Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-862-195/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04644-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 45., 45.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo D. D., už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta 100 Lt (vieno šimto) litų dydžio bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubausta 3000 (trijų tūkstančių) Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, paskiriant subendrintą nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
n u s t a t ė :
D. D. nubausta už tai, kad ji 2013 m. kovo 18 d. apie 14 val. 30 min. Vilniuje, Goštauto g. – A. T. neasfaltuotoje aikštelėje, vairuodama automobilį Jeep Cherokee valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę pusę, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Honda valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Šiais veiksmais D. D. pažeidė KET 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu D. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo
2013 m. birželio 7 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. numatyto pažeidimo padarymo jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliantė savo skunde neneigia apgadinusi automobilių stovėjimo aikštelėje šalia stovėjusį automobilį, tačiau nurodo, kad įvykio metu ji nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, negirdėjo jokio susidūrimo garso, todėl iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo.
D. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino meteorologinių sąlygų įvykio metu ir įvykio vietoje, todėl ji pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos pažymą, kurioje nurodyta, jog 2013 m. kovo 18 d. 14 val. oro temperatūra buvo minus 1,1 laipsnio Celcijaus, 15 val. 2,2 laipsnio Celcijaus. Savo skunde nubaustoji pažymi, kad šie duomenys patvirtina, jog duobėta aikštelė buvo padengta ledu ir sniegu, todėl važiuojant galingu ir sunkiu visureigio klasės automobiliu, tokios aikštelės nelygiu paviršiumi sukeliamas didelis pašalinis triukšmas, be to šalto dyzelinio variklio garsas galėjo sutrukdyti D. D. išgirsti kaip visureigiu buvo užkliudytas kito automobilio plastikinis bamperis ir valstybinio numerio rėmelis.
Nubaustosios teigimu, liudytojas R. P., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir duodamas parodymus iš esmės buvo suinteresuotas bylos baigtimi, be to vertindamas galimybę pajusti ar nepajusti tokio automobilių kontakto, vadovavosi savo samprotavimais ir savo nuomone, o ne D. D. veiksmais įvykio metu ir iš karto po įvykio.
Apeliantės manymu, liudytojas G. B. tik padarė prielaidą, kad automobilių susidūrimo metu jis gal būt buvo 50 metrų atstumu nuo įvykio vietos.
D. D. savo apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus nekvietė policijos nors nebuvo susitarta dėl įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Apeliantės teigimu, apylinkės teismas visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, jog D. D. išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės nepajuto ir negirdėjo jokių pašalinių garsų, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį, todėl nebuvo išlipusi iš automobilio, šį faktą patvirtino ir liudytojas G. B. duodamas parodymus apylinkės teisme.
Nubaustoji atkreipia teismo dėmesį, kad abiejų automobilių apgadinimai yra minimalūs, įbrėžtas Hondos automobilio priekinis bamperis, sulaužytas valstybinio numerio rėmelis, Jeep Cherokee įbrėžta galinio sparno plastikinė apdaila. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai atmetė, jos parodymus, jog įvykusio susidūrimo ji tiesiog nepajuto. Apeliantė kategoriškai neigia, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia.
Savo apeliaciniame skunde nubaustoji apgailestauja dėl eismo įvykio ir padaryto žalos Hondos automobilio savininkui, nurodo, kad yra drausminga vairuotoja per šešis vairavimo metus administracine tvarka bausta tik vieną kartą, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo laikyti, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaikant jai papildomos nuobaudos.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantė ginčija padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Atsižvelgus į ATPK 257 str. nuostatas ir patikrinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino D. D. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Tai, kad D. D. padarė jai inkriminuotą pažeidimą patvirtina byloje surinkti ir apylinkės teismo nutarime aptarti įrodymai:
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Valdybos Kelių
patrulių rinktinės vyr. patrulio M. K. 2013 m. kovo 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Jeep Cherokee, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Honda valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l.5);
2) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Valdybos Kelių
patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio R. P. bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis liudytojo parodymais. Buvo sustatyti automobiliai ir palyginti jų apgadinimai. Liudytojas parodė, kad apgadinimas prasideda nuo priekinių durelių ir eina braukimas iki galinio bamperio. Policijos pareigūnas nurodė, kad apgadinimas yra per visą šoną, o tokio kontakto nepajausti negalima (b.l.38-40);
- 2013 m. kovo 19 d. liudytojo P. R. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo metu
duoti parodymai, kad jis 2013 m. kovo 18 d. atvykęs į darbą anksti ryte pastatė savo automobilį aikštelėje prie Seimo. Parodė, jog priėjęs prie automobilio apie 16:20 val. pamatė, kad valstybinis mašinos numeris su visu rėmu guli ant žemės. Apgadintas bamperis ir už stiklo užkišti rašteliai. Vienas raštelis buvo šaukimas atvykti kitą dieną į policiją, o kitame raštelyje buvo parašyta, kad jo mašiną apgadino tokia tai mašina ir jos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo automobiliui padaryti šie apgadinimai: nuo priekinio bamperio nubraukti dažai, valstybinis numeris su dideliu rėmu nukritęs, įtrūkęs suchromuotas apvadas aplink bamperį. Taip pat pažymėjo, kad automobilio sugadinimai matosi iš karto, liudytojo nuomone padaryta žala apie 1000 Lt (b.l.38);
4) 2013 m. balandžio 2 d. liudytojo G. B. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis matė kaip automobilis Jeep Cherokee išsukinėja iš aikštelės. Nurodė, jog automobiliui sukant į dešinę iš stovėjimo pozicijos, išgirdo garsą metalo į metalą, mechaninis garsas stiprus. Iš karto suprato, kad turbūt apgadintas kitas automobilis. Priėjo pažiūrėti ir pamatė, kad nukritę Honda Accord automobilio numeriai, apgadintas bamperis. Liudytojas parodė, kad automobilį vairavo moteris su juodais akiniais. Pažymėjo, kad sunku apibūdinti moters veiksmus, jam atrodė, kad ji šiek tiek susijaudinusi dėl to, kad tiesiog sudėtinga iš tos aikštelės išvažiuoti. G. B. nurodė, kad moteris neišlipo iš automobilio, neapžiūrėjo, gal tik akimirką stabtelėjo. Jis buvo apie 50 metrų atstumu nuo aikštelės (b.l.38-40);
5) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus duomenų apie registruotus įvykius pažyma, kurioje užfiksuots, kad 2013 m. kovo 18 d. 14 val. 31 min. gautas pranešimas, kad neasfaltuotoje aikštelėje iš Goštauto pusės automobilis Jeep Cherokee valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Honda valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Jeep Cherokee vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino (b.l.8);
6) fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilio Honda bei automobilio Jeep Cherokee apgadinimai (b. l. 16, 17);
7) 2013 m. kovo 18 d. sudaryta eismo įvykio schema, kurioje nurodyta kur stovėjo
automobilis Honda bei nurodyta, kad šiam automobiliu apgadintas priekinis bamperis (b.l.6-7).
Priešingai nei teigiama D. D. apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustoji, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodama automobilį Jeep Cherokee valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Honda valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai žinodama tai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo apklaustas liudytojas G. B. betarpiškai matęs įvykį ir patvirtinęs nubaustosios tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos. Ankščiau paminėtas liudytojas nurodė, kad automobiliui sukant į dešinę iš stovėjimo pozicijos, išgirdo garsą metalo į metalą, mechaninis garsas buvo stiprus, jis iš karto suprato, jog apgadintas kitas automobilis. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina nustatyti automobilių apgadinimai. Nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas G. B. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti D. D., jo parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Tas faktas, kad liudytojas buvo ne prie pat įvykyje dalyvavusiu automobilių, nepaneigia liudytojo parodymų ir neduoda pagrindo jais abejoti, tuo labiau, kad juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nors kaip teigia D. D. ji nejuto automobilių kontakto, tačiau ji transporto priemonę žymiai apgadino (apgadintas priekinis bamperis, palikti įbrėžimai per automobilio šoną,nulaužtas valstybinis numeris), iš šių apgadinimų galima daryti išvadą, kad ji turėjo pastebėti ir pastebėjo automobilių kontaktą, t.y. nubaustoji suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau sąmoningai į tai nekreipė dėmesio ir eismo įvykio vietoje nepasiliko. Tai patvirtina ir liudytojo G. B. duoti parodymai, kad įvykio metu moteris buvo susijaudinusi, akimirką stabtelėjo.
Nors apeliantė savo skunde nurodo, kad automobilių kontakto nepajuto, todėl nebuvo išlipusi iš automobilio, tačiau įvertinus automobilių apgadinimus (nulaužtas automobilio valstybinis numeris, ant priekinio bamperio matomos braukimo žymės) ši nubaustosios versija vertintina kritiškai kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tai jog nubaustoji neišlipo iš automobilio apžiūrėti padarytų apgadinimų, neįrodo skunde nurodytos aplinkybės, jog ji automobilių kontakto nepajuto.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad apeliantės aiškinimas, jog ji nepadarė ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo G. B. duotų parodymų bei policijos pareigūnų M. K. tarnybiniame pranešime bei R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų teisingumu, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, atitinka pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes.
Apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, jog liudytojas R. P., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir duodamas parodymus iš esmės buvo suinteresuotas bylos baigtimi, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų patvirtinančių šį apeliantės teiginį.
Nors nubaustoji pažymi, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo padengta ledu ir sniegu, todėl važiuojant galingu ir sunkiu visureigio klasės automobiliu, tokios aikštelės nelygiu paviršiumi sukeliamas didelis pašalinis triukšmas, be to šalto dyzelinio variklio garsas galėjo sutrukdyti jai išgirsti kaip visureigiu buvo užkliudytas kito automobilio plastikinis bamperis ir jo valstybinis numeris, tačiau kaip jau minėta ankščiau, nustatyti automobilio Honda apgadinimai sudaro pagrindą atmesti šiuos nubaustosios parodymus. Atsižvelgiant į nuststytus apgadinimus bei įvykio situaciją (vienas automobilis judėjo negreitai, kitas stovėjo, nenustata, kad išgirsti automobilių kontaktą bei jį pajusti galėjo trukdyti pašaliniai garsai ar kiti trukdžiai ir kt.) pažeidėja negalėjo nepastebėti, jog įvyko eismo įvykis, nors ir vairavo visureigį.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad liudytojas G. B. tik padarė prielaidą, jog automobilių susidūrimo metu jis buvo apie 50 metrų atstumu nuo įvykio, įvertinus liudytojo kaip sveiko asmens gyvenimišką patirtį nėra pagrindo abejoti jo gebėjimu apytiksliai nustatyti atstumus.
Tokiu būdu įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog D. D. vairuodama automobilį Jeep Cherokee kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad D. D. iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nubaudė pažeidėją pagal ATPK 130 str. 1 d.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, iš esmės jame keliamas tik kaltės klausimas, nenurodant jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galimybė taikyti išimtis ir skirti įstatyme nenumatutas nuobaudas. Tokių aplinkybių byloje nėra.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas nubaustosios atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog pažeidėjai skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Pagrindų tenkinti nubaustosios D. D. apeliacinio skundo nenustatyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
D. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Šumskas
Nuorašas tikras: Artūras Šumskas
Teisėjas