Nuorašas

Civilinė byla Nr. 2-721-808/2012

Proceso Nr. 2-04-3-00350-2012-2

Kat. 34.5; 113.2; 116.1; 128.2

VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S. ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pa1ikėjo T. S., mirusio 2002 m. birželio 2 d., mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja - palikėjo sutuoktinė G. S., faktiškai pradėdama palikimą valdyti nuo palikimo atsiradimo momento. Nurodė, kad 2002 m. birželio 2 d. mirus jos sutuoktiniui T. S., atsirado palikimas į ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio A. P. C. g. , taip pat palikimas į kilnojamąjį turtą, likusį bute. T. S. testamento sudaręs nebuvo. Po palikėjo mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo.  Pareiškėja G. S. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusi palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.  (b.l. 1-3).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareikštu pareiškimu sutiko. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovo nedalyvaujant (b.l. 23).

Suinteresuotas asmuo  K. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. S. po palikėjo T. S., mirusio 2002 m. birželio 2 d., mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento (b.l. 33).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2002 m. birželio 2 d. mirė T. S. (b.l. 6). Po jo mirties liko turtas – ½ dalis dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio A. P. C. g.  (b.l. 12) bei bute esantis kilnojamasis turtas. T. S. testamento sudaręs nebuvo (b.l. 10-11). Po T. S. mirties atsiradusį palikimą Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. pagrindu turėjo teisę priimti jos įstatyminiai įpėdiniai sutuoktinė G. S. (b.l.7- 8) ir sūnus K. S. (b.l. 14-15) (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Po sutuoktinio mirties pareiškėja G. S. per įstatymo nustatytą terminą dėl T. S. palikimo priėmimo savo ir nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė (b.l. 10), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja G. S. mirus palikėjui, toliau liko gyventi jai su palikėju bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame A. P. C. g., (b.l. 13), mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas (b.l. 18), atliko remontą, rūpinasi, kad butas būtų išlaikytas, prižiūrėtas, sutvarkytas. Be to, po T. S. mirties pareiškėja naudojasi palikėjui priklausiusiais asmeninio naudojimo, namų apstatymo ir apyvokos daiktais bei kitu bute likusiu turtu.

Suinteresuotas asmuo K. S. sutinka, kad po jo tėvo T. S. mirties palikimą priėmė jo motina (pareiškėja) G. S. (b.l. 33).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat neprieštarauja tam, jog palikėjo sutuoktinė G. S., priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l. 23). Nors pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (LR CK 5.50 str. 3 d.) nesikreipė, tačiau po T. S. mirties dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio A. P. C. g. (b.l. 12) bei bute esantį kilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti. 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktiką paveldėjimo bylose, akivaizdi ir nereikalaujanti išsamesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, joje gyvendamas tuo užtikrina ir namų valdos priežiūrą, tinkamą jos eksploatavimą. Kada asmuo gyvena namų valdoje, ją prižiūri, tai reiškia, kad jis šiuo turtu naudojasi kaip savo (LAT 2003-03-31 nutartis Nr. 3K-3-416/2003). Pareiškėja G. S. valdydama turtą – butą, esantį A. P. C. g., - kaip jai priklausantį, mokėdama už jį komunalinius mokesčius, naudodamasi kilnojamaisiais daiktais, įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą.

Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostata, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog G. S. po sutuoktinio T. S. mirties (mirė 2002-06-02) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 96 str., 189 str., 197 str., 259 str., 444-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. S. a.k(duomenys neskelbtini) gyv.   A. P. C. g., po palikėjo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. birželio 2 d., atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.

              Teisėja                                                                              Gražina Žukauskienė