Baudžiamoji byla Nr. 1-140-674/2020

 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30396-2019-6)

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.6.3; 1.2.25.4.2.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U

2020 m. kovo 2 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,

kaltinamajam R. L., jo gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,

nukentėjusiesiems M. P. ir L. P., jų atstovui advokatui G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje  

            R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, dirbantis – vykdo individualią veiklą (R. L. ind. veikla), taksi paslaugos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas

 n u s t a t ė :

R. L. 2019 m. liepos 18 d., apie 12.50 val., ties (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį OPEL ZAFIRA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus, - tai yra, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, - ir dėl to atsitrenkė į šalikelėje stovinčio automobilio SUBARU FORESTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabą valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sužalojo tarp automobilio ir priekabos stovėjusią automobilio SUBARU FORESTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją L. P., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. P. padaryti sužalojimai - atviras dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas su muštine žaizda, dešinės čiurnos šoninio kulkšnelio lūžimas, šeivikaulio kūno lūžimas, dešinio kelio šalutinio raiščio plyšimas ir dėl atviro dešinio blauzdikaulio kūno lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais jis kaltinamas dėl neatsargumo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis R. L. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-07-18, apie 12.50 val. važiavo į savo namus esančius (duomenys neskelbtini), nes buvo pamiršęs namuose savo MRT, o kaip taxi paslaugas teikiantis asmuo, negali be telefono priimti užsakymų. Iki namų buvo likę gal koks 100 metrų. Kas atsitiko, kad jis kliudė šalikelėje, Raseinių m. Stonų gatvėje, ties 44 namu stovėjusią automobilinę priekabą, kuri buvo prikabinta prie automobilio Subaru Forester, negali paaiškinti. Jie stovėjo šalikelėje, buvo labai nedaug išsikišusi į gatvę, tačiau jam važiuoti netrukdė. Gali būti, kad jį apakino saulė, kitos paaiškinamos priežasties nežino. Važiavo vienas, telefonu nekalbėjo, nes jo neturėjo. Važiavo apie 40 val./km. greičiu, nes iš karto po įvykio sustojo. Pamatė tik, kad dešinėje blykstelėjo kažkokia geltona šviesa ir suprato, kad ten yra kliūtis. Bandė išvengti susidūrimo, suko į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Pamatė, kad jis kliudė automobilinę priekabą. Susidūrimo metu pamatė, kad atsikabino galinis priekabėlės dangtis ir jis nukrito. Tik sustojus pamatė, kad tarp automobilio ir priekabos yra moteris. Ji sėdėjo ant priekabos krašto ir buvo susiėmusi už dešinės kojos. Jis iš karto pribėgo prie jos, nes norėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Moteris sakė, kad jai labai skauda koją. Kadangi jis neturėjo MRT, automobilyje buvusi mergaitė paskambino į BPC ir iškvietė GMP. Jis tuo metu priėjęs prie sužalotos moters laikė pakeltą jos koją, kad mažiau skaudėtų. Negali pasakyti po kiek laiko atvažiavo GMP, tačiau kaip ji atvyko, išvežė tą moterį į ligoninę. Kaip paleido jos koją, pamatė, kad jo rankos kruvinos, tada suprato, kad gali būti atvira žaizda. Po to sužinojo, kad ta moteris yra gydoma Kauno klinikose, buvo ten nuvykęs, su ja kalbėjosi, atsiprašė, davė 500 eurų. Prieš teismo posėdį sumokėjo  5600 eurų. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Džiaugiasi, kad važiavo nedideliu greičiu.

R. L. kaltė įrodyta paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kita byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2019-07-18 apie 12.00 val. vyro M. P. vardu registruotu automobiliu "Subaru Forester", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš savo uošvių P., gyv. (duomenys neskelbtini), į namus. Važiavo su savo vaikais: M. P., 10 m., B. P., 7 m. ir F. P., 3 m. Prie automobilio buvo prikabinta priekaba, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jai reikėjo iš bagažinės pasiimti asmeninius daiktus, dar neišvažiavus iš Raseinių miesto, sustojo šalikelėje, įjungė avarinį automobilio signalą. Per veidrodėlį pastebėjo atvažiuojanti mikroautobusiuką, palaukusi kol jis pravažiuos ir įsitikinusi, kad kliūčių nėra, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie savo automobilio bagažinės. Pasiėmė iš jos reikiamus daiktus bei uždarė bagažinę. Tuo metu pajuto iš nugaros stiprų smūgį į kojas. Priekabos, kuri buvo prikabinta prie jos automobilio, galinis dangtis nulėkė ant važiuojamosios dalies. Tuo pat metu pajuto, kad užtirpo dešinė koja. Atsisukusi pamatė šviesios spalvos automobilį (markės ir modelio tuo metu neįsidėmėjo, nematė ir automobilio valstybinių numerių). Tik tada suvokė, kad tas automobilis į ją trenkėsi. Už į ją atsitrenkusio automobilio vairo sėdėjo vyras, kuris atrodė pasimetęs. Tada jau pajuto didelį skausmą kojoje, pastebėjo, kad kojoje yra didžiulis gumbas. L. jai padėjo kol atvažiavo greitoji, ką prašė tą jis ir darė. Buvo atvažiavęs į ligoninę, skambino po įvykio. Padaryta žala atlyginta, po įvykio dar nedirba, nusitempė darbas atlyginimo negauna. Per atstovus suskaičiavo ir žala atlyginta proto ribose. Iš draudimo gavo 5000 eurų moralinės žalos ir už mašinos remontą 770 eurų. Kaltinamasis atlygino 5600 eurus žalos. Atsiprašė. Neprieštarauja dėl bylos nutraukimo. Reabilitacijoje jau buvo ir dar reikės vykti.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2019-07-18 auto įvykio metu buvo sužalota jo žmona L. P.. Automobilis SUBARU FORESTER yra registruotas jo vardu, o priekaba, kuri prie jo buvo prikabinta autoįvykio metu yra registruota jo žmonos vardu. Įvykio metu buvo sužalota jo žmona ir apgadintas automobilis ir priekaba. Jis pats įvykyje nedalyvavo, todėl nieko negali apie jį nurodyti. Mašina sutvarkyta, žala atlyginta. Neturiu jokių pretenzijų L.. Sutinka, kad byla būtų nutraukta. Prašo grąžinti dokumentus

Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo Šiaulių AVPK Raseinių r. PK VS tyrėju. 2019-07-18 apie 12.50 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė 2 lengvieji a/m: Opel Zafira ir Subaru Forester su priekaba, yra viena nukentėjusi, kuriai prispausta koja. Automobilyje yra trys vaikai. Apie įvykį į pagalbos centrą pranešė pati nukentėjusi. Nuvyko į įvykio vietą kartu su tyrėja M. R. rado susidūrusius du automobilius. Ant važiuojamosios kelio dalies stovėjo lengvasis automobilis OPEL ZAFIRA, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. L., o šalikelėje stovėjo lengvasis automobilis SUBARU FORESTER, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. P.. Abu vairuotojai buvo patikrinti alkotesteriu, buvo blaivūs. Automobilis OPEL ZAFIRA buvo atsitrenkęs į prie automobilio Subaru Forester, prikabintą priekabą. Kaip jie atvyko, jau buvo atvykusi GMP ir tvarstė nukentėjusiajai L. P. koją. Buvo matyti, kad yra atvira žaizda ant kojos, nes matėsi kraujas. Dėl padaryto sužalojimo ir patirto įvykio metu šoko, L. P. tuo metu jiems nieko apie įvykį paaiškinti negalėjo. Ji iškvietė opergrupę ir kaip atvyko pareigūnai iš įvykio vietos išvyko, todėl apie šį įvykį nieko paaiškinti negali.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2248/2019(02), kurioje nurodoma, kad L. P. konstatuota atviras dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas žaizda, dešinės čiurnos šoninio kulkšnelio lūžimas, šeivikaulio kūno lūžimas, dešinio kelio šalutinio raiščio plyšimas. Atviras dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktas) (I tomas b. l. 118-120).

2019-07-18 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Raseiniuose, Stonų g., ties namu Nr. 44, bei automobilių Subaru Firester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra po eismo įvykio (I tomas b. l. 16-37).

2019-07-18 Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos M. R. tarnybiniu pranešimu apie aplinkybes, kurios buvo nustatytos po eismo įvykio atvykus į eismo įvykio vietą, taip pat prie šio tarnybinio pranešimo pridėta eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (I tomas b. l. 48-51).

2019-07-18 transporto priemonės (automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), aprašu bei 2019-08-18 jo apžiūros protokolu (I tomas b. l. 52, 58-71).

2019-07-18 transporto priemonės (automobilio Subaru Firester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aprašu bei 2019-08-18 jo apžiūros protokolu (I tomas b. l. 72, 80-87).

Teismas pažymi, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 3 dalį traukiamas tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (BK 14 straipsnis). Tiek esant nusikalstamam pasitikėjimui, tiek nusikalstamam nerūpestingumui, būtina nustatyti, kad asmuo galėjo ir privalėjo numatyti galimus jo veiksmų padarinius. Jei vairuotojas neturi ar negali numatyti galimų jo veikos padarinių ar jų išvengti, laikoma, kad jis veikė be kaltės. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis požymis, nulemiantis nusikalstamo nerūpestingumo, kaip neatsargios kaltės rūšies, buvimą, yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turėjo ir galėjo numatyti, kad jo daromi KET pažeidimai gali sukelti padarinius, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, ir ar ėmėsi veiksmų jų išvengti. Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga išplaukia iš įstatymo, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo ir pan. Asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taip pat privalo žinoti, kad jų nesilaikymas gali sukelti neigiamus padarinius kitiems. Taigi šiuo atveju vairuotojas privalėjo numatyti, kad dėl KET pažeidimų gali kilti neigiamų padarinių.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y., kaltininko veikos požymių detalizavimas atskleidžiamas ne baudžiamajame įstatyme, o, šiuo atveju, poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus sužalojimą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

        Kaltinamojo R. L. veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kvalifikuota teisingai, nes jis vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to atsitrenkė į šalikelėje stovinčio automobilio priekabą ir sužalojo tarp automobilio ir priekabos stovėjusią automobilio vairuotoją, nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

        Kaltinamasis R. L. neatsargia kaltės forma padarė vieną nusikalstamą veiką (sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą), administracine tvarka baustas vieną kartą – 2018 m. balandžio 3 d., variuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 16 km/h, tačiau nuobauda nebegalioja (I tomas, b. l. 175). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. L. susitaikė su nukentėjusiąja L. P., atlygino 5000  Eur neturtinę žalą, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi, sutinka, kad R. L. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius (II tomas, b. l. 98-99). Šalys prašo baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad R. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir R. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Nustatyta, kad R. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį, kurio metu L. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo R. L. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiajai atlygino žalą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. L. yra neteistas, vairuotojo pažymėjimas išduotas 2011 m. sausio 10 d., per šį laikotarpį iš baustumo pažymos matyti, kad buvo baustas už KET pažeidimą 1 kartą, t.y. 2018 m. balandžio 3 d. 6 Eur bauda už leistino greičio viršijimą 16 km/h. Be to, kaltinamasis R. L. turi sveikatos problemų, jam operuota nugara, jis negali dirbti sunkaus darbo, nuo 2013 m. gegužės 15 d. vykdo individualią veiklą, teikia taksi paslaugas, todėl jam būtina teisė vairuoti transporto priemonę, be to, kaltinamasis R. L. teikia išlaikymą nepilnametei dukrai L. D., gim. 2012 m. lapkričio 9 d., kuris priteistas 2014 m. rugsėjo 17 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu (I tomas, b. l. 33, 34). Be to siekdamas atlyginti nukentėjusiajai žalą yra pasiskolinęs pinigų 5 000 Eur (II tomas, b. l. 100, 101)

Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai ( 2011 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-147/2011).

Proceso išlaidomis pripažintinos Šiaulių apskrities VPK patirtos išlaidos už automobilio Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo paslaugas – 108,12 Eur ir už automobilio Opel Zafira, avlst. Nr. (duomenys neskelbtini)  pervežimo ir saugojimo paslaugas – 113,14 Eur (iš viso 221,26 Eur) (I tomas, b. l. 100-105)

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidomis, be kita ko, laikomos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 5-6 p.).   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje padarymo, kaltinamajam ir nukentėjusiajai L. P. susitaikius ir baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. L., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB Tomadas aikštelėje, ir priekabos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekabos techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), laikomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. P..

Priteisti Iš R. L. 221,26 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 26 ct) proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Išaiškinti R. L., kad priteistą sumą jis turi sumokėti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 9142.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                        Aurelija Petkevičienė