Civilinė byla Nr. 2-132/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00114-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės A. R. Ž. ir atsakovo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria išaiškintas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalies vykdymas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, I. S., J. S., D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. dėl administracinių teisės aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius, tretieji asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S., AB SEB bankas, AB bankas „Hansabankas“, AB SAMPO bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“.

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, ir pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išduotą statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti jachtininkų viešbutį, esančius (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia pirmą jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr.  27; pripažino negaliojančia antrą jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas) (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 2 d. patvirtintą jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-10874), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt. Taip pat teismas pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 260,28 m2 bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė I. S. 700 000 Lt, J. S. - 1 150 000 Lt. Pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-4621), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 m2 bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. - 510 000 Lt, M. R. - 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. - 800 000 Lt. Teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismas panaikino (duomenys neskelbtini), esančių pastatų: jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centre.

Antstolė A. R. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išaiškinti CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos taikymą vykdymo procese, esant solidariems skolininkams (atsakovams) bei teismo procesinio sprendimo tolimesnio vykdymo tvarką (b.l. 25). Nurodo, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 75-00240/12 dėl įpareigojimo nugriauti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Byloje yra du solidarūs atsakovai AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“, tačiau pastarajam iškelta restruktūrizavimo byla. Sprendimas dėl pastatų nugriovimo nėra įvykdytas, todėl pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą vykdomosios bylos stabdymas ir persiuntimas teismui, iškėlusiam vienam iš atsakovų restruktūrizavimo bylą, pažeistų išieškotojo interesus ir apsunkintų teismo sprendimo vykdymą bei prieštarautų civilinio proceso tikslams. Antstolė nurodo, kad vykdymo procese taikant CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra neaiški teismo procesinio sprendimo tolimesnio vykdymo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi antstolei A. R. Ž. paaiškino, kad vykdomąją bylą Nr. 75-00240/2012 atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atžvilgiu pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą privaloma stabdyti ir vykdomąjį raštą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Išaiškino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, nurodant, kad atsakovas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ turi nugriauti 8 procentus jachtininkų viešbučių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 7 procentus žuvų restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas šių pastatų dalis turi nugriauti atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (b.l. 91-93). Teismas nurodė, kad pagal teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą atsakovai patys turi nugriauti pastatus, t.y. CK 4.103 straipsnyje, Statybos įstatymo 35 straipsnyje bei CPK 763 straipsnyje numatytas nepiniginio pobūdžio sprendimo vykdymas. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 ir 20 straipsnius įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonės valdymo organai nėra nušalinami nuo įmonės valdymo ir privalo kontroliuojami paskirto administratoriaus vykdyti įmonės veiklą, pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti teismo sprendimus, tarp jų ir sprendimą, įpareigojantį nugriauti pastatus, tačiau pastatų griovimas yra susijęs su įmonės lėšų panaudojimu, o lėšų panaudojimas (jų dydis) turi atsispindėti restruktūrizavimo plane. Nors pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktą antstolė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui turėtų perduoti tik su turto išieškojimu iš restruktūrizuojamos įmonės susijusius vykdomuosius raštus, tačiau remiantis CPK 1 straipsnio 1 ir 2 dalių normų analize, teismas sprendė, kad turi būti taikomos CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, todėl antstolė turėtų RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atžvilgiu vykdomąją bylą sustabdyti, o vykdomąjį raštą perduoti šios įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Nors antstolė teigia, kad atsakovų prievolė yra solidari, tačiau to nepatvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriame abu atsakovai įpareigoti nugriauti ginčo pastatus, tačiau nenurodyta, kuris iš atsakovų kokią dalį pastatų turi nugriauti. Todėl, teismo nuomone, iškyla šio sprendimo bei jo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimas. 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pirkėjui UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas – 8 proc.), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas – 8 proc.) ir žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas – 7 proc.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad AB poilsio namai „Ąžuolynas“ turi nugriauti 8 procentus jachtininkų viešbučių, bei 7 procentus žuvų restorano, o kitas šių pastatų dalis turi nugriauti UAB „Verslo investicijų projektų centras“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Antstolė A. R. Ž. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį dalyje dėl vykdomosios bylos pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą stabdymo atsakovo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atžvilgiu ir vykdomojo rašto perdavimo Vilniaus apygardos teismui panaikinti bei patikslinti sprendimo dalį dėl išaiškinimo, kad atsakovas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ turi nugriauti 8 procentus jachtininkų viešbučių bei 7 procentus žuvų restorano, o kitas šių pastatų dalis turi nugriauti atsakovas RUAB „Verslo investicijų centras“, konkrečiai ir tiksliai nurodant, kuris atsakovas pirmasis turi atlikti griovimo darbus (b.l. 106-107). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Skundžiama nutartimi išaiškinta vykdymo tvarka neaiški, nesąžininga ir neteisinga atsakovo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atžvilgiu bei pažeidžia valstybės interesus.
2. Vykdomoji byla užvesta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriame abu atsakovai nurodyti kaip solidarūs, todėl teismas nustatęs, kad išduotas netinkamas vykdomasis dokumentas, turėjo šią klaidą ištaisyti.
3. Antstolei pateiktas vienas vykdomasis raštas, todėl perdavus jį Vilniaus apygardos teismui, vykdomojoje byloje nelieka jokio vykdomojo dokumento, t.y. nebėra teisėto pagrindo toliau atlikinėti vykdymo veiksmus atsakovo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atžvilgiu.
4. Skundžiamojoje nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, kad griovimo darbai yra turtinio pobūdžio, nes realus pastatų griovimas nėra turtinio pobūdžio ir už šių veiksmų neatlikimą CPK 771 straipsnis numato pasekmes.
5. Visiškai neaiški griovimo darbų eiliškumo tvarka, nes iš teismo išaiškinimo darytina išvada, kad pirma darbus turi atlikti AB poilsio namai „Ąžuolynas“, o likusią dalį griauti RUAB „Verslo investicijų centras“. Antstolės teigimu, toks išaiškinimas prieštarauja teismo sprendimui, apsunkina jo vykdymą, taip pat prieštarauja civilinio proceso tikslams.

Atsakovas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kurioje atsakovas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ turi nugriauti 8 procentus jachtininkų viešbučių ir 7 procentus žuvų restorano, o kitas šių pastatų dalis turi nugriauti atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras (b.l. 109-111). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Skundžiama nutartis neatsako į esminį klausimą – kaip turi būti griaunami ginčo pastatai, nes nesukonkretinta, kurias pastatų dalis turi nugriauti AB poilsio namai „Ąžuolynas“.
2. Teismo pozicija, kad RUAB „Verslo investicijų centras“ atžvilgiu vykdomoji byla turi būti sustabdyta, o AB poilsio namai „Ąžuolynas“ įpareigotas nugriauti atitinkamai 7 proc. ar 8 proc. bendrai bet kurias statinių dalis, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarčiai.
3. Teismas aiškindamas sprendimą nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad RUAB „Verslo investicijų centras“ atžvilgiu vykdomoji byla turi būti sustabdyta, pirma ginčo pastatus turi griauti AB poilsio namai „Ąžuolynas“, o likusias pastatų dalis -  RUAB „Verslo investicijų centras“. Tačiau toks aiškinimas keičia 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo turinį ir jo prasmę.

Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atskirąjį skundą atmesti, antstolės skundą tenkinti iš dalies (b.l. 188-193). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovų prievolė pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime, yra solidari. Nei minėto teismo sprendimo formuluotė, nei teisės aktų nuostatos neleidžia daryti išvados, kad atsakovams numatyta dalinė prievolė griauti pastatus (CK 6.6 str.). Todėl teismas nurodydamas, kad atsakovų prievolė yra dalinė, padarė materialinės teisės normų pažeidimus.
2. Esant atsakovų solidariai atsakomybei bei nesant galimybės atlikti išieškojimo veiksmų iš RUAB „Verslo investicijų projektų centras“, jie turi būti atliekami AB poilsio namų „Ąžuolynas“ atžvilgiu, o vykdomoji byla šiuo atveju nestabdoma.
3. Teismas taip pat netinkamai taikė CPK 626 straipsnio, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos, bei nepagrįstai nurodė, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma visais atvejais, kai skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla. Vykdomosios bylos sustabdymas privalomas tik finansinio pobūdžio reikalavimų išieškojimui, o reikalavimų atlikti statinių griovimo darbus vykdymas netrukdo teismui nagrinėti restruktūrizavimo bylą.

Atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepime prašo atskiruosius skundus spręsti teismo nuožiūra.  (b.l. 184-185). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Skundžiamojoje nutartyje nurodytos griaunamų pastatų dalys yra svarbios tik priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju. Tuo atveju, jei vienas iš atsakovų nugriauna visą pastatą (ar visus pastatus), kitas atsakovas neturėtų teisės šių veiksmų ginčyti.
2. Analogiškai tik priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju turi būti vertinamas kaip būtinas likusios nenugriautos pastato dalies (atitinkamai 7 ar 8 proc.) perdavimo kitam atsakovui klausimas. Be to, teismo sprendimu įpareigoti nugriauti pastatai yra skirti tik nugriovimui ir negali būti civilinės teisinių santykių objektu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išaiškintas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalies vykdymas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kaip minėta, antstolė A. R. Ž., remdamasi CPK 589 straipsniu, kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti: 1) CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą vykdymo procese, (pasak antstolės) esant solidariems skolininkams, ir 2) teismo sprendimo tolimesnio vykdymo tvarką. Išaiškinti teismo paties sprendimo CPK 278 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka ji neprašė. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. <...> teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Vykdymo išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.).  CPK 593 straipsnio 4 dalis nustato, kad minėtą klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija anksčiau jau nagrinėjo apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, ją panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo.

1) Nagrinėjamu atveju antstolė prašė išaiškinti CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą, esant (antstolės vertinimu) solidariems skolininkams, t.y. dėl privalomo vykdomosios bylos sustabdymo, kai vienam iš skolininkų yra iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, iš esmės keliamas klausimas dėl privalomo vykdomosios bylos sustabdymo instituto (ne)taikymo vykdymo procese, kas reiškia, kad tuo atveju, jei išaiškinimo rezultate vykdomoji byla būtų sustabdoma, faktiškai  būtų užkertamas kelias (nors ir laikinai) tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

Minėta, kad antstolis turi teisę kreiptis į teismą, kai procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški. Šiame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Taigi, antstolis gali prašyti išaiškinti teisės normą tuo atveju, jei ji pati iš tikrųjų neaiški ir tai trukdo antstoliui atlikti tam tikrus veiksmus, o ne tada, kai jam faktiškai  žinoma, kaip jis turėtų elgtis, tačiau  savo elgesio modelį papildomai siekiama patvirtinti teismo išaiškinimu, nes teisės akto normos aiškinimo CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka paskirtis neturėtų būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Taigi, jei antstolis –kvalifikuotas teisininkas turi savo nuomonę - nagrinėjamu atveju dėl vykdomosios bylos (ne)stabdymo, jis ir turėtų (ne)atlikti atitinkamus veiksmus šiuo klausimu. Tuo tarpu jo atlikti/nepagrįstai neatlikti veiksmai galėtų būti suinteresuotų asmenų apskųsti bei patikrinti įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju yra pagrindas spręsti, jog antstolė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, manė nesant pagrindo stabdyti vykdomąją bylą – tai iš esmės rodo pačiame prašyme nurodyti motyvai, o juo labiau, atskirojo skundo motyvai, iš kurių matyti, kad su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog vykdomoji byla stabdytina, nesutinka ir prašo šią nutarties dalį apskritai panaikinti (net ir neišaiškinant normos kitaip), kas faktiškai reikštų, kad jai išaiškinimas nereikalingas (bent jau toks, koks nurodytas skundžiamoje nutartyje). Dėl paminėtų  motyvų bei įvertinus tai, kad antstolė nebuvo nurodžiusi, kuo konkrečiai pasireiškia prašomos išaiškinti pačios normos (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto) neaiškumas, o dėstė nuomonę, kad vykdomosios bylos sustabdymas gali pažeisti išieškotojo teises, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ji siekė tik pasitikrinti šios normos (ne)taikymo galimybę gal būt dėl to, jog jai vėliau nekiltų neigiamos pasekmės jos veiksmų apskundimo rezultate. Esant tokioms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti aiškinti aptariamą CPK normą. Todėl ir aiškinti ją apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiuose  įstatymuose numatyta, jog, skolininkui iškėlus restruktūrizavimo ar bankroto bylą, iškėlusiam tokią bylą teismui perduodami vykdomieji  dokumentai tik dėl išieškojimo (ĮRĮ 7 str. 11 d. 4 p., 8 str., ĮBĮ 18 str.).

Remiantis išdėstytu, aptariama nutarties dalis naikinama ir šis klausimas išsprendžiamas iš esmės -  antstolės prašymas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

2) Be to, antstolė prašė išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo tolimesnio vykdymo tvarką. Skundžiama nutartimi teismas išaiškino sprendimą (ne vykdymo tvarką), nurodant, kad atsakovas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ turi nugriauti 8 procentus jachtininkų viešbučių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 7 procentus žuvų restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas šių pastatų dalis turi nugriauti atsakovas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“.  Antstolė atskirajame skunde šioje dalyje prašo patikslinti skundžiamą nutartį nurodant, kuris iš skolininkų pirmasis turi atlikti griovimo darbus, apeliantas AB poilsio namai „Ąžuolynas“ prašo šią nutarties dalį apskritai panaikinti.  Šiame kontekste atmestini apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad skundžiamoje nutartyje neva yra nustatytas skolininkų darbų vykdymo eiliškumas, nes šis klausimas skundžiamoje nutartyje neaptarinėtas, dėl jo nepasisakyta ir rezoliucinėje dalyje. Tai, kad teismas, nustatydamas, kas iš skolininkų ir kokias dalis turi nugriauti, nurodė vieną skolininką pirmuoju, kitą antruoju, per se nereiškia, kad skolininkų eiliškumo klausimas buvo nustatytas (kaip to nereikštų ir skolininkų sukeitimas rezoliucinėje dalyje  vietomis).    

Iš antstolės prašymo turinio apskritai nėra aišku, ką šioje dalyje konkrečiai ir kodėl ji prašo išaiškinti – ar toks prašymas siejamas su aukščiau paminėtu normos aiškinimu, ar tai atskiras prašymas dėl kokių nors kitų (ne)atliktinų veiksmų; ar antstolei neaišku, kuris skolininkas ir kiek ar abu turi nugriauti  pastatus (teismas skundžiama nutartimi tai išaiškino, bet antstolei, kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, to nepakanka); ar ji siekė išsiaiškinti pastatų nugriovime skolininkų veiksmų eiliškumo klausimą (kaip ir galima spręsti iš atskirojo skundo motyvų). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo arba nustatyti antstolei terminą trūkumams pašalinti (suformuluoti konkrečius aiškintinus klausimus), arba, to nepadarius, nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka ir tokio posėdžio metu apibrėžti aiškinimo ribas. Nenustačius šių klausimų rato, negalima spręsti ar teismas aiškino tai, kas ir buvo siekiama išsiaiškinti, t.y. ar nebuvo aiškinama tai, ko nesiekiama, ir neišaiškinta tai, ko buvo siekiama. Tuo tarpu iš atskirųjų skundų motyvų matyti, kad neaiškumai galimai kyla ne tik dėl to arba visai ne dėl to, kiek ir kas turi nugriauti, o dėl to, kaip turi būti griaunama (bent jau eiliškumo prasme). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į paminėtą, yra pagrindas pripažinti, kad šioje dalyje teismas ne tik netyrė reikšmingų klausimo išsprendimui aplinkybių, bet ir apskritai neatskleidė šios prašymo dalies ribų bei esmės. Sprendimo vykdymo tvarką turi aiškinti jį priėmęs teismas (CPK 589 str.).

Todėl šioje dalyje nutartis naikinama ir perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties dalį,  kuria paaiškinta, jog vykdomąją bylą Nr. 75-00240/2012 privaloma stabdyti ir vykdomąjį raštą perduoti Vilniaus apygardos teismui panaikinti. Antstolės A. R. Ž. prašymo dalį dėl CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto išaiškinimo atmesti.

Kitą nutarties dalį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Teisėjas                                                                                                                Alvydas Poškus