Administracinė byla Nr. I-356-609/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00007-2013-8

   Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir

n u s t a t ė  :

pareiškėjas J.S. skundu prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir Klaipėdos tarnyba) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-119-12 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“.

Skunde (b.l. 4) nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 jam reikalinga antrinė teisinė pagalba. 2012 11 06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1715-12 jam buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, tačiau neatsižvelgiant į jo prašymą, jį atstovauti buvo paskirtas advokatas V.M. Tvirtina, kad remdamasi niekuo nepagrįstu advokato pranešimu, ginčijamu 2012 12 17 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-119-12 jam antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas ir jis įpareigotas sumokėti 420,00 Lt sudarančią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Teigia, jog ginčijamas sprendimas grindžiamas subjektyviais, vienašališkais ir nemotyvuotais advokato samprotavimais.

Atsakovė Klaipėdos tarnyba atsiliepime į skundą (b.l. 14-20) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad 2012 11 06 Klaipėdos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1715-11 pareiškėjui J.S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmos instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui sprendimu paskirtas advokatas V.M. Pažymi, jog 2012 11 20 Klaipėdos tarnyba gavo advokato V.M. pranešimą, kuriame advokatas nurodė antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui aplinkybes ir pasiūlė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl atstovavimo civilinėje byloje neperspektyvumo. 2012 11 29 pareiškėjas J.S. Klaipėdos tarnybai pateikė skundą „Dėl Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos VGTPT advokato V.Mačiulskio veiklos, jo pakeitimo“. Paaiškina, kad išnagrinėjusi gautą advokato pranešimą ir pareiškėjo skundą, Klaipėdos tarnyba ginčijamu 2012 12 17 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-119-12 antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui nutraukė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo pripažinta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei įpareigojo pareiškėją sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudarė 420 Lt . Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus aplinkybes, jog pareiškėjas J.S. nebendradarbiavo su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu ar Klaipėdos tarnyba, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, išreiškė išankstinę priešišką nuomonę ir advokato, ir pačios Klaipėdos tarnybos atžvilgiu. Nors pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba ir jis buvo informuotas apie jo, kaip pareiškėjo, pareigas, J.S. šių pareigų neatliko, kategoriškai prieštaravo profesionalaus teisininko advokato išsakytai pozicijai. Pažymi, jog advokato pozicija pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teisės normomis ir teismų praktika, tačiau ji nesutapo su paties pareiškėjo nuomone. Net nesigilindamas į advokato išdėstytus argumentus, J.S. juos ir pačią advokato poziciją vadino subjektyviais, nepagrįstais, o patį  advokatą - abejotinos reputacijos advokatu. Mano, kad atsižvelgiant į tokį pareiškėjo elgesį akivaizdu, kad pareiškėjas siekė ne konstruktyviai pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, o reikalavo, jog advokatas suformuotų tokią poziciją, kokią teisinga laiko pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgdamas į profesionalaus teisininko konsultaciją ir teikiamą informaciją. Tvirtina, kad toks pareiškėjo elgesys bei išankstinis nusistatymas, nepagrįstos neigiamos informacijos apie advokatą ir Klaipėdos tarnybą skleidimas, nebendradarbiavimas ir nepagrįstų kliūčių efektyviam ir kokybiškam antrinės teisinės pagalbos teikimui sudarymas pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas. Pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Kadangi advokato išlaidos už laiką, skirtą susipažinimui su sprendimu, įrodymų rinkimui, susipažinimui su teismų praktika, bendravimui ir pozicijos derinimui su pareiškėju sudarė 420,00 Lt, pareiškėjas įpareigotas šią sumą sumokėti.

Pareiškėjas J.S. ir atsakovės Klaipėdos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Nors teismo žinioje esančiame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui adresuotame pareiškėjo 2013 02 21 prašyme nurodoma, jog 2013 02 21 pareiškėjas J.S. buvo suimtas, 2013 02 19 būdamas informuotas apie teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2012 12 17 Klaipėdos tarnybos sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-119-12 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- ir Įstatymas) paskirtis – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, įstatymo pagrindinis tikslas padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą. Minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi būti atsižvelgiama į valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos principus – lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis  teisėmis. Antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama taupiai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas, tokiu būdu užtikrinant galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems ši pagalba iš tikro būtina.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2012 10 30 prašymu (b.l. 21-25) pareiškėjas  kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. 2012 11 06 Klaipėdos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1715-12 (b.l. 37,38) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J.S. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-14682-122/2012), rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmos instancijos teisme.

Teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Nustatyta, kad 2012 11 06 Klaipėdos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1715-12 pareiškėjui J.S. paskirtas advokatas V.M. 2012 11 20 raštu Nr. 403812 (b.l. 40,41) informavo Klaipėdos tarnybą, jog pareiškėjas J.S. su advokatu nebendrauja, nepranešė apie tai, kad baigiasi terminas atsiliepimui pateikti. 2012 11 20 rašte advokatas išdėstė poziciją dėl civilinės bylos esmės ir pažymėjo, jog įvertinus ginčo aplinkybes bei nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo teismo poziciją analogiškose bylose, ieškinys civilinėje byloje bus tenkintas ir iš J.S. bus priteistas žalos atlyginimas, todėl teigė, jog J.S. atstovavimas šioje civilinėje byloje yra neperspektyvus. 2012 11 20 rašte advokatas V.M. papildomai informavo apie 2012 11 16 gautą elektroninį J.S. raštą, kuriame pareiškėjas išreiškė nepasitikėjimą advokatu, nurodė, jog tarp advokato ir jo yra interesų konfliktas.

2012 11 29 raštu Nr. C4-12/11-174a (b.l. 53-54) pareiškėjas J.S. Klaipėdos tarnybą prašė pakeisti advokatą V.M. kitu advokatu, nes advokatas V.M. atsisakė su juo bendrauti, neišreiškė pozicijos dėl atstovavimo, pateikė subjektyvią nuomonę remdamasis savo fantazija ar gautais kitais duomenimis nenurodant jų gavimo šaltinio, teigia, kad advokatas yra abejotinos reputacijos.

Įvertinusi tiek advokato 2012 11 20 rašte, tiek pareiškėjo J.S. 2012 11 29 prašyme išdėstytą informaciją, Klaipėdos tarnyba konstatavo, jog pareiškėjas J.S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba ir ginčijamu 2012 12 17 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-119-12, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 05 31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-565/2007 konstatavo, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Advokatų pareiga- užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas.

Iš paminėtų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos išplaukia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu suderinti poziciją byloje, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, advokato įžeidinėjimas laikomas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (žr. 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A63 – 558/2009).

Įvertinus skundu ginčijamo 2012 12 17 Klaipėdos tarnybos sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-119-12 turinį akivaizdu, jog jame pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas J.S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog pareiškėjui J.S. paskirtas advokatas V.M. tinkamai atliko savo pareigas ir laikėsi Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. 2012 11 29 pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Pareiškėjo J.S. tvirtinimai, jog advokato siūlymas taikiai spęsti ginčą yra jo asmens žeminimas, o įspėjimas apie netinkamo naudojimosi teisine pagalba pasekmes yra pareiškėjo šantažas, akivaizdžiai rodo, jog pareiškėjas siekė ne konstruktyviai pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, o reikalavo, kad būtų suformuotų tik jam priimtina pozicija. Darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai pareiškėjo išankstinis priešiškumas, nepagrįstos neigiamos informacijos apie advokatą ir Klaipėdos tarnybą skleidimas, nebendradarbiavimas ir nepagrįstų kliūčių efektyviam ir kokybiškam antrinės teisinės pagalbos tiekimui sudarymas buvo pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog atsakovė Klaipėdos tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nustačiusi aplinkybių, kurios pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra pagrindas nutraukti antrinę teisinę pagalbą, buvimą.

Remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 01 22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punkto nuostatomis, pareiškėją J.S. atstovavęs advokatas patyrė 420,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas J.S. pagrįstai įpareigotas jas sumokėti.

Įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 12 17 sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-119-12 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                              Eglė Kiaurakytė

Dalia Gumuliauskienė

                                                                              Laimutė Jokubauskaitė