Baudžiamoji byla Nr. 1-188-387/2011

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00390-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija:

            1.2.16.3.;1.2.14.5.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Elonai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui, gynėjui advokatui K. B., nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „VSG Invest“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 198 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

T. S., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę ir padarė didelės žalos teisėtiems UAB „VSG Invest“ interesams. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2009-06-10 13 val. 52 min. kaltinamasis T. S. turimo Elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus pagalba prisijungė prie UAB „VSG Invest“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ ir, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. savavališkai, iš šios sąskaitos į savo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) be UAB „VSG Invest“ žinios ir negavęs šios bendrovės direktoriaus D. V. sutikimo pervedė 27 000 Lt, padarydamas UAB „VSG Invest“ teisėtiems interesams didelę žalą.

T. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog, jo manymu, jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, o jo santykiai su D. V. turi tik civilinių teisinių santykių pobūdį. D. V. buvo jo verslo partneris. Oficialiai kaltinamasis nebuvo UAB „VSG Invest“ darbuotojas, tačiau su D. V. verslo klausimais bendrauja nuo 2005 m. Tuo metu jis oficialiai dirbo finansų konsultantu UAB „Findir Consulting“, kuri tvarkė UAB „VSG Invest“, UAB „Informo“, UAB „Vilniaus statybų grupės“ buhalteriją. Jis buvo atsakingas už planavimą ir strategiją, finansinių šaltinių derinimą. Tuo tarpu už techninius dalykus buvo atsakingos UAB „Findir Consulating“ dirbusios buhalterės. UAB „VSG Invest“ bei UAB „Findir Consulting“ buvo įsikūrusios tuo pačiu adresu, Švitrigailos g. 7, Vilniuje. Tuo metu kaltinamąjį ir D. V. siejo ne tik verslo, bet ir draugiški santykiai. Jie vystė verslą kartu. Faktiškai T. S. buvo UAB „VSG Invest“ finansų direktorius – tvarkė finansines sutartis, ieškojo finansinių šaltinių, būdavo atsakingas už planavimą, strategijas, apmokėjimus. Kaltinamasis ne kartą buvo sakęs D. V., kad jį reikėtų oficialiai įdarbinti, tačiau pastarasis atsakydavo, jog tokiu atveju reikėtų mokėti valstybei niekam nereikalingus mokesčius. T. S. atlygis buvo ne mėnesinis, o už projektus – 50 procentų nuo rezultato. Visi jų verslo partneriai su kaltinamuoju bendravo kaip su UAB „VSG Invest“ atstovu, nors jis ir neturėjo jokio įgaliojimo. Elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorius visą laiką būdavo paliktas stalčiuje įmonės ofise. Ten pat būdavo paliktas ir lapelis, kuriame jie užrašydavo slaptažodį. Pastarąjį žinojo jis, D. V. ir M. D.. Jie darydavo pavedimus, tačiau visas operacijas derindavo su D. V.. Pastarajam patekus į avariją, kaltinamajam paskambino M. R.. Jis perdavė ragelį D. V., kuris savo ruožtu liepė T. S. važiuoti į Uteną ir sutvarkyti visus reikalus, susijusius su daugiabučio namo pridavimu. Taip pat jis liepė paimti iš įvykio vietos lagaminą su dokumentais bei generatoriumi ir pervežti jį į ofisą. Taip T. S. ir padarė. Kaltinamasis patvirtino, jog jis atliko 27 000 Lt pervedimą į savo asmeninę sąskaitą iš UAB „VSG Invest“ sąskaitos, tačiau tai iš tikrųjų buvo skolos grąžinimas. Jie įgyvendino UAB „Teledema“ projektą ir D. V. jam buvo skolingas apie 100 000 Lt. UAB „Teledema“ mokėdavo dalimis, tad jiems sumokėjus UAB „VSG Invest“ 27 000 Lt, kaltinamasis pervedė šiuos pinigus sau. Atvažiavęs pas D. V. į ligoninę, papasakojo jam apie tai, bet jis tuo metu jokių prieštaravimų jam nepareiškė. T. S. pažymėjo, jog nežino, kas atliko 18 719 Lt pervedimą į UAB „Informo“ sąskaitą. Jis tik pamatė, kad sąskaitoje atsirado pinigai, pasakė apie tai D. V. ir išdalino šiuos pinigus UAB „VSG Invest“ kreditoriams (M. R., D. K. ir kt.). Pinigai į UAB „Informo“ sąskaitą buvo pervedami ne vieną kartą. Tai buvo įprasta praktika. Paskui UAB „Informo“ tik išrašydavo sąskaitą-faktūrą. Taip D. V. siekdavo išvengti mokesčių mokėjimo. Kaltinamasis nurodė, kad D. V. iki šiol jam yra skolingas nemažą pinigų sumą. Savo teises jis gina civilinio proceso tvarka, kadangi yra įsitikinęs, kad tarp jo ir D. V. yra susiklostę išskirtinai civiliniai santykiai. Jokio nusikaltimo jis nepadarė, tiesiog pasitikėjo savo draugu. Atsiradus finansiniams sunkumams, jų santykiai pašlijo, o T. S. pradėjus reikalauti, kad D. V. grąžintų jam skolas, iš viso pablogėjo.  Kaltinamojo teigimu, jo žodžius galėtų patvirtinti liudytojai, kadangi visi jų verslo partneriai ir draugai žinojo, jog jie su D. V. dirbo kartu.

Nors T. S. ir nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos teismo nustatytomis aplinkybėmis padarymo, tačiau jo kaltė įrodyta visetu surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad T. S. pažįsta nuo 2006 ar 2007 metų. Pastarasis dirbo UAB „Findir Consulting“, kuri teikdavo liudytojui konsultacijas, susijusias su finansiniais klausimais, bei tvarkydavo jo vadovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą. Konkrečiai su D. V. dirbo T. S.. Su UAB „Findir Consulting“ buvo sudaryta generalinė sutartis. Atsiskaitymai vyko išrašant sąskaitas-faktūras. 2009 m. gegužės mėn. D. V. patekus į autoįvykį, jo lagaminas su visais jame buvusiais dokumentais bei generatoriais atsidūrė pas T. S.. D. V. būnant ligoninėje, T. S. iš įmonės sąskaitos pervedė sau į sąskaitą nemažą pinigų sumą. Liudytojui paklausus, kam jis taip pasielgė, kaltinamasis atsakė, jog jam tų pinigų reikėjo. Jokios kalbos apie skolas nebuvo. D. V. nurodė, jog neprisimena, kad būtų kažkam skambinęs ar su kažkuo šnekėjęs iš karto po avarijos. Jo būklė buvo labai sunki. Jis blogai prisimena tą laikotarpį. Prisimena, kad T. S. buvo kelis kartu atvažiavęs pas jį į ligoninę. D. V. reikalavo, kad jis jam grąžintų paimtą lagaminą. Tik atgavus pastarąjį, liudytojas pastebėjo, kad kaltinamasis padarė kelis pinigų pervedimus jam apie tai nieko nežinant, t.y. savavališkai. D. V. patvirtino, kad M. D. kartais naudodavosi sąskaitų generatoriais. Generatorius gulėdavo stalčiuje įmonės ofise. Prireikus atlikti skubų pervedimą, liudytojas  paprašydavo M. D. tai padaryti. Tokiais atvejais jis tiksliai nurodydavo kam ir kokia pinigų suma turi būti pervesta. T. S. taip pat žinojo, kur buvo laikomi generatoriai. Aktyvų generatoriaus slaptažodį žinojo tik D. V.. Kiekvienas atliekamas pavedimas turėjo būti suderintas su juo. Niekas savavališkai atlikti pavedimų negalėjo. Liudytojas patvirtino, jog T. S. anksčiau naudojosi UAB „Vilniaus statybos grupės“ generatoriumi ir darė pavedimus, tačiau, ar jis taip pat naudojosi ir UAB „VSG Invest“ generatoriumi, jis nurodyti negali. T. S. žinojo, kur buvo užrašytas slaptažodis, žinojo koduotę, todėl galėjo daryti pavedimus. D. V. teigimu, jis nieko nėra skolingas kaltinamajam. Už jo suteiktas paslaugas UAB „VSG Invest“ atsiskaitė, išrašydama UAB „Findir Consulting“ atitinkamas sąskaitas-faktūras bei apmokėdama jas. Liudytojas pažymėjo, kad buvo vykdomas projektas su UAB „Teledema“, tačiau kaltinamasis jame iš viso nedalyvavo, tad jokie pinigai jam nepriklauso. 

Liudytojas M. R. teisme parodė, kad jis pažįsta tiek T. S., tiek D. V.. Su pastaruoju jį supažindino kaltinamasis. Pristatė jį kaip savo draugą ir kolegą. Liudytojo žiniomis, jie kartu dirbo. Kiek jam teko lankytis pas juos ofise, jie sėdėdavo viename kabinete. M. R. paaiškino, kad jis dalyvavo keliuose projektuose kartu su T. S. ir D. V.. Vienas projektas buvo susijęs su medžio drožlių pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu, o kitas – su UAB „Teledema“. Dalyvaudamas pastarajame, jis turėjo tik naudotis telekomunikacijų paslaugomis – skambinti, rašyti SMS žinutes. Jo atlyginimo suma turėjo priklausyti nuo išsiųstų žinučių skaičiaus, tačiau su M. R. niekas neatsiskaitė. Liudytojas parodė, kad avarijos metu jis buvo kartu su D. V.. Iš karto po autoįvykio jis paskambino D. K.. Negali tiksliai nurodyti, ar skambino T. S., tačiau prisimena, kad jo avarijos vietoje nebuvo. Grynuosius pinigus, kuriuos jie vežė su savimi, atidavė atvažiavusiam D. K.. Liudytojas patvirtino, kad praėjus  kelioms dienoms po avarijos, T. S. atvežė jam 7 000 Lt. Jokie dokumentai išrašyti nebuvo. M. R. nurodė, jog, jo manymu, atiduodamas jam šiuos pinigus, kaltinamasis norėjo sumokėti už jo dalyvavimą UAB „Teledema“ projekte.

Liudytojas D. K. teisme parodė, kad pažįsta D. V. ir T. S.. Iki avarijos, į kurią pateko D. V., jie buvo neišskiriami draugai, viską darė kartu. Liudytojas dalyvavo kartu su jais keliuose projektuose. Vienas iš jų buvo susijęs su medžio granulėmis, o kitas – su UAB „Teledema“. Abiem  atvejais D. K. patyrė tik dideles išlaidas, jokio pelno jis negavo. Įvykus avarijai, jis atvažiavo į įvykio vietą. Taip pat ten buvo ir T. S.. Pastarasis apieškojo visą teritoriją, tikėdamasis rasti kažkokius dokumentus. D. K. atvykus į avarijos vietą, M. R. jam padavė rudą odinį lagaminą. Liudytojas nežino, kas buvo viduje, kadangi nežiūrėjo. Vėliau minėtą lagaminą jis perdavė T. S.. Atsiskaitydamas už UAB „Teledema“ projektą, T. S. jam sumokėjo apie 1000-2000 Lt. Jokių dokumentų liudytojas nepasirašinėjo.

Liudytoja J. Z. teisme parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį. Jis dirbo kartu su jos vyru D. V.. Juos siejo verslo santykiai. Liudytoja nurodė, kad jai yra žinoma, jog T. S. dalyvavo projekte statant daugiabutį namą Utenoje. Taip pat plėtojo kažkokį projektą Galgiuose. Jos vyrui patekus į avariją, T. S. ir D. V. santykiai pašlijo. Atvažiavęs į įvykio vietą, T. S. pasiėmė jos vyro lagaminą, kuriame buvo dokumentai, telefonai ir pan. J. Z. girdėjo, kaip jos vyras skambino kaltinamajam ir reikalavo grąžinti lagaminą, tačiau T. S. vis delsė tą padaryti. Jiems atgavus lagaminą, paaiškėjo, kad sąskaitoje trūksta apie 50 000 Lt. Be to, T. S. buvo atvažiavęs pas D. V. į ligoninę ir reikalavo perleisti jam bendrovės akcijas.

Liudytojas M. D. teisme paaiškino, kad T. S. pažįsta. Juos siejo darbiniai santykiai. Liudytojas yra UAB „Findir Consulting“ direktorius, anksčiau jie kartu dirbo. Liudytojo vadovaujama įmonė tvarkė UAB „VSG Invest“ buhalterinę apskaitą. Atsakydamas į klausimus, M. D. nurodė, jog pinigus pervedinėdavo jis arba kiti UAB „Findir Consulting“ darbuotojai pagal D. V. nurodymą. Kartais nurodymą duodavo T. S., D. V. tam neprieštaravo. Buvo atvejų ir kai T. S. pats pervesdavo pinigus. Priėjimas prie generatoriaus buvo viešas įmonės darbuotojams, taip pat prie generatoriaus prieidavo T. S. ir pats D. V.. Tuo metu įmonėje dirbo apie 3 darbuotojus. Slaptažodžius dažnai reikėdavo keisti, nes to reikalavo banko sistema. Pakeistas slaptažodis būdavo užrašomas pieštuku ant lapo, esančio prie generatoriaus. Slaptažodžio kodavimo sistema nebuvo naudojama. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar  T. S. buvo įgaliotas daryti pavedimus, tačiau jis tvarkė tiek UAB „VSG Invest“, tiek UAB „Vilniaus statybų grupės“ finansinius reikalus, todėl jam nekilo abejonių, kad jis gali tai daryti. M. D. patvirtino, kad į UAB „Informo“ būdavo pervedami pinigai. Iš pradžių būdavo pervedami pinigai, o po to išrašoma sąskaita-faktūra. UAB „VSG Invest“ pagal sudarytą sutartį UAB „Findir Consulting“ mokėjo už apskaitos paslaugas. UAB „VSG Invest“ nemokėjo UAB „Findir Consulting“ už T. S. atliekamus projektus įmonėje UAB „VSG Invest“.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta T. S.. D. V. jį jam pristatė kaip UAB „VSG Invest“ finansų direktorių. Jie abu buvo atvykę dėl žemės sklypo įsigijimo išperkamosios nuomos būdu. Visą informaciją, susijusią su šiuo projektu, liudytojui pateikinėjo T. S..

Liudytojas V. K. teisme nurodė, kad jis dirba UAB „Gratualas“ direktoriumi. Kreipėsi į UAB „VSG Invest“, kadangi tuo metu buvo nusprendęs parduoti nekilnojamąjį turtą. Ten susipažino su D. V. ir T. S.. Su D. V. jis aptarė tik jam suteikiamų paslaugų apmokėjimo klausimą. Visais kitais klausimais kreipdavosi išskirtinai tik į T. S.. Atskirai pastarajam nieko nemokėjo. Nežino, ar jam buvo sumokėta už jo paslaugas. Negali nurodyti, ar kaltinamasis dirbo UAB „VSG Invest“, tačiau liudytojui besilankant jų ofise, T. S. visuomet ten būdavo.

Tokiu būdu konstatuotina, kad faktiškai visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog T. S. atliko tam tikrus darbus UAB „VSG Invest“. Liudytojo M. D. parodymais nustatyta, kad T. S. ne tik pats darydavo UAB „VSG Invest“ pavedimus, bet duodavo nurodymus dėl tokių pavedimų ir jam (M. D.), tvarkančiam UAB „VSG Invest“ buhalterinę apskaitą. Liudytojai M. R. ir D. K. patvirtino, kad projekte su UAB „Teledema“ dalyvavo ir kaltinamasis T. S.. Kaltinamasis M. R. už darbą šiame projekte davęs apie 7 000 Lt, o D. K. apie 1000-2000 Lt. Šių ir kitų liudytojų parodymai faktiškai patvirtina, jog T. S. buvo susijęs su UAB „VSG Invest“, dalyvavo įgyvendinant projektą su UAB „Teledema“ ir net atlikdavo tam tikras finansines operacijas, panaudodamas D. V. vardu išduotą Elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorių. Tačiau akivaizdu, kad nėra jokių aiškių susitarimų tarp T. S. ir UAB „VSG Invest“ ir jo sprendimas dėl 27 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą buvo aiškiai savavališkas. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas D. V., kuris teigia nedavęs leidimo T. S. persivesti pinigus į savo sąskaitą.

Pateiktais dokumentais: AB „Swedbank“ raštu nustatyta, kad  UAB „VSG Invest“ elektroninių paslaugų sutartį Nr. 971333 sudarė 2007-05-03. Prie minėtos sutarties prijungtas vienas vartotojas – D. V.. 2005-04-05 jam paskirtas generatorius keistas nebuvo (t. 1, b.l. 53). Iš teismui pateiktų SODROS duomenų matyti, kad D. V. nuo 2007-04-20 dirba UAB
„VSG Invest“, o T. S. dirbančiųjų sąraše nėra. Pastarasis nuo 2009-07-01 dirba UAB „Informo“ (t. 1, b.l. 18, 27).

Kaltinamojo aiškinimu, 27 000 Lt į savo sąskaitą jis pervedęs kaip savo uždirbtus pinigus dirbant projekte su UAB „Teledema“. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Teledema“ direktorius A. J. parodė, jog klausimais susijusiais su šiuo projektu jis bendravo daugiausiai su D. V.. Būtent D. V. buvo šio projekto iniciatorius. T. S. jam (A. J.) skambino tik vieną kartą, kai D. V. gulėjo ligoninėje, ragindamas greičiau pervesti pinigus. Liudytojui nežinoma, kiek žmonių dirbo su šiuo projektu ir koks T. S. vaidmuo. Tokiu būdu konstatuotina, jog T. S. vaidmuo dalyvaujant projekte su UAB „Teledema“ nėra aiškus, kaip ir nėra aišku, kokie susitarimai dėl atlygio už darbą buvo tarp T. S. ir UAB „VSG Invest“. Ši aplinkybė teismo vertinama kaip dar viena T. S. savavaldžiavimo išraiška. (Praktiškai jis vienas nusprendė, jog 27 000 Lt suma, pervesta iš UAB „Teledema“, priklauso jam).

Iš banko Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateikto UAB „Informo“ bei banko AB „Swedbank“ pateiktų UAB „VSG Invest“ ir T. S. sąskaitų išrašų matyti, kad 2009-05-26 į UAB „Informo“ sąskaitą buvo atliktas 18 719 Lt pervedimas, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolinamos lėšos“. 2009-06-10 į T. S. sąskaitą buvo atliktas 27 000 Lt pervedimas, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolintų lėšų grąžinimas“ (t. 1, b.l. 54-55, 61-62, 68-80). Kaip jau buvo minėta, 27 000 Lt pavedimą į savo sąskaitą darė pats T. S., todėl jo nurodymas mokėjimo pavedime „skolintų lėšų grąžinimas“ vėlgi parodo, jog UAB „VSG Invest“ atžvilgiu jis elgėsi savavališkai, nes byloje nėra jokių duomenų apie šios bendrovės skolą T. S.. Dar daugiau, liudytojas, šios bendrovės direktorius D. V., nurodė, jog bendrovė T. S. nebuvo skolinga, tad pervesdamas pinigus į savo sąskaitą T. S. elgėsi savavališkai.

VšĮ VGUL 1-o reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad D. V. buvo pristatytas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę 2009-05-22 po patirtos sunkios traumos. 1-ame reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje jis buvo gydomas nuo 2009-05-22 iki 2009-06-01 ir II ortopedijos-traumatologijos skyriuje nuo 2009-06-01 iki 2009-07-03. Gydymo pradžioje paciento būklė buvo labai sunki, po intensyviosios terapijos pagerėjo. (t. 1, b.l. 44)

Šie duomenys liudija, jog pinigų pervedimo į sąskaitą metu UAB „VSG Invest“ direktoriaus D. V. būklė buvo sunki, tad teismas atmeta kaltinamojo T. S. aiškinimą, neva pinigų pervedimas buvo daromas su D. V. žinia. Priešingai, teismas daro išvadą, kad T. S. pasinaudojo esama situacija, kad direktorius D. V. sunkiai serga, kontrolės stoka ir 27 000 Lt į savo sąskaitą pervedė savavališkai.

Kaip jau buvo minėta, ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad T. S. buvo susijęs su UAB „VSG Invest“, atliko tam tikrą darbą, dalyvavo ir įgyvendinant projektą, susijusi su UAB „Teledema“, todėl pinigų pervedimas iš šios bendrovės į savo asmeninę sąskaitą, negali būti laikomas turtiniu nusikaltimu, kvalifikuojant jo veiką kaip sukčiavimą. Akivaizdu, kad T. S. nesilaikė nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo teisę, kurią ginčija UAB „VSG Invest“, pervedė į savo sąskaitą 27 000 Lt, tuo padarydamas UAB „VSG Invest“ teisėtiems interesams didelę žalą. T. S. veika dėl 27 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą teismo kvalifikuojama kaip nusikaltimas valdymo tvarkai – savavaldžiavimas pagal BK 294 str. 1 d., perkvalifikavus jo veiką iš BK 182 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėmė ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis, t.y. tuo, jog jis 2009-05-22 iš UAB „VSG Invest“ direktoriaus D. V. įgijo UAB „VSG Invest“, į.k. 300664189, priklausančius elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorius bei, neturėdamas teisėto elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenų valdytojo UAB „VSG Invest“ leidimo, turimo elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenų pagalba 2009-05-26 16 val. 40 min. tyčia neteisėtai prisijungė prie UAB „VSG Invest“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, ir iš šios sąskaitos į UAB „Informo“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, būdamas vieninteliu šios bendrovės akcininku ir vadovu, mokėjimo pavedimu Nr. 193 pervedė 18 719 Lt.

Be to, tuo, jog tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-06-10 13 val. 52 min. jis tyčia neteisėtai prisijungė prie UAB „VSG Invest“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, ir iš šios sąskaitos į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 27 000 Lt.

Taip pat T. S. kaltinamas tuo, jog apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą, t.y. jis, neteisėtai panaudodamas UAB „VSG Invest“ priklausančius elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenis, 2009-05-22 įgytus iš UAB „VSG Invest“ direktoriaus D. V., neturėdamas teisėto elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenų valdytojo UAB „VSG Invest“ leidimo, 2009-05-26 16 val. 40 min. neteisėtai prisijungė prie UAB „VSG Invest“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, ir tokiu būdu melagingai veikdamas UAB „VSG Invest“ vardu, nors šioje bendrovėje niekada nedirbo, save identifikuodamas teisėtu sąskaitos valdytoju UAB „VSG Invest“ direktoriumi D. V., suklaidinęs banko elektroninę sistemą, iš šios sąskaitos į UAB „Informo“, į.k. 300819611, vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, būdamas vieninteliu šios bendrovės akcininku ir vadovu, mokėjimo pavedimu Nr. 193 be UAB „VSG Invest“ žinios pervedė 18 719 Lt, mokėjimo paskirtyje melagingai nurodydamas, kad tai yra neva skolinamos lėšos. Be to, tuo, jog 2009-06-10 13 val. 52 min. neteisėtai prisijungė prie UAB „VSG Invest“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, ir tokiu būdu melagingai veikdamas UAB „VSG Invest“ vardu, nors šioje bendrovėje niekada nedirbo, save identifikuodamas teisėtu sąskaitos valdytoju UAB „VSG Invest“ direktoriumi D. V., suklaidinęs banko elektroninę sistemą, iš šios sąskaitos į savo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) be UAB „VSG Invest“ žinios pervedė 27 000 Lt, mokėjimo pavedime melagingai nurodydamas, kad tai yra neva skolintų lėšų grąžinimas. Tokiu būdu T. S. kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs svetimą bendrovei UAB „VSG Invest“ priklausantį bendros 45 719 Lt vertės turtą.

Ši T. S. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 198 str. 1 d. bei 182 str. 2 d.

Dėl 27 000 Lt pervedimo į savo (T. S.) sąskaitą teismas jau pasisakė, perkvalifikuodamas jo veiką iš sukčiavimo į savavaldžiavimą.

Kaltinamasis T. S., nepripažindamas savo kaltės dėl sukčiavimo apskritai, kategoriškai neigia pervedęs 18 719 Lt sumą. Ikiteisminio tyrimo organai bandė išsiaiškinti, kas galėjo pervesti šią pinigų sumą, nustatinėdami IP adresus bei galimus jų naudotojus, tačiau tokie duomenys nėra išlikę ir teismui nepateikti (t. 1, b.l. 92, 97), t.y. objektyviais duomenimis pagrįsti kas padarė šį konkretų pavedimą nėra galimybės. Daugiau jokių duomenų apart to, jog pinigai pateko į bendrovės, susijusios su kaltinamuoju T. S., sąskaitą, nėra, tad T. S. kaltė, pervedus 18 719 Lt į UAB „Informo“ sąskaitą, faktiškai yra preziumuojama. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, tad nesurinkus pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog ir 18 719 Lt pavedimą padarė T. S., jis negali būti kaltinamas šios nusikalstamos veikos padarymu. Abejones (kurios aiškinamos kaltinamojo naudai), jog pinigus galėjo pervesti ir kitas asmuo, netiesiogiai patvirtina ir pats UAB „VSG Invest“ direktorius D. V., kuris pateikdamas prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2010-02-10 nurodė tik tą aplinkybę, jog T. S. į savo sąskaitą neteisėtai, nes UAB „VSG Invest“ nebuvo jam skolinga ir neturėjo jokių skolinių prievolių, pervedė 27 000 Lt. Šiame prašyme apie 18719 Lt sumą net neužsimenama, nors šis pavedimas buvo padarytas anksčiau nei pavedimas dėl 27 000 Lt

Pažymėtina ir tai, kad dėl šios pinigų sumos yra įsiteisėjusi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2587-599/2010, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje UAB „Informo“, atstovaujama T. S., pripažino 18 719 Lt skolą UAB „VSG Invest“ (t. 2, b.l. 166-168). Ši aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad  šios sumos pinigų pervedimas įvyko be T. S. žinios. Pastarasis pripažino, kad UAB „Informo“ praturtėjo be teisėto pagrindo, tad sutiko su taikos sutarties sąlygomis.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog T. S. pervedė iš UAB „VSG Invest“ sąskaitos 18 719 Lt, t.y. neįrodyta, jog T. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl jis išteisintinas. Turtinis ginčas išspręstas civilinio proceso tvarka.

Kaip jau buvo minėta, T. S. kaltinamas ir pagal BK 198 str. 1 d. Pažymėtina, kad šiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra elektroniniai duomenys. Elektroniniai duomenys – tai duomenys, kurie tvarkomi informacinių technologijų priemonėmis. Elektroniniai duomenys turi būti sukurti elektronine forma arba perkelti į tokią formą. Elektroniniai duomenys apima ir kompiuterines programas ar programinę įrangą. Šioje byloje T. S. pagal BK 198 str. kaltinamas dėl to, kad, gavęs elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorių, neteisėtai perėmė ir panaudojo šio generatoriaus duomenis, neteisėtai prisijungdamas prie UAB „VSG Invest“ banko sąskaitos bei atlikdamas mokėjimo pavedimus. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad nusikalstamos veikos objektas buvo ne patys sąskaitos generatoriaus duomenys, bet finansų sistema, nes būtent Elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus pagalba buvo atliktos tam tikros finansinės operacijos. Elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorius yra įtaisas, kuris sukuria tam tikrą slaptažodžių sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybę, t.y. šiuo atveju Elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorius turi būti prilyginamas elektroninei mokėjimo priemonei, nes jo pagalba galima inicijuoti finansines operacijas, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.

Tokiu būdu konstatuotina, kad T. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 198 str. 1 d. požymių, todėl jis išteisintinas. Nesant paties šios nusikalstamos veikos dalyko teismas nevertina kitų aplinkybių, susijusių su sąskaitų generatoriaus įgijimu bei jo panaudojimu.

Prokuroras šioje byloje nepateikė rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, todėl teismas šiuo atveju yra saistomas  būtinybės neperžengti nagrinėjimo teisme ribos.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „VSG Invest“ pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš T. S. 45 719 Lt turtinės žalos bei 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Civilinis ieškovas nurodė, jog turtinę žalą sudaro piniginės lėšos (18 719 Lt bei 27 000 Lt), kurios buvo pervestos iš bendrovės sąskaitos. Neturtinė žala buvusi padaryta sumenkinant juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, todėl ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje neturėtų būti tenkinamas.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Teismas nustatė, jog neįrodyta, kad T. S. pervedė iš UAB „VSG Invest“ sąskaitos 18 719 Lt, t.y. neįrodyta, jog T. S. padarė kokią nors nusikalstamą veiką, susijusią su šiomis piniginėmis lėšomis, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti patenkintas. Dar daugiau nustatyta, kad dėl šios pinigų sumos jau yra priimtas teismo sprendimas ir turtinis ginčas dėl šios sumos išspręstas civilinio proceso tvarka. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pervesdamas į savo sąskaitą  27 000 Lt, T. S. elgėsi savavališkai, padarydamas UAB „VSG Invest“ teisėtiems interesams didelę žalą. Žala padaryta kaltinamojo veiksmais, kurie teismo pripažįstami nusikalstamais ir kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš T. S. 27 000 Lt UAB „VSG Invest“ naudai. Šioje byloje pareikštas UAB „VSG Invest“ ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Civilinis ieškovas nurodė, jog dėl šios nusikalstamos veikos pablogėjo juridinio asmens dalykinė reputacija, sumažėjo bendrovės prestižas, kas įtakojo sėkmingos įmonės veiklos sutrikdymą ir pablogėjimą. Teismas konstatuoja, jog teiginiai apie juridinio asmens dalykinės reputacijos pablogėjimą, susiejant tai su T. S. padaryta nusikalstama veika, yra deklaratyvūs. Civilinio ieškovo atstovas nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog T. S. ir UAB „VSG Invest“ siejo tam tikri santykiai, T. S. anksčiau net pats darydavo pavedimus ar duodavo nurodymus dėl tam tikrų finansinių pavedimų atlikimo. Šiuo atveju T. S. kaltinamas savavaldžiavimu, pervedant 27 000 Lt sumą į savo sąskaitą, t.y. vienkartiniu nusikalstamu veiksmu, padariusiu bendrovei turtinę žalą. Toks vienkartinis veiksmas neleidžia teismui padaryti išvados, kad jį atlikus pablogėjo UAB „VSG Invest“ dalykinė reputacija.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). T. S. nėra teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. S. į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė.

Parenkant kaltinamajam bausmės rūšį teismas atkreipia dėmesį į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę.  Pažymėtina, kad kaltinamasis dirba, teisiamas pirmą kartą, tad jam skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda. Baudos dydis, nenustačius nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, parinktinas arčiau sankcijoje numatyto baudos vidurkio, akcentuojant, jog baudos dydis turi pasitarnauti teisingumo principo įgyvendinimui.

2010-12-10 Vilniaus m. prokuratūros prokuroro nutarimu šioje byloje, siekiant užtikrinti materialinės žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos T. S. nuosavybės teisės į: 1) bendroje nuosavybėje su A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šioje byloje tenkinant civilinį ieškinį pripažintina, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas taps nebereikalingu T. S. atlyginus civiliniu ieškiniu priteistą materialinę žalą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 296 str., 297 str., 301 str., 303 str., 303 str.5 d. 1 ir 2 p., 308 str., teismas,

  n u s p r e n d ė :

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 1 d. (dėl 27 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą, perkvalifikavus jo veika iš BK 182 str. 2 d.) ir nubausti  jį 45 MGL, t.y. 5 850 Lt bauda.

T. S. pagal BK 182 str. 2 d. (dėl 18 719 Lt įgijimo apgaule) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

T. S. pagal BK 198 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš T. S. UAB „VSG Invest“ naudai 27 000 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai) padarytai turtinei žalai atlyginti.

T. S. atlyginus padarytą žalą, panaikinti 2010-12-10 Vilniaus m. prokuratūros prokuroro nutarimu šioje byloje taikytą laikiną jo nuosavybės teisės ribojimą į: 1) bendroje nuosavybėje su A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Algimantas Valantinas