Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-06-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-927-643-2020].docx
Bylos nr.: e2S-927-643/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo
Bendrosios nuostatos.
Teismų kompetencija
Civilinių bylų teismingumas
Bendrasis teritorinis teismingumas
CIVILINIS PROCESAS
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2S-927-643/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11405-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.2

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties sprendžiant ieškovo A. S. ieškinio atsakovui M. F. priėmimo klausimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė :

 

                                                                 I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį atsisakyti priimti bei išaiškinti ieškovui A. S., kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal atsakovo gyvenamąją vietą į atitinkamą Rusijos Federacijos teismą.

3.       Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato, kad ieškinio reikalavimai dėl asmens garbės ir orumo bei dėl asmens ir orumo pažeidimo atsiradusios neturtinės žalos nagrinėtini pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teismas konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad atsakovas davė interviu ne Lietuvos televizijai, o „Telekanal Priamoj“, bei atsakovas kalbėjo tik rusų kalba, todėl ir iš to negalima spręsti, kad ieškovui žala atsirado Lietuvoje, nes šis reportažas buvo paruoštas ne Lietuvos Respublikos gyventojams, o rusakalbei auditorijai, gyvenančiai Rusijoje ir/ar Ukrainoje.

 

III. Atskirojo teisiniai argumentai

 

4.       Ieškovas A. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16623-868/2020 ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi ieškinį teikė pagal žalos atsiradimo vietą. Ieškovo įsitikinimu, sprendžiant dėl teismingumo turi būti taikoma 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudaryta tarptautinė sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis). Atskirajame skunde nurodyta, kad Dvišalė sutartis numato teisę ieškovui pasirinkti teismingumą iš kelių alternatyvių variantų, vienas iš jų tai teismas tos susitariančios šalies, kurioje įvyko veiksmas (duotas interviu televizijos kanalui) ar kitokia aplinkybe tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą (žinios paskleistos Lietuvos Respublikoje per Youtube socialinį tinklą). Dar daugiau, ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi čia jam suteiktas politinis prieglobstis. Kaip minėta, atsakovo interviu yra duotas Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, o vaizdo įrašas patalpintas Youtube platformoje socialiniame tinkle ir yra prieinamas, viešai pasiekiamas visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, kurioje tai pat yra atsiradusi ir žala ieškovui.

6.       Ieškovas taip pat nesutinka, kad dėl to, jog atsakovas kalbėjo rusų kalba bei davė interviu „Telekanal Priamoj“, bet ne Lietuvos televizijai, iš to galima spręsti, kad žala atsirado ne Lietuvoje, kadangi Lietuvoje yra daug rusakalbių asmenų, transliuojama rusiška televizija, todėl vien dėl to daryti išvadą, kad interviu neskirtas Lietuvos auditorijai, nėra pagrindo. Be to, ieškovas nurodo, kad ši aplinkybė taip pat nėra teisiškai reikšminga.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, dėl to kad šis nėra teismingas tam teismui, taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias teismingumo nustatymą.

9.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą, teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Šiuo atveju ginčo šalių gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse (ieškovo gyvenamoji vieta, jam suteikus prieglobstį (pabėgėlio statusą) yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovo – Rusijos Federacija), taigi byloje kilęs ginčas turi užsienio elementą. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (savo iniciatyva) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016).

10.       Nors pritartina pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad CPK nenumato išimčių, jog ginčai dėl asmens garbės ir orumo bei dėl asmens ir orumo pažeidimo atsiradusios neturtinės žalos nagrinėtini pagal ieškovo gyvenamąją vietą, tačiau CPK 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos yra sudaryta Dvišalė sutartis. Pažymėtina, kad pagal CPK 29 straipsnį ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal atsakovės buveinės vietą atitinka Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Tačiau Dvišalės sutarties 40 straipsnis nustato specialias teismingumo taisykles byloms dėl žalos atlyginimo. Prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų (1 dalis). Šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą (3 dalis).

11.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią Dvišalės sutarties nuostatą, yra nurodęs, kad  formuluotės „taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą“, matyti, jog actio sequitur forum rei jurisdikcijos principas šiame kontekste pateikiamas kaip viena iš jurisdikcijos nustatymo alternatyvų, taigi ši teisės norma per se nepaneigia forum actoris principo taikymo galimybės. Atsižvelgiant į Tarptautine sutartimi reglamentuojamų teisinių santykių esmę (teisiniai santykiai, susiję su keliomis valstybėmis) manytina, kad ji turėtų apimti ir tas situacijas, kai neteisėti veiksmai atliekami ir žala atsiranda skirtingose valstybėse. Todėl „kitokių aplinkybių, tapusių pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ teisinė kategorija aiškintina kaip apimanti ir patį žalos atsiradimo faktą, kaip pagrindą reikalauti jos atlyginimo, ir suteikianti žalos atsiradimo vietos valstybei jurisdikciją nagrinėti tokio pobūdžio bylą. Aptariama teisės norma įtvirtina dvi jurisdikcines alternatyvas – reikšti ieškinį pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą. Šios jurisdikcinės galimybės laikytinos lygiavertėmis, o jų pasirinkimo prerogatyva turėtų tekti ieškovui. Siekiant išspręsti jurisdikcijos klausimą, reikia nustatyti žalos atsiradimo vietą, t. y. teismas turi analizuoti atsiradusios žalos sudėtį ir nustatyti kur tie veiksmai (žala) įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-692-706/2015).

12.       Apibendrinant teisės normose ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus nustatant teismingumą žalos padarymo atveju, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino galimai neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba žalos atsiradimo vietą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ginčas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašai buvo patalpinti Youtube platformoje, prieinamoje iš bet kurios pasaulio vietos, todėl net ir nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokiai auditoriai vaizdo įrašas buvo skirtas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog vaizdo įrašas buvo rengiamas ne Lietuvos televizijai, buvo duotas rusų kalba, nėra reikšmingos sprendžiant dėl žalos kilimo vietos, kuri lemia bylos teismingumą. Atsakovo interviu duotas Vilniuje, be to, duomenys laikomi paskleistais tada, kai juos sužino bent vienas pašalinis asmuo, o iš su ieškiniu bei atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad tokie duomenys tapo žinomi taip pat ir Lietuvoje gyvenantiems asmenims, todėl yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad galimai neteisėti veiksmai ir žalos atsiradimo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, kas pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnį lemia civilinės bylos teismingumą Lietuvos Respublikai.

13.       Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-7-443-969/2016
  • CPK 782 str. Neteismingumo pasekmės
  • CPK 780 str. Normų taikymas
  • 3K-3-25-695/2016
  • CPK 1 str. Civilinio proceso įstatymai
  • e3K-3-692-706/2015
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas