Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-40-491/2017

Proceso Nr. 4-08-3-00070-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija :

21.11.10. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 13 d.  

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo,

nustatė:

1. Pažeidėjui 2016 m. gruodžio 24 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 24 d. 5.30 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį. Be to, jis su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė galiojančio Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir draudimo poliso. Taip jis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1302 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje.
2. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį (ši jo veika perkvalifikuota iš ATPK 1302 straipsnio) 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį – 7 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu ir ANK 38 straipsniu, šios administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonė subendrintos ir Pažeidėjui skirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo : panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
1. Jis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad negavus policijos automobilyje esančių registratorių vaizdo įrašų, pažeidimo faktui konstatuoti pakanka policijos pareigūnų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, ir teigia, kad jo kaltė yra įrodinėjama išimtinai tik liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nors šie parodymai nėra logiški bei jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
2. Panevėžio apskrities VPK pateiktoje policijos tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus naudojimo tvarkoje nurodyta, kad vaizdo registratorius privalo būti įjungtas, o esant registratoriaus gedimui, tai turi būti nurodoma specialiame žurnale. Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.2 punkte nurodoma, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.). Šiuo atveju abu policijos pareigūnai parodė, jog jis (Pažeidėjas) nuo pat sulaikymo momento neigė vairavęs automobilį, abu parodė, jog įvykio metu tarnybiniame automobilyje buvo įjungtas vaizdo registratorius, taip pat jog automobilis „Volvo“ pravažiavo pro policijos automobilį ir nusprendus jį sustabdyti, buvo važiuojama paskui šį automobilį, t. y. vaizdo registratoriuje buvo (turėjo būti) užfiksuota visa įvykio eiga. Kadangi jis kaltės nepripažįsta, yra nesuprantama, kodėl policijos pareigūnai, būdami atsakingi už tinkamą įvykio aplinkybių ištyrimą, kartu su tarnybiniais pranešimais nepateikė jų parodymus patvirtinančios objektyvios medžiagos – vaizdo įrašo. Pažeidėjas teigia, kad įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, norminių aktų reikalavimus dėl vaizdo registratoriaus tarnybiniuose automobiliuose naudojimo, A. G. ir J. P. parodymus, jog pažeidimas buvo fiksuotas vaizdo registratoriumi, darytina išvada, kad policijos pareigūnai sąmoningai ir tyčia teismui nepateikė vaizdo registratoriaus įrašo, nes šis įrašas nepatvirtina policijos pareigūnų nurodomų aplinkybių. Pažeidėjo vertinimu, kito logiško paaiškinimo, kodėl svarbus ir objektyvus policijos pareigūnų turimas kaltės (arba nekaltumo) įrodymas nebuvo pateiktas teismui, nėra.
3. Pažeidėjas skunde taip pat nesutinka su liudytojų R. D. ir R. T. parodymų vertinimu, t. y. kad jų nurodytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja kaltinime suformuluotai įvykių sekai, ir nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog tiek jis (Pažeidėjas), tiek šie liudytojai nurodė, jog vienas kito nepažįsta ir ši aplinkybė nebuvo paneigta. Todėl, darydamas išvadą, jog jis galėjo vairuoti R. D. automobilį, teismas turėjo nustatyti, kokiu būdu jis šį automobilį gavo (kas jam jį perdavė), kaip įvykio vietoje atsirado kitas jam nepažįstamas asmuo – R. T., kuris turėjo antrus automobilio užvedimo raktelius, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nutarime nenurodė, jų nevertino, todėl nepašalino prieštaravimų tarp asmenų parodymų.
4. Pabrėžia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino šališkai, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, elgėsi neprincipingai – rėmėsi policijos pareigūnų duotais parodymais, tačiau visiškai nevertino tos aplinkybės, jog pareigūnai teismui nepateikė policijos tarnybinio automobilio registratoriumi viso įvykio fiksuotos vaizdo medžiagos, iš kurios būtų galima objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes, nors abu pareigūnai teigė, jog įvykis buvo fiksuotas specialia įranga, ir tai akivaizdžiai leidžia abejoti policijos pareigūnų duotų parodymų teisingumu ir patikimumu.
5. Taip pat nurodo, kad nesant patikimų ir objektyvių duomenų, jog jis vairavo automobilį, jis negali būti baudžiamas ne tik už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, bet ir už tai, jog nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų, nes tokios pareigos jam nenumatė įstatymas.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš Pažeidėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo kaltę dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymo neigia, nesutinka su įrodymų vertinimu administracinio nusižengimo byloje ir nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai yra nelogiški ir tokių parodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti. Jis skunde pakartoja analogišką pirmosios instancijos teisme išdėstytą versiją, kad automobilio jis nevairavo, o tik ėjo šaligatviu. Taigi, šioje byloje apeliantas kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas, o ne visi įrodymai. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. Skundą nagrinėjantis teismas esminį Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentą – kad automobilio jis nevairavo – atmeta kaip nepagrįstą, nes tokią administracine tvarka nubausto asmens versiją paneigia apylinkės teismo posėdžio metu išnagrinėtų duomenų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl Pažeidėjo kaltės, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 – 2 b. l.), policijos pareigūnų A. G. ir J. P. tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.) ir pastarųjų parodymais, duotais teismo posėdžio metu (26 b. l., 2017 m. vasario 9 d. posėdžio garso įrašo: 10 min. – 27 min. 49 sek.; 31 b. l., 2017 m. vasario 24 d. posėdžio garso įrašo: 1 min. 20 sek. – 14 min. 21 sek.), bei kitais byloje esančiais įrodymais. Pažeidėjo versiją, neva automobilio įvykio metu jis nevairavo, visiškai paneigia liudytojų policijos pareigūnų A. G. ir J. P. paaiškinimai, išdėstyti jų tarnybiniuose pranešimuose, bei jų teismo posėdyje duoti parodymai, kurie esminėse įvykio aplinkybėse yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, šie liudytojai visą laiką stebėjo stabdomą automobilį „Volvo V70“ ir matė, kad iš minėto automobilio vairuotojo vietos išlipo tik vienas asmuo, t. y. Pažeidėjas, kuris automobilio raktelius išmetė į kelkraštį, ir neužilgo policijos pareigūnai šiuos raktelius surado. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir duoda neobjektyvius parodymus. Nenustatytas ir šių liudytojų suinteresuotumas melagingai apkalbėti Pažeidėją. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų abiejų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą Pažeidėjo apkaltinimu, nenurodė ir pats apeliantas. Todėl, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad tai, jog Pažeidėjas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog jis automobilio nevairavo, vertintina tik kaip Pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. O vien tai, kad nuo pat pažeidimo padarymo momento Pažeidėjas neigė vairavęs automobilį, nepaneigia pirmiau nurodytų argumentų bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų objektyvumo.
10. Pažeidėjas skunde nurodo, kad byloje nėra vaizdo įrašo, jog jis vairavo automobilį „Volvo V70“, o yra tik pareigūnų parodymai. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nusprendė, kad jų pakanka Pažeidėjo kaltei pagrįsti. Su tokia teismo išvada visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, juolab kad įrodinėjimo procesas nereikalauja patikrinti visas kaltininkų keliamas versijas, surinkti maksimaliai visus įrodymus, procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Atsakant į komentuojamus Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pažymi ir tai, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti nebūtinai turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu ėmėsi priemonių išreikalauti vaizdo įrašą, kuris buvo filmuojamas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, tačiau Panevėžio apskrities VPK pateikė atsakymą, kad toks vaizdo įrašas dėl techninių gedimų neišsisaugojo (39, 41 b. l.). Taip praktikoje pasitaiko, nes visa technika, tame tarpe – ir tarnybiniuose policijos  automobiliuose esanti įranga, turi galimybę dėl vienokių ar kitokių priežasčių sugęsti. Byloje yra oficialus institucijos atsakymas, kodėl Pažeidėjo nurodomas įrašas nebuvo pateiktas, todėl jo reikalauti, ir tuo labiau – jo nepateikus ginčyti savo kaltę, yra nepriimtina. Jau minėta, kad ir be šio įrašo, byloje yra pakankamai kitų patikimų įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių ir leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl aplinkybės, kad būtent Pažeidėjas vairavo automobilį „Volvo V70“.
11. Pažeidėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino suinteresuoto asmens R. D. ir liudytojo R. T. parodymus, taip pat neįtikinama, apylinkės teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus atmetė. Kaip matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į R. D. ir R. T. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, ir sprendė, kad jie nėra tiesiogiai įvykį matę asmenys ir jų nurodytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja nagrinėjamo įvykio sekai. Su tuo skundą nagrinėjantis teismas sutinka. Suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį „Volvo V70“ buvo palikęs (duomenys neskelbtini) g., prie AB „(duomenys neskelbtini)“ pastato (pažymėtina, kad šioje vietoje policijos pareigūnai ir sustabdė Pažeidėjo vairuojamą automobilį). Jis taip pat parodė, kad automobilio „Volvo V70“ raktelius buvo pametęs, o atsarginius raktelius, kuriuos laikė namuose, perdavė draugui R. T., kuris ir parvežė jį į namus (25 – 26 b. l., 2017 m. vasario 9 d. posėdžio garso įrašo: 2 min. 33 sek. – 10 min.). Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. jam perdavė atsarginius automobilio „Volvo V70“ raktelius ir paprašė parvaryti šį automobilį. Kai nuvažiavo prie minėto automobilio, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai uždraudė važiuoti su automobiliu, kadangi jis buvo gabenamas į saugojimo aikštelę (36 b. l., 2017 m. kovo 10 d. posėdžio garso įrašo: 1 min. 39 sek. – 6 min. 56 sek.). Įvertinus aptartų proceso dalyvių parodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas R. D. ir R. T. parodymais nesirėmė pagrįstai, kadangi jie patys nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, jo tiesiogiai nematė, todėl jų nurodomos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia tiriamo įvykio aplinkybių. Čia esmė yra ta, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje Pažeidėjas vairavo automobilį „Volvo V70“, o tai, kaip jau minėta, vienareikšmiškai nustatyta liudytojų policijos pareigūnų A. G. ir J. P. parodymais bei juos patvirtinančiais kitais byloje esančiais įrodymais. Vien tai, kad byloje nėra nustatyta, kokiu būdu Pažeidėjas gavo automobilį (kas jam jį perdavė), neturi jokios reikšmės nustačius, kad automobilį „Volvo V70“ vairavo būtent jis. Pažymėtina, kad automobilio savininkas niekur nesikreipė dėl galimai pavogto jo automobilio.  
12. Kaip matyti iš Pažeidėjui surašyto protokolo, jam buvo inkriminuotas automobilio „Volvo V70“ vairavimas esant neblaiviam bei neblaivumo patikrinimo vengimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime sprendė, kad Pažeidėjui pareikštas kaltinimas pasitvirtino, ir konstatavo, kad jis vairavo automobilį „Volvo V70“ būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tik su apylinkės teismo išvada, kad Pažeidėjas vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal teismų praktiką, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas yra tokie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pažymėtina, kad vairuotojai privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad būtų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas – priduoti kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatymui, tačiau prieš tai asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Bylos duomenimis, policijos pareigūnai keletą kartų prašė Pažeidėją pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis tai padaryti atsisakė, nors nuo Pažeidėjo buvo juntamas alkoholio kvapas, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. Tai patvirtina liudytojų A. G. ir J. P. parodymai. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad aptarti Pažeidėjo veiksmai – policijos pareigūno reikalavimu atsisakymas pasitikrinti neblaivumą, sudaro neblaivumo patikrinimo vengimo turinį.
13. Apylinkės teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad Pažeidėjas automobilį „Volvo V70“ vairavo būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju, nors ir galima buvo įtarti Pažeidėjo neblaivumą, pats neblaivumo faktas ir konkretus jo neblaivumo laipsnis nustatytas nebuvo. Taigi, byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad, vairuodamas transporto priemonę, Pažeidėjas buvo neblaivus. Pažymėtina, kad vengimas pasitikrinti neblaivumą, kaip šios veikos požymis ir atsirado eliminuojant atvejus, kuomet pažeidėjai sąmoningai vengia pasitikrinti girtumą. Tačiau, bet kuriuo atveju vairuotojo girtumas turi būti besąlygiškai įrodytas, o ne preziumuojamas faktu, kad jis vengia tikrintis. Įvertinus tai, darytina išvada, kad ši aplinkybė nėra įrodyta, todėl šalintina iš pirmosios instancijos teismo nutarimu nustatytų aplinkybių.
14. Vertinant Pažeidėjo apeliacinio skundo turinį, akivaizdu, jog jis nesutinka ne tik su tuo, kad jis automobilio „Volvo V70“ nevairavo, bet taip pat tvirtina, kad jis neturėjo pareigos pateikti policijos pareigūno prašomus dokumentus. Sutikti su tokiais apelianto teiginiais, prieš tai neabejotinai nustačius faktą, kad jis vairavo automobilį, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrįstai įtardamas, kad padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, policijos pareigūnas turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Iš to seka ir tai, jog net ir nenustačius asmens veiksmuose administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių, jo tapatybės bei kitų dokumentų tikrinimas yra leidžiamas ir tikrinamas asmuo privalo pateikti policijos pareigūnų prašomus dokumentus. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai įtarė, jog Pažeidėjas galimai vairuoja neblaivus, todėl jis privalėjo pateikti policijos pareigūnų prašomus dokumentus, o jų nepateikdamas jis pažeidė KET 16 punktą. Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jam buvo inkriminuotas ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimas tikrinančiam pareigūnui. Tačiau, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pažeidėjas nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones – taigi, jis neturėjo pažymėjimo, ir todėl realiai negalėjo jo pateikti. Todėl, vairuotojo pažymėjimo nepateikimas tikrinančio pareigūno reikalavimu, kai asmuo teisės vairuoti nėra įgijęs, šiuo atveju nėra pagrįstas ir įrodytas bei taip pat šalintinas iš pirmosios instancijos teismo nutarimu nustatytų aplinkybių.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį ir 1241 straipsnio 7 dalį 1158 Eur (4000 Lt) bauda, kurios šioje byloje nagrinėjamų ir ginčijamų teisės pažeidimų padarymo dieną dar nebuvo sumokėjęs (nuobaudos neįvykdęs). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta, kad Pažeidėjas po to, kai jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį ir 1241 straipsnio 7 dalį 4000 Lt (1158 Eur) bauda ir šios baudos nesumokėjo, 2016 m. gruodžio 24 d. 5.30 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti neblaivumą, be to, su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir draudimo poliso, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta Pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
17. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pažeidėjo veiką iš ATPK 1302 straipsnio (pakartotinis vengimas pasitikrinti neblaivumą) perkvalifikavo į ANK 422 straipsnio 7 dalį (vengimas pasitikrinti neblaivumą). Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK 1302 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pripažįsta, kad apylinkės teismas perkvalifikuodamas Pažeidėjo veiką padarė klaidą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl, perkvalifikuodamas Pažeidėjo veiką pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, pašalina pakartotinumo požymį iš Pažeidėjui pareikšto kaltinimo (nors tokią aplinkybę nustatė).
18. ATPK 1302 straipsnio, pagal kurį Pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sankcijoje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, gali būti skiriama bauda nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, ANK už pakartotinį transporto priemonės vairavimą ir vengimą pasitikrinti neblaivumą administracinė atsakomybė numatyta 427 straipsnyje. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą asmeniui gali būti paskirta bauda nuo 850 Eur iki 1500 Eur. Taip pat privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 4 metų bei transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalis). Įvertinus ATPK ir ANK sankcijas matyti, kad ANK už šį pažeidimą įtvirtinta švelnesnė atsakomybė, kadangi nebenumatyta galimybė skirti administracinį areštą, taip pat nuo 1303 Eur iki 1175 Eur sumažėjo ir galimos skirti baudos – pagrindinės nuobaudos, vidurkis. Atsižvelgiant į paminėtą, Pažeidėjo padarytas pažeidimas iš ATPK 1302 straipsnio turėjo būti perkvalifikuotas į ANK 427 straipsnio 1 dalį, kadangi šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė.
19. Šioje byloje nustačius, kad ATPK 1302 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta tiek ANK 422 straipsnio 7 dalyje (pirmosios instancijos teismo pateiktas Pažeidėjo veikos perkvalifikavimas), tiek ANK 427 straipsnio 1 dalyje (teisingas Pažeidėjo veikos perkvalifikavimas), spręstinas klausimas, ar Pažeidėjo veiką perkvalifikavus teisingai, t. y. iš ANK 422 straipsnio 1 dalies į ANK 427 straipsnio 1 dalį, jo teisinė padėtis būtų lengvinama.
20.   Kaip minėta, ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo 850 Eur iki 1500 Eur. Taip pat jam privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 427 straipsnio 2 dalis) ir transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo 1000 Eur iki 2000 Eur. Taip pat jam privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą ar įstatymas yra švelninantis pažeidėjo padėtį, vadovaujamasi nuostata, kad švelninantis pažeidėjo teisinę padėtį yra tas įstatymas, kuris švelnina konkretaus pažeidėjo teisinę padėtį.
21. Minėta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Tokios administracinio poveikio priemonės už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą įstatymas nenumato. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pažeidėjas vairavo R. D. automobilį (13 b. l.). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau, atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 – 5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama nusižengimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja, t. y. automobilio savininkui R. D. buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis „Volvo V70“ bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Akivaizdu, kad Pažeidėjas, visiškai neigdamas savo kaltę, nepaaiškino, kokiu būdu jis įgijo automobilio „Volvo V70“ raktelius ir šiuo automobiliu naudojosi. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, automobilio savininkas R. D. nurodė, kad Pažeidėjo nepažįsta, o atsarginius automobilio raktelius perdavė R. T., kad pastarasis automobilį parvarytų. Liudytojas R. T. iš esmės patvirtino R. D. nurodytas aplinkybes ir taip pat parodė, kad Pažeidėjo jis nepažįsta. Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų R. D. ir R. T. paaiškinimus bei iš kurių būtų galima spręsti, kokiu būdu Pažeidėjas gavo automobilio „Volvo V70“ raktelius bei šiuo automobiliu naudojosi, byloje nėra. Taigi, byloje nenustatyta, kokiu būdu automobilis „Volvo V70“ 2016 m. gruodžio 24 d. pateko Pažeidėjo žinion. Be šio, nėra jokio pagrindo teigti, kad R. D., kaip automobilio savininkas, elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad transporto priemonė nebūtų panaudota nusižengimui daryti. Todėl, taikyti Pažeidėjui ANK 29 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti pažeidimo padarymo priemonę – automobilį, kuris jam nepriklausė nebūtų teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtą, Pažeidėjo veiką kvalifikuojant pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, jam negalėtų būti skiriama.
23. Toliau, ANK 427 straipsnio 1 dalis yra švelninanti Pažeidėjo teisinę padėtį lyginant su ANK 422 straipsnio 7 dalimi, nes bauda ANK 422 straipsnio 7 dalyje yra griežtesnė. Tokiu atveju, ANK 427 straipsnio 1 dalis Pažeidėjui yra palankesnė ir numato švelnesnę jo atsakomybę, nei ANK 422 straipsnio 7 dalis. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis, esant tik jo paduotam skundui, negali būti bloginama (ANK 652 straipsnio 2 dalis), o švelninti ją įstatymas nedraudžia, Pažeidėjo veika iš ATPK 1302 straipsnio perkvalifikuojama pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. 
24. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą Pažeidėjo veiką perkvalifikuoti į kitą ANK straipsnį, spręstinas administracinės nuobaudos Pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad Pažeidėjas neteistas („Liteko“ duomenimis), administracine tvarka jis baustas išimtinai už KET pažeidimus – transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, anksčiau jam buvo paskirta griežčiausia ATPK numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, tačiau tai jo nesulaikė nuo teisės pažeidimų darymo ir jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, sprendžia, kad administracinei nuobaudai keliami prevencijos ir nubaudimo tikslai (ANK 22 straipsnis) bus pasiekti Pažeidėjui pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskyrus administracinę nuobaudą, baudą, savo dydžiu artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei už analogišką nusižengimą ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė, kadangi šiame ANK straipsnyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau nei 10 Eur didesnis (Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo administracinio teisės pažeidimo teisenos taikymo klausimo, todėl nepagrįstai administracines nuobaudas, paskirtas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalį subendrino vadovaudamasis ir ATPK 33 straipsniu, ir ANK 38 straipsniu. Pažymėtina, kad pagal Įgyvendinimo įstatymo 5 dalies 3 punktą, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. (kaip yra nagrinėjamu atveju) ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK. Todėl, šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį Pažeidėjui skiriama administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė bendrinama su pirmosios instancijos teismo pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį Pažeidėjui paskirta nuobauda vadovaujantis ANK 38 straipsniu.    
26. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keičiamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą pakeisti :

A. N. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 1302 straipsnio perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam subendrinus nuobaudas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalį, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą, bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Pašalinti iš nutarimo aplinkybes, kad A. N. automobilį „Volvo V70“ vairavo būdamas neblaivus bei kad su savimi jis neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                  Valdas Meidus