Administracinė byla Nr. eA-2359-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01878-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                                      Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,                                 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. (S.) B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79222, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760332922, galiojantis iki 2026 m. vasario 9 d. (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri nuo

3.       Pareiškėja nesutiko su Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir teigė, kad ši išvada grindžiama išimtinai atsakovo prielaidomis, nes pastarasis nesiūlė pareiškėjai pateikti duomenų, patvirtinančių jos turimas pakankamas lėšas pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja be pagrindinio virėjos darbo užmokesčio, taip pat gavo Bendrovės dividendus už 2022 ir 2023 metus bei turi asmeninių santaupų, kurių, priešingai nei konstatavo atsakovas, pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

4.       Pareiškėja teigė, jog Migracijos departamento Sprendime konstatuotos aplinkybės, kad po išduoto leidimo laikinai gyventi pareiškėjai tariamai nebuvo mokamas darbo užmokestis, nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, aštuonis mėnesius taip pat tariamai buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei minimali mėnesinė alga, o nuo 2024 m. spalio mėn. duomenų apie mokėtą darbo užmokestį VSDFV informacinėje sistemoje iš viso nėra, kaip ir duomenų, kad buvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjai visada buvo mokamas pakankamas darbo užmokestis, o dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų pareiškėja pažymėjo, kad jas moka darbdavys, ne darbuotojas, todėl pareiškėja nėra atsakinga už šių įmokų mokėjimą.

5.       Pareiškėja pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėja pakeitė darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo, nes be pagrindinių virėjos pareigų, pareiškėja taip pat laikinai ėjo Bendrovės direktorės pareigas, tačiau pareiškėjos teigimu, laikinas Bendrovės vadovo paskyrimas nebuvo grindžiamas darbo santykiais, todėl jis negali būti pripažįstamas darbo funkcijos pakeitimu. Pareiškėja nuolat dirbo ir iki šiol dirba virėja ir tai patvirtina į bylą pateikta darbo sutartis.

6.       Pareiškėjos įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas pažeidus viešojo administravimo principus (teisėtumo, proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principus). Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjos pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl jos turimų lėšų, mokamo darbo užmokesčio ir virėjos darbo tęstinumo, remdamasis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėja atitinka reikalavimus, keliamus užsieniečiams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovo sprendimas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

7.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. 

8.       Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą dirbti UAB „DeiRus“ virėja. Kartu su prašymu pateiktame Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. 20231018-202014 nurodyta, kad Bendrovė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui ir mokėti darbo sutarties laikotarpiu 880 Eur vieno mėnesio darbo užmokestį. Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenis, nustatė, kad pareiškėjai po išduoto leidimo laikinai gyventi nebuvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytą 880 Eur vieno mėnesio darbo užmokestį, o pareiškėjai mokėtas darbo užmokestis aštuonis mėnesius buvo mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Be to, byloje nėra duomenų už penkių mėnesių laikotarpį apie pareiškėjos gautas pajamas ir įmokėtas sveikatos draudimo įmokas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė sąlygų, kuriomis remiantis jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9.       Atsakovas, remdamasis Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis nustatė, kad pareiškėja nuo 2022 m. liepos 15 d. buvo paskirta UAB „DeiRus“ direktore, įskaitant ir laikotarpį po išduoto leidimo laikinai gyventi, todėl atsakovo vertinimu, pareiškėja pakeitė darbo funkciją be atsakovo leidimo ir nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytos tvarkos dėl darbo funkcijos pakeitimo. Migracijos departamentui taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame pareiškėja pati nurodė ketinanti dirbti virėja, nors faktiškai pati save įdarbino ir formaliai atitiko sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjai 2024 m. vasario 9 d. išdavus leidimą laikinai gyventi, ji 2024 m. balandžio 23 d., t. y. po dviejų mėnesių vėl buvo paskirta Bendrovės direktore, nors leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dirbti virėja. Tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina pareiškėjos siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

10.       Atsakovas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos gauti dividendai ar nuosavybės teisės į verslą neturi teisinės reikšmės, kadangi leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas darbo pagrindu (dirbti virėja). Be to, pareiškėjos gauti dividendai nėra pajamos, kurias ji nurodė gausianti darbo pagrindu, o Bendrovė neatitinka verslą vykdančio užsieniečio leidimui keliamų sąlygų pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (neatitinka reikalavimų dėl kapitalo dydžio, darbo vietų ir investicijų). Pareiškėja visą jai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpį turėjo atitikti keliamus reikalavimus, o Migracijos departamentas neturi pareigos raginti užsieniečių pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, nes tai yra pareiškėjos pareiga. Be to, teisės aktuose neįtvirtinta Migracijos departamento darbuotojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

11.       Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja, kaip Bendrovės įgaliotas asmuo, 2025 m. kovo 12 d. pateikė ir pasirašė prašymą VSDFV patikslinti draudimo įmokų duomenis, todėl tai reiškia, kad pareiškėja pati buvo atsakinga už socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Ji taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl savo kaip darbdavės neveikimo, ir šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ne tik nesilaikė darbo sąlygų, bet ir deklaratyviais argumentais siekia pateisinti savo netinkamus veiksmus.

II.

12.       Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

13.1.                        Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį su UAB „DeiRus“, pagal kurią nuo 2022 m. birželio 16 d. buvo priimta dirbti virėja.

13.2.                        Pareiškėja nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2024 m. vasario 5 d., nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. spalio 8 d. bei nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. kovo 25 d. buvo paskirta UAB „DeiRus“ direktore. Taip pat nuo 2022 m. liepos 4 d. ji buvo viena iš Bendrovės akcininkų, o nuo 2024 m. gegužės 31 d. vienintelė Bendrovės akcininkė.

13.3.                        Pareiškėja 2023 m. spalio 18 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, nurodydama, kad ketina dirbti virėja UAB „DeiRus“. Prie prašymo pridėjo Bendrovės tarpininkavimo raštą Nr. 20231018-202014, kuriuo Bendrovė įsipareigojo įdarbinti užsienietę ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir mokėti 880 Eur vieno mėnesio darbo užmokestį, taip pat patvirtino, kad už užsienietę bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

13.4.                        Migracijos departamentas 2024 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu (dirbti Bendrovėje virėja). Pareiškėjai 2024 m. vasario 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760332922, galiojantis iki 2026 m. vasario 9 d. Leidimas pareiškėjai įteiktas 2024 m. vasario 13 d.

13.5.                       VSDFV informacinėje sistemoje užfiksuota, kad 2024 m. vasario–rugsėjo mėn. pareiškėjai buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei tuo metu galiojusi minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – nuo 280 Eur iki 813,4 Eur. Po leidimo laikinai gyventi išdavimo, už pareiškėją nebuvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Todėl VSDFV Kauno skyrius 2025 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą „Dėl draudėjo apdraustųjų socialinio draudimo pabaigos įrašymo“ įrašyti pareiškėjos socialinio draudimo pabaigą nuo (duomenys neskelbtini), remdamasis tuo, kad draudėjas (Bendrovė) neteikė duomenų ir nesumokėjo įmokų.

13.6.                       Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2025 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 25S66117 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą Nr. 760332922 laikinai gyventi, padaręs išvadą, jog yra nutraukta darbo sutartis su pareiškėja.

13.7.                       Migracijos departamente 2025 m. kovo 12 ir 17 dienomis buvo gauti pareiškėjos atstovo skundas ir jo papildymas, kuriuose nurodyta, kad darbo sutartis su pareiškėja nėra nutraukta, VSDFV sprendimas neteisingas, o duomenys buvo netikslūs dėl draudėjo apskaitos klaidos. Kartu pateiktas 2025 m. kovo 12 d. prašymas „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ su priedais (forma PT-SAM3SD), tikslinant pareiškėjos 2024 m. spalio mėn.–2025 m. sausio mėn. duomenis ir prašoma įrašyti pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumas – 880 Eur, bendras įmokų tarifas – 17,29, įmokų suma – 152,15 Eur.

13.8.                        Migracijos departamentas 2025 m. kovo 14 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės teiktus pranešimus dėl pareiškėjos.

13.9.                        Pareiškėja 2025 m. kovo 16 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai, prašydama pripažinti darbo sutarties galiojimą bei įpareigoti darbdavį teikti informaciją VSDFV.

13.10.                      Migracijos departamente 2025 m. kovo 21 d. buvo gautas VSDFV Kauno skyriaus                     2025 m. kovo 20 d. raštas Nr. (7.2E) DV_S-23035, kuriame nurodyta, kad Bendrovė VSDFV Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu tikslinimo“ įrašyti duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2024 m. spalio mėn., bet duomenys apie jos draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2024 m. spalio mėn. į registrą nebuvo įrašyti, nes Bendrovė nesumokėjo trūkstamų VSD įmokų ir nepateikė prašyme nurodytų duomenų teisingumą ir pagrįstumą įrodančių dokumentų. Taip pat nurodyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2025 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą „Dėl draudėjo apdraustųjų socialinio draudimo pabaigos įrašymo (neteikiami duomenys)“ įrašyti pareiškėjos socialinio draudimo pabaigą nuo (duomenys neskelbtini).

13.11.                      Migracijos departamentas, atsižvelgęs į gautus duomenis, 2025 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78199 pripažinti netekusiu galios ankstesnį 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 25S66117 dėl leidimo panaikinimo.

13.12.                      Migracijos departamentas 2025 m. kovo 26 d. priėmė naują sprendimą Nr. 25S79222 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760332922, motyvuodamas tuo, kad: (i) pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; (ii) pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu; (iii) pareiškėja pakeitė darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo; (iv) duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

14.       Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovo išvada dėl darbo funkcijos pakeitimo be Migracijos departamento leidimo yra grindžiama prielaidomis. Teismas nustatė, kad pareiškėja skirtingais laikotarpiais ėjo laikinai Bendrovės direktorės pareigas ir dirbo virėja pagal darbo sutartį, ji pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad virėjos darbo santykiai buvo tęstiniai, o direktorės pareigos – laikinai vykdomos. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas neatliko objektyvaus tyrimo, ar pareiškėjos, kaip Bendrovės direktorės funkcijos, buvo faktiškai vykdomos pagal darbo sutartį, ar tai buvo valdymo funkcijos pagal Bendrovės steigimo dokumentus.

15.       Dėl pareiškėjai mokėto mažesnio darbo užmokesčio ir duomenų apie pajamas, draudimo įmokas nebuvimo, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nustatyti neatitikimai atsirado dėl apskaitos klaidų. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų šias klaidas ištaisyti, t. y. pateikė prašymą VSDFV, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją duomenims dėl draudimo įmokų patikslinti, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesiekė nuslėpti informacijos arba veikti nesąžiningai.

16.       Teismas nurodė, jog Sprendime nenurodyta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėja, teikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėja skirtingais laikotarpiais ėjo ne tik virėjos, bet ir Bendrovės direktorės, pareigas, nenustačius tokio paskyrimo pagrindų, ir pareiškėjos kaip virėjos darbo nutraukimo fakto, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos piktnaudžiavimo migracijos procedūromis. Teismas vertino, jog byloje surinkti duomenis patvirtina, kad pareiškėja ir UAB „DeiRus“ sudarė taikos sutartį, kuria Bendrovė pripažino darbo sutarties su pareiškėja galiojimą nuo 2022 m. birželio 15 d. ir įsipareigojo iki 2025 m. balandžio 30 d. išmokėti pareiškėjai 5 017,74 Eur atlyginimą bei pateikti reikiamus pranešimus VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

17.       Dėl Migracijos departamento Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų ar reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog ji gavo dividendus už 2022 ir 2023 metus, taip pat nurodė, kad turi asmeninių santaupų. UAB „DeiRus“ taip pat įsipareigojo iki 2025 m. balandžio 30 d. išmokėti pareiškėjai 5 017,74 Eur darbo užmokestį, tačiau Migracijos departamentas nevertino šių duomenų, nesuteikė pareiškėjai galimybės pateikti papildomus duomenis. Teismas vertino, jog pareiškėjos gauti dividendai ir asmeninės santaupos galėjo būti reikšmingi faktai sprendžiant, ar pareiškėja turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

18.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, nes jį priimant nebuvo įvertintos visos Sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

20.       Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino bylos medžiagą ir pateiktus įrodymus, ignoruodamas surinktų duomenų visumą.

21.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja, ketindama Bendrovėje dirbti virėja, 2023 m. spalio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais. Kartu su prašymu pateiktame Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. 20231018-202014 nurodyta, kad Bendrovė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir darbo sutarties laikotarpiu mokėti 880 Eur vieno mėnesio darbo užmokestį. Bendrovė patvirtino, kad pareiškėja turi ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, susijusią su atliktinu darbu ir nurodė, kad vienerius metus pareiškėja Bendrovėje dirbo virėja. Bendrovė patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Tačiau pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Bendrovėje virėja pagrindu, nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. spalio 8 d. ir nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. kovo 25 d. buvo paskirta Bendrovės direktore, t. y. pakeitė darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo. Taigi, pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbui virėja, galėjo kreiptis ir kitu pagrindu, tačiau to nepadarė, o nesilaikydama Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, būdama Bendrovės akcininke ir direktore, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tik darbui virėja, todėl pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

22.       Migracijos departamentas pažymi, jog pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pati nurodė, jog jos pragyvenimo lėšos bus darbo užmokestis, o pragyvenimo lėšų šaltinis – darbas. Jokios papildomos informacijos apie papildomas pareiškėjos pajamas ji nepateikė Migracijos departamentui. Pareiškėjai nepateikus informacijos apie papildomas pajamas, Migracijos departamentas jų vertinti neprivalėjo ir neturėjo jokios galimybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi nurodė, jog pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvos Respublikoje – reguliariai gaunamos pajamos, kitos galbūt turėtos lėšos, kurių nei gavimo šaltinis, nei įgijimo laikotarpis nėra nurodytas, nėra reikšmingos (žr., pvz., LVAT 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1610-624/2025).

23.       Migracijos departamentas neginčija fakto, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV ir Darbo ginčų komisiją, tačiau tvirtina, kad šiuo aspektu svarbu įvertinti, jog pareiškėja šiuos veiksmus atliko Migracijos departamentui pirmą kartą panaikinus leidimą laikinai gyventi, t. y. jau siekdama išvengti neigiamų padarinių. Pareiškėja, būdama Bendrovės direktore ir akcininke, pati kreipėsi į šias institucijas, pati apskundė savo, kaip atsakingo asmens Bendrovėje veiksmus ir pati sudarė taikos sutartį. Šie pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai, įrodantys, kad pareiškėja nesiekė elgtis nesąžiningai. Pareiškėja piktnaudžiavo situacija, bandė išvengti atsakomybės ir neigiamų pasekmių.

24.       Atsakovas teigia, jog Sprendime nepagrįstai buvo susikoncentruota tik į tam tikras pavienes aplinkybes, ignoruojant duomenų visumą, kad pareiškėja užsiėmė ne tik ta veikla, kurios pagrindu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, bet ir buvo Bendrovės direktorė, ir nesikreipė į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbo funkciją. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Sprendime nurodytas aplinkybes, netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

25.       Pareiškėja S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydama iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

26.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 25S79222, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760332922, galiojantį iki 2026 m. vasario 9 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

27.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos S. B. skundą tenkino, t. y panaikino Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79222 „Dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760332922 panaikinimo“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos darbo funkcija (virėja) nebuvo faktiškai pakeista, taip pat į tai, kad duomenų neatitikimai dėl draudimo laikotarpių ir pateiktų duomenų buvo pagrįstai paaiškinti ir dėl jų tikslinimo buvo imtasi veiksmų bei į tai, kad pareiškėja pateikė įrodymus apie papildomus pajamų šaltinius, kurių Migracijos departamentas neįvertino, konstatavo, jog anksčiau minėtas Migracijos departamento sprendimas priimtas neišsamiai įvertinus visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, pažeidžiant viešojo administravimo principus, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

28.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

29.       Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30.       Migracijos departamentas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 25S66117 nusprendė panaikinti dėl darbo išduotą pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2026 m. vasario 9 d., nes VSDFV informacinės sistemos duomenimis, buvo nustatyta, kad darbo sutartis su užsieniete nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgdamas į VSDFV pateiktą informaciją, taip pat 2025 m. kovo 12 ir 17 dienomis pareiškėjos atstovo Migracijos departamentui adresuotą skundą ir jo papildymą, atsakovas 2025 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78199 pripažinti netekusiu galios ankstesnį 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 25S66117 dėl leidimo panaikinimo. Atlikto tyrimo metu surinktų naujų duomenų pagrindu Migracijos departamentas                          2025 m. kovo 26 d. priėmė naują sprendimą Nr. 25S79222 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760332922, kuri motyvavo tuo, kad: 1) patikrinimo metu nustatyta, kad VSDFV informacinės sistemos duomenimis, užsienietė Bendrovėje buvo įdarbinta nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2024 m. spalio 1 d. ir jai po leidimo laikinai gyventi išdavimo nei karto nebuvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte; 2) užsienietė, turėdama leidimą laikinai gyventi išduotą darbo pagrindu, dirbti Bendrovėje virėja, nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. spalio 8 d. ir nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. kovo 25 d. buvo paskirta Bendrovės direktore, t. y. pakeitė darbo funkciją, tačiau Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį nebuvo priimtas; 3) taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, jog užsienietė neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

31.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas, nagrinėjamu atveju analizuodamas pareiškėjos situaciją, vertino ar pareiškėja atitinka ir atitiko visą jau išduoto leidimo laikinai gyventi laikotarpį Įstatymo reikalavimus. Vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos ir kitais duomenimis, atsakovas konstatavo, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu pareiškėja neatitiko net keturių Įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo nuostatas), todėl teisėjų kolegija šiame sprendime jo nebekartoja, o vertins pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas bei Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.

33.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmąjį nustatytą neatitikimą Įstatymo reikalavimams konstatavo, kad Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėja, teikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (darbo užmokesčio mokėjimo neatitikimai atsirado dėl apskaitos klaidų, o Bendrovė įsipareigojo išmokėti pareiškėjai 5017,74 Eur atlyginimą bei pateikti reikiamus pranešimus Sodrai ir VMI). Dėl antrojo neatitikimo Įstatymo reikalavimams teismas pažymėjo, jog pagal pateiktus įrodymus (darbo sutartį, prašymą VSDFV dėl duomenų tikslinimo, prašymą DGK), virėjos darbo santykiai buvo tęstiniai, o direktorės pareigos buvo vykdomos kaip Bendrovės akcininkės sprendimu paskirtos laikinos funkcijos, nebūtinai grindžiamos darbo sutartimi bei padarė išvadą, kad byloje nėra Migracijos departamento atlikto objektyvaus tyrimo, ar direktorės funkcijos buvo faktiškai vykdomos pagal darbo sutartį, ar tai buvo valdymo funkcijos pagal Bendrovės steigimo dokumentus. Dėl trečiojo neatitikimo teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo asmeninių lėšų (papildomų pajamų), kurios galėjo būti reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėja turi pakankamai lėšų pragyvenimui, tačiau šie įrodymai atsakovo nebuvo tinkamai įvertinti. Ketvirtąjį neatitikimą Įstatymo nustatytiems reikalavimams teismas vertino kaip nereikšmingą ir plačiau dėl jo vertinimo nepasisakė. Be kita ko, šiuo aspektu (dėl kapitalo nepakankamumo) teisėjų kolegija pažymi, kad kažkodėl išduodant pareiškėjai leidimą laikinai gyventi atsakovui dėl to jokių klausimų nekilo.   

34.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį (motyvaciją), atsakovo apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjos skunde ir atsakovo Sprendimo argumentų, išsamiai pagrindė, kodėl tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą.

35.       Visumoje atsakovas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisiniais pagrindais. Atsakingo valdymo principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taigi, Migracijos departamentas yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, iš kurio išplaukia asmens teisė į gerą administravimą, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą objektyviai įvertinti visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.

36.       Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1610-624/2025 suformuota praktika. Pažymėtina, kad Migracijos departamento nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos (šiuo atveju pareiškėjos pragyvenimo lėšų gavimo šaltiniai ir įgijimo laikotarpiai yra žinomi), todėl nėra jokio pagrindo ja vadovautis.

37.       Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėja teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo jokios informacijos apie papildomai gaunamas pajamas Migracijos departamentui nepateikė, neatleidžia atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto nuo pareigos įvertinti situaciją gaunamų pajamų prasme ir leidimo panaikinimo atveju (pareiškėjai pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie gaunamas pajamas ar kitas turimas lėšas).  

38.       Migracijos departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino bylos medžiagą ir įrodymus, ignoruodamas duomenų visetą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo Sprendimo argumentus ir kitus bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (ABTĮ 56 str.) bei padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. 

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Audrius Bakaveckas

        Dalia Višinskienė