos kūno, nepastebėjo, viskas atrodė kuo normaliausiai. Nori pasakyti, kad jo paties santykiai su mama Rūta beveik metus ar šiek tiek daugiau yra nekokie, jis su savo mama beveik nebendrauja, gyvena po vienu stogu, bet santykiai nėra kaip mamos ir sūnaus. Tą kartą po tėvų konflikto jis pradėjo filmuoti, gal nujausdamas ar apsisaugodamas tiek save, tiek ir kitus apsaugodamas nuo galimų netikėtumų. Praktiškai jam grįžus namo, po kokių 20 min. į namus atvažiavo mamos draugė R. R., šią mamos draugę pažįsta, nes yra buvusi jo pradinių klasių mokytoja. Mama su drauge pradėjo nešti daiktus iš namų ir krauti į savo automobilius. Pastebėjo mamos elgesyje pasikeitimus, o būtent susidarė toks vaizdas, kad šiai sunku eiti, darosi bloga. Mamos draugė jam dar papriekaištavo, kad jis nepadeda savo mamai krauti daiktų. Mamai ir draugei besikraunant daiktus, į namus atvažiavo greitoji pagalba. Matė kaip į namus užėjęs medikas pradėjo mamos apžiūrą (turi filmuotą vaizdą). Kiek atsimena, medikui paklausus kas atsitiko, ši pasakė, kad skauda pilvą, tada medikas paklausė konkrečiai, kas buvo, mama pasakė kad vyras trenkė, skauda pilvą, paklausus kiek kartų, nurodė, kad neatsimena. Medikas apžiūrėjo, paklausė, ar reikalinga tolesnė medicininė pagalba, buvo nutarta sulaukti policijos, kuri irgi netrukus atvyko. Iki policijai atvažiuojant, atsimena, kad mama dar kelis kartus krovė daiktus. Atvykus policijai, kaip suprato, mama pradėjo rašyti pareiškimą. Kaip vėliau suprato, mama parašė pareiškimą ant savo vyro, jo tėvo R. C., kad šis sumušė. Į namus sugrįžo tėvas R., kiek pastebėjo, mama išvyko paskui medikus, o tėvas pareigūnams dar parodė namuose legaliai laikomus ginklus, o vėliau tėvas su tais pačiais pareigūnais savo automobiliu išvažiavo. Jo paties santykiai su tėvu Raimondu kaip tėvo ir sūnaus, jie bendrauja. Tėvų santykiai, jo manymu, tai pagerėdavo, tai šie vėl pykosi, buvo keli nutikimai, kai mama buvo užklupta meluojant ir negalėjo paaiškinti savo tokio elgesio (2 t., b. l. 185-186);

- liudytojo R. D. teismo posėdyje duotais parodymais, kad įvykis buvo jam dirbant Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Jo budėjimo metu buvo gautas pranešimas, kad yra sumušta moteris. Jis budėjimo metu buvo gydytoju. Nuvykus į nurodytą vietą, jis apžiūrėjo moterį, kuri teigė, kad skauda pilvą. Įvertinus jos būklę, jis nusprendė, kad tikslinga moterį nuvežti į ligoninę detalesnei apžiūrai ir papildomiems tyrimams atlikti. Moteris skundėsi pilvo skausmu. Moters sąmonė buvo normali, bet pilvas skausmingas. Moteris paaiškino, kad ją sumušė vyras ar sugyventinis. Išorinių mechaninių sužalojimų nebuvo, buvo tiesiog skausmas, ji galėjo vaikščioti, neštuvų nereikėjo. Liudytojas paaiškino, kad ant pilvo, dėl anatominių ypatybių, net paveikus mechaniškai, ne visada lieka sužalojimo žymės. Kadangi priekinė pilvo siena yra minkšta ir elastinga, audiniai minkšti, todėl kraujosruvos gali ir nesusidaryti. Dar priklauso nuo to, į kokią vietą pataiko. Jei, pavyzdžiui, smūgiuoti į apatinę dalį klubikaulio sritį, kur po oda iš karto yra kaulas, tokiu atveju, tikėtina, kad kraujosruvos susiformuos. Smūgiuojant į tas vietas, kur arti nėra kaulo, kraujosruvos gali nesusidaryti. Liudytojas patvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 53-65);

 - liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teismo posėdyje, kad apie apklausiamą įvykį gali nurodyti tai, kad jis įsiminė jį, nes nukentėjusiosios moters sūnus filmavo jo atvykimą ir apžiūrą, tai buvo 2016-07-29, atvykimo laikas 15.46 val., atvykimo adresas - (duomenys neskelbtini). Užėjus į minimą namą, miegamajame kambaryje buvo moteris, kuri paaiškino, kad yra nukentėjusioji, tai šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo moteris, kuri paaiškino, kad ją sumušė vyras, mušė į pilvą, nes skundėsi pilvo skausmais. Vaikinas, jam apžiūrint nukentėjusiąją, miegamajame filmavo. Nukentėjusioji atsigulė ant lovos, jis atliko apžiūrą. Nustatė, kad moteriai yra pilvo skausmas, nes apčiuopiant pilvą, moteris nurodė skausmingumą. Išorinių pilvo sužalojimo požymių nematė. Tą ir konstatavo savo GMP kvietimo kortelėje, o būtent, kad moteris skundžiasi stipriu pilvo skausmu, plintančiu į nugarą. Moteris paaiškino, kad apie 15.00 val. šią sumušė vyras, daug kartų smūgiavo į pilvą. Nustatė diagnozę - ūminis pilvo skausmas. Nukentėjusioji buvo nuvežta į RVUL priėmimo skyrių (2 t., b. l. 182-183);

- liudytojo M. S. teismo posėdyje duotais parodymais, kad nuvykus į įvykį, vyro namuose nebuvo, o moteris buvo susinervinusi, gal apsiverkusi, skundėsi pilvo skausmais, sakė, kad sudavė vyras. Įvykio vietoje buvo moters sūnus, kuris filmavo. Mėlynių ant moters veido, kūno ir rankų nesimatė. Pareigūnai ne medikai, todėl neapžiūrėjo moters. Pareigūnai kūno matė tik tiek, kiek matėsi, nes moteris buvo apsirengusi. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Vėliau atvažiavo moters vyras. Nukentėjusioji pasakė, kad vyras rūsyje turi ginklus, patikrino ginklus. Atvažiavo dar ir moteris, kuri buvo nukentėjusiosios draugė, padėjo jai surinkti daiktus. Jos išvažiavo į ligoninę, o jis su vyru ir jo sūnumi nuvažiavo į komisariatą (8 t., b. l. 96-102);

- liudytojo R. Š. teismo posėdyje duotais parodymais, kad jis patvirtina savo surašytų tarnybinių pranešimų turinį, nes po įvykio praėjo daug laiko, todėl jis įvykio nepamena (8 t., b. l. 96-102);

 - 2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. Š. tarnybiniu pranešimu dėl asmens pristatymo, kuriame nurodyta, kad 2016-07-29 iš VPK OVS apie 15.15 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, kreipėsi R. C., kuri paaiškino, kad ją sumušė vyras R. C.. R. C. skundėsi pilvo, dešinės rankos skausmais, paviršutinės apžiūros metu pas R. C. matėsi patinusi mėlynė (1 t., b. l. 22);

- 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2362/2016 (01), kurioje nurodyta, kad R. C. nustatyti šie sužalojimai: dešinės alkūnės ir dilbio srities poodinė kraujosruva, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, dešinės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-29). Medicinos dokumentuose nurodyta pilvo sienos sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 124-125);

- 2016-10-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2695/2016 (01), kurioje nurodyta, kad atlikus papildomų objektų tyrimą, nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti žalojimo įrankį (įrankius), neužsifiksuota. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų R. C. galėjo jausti skausmą. Medicinos dokumentuose nurodyta pilvo sienos sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 127);

- 2016-08-25 atlikta nukentėjusiosios R. C. ir įtariamojo R. C. akistata, kurios metu nukentėjusioji R. C. parodė, kad pagrindinė sutuoktinio smurto priežastis - pranešimas apie skyrybas, nes skyrybų procesas pradėtas konflikto dieną, pranešant apie tai vyrui. R. C. nurodė, kad sutuoktinis naudoja psichologinį smurtą paskutinius 6 metus, o pastaruosius dvejus metus, jis ypatingai paaštrėjęs, tai susiję su nepagrįstomis R. C. fantazijomis. Įtariamasis R. C. akistatos metu parodė, kad tai R. C. kuria provokuojančias situacijas siekdama pasodinti jį į kalėjimą. Kategoriškai prieštarauja šios parodymams, nes pats yra nuo šios nukentėjęs, t. y. buvo apdraskytas, sulaikomas, kad negalėtų išeiti iš namų, buvo bandoma imituoti situaciją, kad jis šią muša, žmona tyčia griebė rankomis jam už kairės rankos smiliaus, dilbio, plaštakų, dešinės rankos dilbio, plaštakų, padarydama sužalojimus, ir laikė įsikibusi į jo marškinėlius, apsivyniojusi aplink ranką, neleido išeiti iš namų. Mano, kad šitai provokacijai buvo ruoštasi ilgiau negu metus, nes prieš metus buvo panašūs bandymai išprovokuoti jį, kad jis atliktų smurtinius veiksmus šios atžvilgiu, bet nepavyko, nes šalia buvo vaikai ir viską matė. Mano, kad tai vyksta dėl turto. Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymų prieštaravimai pašalinti nebuvo. Įtariamasis R. C. atsisakė atsakyti į dalį klausimų. (1 t., b. l. 155-160);

- 2018-03-06 parengtos R. C. pokalbių suvestinės duomenimis, kurios 17-tame puslapyje užfiksuota, jog kaltinamasis R. C. nurodo smurtavęs prieš sutuoktinę, t.y. ją mušęs (4 t., b. l. 7-55);

- 2017-06-09 VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A. S. išvada Nr. 89 TPK-276/2017, kurioje nurodyta, kad įvertinus objektų tyrimui pateiktą medžiagą, žinoma, jog R. C. diagnozuotas vidutinio sunkumo/sunkus depresijos epizodas, todėl siekiant objektyviai įvertinti jos psichikos būseną, gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat įvertinti byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įtaką galimam psichinės būsenos pablogėjimui, tikslinga R. C. skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizę (2 t., b. l. 46);

- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78 TPK-183/2017, kuriame nurodyta, kad R. C. nuo 2010 m. konstatuojamas psichikos sutrikimas - kitas depresijos epizodas. Nėra duomenų, kad R. C. konstatuotas psichikos sutrikimas – kitas depresijos epizodas, būtų atsiradęs po 2016-07-29 jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. R. C. nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios turėtų esminės įtakos jos elgesiui, t. y. trukdytų jai teisingai suvokti aplinką, savo ir kitų asmenų veiksmus bei atitinkamai, sąmoningai ir valingai reguliuoti savo veiklą. Byloje nagrinėjamo įvykio metu R. C. galėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, galimas jų pasekmes ir pagal turimas galimybes jiems priešintis. R. C. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Asmens duodamų parodymų teisingumo, atitikimo realybei, patikimumo vertinimas nepriklauso ekspertų kompetencijai. Dėl esamos psichikos sveikatos būsenos R. C. gali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme (2 t., b. l. 85-108).

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat reikalaujama, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju teismas neanalizuoja ir nevertina dviejose CD laikmenose su užrašu „Tyrimo medžiaga Nr. 01-160064-17“ esančių duomenų (6 t., galinis išorinis bylos lapas), taip pat CD R. C. pateiktose laikmenose esančių duomenų (2 t., galinis išorinis bylos lapas), kadangi juose esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Teismas taip pat detaliau neanalizuoja ir nevertina USB laikmenoje esančių vaizdo įrašų (6 t., galinis išorinis bylos lapas), nes juose užfiksuoti vaizdai nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytų aplinkybių. Šioje laikmenoje užfiksuoti vaizdo įrašai, daryti įvykio dieną, bet po įvykio, kuomet atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Teismas taip pat neanalizuoja ir nevertina CD laikmenoje esančio vaizdo įrašo Nr. 0054 (6 t., galinis išorinis bylos lapas), nes jame užfiksuoti duomenys yra fragmentiški ir nepatvirtina esminių bylos aplinkybių. Teismas pažymi, kad byloje nėra abejonės, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai yra vykę ne kaltinamajam inkriminuojamų veiksmų atlikimo momentu.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios R. C., liudytojos V. E. ir liudytojos R. R. duotais parodymais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu.

Nukentėjusioji R. C. jau iš karto po įvykio savo 2016-07-29 pareiškime nurodė, kad 2016-07-29 apie 14.30 val. kalbantis apie skyrybas su sutuoktiniu R. C., šiam kilo agresijos priepuolis, kaltinamasis liepė kuo skubiau susirinkti daiktus. Tuomet ji paskambino savo advokatei pasiteirauti kaip elgtis. Advokatė paprašė pasikalbėti su R. C., todėl ji perdavė telefoną, o šis pokalbio metu perlaužė telefoną ir pradėjo muštis. Daužė kumščiais į skrandį, pilvą, šonkaulius. Po sumušimo pabėgo (1 t., b. l. 21). Pažymėtina, jog tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė policijai atvykus į įvykio vietą, nes bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimą ji rašė namuose. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teismo posėdyje, nukentėjusioji parodė, kad 2016 m. liepos 29 d. apie 14 val. tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo konfliktas dėl jų santykių. Tuo metu ji nesuvokė nei ką daryti, nei ką sakyti, todėl išsigandusi paskambino liudytojai V. E. ir paklausė, ką daryti, nes kaltinamasis artinasi prie jos, ji bijo, kad ką nors gali padaryti, prašė padėti. Liudytoja V. E. parodė, kad apie 14.30 val. ji sulaukė R. C. skambučio su prašymu padėti, R. C. klausė, ką jai daryti, buvo apsiverkusi, sakė, kad yra namuose, atvyko pasiimti daiktų. Pokalbio telefonu metu R. C. nesakė V. E., kad buvo smurtas, tik sakė, kad sutuoktinis labai agresyvus. R. C. taip pat parodė, kad prieš skambutį V. E. iš kaltinamojo pusės buvo tik psichologinis smurtas. Taigi, tokie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, teismo vertinimu, papildo vieni kitus ir patvirtina, jog iki nukentėjusiosios pokalbio su liudytoja, smurto ji dar nebuvo patyrusi. Po to, kaip parodė liudytoja V. E., ji išgirdo rėkiantį vyrišką balsą, suprato, kad tai sutuoktinis, jog padėtis yra grėsminga ir paprašė perduoti telefoną R. C.. Kad liudytoja V. E. paprašė ragelį perduoti kaltinamajam, patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kaip parodė V. E., atsiliepęs R. C. iš pradžių bendravo ramiai, bet netrukus pradėjo įžeidinėti žmoną, jo tonas pasikeitė. Tą patvirtino ir R. C., jog R. C. pokalbio su V. E. metu jis prasidėjo „koliojimai“. Liudytoja V. E. parodė, kad R. C. ir R. C. rėkiant, telefoninis pokalbis nutrūko. R. C. paaiškino, kad ji prašė R. C. atiduoti telefona, bet jis telefono neatidavė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Kaip nurodė R. C., pasibaigus pokalbiui, ji sugriebė R. C. už „maikutės“ ir jis pradėjo ją tempti prie durų. Tai, kad koridoriuje vyko susistumdymas, patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis ją tempė visą laiką laikydamas jai už riešo. Jai atleidus jo „maikutę“, jis sugriebė jai už kitos rankos, visą laiką laužė rankas. Tuomet ji jo kišenėje pamatė telefoną. Jai pavyko išlaisvinti vieną ranką. Ji paėmė jo telefoną. Jis perpyko, griebė jai už riešo ir pradėjo stumti link miegamojo. Tuomet ji nugara ir kojom atsitrenkė į sieną ir durų staktą. Po to, jis nuvertė ją ant lovos. Ant lovos ji gulėjo ant nugaros. Tuomet jis užsilipo ant lovos ir sudavė jai į pilvą. Į pilvą sudavė tris kartus, gal ir daugiau. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko ne eilinis konfliktas, iš dalies patvirtina ir liudytojo R. C. tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2016-07-29 apie 14.45 val. jis gavo tėvo skambutį, kad tarp jo ir mamos įvyko ginčas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas laikotarpiu tarp 14.30 val. ir 14.45 val. Nors dėl įvykio metu atsitrenkimų į įvairius objektus nukentėjusioji vėliau apklausiama nurodė detaliau, tačiau teismas sutinka su jos pateikta versija ir ja tiki, jog visų detalių ji nupasakoti tiksliai negalėjo dėl to, kad buvo apklausiama po ligoninės, jai buvo šokas.

2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, namuose rasta susijaudinusi ir išsigandusi R. C.. 2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. Š. tarnybiniame pranešime dėl asmens pristatymo nurodyta, kad paviršutinės apžiūros metu pas R. C. matėsi patinusi mėlynė.

Kaltinamojo parodymai, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės. Liudytojo R. C. parodymus, kad po įvykio R. C. jautėsi gerai, teismas vertina tik kaip paties liudytojo subjektyvią nuomonę, kuri niekaip nepaneigia kaltinamojo kaltės. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojo R. C. santykiai su nukentėjusiąja nėra geri, bylos duomenys patvirtina, jog šis liudytojas išimtinai palaiko kaltinamojo pusę (filmuoja savo motiną medicininės apžiūros metu, kiekvieną jos veiksmą, įskaitant ir pareiškimo policijai rašymo procesą), todėl neatmetamas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Nors šis liudytojas teigė išorinių sužalojimų ant R. C. kūno nepastebėjęs, sužalojimų faktą patvirtina specialistų išvados.

2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2362/2016 (01) nurodyta, kad R. C. nustatyti dešinės alkūnės ir dilbio srities poodinė kraujosruva, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, dešinės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-29). Medicinos dokumentuose nurodyta pilvo sienos sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2016-10-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2695/2016 (01) patvirtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti žalojimo įrankį (įrankius), neužsifiksuota. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų R. C. galėjo jausti skausmą. Šie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad smurto metu ji trenkėsi nugara, rankomis, kojomis į sieną, vėliau – į miegamojo durų staktą, stumiama kaltinamojo, kojomis trenkėsi į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, kur jai kaltinamasis sudavė smūgius į pilvo sritį.

Teismas vadovaujasi liudytojo R. D. teismo posėdyje duotais parodymais, jog ant pilvo, dėl anatominių ypatybių, net paveikus mechaniškai, ne visada lieka sužalojimo žymės. Kadangi priekinė pilvo siena yra minkšta ir elastinga, audiniai minkšti, todėl kraujosruvos gali ir nesusidaryti. Dar priklauso nuo to, į kokią vietą pataiko. Jei, pavyzdžiui, smūgiuoti į apatinę dalį klubikaulio sritį, kur po oda iš karto yra kaulas, tokiu atveju, tikėtina, kad kraujosruvos susiformuos. Smūgiuojant į tas vietas, kur arti nėra kaulo, kraujosruvos gali nesusidaryti.

Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Nors R. C. medicinos dokumentuose nurodyta, kad pilvo sienos sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 124-125, 127), vis gi tai nepaneigia fakto, kad R. C. jautė pilvo skausmą. Nagrinėjamu atveju, be pačios nukentėjusiosios R. C. parodymų, kad po kaltinamojo atliktų veiksmų ji juto pilvo skausmą, patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos kortelė, kurioje nurodyta, kad R. C. 2016-07-29 apžiūros po įvykio metu, t. y. po 15.46 val., nustatyta diagnozė – pilvo skausmas (1 t., b. l. 115-116), ką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas R. D., jog po įvykio moters sąmonė buvo normali, bet pilvas skausmingas. 

Vadovaujantis aptartais įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta, jog kaltinamasis 2016 m. liepos 29 d. apie 14.30 val. šeimyninio konflikto metu tyčia sumušė savo šeimos narį – sutuoktinę R. C., sugriebęs ją už rankų ir spausdamas jas, stūmė nukentėjusiąją, nuo ko R. C. rankomis, nugara, kojomis trenkėsi į sieną, be to, sugriebęs R. C. už riešų, pastūmė šią, nuo ko R. C. nugara ir dešine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktą, taip pat sugriebęs R. C. už rankų šią pastūmė link miegamojo lovos, nuo ko R. C. kojomis atsitrenkė į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, užlipęs ant R. C., ne mažiau kaip tris kartus sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai į pilvą, tokiais savo veiksmais padarė R. C. dešinės alkūnės ir dilbio srities poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, dešinės blauzdos kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, panaudoto smurto pobūdį ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka, neteistas, todėl nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirtina vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme teismas gali skirti įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis) bei įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jeigu kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui (BK 722 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta šeimos nariui, nukentėjusioji R. C. kaltinamojo bijo, vengia bendravimo, todėl, jis bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų atstumu bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismo vertinimu, skirtina bausmė ir skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės bus pakankamos pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. C. pareiškė ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 88-91).

Ieškinys iš esmės grindžiamas 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2362/2016 (01) R. C. nustatytais sužalojimais: dešinės alkūnės ir dilbio srities poodine kraujosruva, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodinėmis kraujosruvomis, dešinės blauzdos poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimais, kas buvo įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat ir 2017-06-09 VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A. S. išvada Nr. 89 TPK-276/2017, kurioje nurodyta, kad R. C. diagnozuotas vidutinio sunkumo/sunkus depresijos epizodas.

Vertinant ieškinio pagrįstumą, teismas pažymi, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78 TPK-183/2017 nurodyta, kad R. C. nuo 2010 m. konstatuojamas psichikos sutrikimas - kitas depresijos epizodas. Nėra duomenų, kad R. C. konstatuotas psichikos sutrikimas – kitas depresijos epizodas, būtų atsiradęs po 2016-07-29 jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 85-108). Todėl, įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių nukentėjusiosios sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau ne tarp tokių pasekmių, kokias nurodo nukentėjusioji ir prašo dėl jų priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtus įrodymus, konstatuotina, jog priežastinio ryšio tarp 2016-07-29 jos patirto tiek psichologinio, tiek fizinio smurto ir jai konstatuoto psichikos sutrikimo – kito depresijos epizodo, nėra. Teismas pažymi, jog neturtinė žala atlyginama tik už dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes.

Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį ir jo kilimo aplinkybes (abipusį konfliktą), į žalą padariusio asmens kaltę (tyčią), sužalojimų pobūdį, pavojingumą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie liekamąsias pasekmes, bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgus į išdėstytą, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir prašoma priteisti 10 000 Eur suma mažintina iki 500 Eur (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusiosios R. C. atstovas advokatas R. M. prašo iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 500 Eur išlaidų, susijusių su jos atstovavimu ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (8 t., b. l. 114). Šios išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai – CD ir USB laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o R. C. pateikti šaunamieji ginklai: revolveris bei lygiavamzdis šautuvas su dėklu, kurie 2016-08-03 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugyklą (t. 4, b.l. 86-87), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. C. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 

n u s p r e n d ž i a :

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų atstumu bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Nukentėjusiosios R. C. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ir priteisti iš R. C. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios R. C. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. C. 500 (penkis šimtus) Eur joms atlyginti.

Kardomąją priemonę R. C. - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. C., gyv. (duomenys neskelbtini), nesilankyti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinius įrodymus – CD ir USB laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos, o  revolverį bei lygiavamzdį šautuvą su dėklu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. C..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                        Jolanta Bagdonienė