Bylos  Nr.II-104-271/2015

Proceso Nr. 4-68-3-00448-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 42.22.

Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARIMAS

Vilnius, 2015 m. gegužės 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, G.Osinskajai,  dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui  L. U., jo atstovui adv. N.Kirkilui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovui P.Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. U. įgaliotojo atstovo adv. N.Kirkilo skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. gruodžio 15 d.   nutarimo, kuriuo

L. U., a.k. (duomenys neskelbtini),

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51(13) str. 1 d., ir nubaustas 500 Lt (144,81 Eur) bauda,

                                                       N U S T A T Ė :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau –Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra) 2014 m. gruodžio 15 d.   nutarimu Nr. VR-14.1-947 AM 118166 L. U., kaip DGNS bendrijos pirmininkas, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51(13) str. 1 d.,  ir nubaustas 500 Lt (144,81 Eur) bauda už tai, kad Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje, valstybinėje žemėje, DGNS bendrijos ribose šalia sklypo, esančio Paupio g. 7B, Vilniuje, stovi metalinė tvora su varteliais, pažeidžiant  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės  12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų  Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų  126.2 punkto reikalavimus.

L. U. įgaliotas atstovas adv. N.Kirkilas  pateikė  Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl 2014 m. gruodžio 15 d.  nutarimo, skunde nurodydamas, kad nutarimas nepagrįstas, priimtas neįvertinus faktinės situacijos, todėl naikintinas. Visų pirma ginčijamo nutarimo priėmimo momentu buvo pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas. Pažeidimas, kuriuo kaltinamas L. U., trunkamasis. Pagal LR ATPK 35 str. 1 d. nuostatas nuobaudos skyrimo terminas šeši mėnesiai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 2014-05-19  inspektorius P.Rutkauskas faktinių duomenų patikrinimo vietoje dokumente nurodė, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu LR AM Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnams atvykus pagal pranešimą į teritoriją, esančią Paupio g., ties 7B gyvenamuoju namu, nustatyta, kad Vilnelės upelio apsaugos juostoje stovi tvora 6 m atstumu nuo vandens. Tvoros ilgis 2,80 m. Tvora pastatyta skersai Vilnelės upelio vagos. 2014-05-19 agentūros vedėjas M. P. raštu Nr. VR-14.6-753 kreipėsi į savininką, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl atvykimo į agentūrą dėl aplinkybių išaiškinimo. 2014-05-19 inspektorius P.Rutkauskas surašė patikrinimo aktą Nr. VR-14.6-279, kuriame nurodyta, kad patikrino teritoriją, esančią šalia Paupio 7B, Vilniuje, ir nustatė, kad šalia Paupio g. 7B, Vilniuje, Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje stovi tvora, 6 metrų atstumu nuo Vilnelės upės. Tvoros ilgis, esančios pakrantės apsaugos juostoje, yra 2,80 m. Tvora pastatyta skersai Vilnelės upelio vagos. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad pažeidžiami LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkto reikalavimai. Tokiu būdu, galimas pažeidimo subjektas turėjo būti išaiškintas ir jam pritaikyta administracinė atsakomybė per 6 mėnesius nuo 2014-05-19 patikrinimo akto surašymo, t.y. iki 2014-11-20. Tačiau pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro paieškos sistemoje atliktą paiešką, adresu Paupio g. 7B, Vilnius, matyti, kad tokio adreso Registrų centre registruota nėra, taigi, automatiškai nėra ir inspektoriaus įvardintos registruotos valdos, adresu Paupio g. 7B, Vilnius, prie kurios galimai tvora (vartai). Todėl neaišku, kuo inspektorius vadovavosi ATP protokole ir nutarime įrašydamas pažeidimo vietą - adresą Paupio g. 7B, Vilnius. Tik 2014-10-31 patikrinimo akte Nr. VR-14.6-612 nurodyta, kad 2014-10-23 L. U. buvo įpareigotas atvykti į agentūrą aplinkybių išaiškinimui. Nėra aišku, kokios priežastys pareigūnui kliudė tai atlikti nedelsiant po 2014-05-19 inspektoriaus P.Rutkausko surašyto patikrinimo akto Nr. VR-14.6.-279. Be to 2014-10-31 patikrinimo akte Nr. VR-14.6-612 nurodyta, kad 2014-06-02 L. U. atvykus į agentūrą, buvo pateikti dokumentai, išvardinti šio tikrinimo akto 4 punkte, kurie patvirtino pareigūno pripažintą aplinkybę, kad varteliai įrengti teisėtai, pastatyti turint nustatyta tvarka suderintą projektą, leidimus ir kitą statybai reikalingą dokumentaciją. Todėl net ir pagrindu dėl termino skaičiavimo imant aplinkybę, kad 2014-06-02 agentūrai buvo pateikti visi išsamūs 2014-10-31 patikrinimo akto Nr. VR-14.6-612 4 punkte nurodyti dokumentai, terminas nuobaudai paskirti pasibaigė alternatyviai 2014-12-02. Todėl dėl 6 mėnesių termino praleidimo administracinė atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma. Vertinant aukščiau dėstytą iš esmės 2014-10-31 patikrinimo aktas Nr. VR-14.6-612 negali sudaryti pagrindo išvadai dėl kitokios termino nuobaudai skirti skaičiavimo tvarkos. Antra, L. U. yra netinkamas subjektas dėl administracinio teisės pažeidimo jam inkriminavimo. Byloje nėra užfiksuota, kad L. U. buvo tvoros (vartų) užsakovas ar statytojas, ar, kad L. U. yra tvoros (vartų) savininkas. Byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu nutarime padaryta išvada, kad L. U. yra atsakingas asmuo. Tvoros (vartų) statybos vieta yra valstybinės ir privačių asmenų žemės idealiose ribose (pagrindas byloje esantis Registrų centro išrašas Nr.44/281843), ir kad tvoros (vartų) parengtas projektas buvo derintas su visomis reikiamomis institucijomis,  būtent - su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto centrinės teritorijos poskyriu, 2009-07-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi Reg. Nr.09-256, 2009-07-16 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu Reg. Nr.323. Tokiu būdu darytina išvada, kad tvoros (vartų) projektinė dokumentacija atitiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus privalomuosius dokumentus ir jų  reikalavimus, ko pasekoje valstybės institucijos, nagrinėję ir įvertinę projektinę dokumentaciją, įskaitant ir tvoros (vartų) statybos vietą, leido įgyvendinti projektą ir vykdyti tvoros (vartų) statybos darbus, kaip legalius. Trečia, protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. nuostatas. Nei ATP protokole, nei nutarime nebuvo nurodyta, kokio teisės akto kokiems reikalavimų ir kokiu atstumu neatitinka esamos tvoros (vartelių) pastatymas nuo Vilnelės upės. Vien pažeidimą grindžiamo LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 126.2 punkto reikalavimo nurodymas nesudaro objektyvaus pagrindo kilti L. U. administracinei atsakomybei. Taip pat iš protokolo nėra aišku ir tai, už kokią veiką atsakyti turi L. U..  Atsižvelgiant  šias aplinkybes skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla   pareiškėjo   atžvilgiu   nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atsiliepime su skundu nesutiko ir nurodė, kad  Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra tinkamai įvertino turinčias esminės reikšmės bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2014-02-13 gavo VŠĮ „Baltijos aplinkos forumas" ir 2014-05-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus pranešimus dėl Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje pastatytos tvoros (vartų) šalia sklypo, esančio Paupio g. 7b, Vilniuje. Inspekcija 2014-03-27 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31) FAK-226 nustatė, kad Inspekcijai 2014-02-26 patikrinus teritoriją, esančią Vilnelės upės pakrantėje, valstybinėje žemėje, šalia sklypo Paupio g. 7b, Vilniuje, yra užtvertas praėjimas ir pastatyta tvora (vartai). Atsižvelgiant į VŠĮ „Baltijos aplinkos forumas“ ir Inspekcijos pranešimuose pateiktą informaciją Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2014-05-19 atliko teritorijos, esančios šalia Paupio g. 7b, Vilniuje, patikrinimą Patikrinimo metu Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai nustatė, kad Vilnelės upes pakrantės apsaugos juostoje stovi tvora (vartai) 6 metrų atstumu nuo vandens. Tvoros ilgis, esantis pakrantės apsaugos juostoje yra 2,80 metro. Tvora pastatyta skersai Vilnelės upės vagos. RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai siekdami tinkamai ir objektyviai tęsti patikrinimą 2014-05-19 raštu Nr. VR-14.6-753 informavo gyvenamojo namo (arčiausiai šalia pastatytos tvoros), esančio Paupio g. 7b-72, Vilniuje, savininką apie Vilniaus RAAD miesto agentūroje prasidėjusį patikrinimą dėl Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje tvoros ir paprašė 2014-06-02 atvykti į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą aplinkybių išaiškinimui. 2014-06-02 atvykę namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai kategoriškai atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus dėl pastatytos tvoros (vartų) Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje, argumentuodami tuo, kad jie priklauso Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų (toliau - DGNS) bendrijai. Bendrija turi išrinkusi įgaliotą asmenį (pirmininką) L. U., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pirmininko kontaktinį telefono numerį. Vilniaus RAAD Vilniaus mieste nurodytu kontaktiniu telefono numeriu susiekusi su DGNS bendrijos pirmininku L. U., informavo apie Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje prasidėjusi patikrinimą dėl upės pakrantės apsaugos juostoje pastatytos tvoros (vartų) ir paprašė atvykti į agentūrą ir pateikti dokumentus, susijusius su tvoros (vartų) statybą šalia sklypo, esančio Paupio g. 7b, Vilniuje. Atvykęs į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą L. U. pateikė: a) UAB „Renova" 2009 metų statybos projektą, kuriame nurodoma, kad statytojas yra A. K. ir kiti, o statybos objektas - vartų įrengimas teritorijose, esančiose Užupio g. 7/ Paupio g. 1, Paupio g. 3, Paupio g. 3A, Vilniuje; b) UAB „Senamiesčio ūkis“ 2009-04-06 raštą Nr. R4-10, kuriame teigiama, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ neprieštarauja, kad teritorijose, esančiose Užupio g. 7/Paupio g. 1, Paupio g. 3, Paupio g. 3A, Vilniuje, būtų įrengti vartai pagal parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą; c) 2008 metų gruodžio 1 d. Užupio g. 7/Paupio g.1, Paupio g. 3, 3A namų, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kuriame nurodoma, kad tvoros (vartų) įrengimui teritorijose, esančiose Užupio g. 7/Paupio g.1, Paupio g. 3, 3A, Vilniuje, pritarė 48 butų iš 89 butų savininkų; d) Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-15 raštą Nr. (31)-12-1522-(3.31), kuriame teigiama, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitų teisės aktų nustatytą, parengtą ir suderintą projektą valstybinėje žemėje būtų įrengiami vartai teritorijos Užupio g. 7/Paupio g.1, Paupio g. 3, 3A, Vilniuje; e) aiškinamąjį raštą, kuriame nurodomos  techninės ir kitos priemonės tvoros (vartų) įrengimui. Su šiuo aiškinamuoju raštu susipažino ir vartų statybai pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto centrinės teritorijos poskyrio specialistas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus specialistė ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio specialistė, f) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą iš VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgiant į tai, kad tvora (vartai) esantys Užupio g. 7/Paupio g. 1, Paupio g. 3, Paupio g. Vilniuje, pastatyti turint nustatyta tvarka suderintą projektą, statybos leidimą ir kitus statybai reikalingus dokumentus, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2014-08-18 raštu „Dėl metodinės pagalbos suteikimo" Nr. VR-14.6-1220 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją su prašymu išaiškinti: a) ar derinant projektus, teritorijų schemas ir išduodant statybos leidimus galima įrengti tvoras paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose? b) ar asmenims, pagal suderintus projektus, teritorijų schemas ir išduotus statybos leidimus pastačiusiems tvoras paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose galima taikyti LR Administracinių teisės pažeidimo kodekse nustatytas sankcijas ir skaičiuoti aplinkai padarytą žalą? c) ar asmenims, pagal suderintus projektus, teritorijų schemas ir išduotus statybos leidimus pastačiusiems tvoras paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose galima skirti privalomuosius nurodymus tvoras pašalinti? 2014-09-17 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija raštu Nr. (18-2)-D8-6908 pagal užklausimą atsakydama į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2014-08-raštą Nr. VR-14.6-1220 išaiškino, kad: Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taikomas už teisės aktais draudžiamą elgesį (veiksmą), nurodytą ATPK atitinkamame straipsnyje, todėl nesant išimties, kad administracinė atsakomybė netaikoma turint projektą, teritorijos schemą ar statybą leidžiantį dokumentą, nėra teisinio pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės, kai veika atitinka ATPK straipsnyje numatytas ATPK taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į LR aplinkos ministerijos išaiškinimą, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra išnagrinėjusi ir nustačiusi visas faktines aplinkybes 2014-10-31 surašė galutinį patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-612, kurio pagrindu ir išvadomis L. U., kaip DGNS bendrijos pirmininkui ir atsakingam asmeniui teisėtai ir pagrįstai už LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkte nurodytus reikalavimus pagal LR ATPK 51(13) str. 1 dalį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-14.1-347 ir nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-347 (AM 118166) skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę 500 lt/144,81 Eur baudą ir 2014-12-11 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-98 įpareigojo L. U. iki 2015 m. vasario 11 d. demontuoti tvorą (vartus) iš Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostos. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai atliekant patikrinimą ir priimant nutarimą buvo tinkamai įvertintos ir taikytos teisės normos, reikšmingos aplinkybės, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose yra imperatyvus draudimas pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, išskyrus numatytas išimtis, tačiau priimant nutarimą ir atliekant patikrinimą nebuvo nustatytos šios išimtys, kurioms esant būtų galima statyti pakrantės apsaugos juostoje tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra nenustatė išimčių, leidžiančių statyti tvorą (vartus) Vilnelės upės pakrantės apsaugos nepriklausomai nuo to, kad buvo gauti leidimai ir suderinimai su kitomis kompetentingoms institucijomis, surašant ATP protokolą Nr. VR-14.1-347 ir priimant nutarimą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Nei ATPK 17 str. numatyto reikalingumo, nei kokių kitų administracinę atsakomybę šalinančių pagrindų atliekant patikrinimą nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad L. U. kaip DGNS bendrijos pirmininkas ir įgaliotas asmuo nubaustas už trunkamąjį teisės pažeidimą, kurio faktas nustatytas 2014-10-31 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-612. Administracinė atsakomybė šiuo atveju jam taikoma ne atbuline data, bet už šiuo metu (t.y. patikrinimo metu) nustatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. U. teismui paaiškino, kad Užupio g. 7, 7B  DGNS bendrijos pirmininku tapo tik  prieš metus – nuo 2014 m. sausio  29 d. (šia data buvo pasirašyta darbo sutartis, bendrijos susirinkimas įvyko anksčiau  2013-06-13). Bendriją sudaro apie 40 narių. Varteliai atsirado gerokai anksčiau, nei jis tapo Užupio g. 7, 7B  DGNS bendrijos pirmininku. Jam tampant DGNS bendrijos pirmininku  jau buvo tiek tvora, tiek varteliai. Tvora yra nuo 2009 metų. 2009-2011 m. L. U. net negyveno Lietuvoje. Tvoros  tvėrimą, jo žiniomis, organizavo  gyventojas A. K., po fotografo nužudymo sunerimus gyventojams dėl saugumo, tuomet dar net nebuvo įkurtos bendrijos.  Gyventojai savo iniciatyva susirinko pinigus ir pasistatė tvorą. Jis prie vartelių projektavimo ar statymo niekaip neprisidėjo. Varteliai niekam netrukdo, visi gali pro juos vaikščioti, jie atidaromi magnetuku.  Be to galima praeiti palei krantą. Didesnioji žemės sklypo dalis priklauso valstybei, dalis gyventojams. Dėl Agentūros atliekamo patikrinimo į jį kreipėsi kaimynas, kuris perdavė agentūros laišką, tai buvo  2014 m. gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. L. U. paskambino inspektoriui P.Rutkauskui, pateikė dokumentus, kad tvora ir vartai įrengti teisėtai, pagal projektą, gavus atitinkamų institucijų vizas. Nesupranta, kodėl atsakomybėn dėl šios tvoros ir vartų įrengimo traukiamas jis.

Liudytojas D. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo  apsaugos skyriaus atstovas paaiškino, kad kiek jis atsimena, Užupyje, ties pėsčiųjų tiltu buvo derinamas projektas ir leista pastatyti tvorą ir įrengti vartelius. Dokumentuose buvo derinimai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento dviejų valstybės tarnautojų – A. Ž. kaip detaliojo planavimo skyriaus specialistas  (šiuo metu jis jau nedirba) ir M. Č., kaip  kultūros paveldo skyriaus specialistė, pritarė šiam projektui. Jeigu neklysta, tvorelė buvo pastatyta ne visai pagal projektą, pernelyg arti Vilnelės. Tuo metu tokiam nesudėtingam statiniui, kaip tvorai iki 1,80 m aukščio, nereikėjo jokio leidimo. Tereikėjo susiderinti projektą. Projektą be jų turėjo vizuoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio specialistas. Dėl kitų sričių specialistų – nežino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius nuo 2005 m. įsigaliojus Kultūros paveldo apsaugos įstatymui, patikrinęs projektą ir sutikdamas su jo sprendiniais, patys raštu jį perduoda vizuoti Kultūros paveldo departamento teritoriniam padaliniui. Apie tai raštu informuojamas projekto pareiškėjas. Iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius 2005 m. tik pritardavo projektui ir atiduodavo jį projekto vadovui ar statytojui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo  apsaugos skyrius žiūri tik kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. Savivaldybės administracijos struktūroje yra ir aplinkos apsaugos skyrius. Tačiau jis nėra Miesto plėtros departamento padalinys. Jis yra kitame departamente. Negali atsakyti, ar projektą privalu vizuoti jam. Jei kultūros paveldo apsaugos įstatyme būtų numatytas reikalavimas derinti projektą ir aplinkosaugos specialistui, matyt taip ir būtų buvę daroma. 2009 m. nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovėje derino tik kultūros paveldo apsaugos specialistai. Ginčo objektas yra pačiame Senamiestyje. Senamiestyje statomoms tvorelėms, kaip statiniams, kažkokių ypatingų reikalavimų nėra. Reikalavimus nustato Senamiesčio apsaugos reglamentas, Statybos techninis reglamentas nesudėtingiems statiniams. Tai bendri reikalavimai. Jei tame sklype nustatyta pakrantės apsaugos zona, Nekilnojamo turto registre, tokia  specialioji žemės naudojimo sąlyga, liudytojo manymu, turėtų būti įrašyta, bet negali atsakyti, kas turi kreiptis dėl jos įrašymo. Tikriausiai tokią apsaugos zoną nustačiusi institucija turėtų kreiptis.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

LR ATPK 51(13) straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą  ar nevykdymą. Specialioji sąlyga, kurios pažeidimu kaltinamas L. U., įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės  12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų  Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų  126.2 punkte, numatančiame draudimą pakrantės apsaugos juostose tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. L. U. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje, valstybinėje žemėje, DGNS bendrijos ribose šalia sklypo, esančio Paupio g. 7B, Vilniuje, stovi metalinė tvora su varteliais, pažeidžiant  minėtą reikalavimą. Pažeidimas trunkamasis, kadangi juo nuo tvoros įrengimo iki šios dienos yra pažeidžiama specialioji žemės naudojimo sąlyga, kol padariniai nebus pašalinti.

Teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad ginčijamas nutarimas neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas ir nuobauda L. U. buvo paskirta  pasibaigus LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui, kuris pratęstas nebuvo.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje  inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. LR ATPK 51(13) straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, už kurį nubaustas L. U., yra trunkamasis, todėl nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada valstybės institucijoms tapo apie jį žinoma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. vasario 13 d.  Baltijos aplinkos forumas informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl galimai nelegalios tvoros prie Vilnelės upės, nurodydamas, kad dėl užtvertos Vilnelės pakrantės Vilniaus miesto savivaldybės, Senamiesčio seniūnijoje prie Paupio gt. 7 B namo dėl pastatytos tvoros ir vartelių negalima praeiti Vilnelės pakrante (b.l. 9, 65). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2014-02-26 atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2014-03-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31) FAK-226 konstatavo, kad teritorijoje Vilnelės upės pakrantėje šalia sklypo Paupio g. 7b, Vilniuje, praėjimas užtvertas vartais-tvora, užtvaras stovi valstybinėje žemėje (b.l. 12-13, 68-69). Apie šį faktą 2014-03-10  informuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (b.l. 11, 67). Atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas Nr. (23.18)-2D-3782 gautas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje. 2014-05-19 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad Vilnelės upelio apsaugos juostoje 6 metrų atstumu nuo vandens stovi tvora, kurios ilgis upelio apsaugos juostoje 2,80 m, tvora pastatyta skersai Vilnelės upelio vagos (b.l. 14, 70). Be to 2014-05-19 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros specialistai surašė patikrinimo aktą Nr. R-14.7-279, kuriame konstatavo, kad teritorijoje, esančioje šalia Paupio gt. 7B, Vilniuje Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje stovi pastatyta tvora, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės  12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų  Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų  126.2 punkto reikalavimus. Tokiu būdu, akivaizdu, kad apie šį pažeidimą Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai buvo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 19 d. 2014 m. birželio 2 d. L. U. atvykus į agentūrą, agentūrai buvo pateikti dokumentai, išvardinti 2014-10-31 tikrinimo akto 4 punkte, susiję su minėtos tvoros ir vartelių įrengimo aplinkybėmis. Tokiu būdu vėliausiai 2014-06-02 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra turėjo visą su tiriamu pažeidimu susijusią medžiagą. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovas teigė, kad nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2014 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto, o nuo 2014 m. spalio 31 d. pakartotinio patikrinimo akto, net tik tuomet agentūrai galutinai paaiškėjo pažeidimo padarymo faktas, gavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimą dėl tvoros ir vartų įrengimo vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose teisėtumo ir galimybės patraukti atsakingą asmenį dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo, iš esmės prašoma konsultacijos, ar galima traukti administracinėn atsakomybėn asmenį už tvoros tvėrimą pakrantės apsauginėje juostoje, jei ji tveriama pagal suderintą projektą (b.l.21-24). Iš Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros užklausimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos susirašinėjimo matyti, kad jokių naujų faktinių aplinkybių dėl tiriamo pažeidimo nustatyta nebuvo, buvo tik šalinamos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros abejonės, susijusios su aplinkosaugos reikalavimų ir statybos reglamentų, paveldo apsaugos reikalavimų derinimu tvirtinant tvoros statybos projektus. Pažymėtina, kad LR ATPK 35 straipsnio 3 dalyje inter alia  numatyta, kad kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti asmens  administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-12-11, o ginčijamas nutarimas priimtas 2014-12-15 d., Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovas pripažino, kad nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Gavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą 2014-10-31  tiesiog buvo surašytas naujas patikrinimo aktas, papildant jį gautu atsakymu, tačiau jokios naujos esminės faktinės aplinkybės nustatytos nebuvo. Pažeidimo faktinės aplinkybės,  nurodomos tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ginčijame nutarime buvo konstatuotos  2014-05-19 patikrinimo akte ir žinomos vėliausiai iki 2014-06-02 d., kai į  Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą kreipėsi L. U., kaip Užupio g. 7, 7B  DGNS bendrijos pirmininkas, pateikdamas visą su tvoros ir vartų įrengimu susijusią dokumentaciją.  Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakyme buvo išsakyti priekaištai, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros keliami klausimai yra būtent Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kompetencijos klausimai, todėl šių klausimų peradresavimas LR aplinkos ministerijai verčia abejoti agentūros specialistų kompetencija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes  nėra pagrindo nuobaudos skyrimo terminą skaičiuoti nuo 2014-10-31 d. patikrinimo akto. Kaip minėta iki 2014-06-02 d. nutarimą priėmusiai institucijai buvo žinomas tiek aplinkybės, kad Vilnelės upės pakrantės apsaugos juostoje, valstybinėje žemėje, DGNS bendrijos ribose šalia sklypo, esančio Paupio g. 7B, Vilniuje, įrengta metalinė tvora su varteliais pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus, kad ji buvo įrengta Užupio gt. 7/1, Paupio g. 3, 3 a gyventojų ir negyvenamųjų patalpų savininkų iniciatyva, suderinus projektą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros  departamentu ir Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kad minėti gyventojai yra įkūrę bendriją, kurios pirmininkas yra L. U.. Tai yra visos administraciniame kaltinime nurodomos aplinkybės  Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai buvo žinomos vėliausiai 2014-06-02 d.  Pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimas, tinkamo subjekto nustatymas, jo administracinės atsakomybės ribų įvertinimas išties gali užtrukti tam tikrą laiko tarpą, tačiau tai duoda pagrindą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, o ne konstatuoti, kad pažeidimas paaiškėjo tik apsisprendus dėl administracinės atsakomybės taikymo L. U. atžvilgiu po papildomų  konsultacijų su Aplinkos ministerija, formaliai surašius pakartotinį patikrinimo aktą. ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkti informaciją apie administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai, tačiau vadovaujantis ATPK 7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisykle, numatančia, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu, reglamentuojančiu administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad trunkamojo pažeidimo paaiškėjimas  gali tapti valstybinėms institucijoms žinomas žymiai anksčiau nei surašomas oficialus patikrinimo aktas, o tokio pažeidimo paaiškėjimas sietinas su  momentu, kai gaunama pakankamai patikima informacija apie galimai padarytą pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2AT-7-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N62-1106/2010).

LR ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. 

Teismas konstatuoja, kad L. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir ginčijamas nutarimas  priimtas praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina kitų skunde išdėstytų argumentų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 7 p., 302 str. 1 d. 2 p., 3022 str., 3024 str., teismas

n u t a r ė :

L. U. įgaliotojo atstovo adv. N.Kirkilo skundą tenkinti.

Panaikinti 2014-12-15 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimą Nr. VR-14.1-947 AM 118166, kuriuo  L. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51(13) str. 1 d. ir nubaustas 500 Lt (144,81 Eur) bauda, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Pavel Borkovski