Administracinė byla Nr. A⁸⁵⁸-136/2011

Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Petrikui,

atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Alvydai Jatulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Smulkus urmas“, UAB „Pieno ūkis“ (dabar – UAB „AgroMarket“, restruktūrizuojamas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Senasis kubilas“) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Perkančioji organizacija) prašymu (t. I, b. l. 2–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VPT) 2009 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 4S-2225 (t. I, b. l. 7–10) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas nepagrįstas, nes Tarnyba, išnagrinėjusi atviro konkurso „Maisto produktų pirkimas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (toliau – ir Konkursas) pirkimo dokumentus (pirkimo Nr. 72339 (toliau – ir Pirkimas), nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Smulkus urmas“ (toliau – ir UAB „Smulkus urmas“) pateikė konkurso sąlygų neatitinkantį pasiūlymą, o perkančioji organizacija, tokio pasiūlymo neatmetusi, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Tarnyba nurodė, kad UAB „Smulkus urmas“, teikdamas pasiūlymą, nenurodė savo siūlomo gaminio gamintojo arba pavadinimo, o pakartojo perkančiosios organizacijos reikalavimą, tačiau tokia Tarnybos išvada yra nepagrįsta, nes Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta pareiga dalyviams, teikiant pasiūlymus, nurodyti konkrečius maisto produktų pavadinimus ar gamintoją. Konkurso sąlygose buvo išvardinti tam tikri reikalavimai maisto produktų kokybei, maisto produkto gamintojas ar tiekėjas perkančiajai organizacijai nebuvo svarbus. Tarnyba neįvertino aplinkybės, jog sutartis būtų sudaroma 1 metams, su galimybe ją pratęsti iki 3 metų, todėl per sutarties laiką situacija gali iš esmės pasikeisti, t. y. gali nebelikti tam tikrų maisto gamintojų ar produktų, gali pasikeisti tam tikrų produktų sudėtis taip, kad jie negalės būti teikiami ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. UAB „Smulkus urmas“, pateikęs pasiūlymą be konkrečių maisto produktų pavadinimų, nepažeidė Konkurso sąlygų, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo jo atmesti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ
94 straipsnio 3 dalį, nes, gavusi UAB „Pieno ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Senasis kubilas“ (toliau – ir UAB „Senasis kubilas“) pranešimą apie preliminarios eilės sudarymą ir jų pasiūlymų atmetimą, gavo UAB „Senasis kubilas“ ir UAB „Pieno ūkis“ pretenziją. Tačiau minėta pretenzija buvo paduota praleidus 5 dienų terminą pretenzijai pateikti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos Viešųjų pirkimų komisija (toliau – ir Komisija) jos nenagrinėjo. Be to, Tarnyba neturėjo teisės vertinti Savivaldybės veiksmų, susijusių su pretenzijos nagrinėjimu, nes dėl to yra nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos teisme, kuriame ieškovai UAB „Pieno ūkis“ ir UAB „Senasis kubilas“ ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo Konkurso laimėtoju buvo pripažintas UAB „Smulkus urmas“. Tarnyba nesustabdė administracinės procedūros, nors skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti teismas ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymą bei administracinės procedūros vykdymo principus. Taip pat Tarnyba nepasisakė, kaip tariami pirkimo dokumentų neaiškumai ir netikslumai darė įtaką prašomų panaikinti Komisijos sprendimų nepagrįstumui ir neteisėtumui, nepateikė įrodymų, kad esantys tam tikri netikslumai pirkimo dokumentuose sukliudė potencialiems tiekėjams pateikti pasiūlymus. Tarnybos išvada, kad techninėje specifikacijoje keliami reikalavimai maisto produktams yra nekonkretūs ir neapibrėžti nėra pagrįsta, nes paremta tik Tarnybos nuomone, tačiau ne teisės aktų nuostatomis. Tarnybos išvada, jog reikalavimas pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo pažymėjimą diskriminavo tiekėjus nepagrįsta, nes Konkurso sąlygose buvo suformuluotas bendras reikalavimas turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo pažymėjimą, toks kvalifikacinis reikalavimas apima ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotus maisto tvarkymo subjekto veterinarinius patvirtinimus. Nė vieno tiekėjo pateiktas pasiūlymas nebuvo atmestas todėl, kad jis neatitinka kvalifikacinių reikalavimų vien dėl to, jog buvo pateiktas gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinis patvirtinimas, o ne maisto tvarkymo pažymėjimas. Taip pat tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas ir kokybiškas maisto produktų tiekimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis dalyvis turi turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla, nes esant sutartyje numatytai solidariajai atsakomybei, vienam dalyviui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, juos privalėtų vykdyti kitas asmuo, kad būtų nepertraukiamai teikiami maisto produktai ikimokyklinėms įstaigoms. Toks kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir atitinkantis pirkimo objekto specifiką. Tarnybos nurodyti procedūriniai pažeidimai nėra esminiai, t. y. korektūros klaidos ir jos nedarė įtakos Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 18–21) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašyme pateikė klaidingą informaciją apie pirkimo dokumentuose tiekėjams nustatytus reikalavimus. Konkurso sąlygų 23.2.2 punkte ir
3 priede nustatyti privalomi reikalavimai tiekėjams nurodyti konkrečius maisto produktų pavadinimus ar gamintojus. Komisija 2009 m. balandžio 28 d. pažeidė VPĮ 39 straipsnio 7 dalies
1 punktą, nes priėmė sprendimą, kad UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, tačiau UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas parengtas, nesilaikant Konkurso sąlygų reikalavimų, t. y. pateiktas ne pagal 3 priede nurodytą formą. Pirkimo objekto dalyse, kuriose pareiškėjas nurodė konkretų prekės pavadinimą ir nurodė „Arba lygiavertis“, UAB „Smulkus urmas“ iš viso nenurodė savo siūlomo gaminio gamintojo arba pavadinimo, kaip buvo reikalaujama Konkurso sąlygose, o pakartojo perkančiosios organizacijos reikalavimą. Pareiškėjas privalėjo vadovautis Konkurso sąlygų reikalavimais ir atmesti UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Be to, Tarnyba nenagrinėjo klausimo, ar pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, ar terminas buvo praleistas, nes dėl to vyksta teisminiai ginčai, o tik rekomendavo, siekdama užtikrinti skaidrumo principo laikymąsi, nagrinėti visas tiekėjų pretenzijas, gautas iki pirkimo sutarties sudarymo. Šiuo atveju tiekėjų ieškinyje ginčijamas klausimas dėl kurio spręs Vilniaus apygardos teismas ir Tarnybos nagrinėtas klausimas nėra tie patys. Be to, pareiškėjas, gavęs rašytinę pretenziją, turėjo priimti sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo iki bus priimtas sprendimas dėl gautų pretenzijų pagrįstumo ar nepagrįstumo, tačiau toks sprendimas priimtas nebuvo. Taip pat pareiškėjo Konkurso sąlygų 25 punkto reikalavimai kainos apskaičiavimui yra netikslūs ir dviprasmiški. Pareiškėjo reikalavimas, kad kiekvienas ūkio subjektų grupės narys privalo turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla, nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę dalyvauti viešajame pirkime, todėl dirbtinai apriboja konkurenciją, yra neproporcingas. Taip paneigiama VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje tiekėjams nustatyta galimybė, remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kooperuojant savo turtą, darbą ir žinias, dalyvauti viešėjame pirkime.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Smulkus urmas“ atsiliepimu
(t. III, b. l. 163–169) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą. UAB „Smulkus urmas“ paaiškino, kad tiekėjai, pateikdami pasiūlymus Konkursui, sutiko su Konkurso sąlygomis ir Konkurso eigoje nesinaudojo Konkurso sąlygose ir VPĮ įtvirtinta galimybe siųsti perkančiajai organizacijai paklausimą dėl neaiškių Konkurso sąlygų. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių reikalavimų dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo. Net ir pripažinus, jog Konkurso sąlygos buvo netikslios, tai nesutrukdė tiekėjams dalyvauti ir teikti pasiūlymus Konkurse. Be to, reikalavimas dėl kokybės valdymo sistemos pagal ISO 9001 ar jam lygiaverčio sertifikato įdiegimo nėra perteklinis dėl to, kad Konkurso objektas yra maisto tiekimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Be to, Tarnybos sprendimo priėmimas yra administracinė procedūra, todėl Tarnyba turėjo sustabdyti administracinę procedūrą, kai Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla. Taip pat Konkurso sąlygose nenurodyta tiekėjų pareiga pasiūlyme nurodyti konkrečius gamintojus arba maisto produktų pavadinimus, nes, numačius pareigą tiekėjams siūlyti konkrečius gamintojus ar maisto produktų pavadinimus, tiekėjai būtų priversti apsiriboti tam tikrais pasiūlyme nurodytais gamintojais ar maisto produktų pavadinimais net ir tuo atveju, jei po Konkurso, pasikeitus aplinkybėms, tiekėjams atsirastų galimybių tiekti analogiškus, bet kito pavadinimo produktus iš kitų gamintojų palankesnėmis sąlygomis.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pieno ūkis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Senasis kubilas“ atsiliepimu į prašymą (t. III, b. l. 199–209) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas vykdė viešąjį pirkimą nepakankamam maisto produktų kiekiui, kuris užtikrintų tinkamą ir visavertį Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų maitinimą ir taip pažeistas VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimas perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentus rengti taip, kad perkančioji organizacija nupirktų tai, ko reikia. Pareiškėjas atskirose pirkimo dokumentų dalyse nurodė skirtingą informaciją dėl esminių viešojo pirkimo sąlygų, o perkamų produktų techninės specifikacijos neatitinka VPĮ keliamų reikalavimų. Pareiškėjas atskiruose pirkimo dokumentuose skirtingai nurodė ir maisto prekių kiekius vieneriems metams. Be to, pareiškėjas netinkamai vykdė pirkimo procedūras, t. y. netinkamai įvertino tiekėjų pasiūlymus, jų nelygino, nepagrįstai nenagrinėjo trečiųjų asmenų pretenzijų. Pretenzijos buvo pateiktos paskutinę nustatyto termino dieną ir terminas joms pateikti praleistas nebuvo.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu
(t. IV, b. l. 29–34) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 4S-2225. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta pereiga, dalyviams teikiant pasiūlymus, nurodyti konkrečius maisto produktų pavadinimus ar gamintoją. Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo atmesti UAB „Smulkus uramas“ pasiūlymo, kaip neatitinkančio konkurso sąlygų reikalavimų. Sutarties su Konkurso laimėtoju projekto sąlygos sudaro galimybes užtikrinti, kad būtų teikiami tinkami ir konkurso sąlygas atitinkantys maisto produktai. Sąlygos yra sudėtinė sutarties dalis, sąlygų reikalavimai yra privaloma sutarties dalis, sąlygų reikalavimai yra privalomi sutarties šalims. Todėl asmuo, laimėjęs konkursą, privalo vadovautis Konkurso sąlygose įtvirtintais reikalavimais maisto produktams ir teikti tinkamos kokybės maisto produktus. Sutartyje numatyti tiekėjo įsipareigojimai ir perkančiosios organizacijos teisės, kad turi būti tiekiami tik tinkamos kokybės produktai. Komisijai nutarus, kad konkretaus pavadinimo maisto produktas, neatitinka maisto kokybės reikalavimų, Tiekėjas per 5 per darbo dienas privalo pateikti produktus, atitinkančius sutarties sąlygas ir kokybės reikalavimus. Sutartyje įtvirtintos maisto kokybės patvirtinimo procedūros leis užtikrinti, kad bus teikiami kokybiški maisto produktai.

Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams, kad atsakovas neįvertino tos aplinkybės, jog sutartis būtų sudaroma vieneriems metams su galimybe ją pratęsti iki trejų metų. Maisto produktai bus tiekiami ilgą laiką, dėl to galimi atvejai, kad gali nebelikti tam tikrų maisto gamintojų; gali pasikeisti produktų sudėtis taip, kad jie negalės būti tiekiami ikimokyklinėms įstaigoms ir pan. UAB „Smulkus uramas“ pateikto pasiūlymo perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo atmesti. VPĮ 39 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymo eilę, o VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Konkurso sąlygų 46.2 punkte nustatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jei jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Konkurso sąlygų V skyriaus „Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“ 23.2.2 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjo pateiktame voke turi būti pirmame lape užpildytas pasiūlymas pagal pasiūlymo formą (3 priedas). Konkurso sąlygų 3 priedo, kuris pagal Konkurso sąlygų 23.2.2 punkto reikalavimus yra privalomas užpildyti, priešpaskutinėje lentelėje nurodyta, kokią informaciją tiekėjas privalo pateikti. Svarbiausias šiuo atveju yra siūlomo maisto produktų charakteristikos. Tai, kad nenurodytas gamintojo pavadinimas, nelaikytina Konkurso sąlygų pažeidimu. Yra pakartoti perkančiosios organizacijos reikalavimai, nurodytus siūlomo maisto produkto charakteristikos. Vien formali neatitiktis Konkurso sąlygų nurodytam aspektui negali būti pagrindu konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 39 straipsnio
2 dalies 2 punkto pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas turėjo atmesti UAB „Smulkus uramas“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų ir, to nepadarydamas, pažeidė minėtas VPĮ nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo argumentams, kad VPĮ įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai yra pamatinės nuostatos, kurių laikymasis, vykdant viešojo pirkimo procedūras yra imperatyvaus pobūdžio. Esant bent vienam viešųjų pirkimų principų pažeidimui, teismas tokį pirkimą gali pripažinti negaliojančiu, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ETT) taip yra pažymėjęs (bylos C 87/94, C 19/00), kad lygiateisiškumo principas reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą laikytis tų viešojo pirkimo organizavimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir šio proceso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Atsakovas nagrinėjamojoje byloje nepateikė įrodymų, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir dėl tokio pažeidimo būtų galima pripažinti pirkimą pažeidusį VPĮ 39 straipsnio aptartas nuostatas. Tarnyba konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 94 straipsnio 3 dalį nes viešųjų pirkimo komisija nenagrinėjo dalyvių UAB „Pieno ūkis“ ir UAB „Senasis kubilas“ pretenzijų. Pritartina pareiškėjo argumentams, kad buvo praleistas 5 dienų terminas pretenzijai pateikti, tai pagal VPĮ
94 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pretenzijai nenagrinėti. Be to, nuo 2009 m. gegužės 14 d. (kai buvo gautos pretenzijos) iki 2009 m. gegužės 19 d. (kai buvo nuspręsta pretenzijų nenagrinėti) perkančioji organizacija jokių veiksmų, susijusių su konkursu, neatliko. Šie pareiškėjo nurodyti argumentai nėra atsakovo byloje paneigti. UAB „Pieno ūkis“ ir UAB „Senasis kubilas“ ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo Konkurso laimėtoju buvo pripažintas UAB „Smulkus urmas“. Pagal VPĮ 23 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą nagrinėja teismas, tai procedūra sustabdoma, kol ją išnagrinės teismas. Ta aplinkybė, kad ši procedūra nebuvo įforminta VPĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, negali būti pagrindu laikyti, jog pažeistos VPĮ 94 straipsnio 3 dalies nuostatos ir tai darė įtaką Komisijos sprendimų neteisėtumui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnyba, konstatuodama VPĮ 24 straipsnio 7 dalies pažeidimą, nepateikė įrodymų, jog tam tikri netikslumai pirkimo dokumentuose sukliudė potencialiems tiekėjams pateikti pasiūlymus, ar sutrukdė perkančiajai organizacijai nupirkti tai, ko reikia. Konkurso sąlygų 50 punkte buvo numatyta, kad perkančioji organizacija atsakys į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 8 dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos; paaiškinimus pateiks ne vėliaus kaip likus
6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos; jeigu perkančioji organizacija nespės parengti ir tiekėjams pateikti atsakymo likus 6 dienoms iki pasiūlymo termino pabaigos, pasiūlymų pateikimo terminai bus pratęsti, apie tai raštu bus pranešta visiems tiekėjams bei bus paskelbtas skelbimo apie pirkimą patikslinimas. Tai rodo, kad pirkimo sąlygose buvo numatyta galimybė visiems tiekėjams kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, o esantys netikslumai negalėjo sukliudyti pateikti pasiūlymus. VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta 4 būdais arba jų deriniais. VPĮ 25 straipsnio 3 dalies
2 punkte numatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Kaip nurodo pareiškėjas, techninė specifikacija buvo rengiama, atsižvelgiant į tai, kad maisto produktai bus teikiami ikimokyklinėms įstaigoms, pirkėjas derino keliamus reikalavimus maisto produktams su visuomenės sveikatos centru. Todėl nepritartina Tarybos išvadai, jog techninėje specifikacijoje keliami reikalavimai maisto produktams yra nekonkretūs ir neapibrėžti, dėl to yra pažeistos VPĮ 25 straipsnio 3 dalies nuostatos. VPĮ
32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos kriterijai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurso sąlygose buvo suformuluotas bendras reikalavimas turėti išduotą maisto tvarkymo pažymėjimą, jis apima ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotus maisto tvarkymo subjekto veterinarinius patvirtinimus. Šie pareiškėjo argumentai nėra paneigti atsakovo, be to bylos duomenys neliudija, jog toks pareiškėjo reikalavimas dirbtinai ribojo konkurenciją. Konkurso sąlygų 16 punkte yra numatyta, jog jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolės perkančiajai organizacijai nevykdymą. Tarnyba nepateikė argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju toks reikalavimas buvo neproporcingas. Perkančioji organizacija nustatė tokį kvalifikacinį reikalavimą, kad kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis dalyvis turi turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla, o, esant sutartyje numatytai solidariajai atsakomybei ir vienam dalyviui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, juos turėtų vykdyti kitas asmuo. Pritartina tokiai pareiškėjo pozicijai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką – nepertraukiamai teikti maisto produktus. VPĮ tiekėjams suteikta teisė prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimo nepaneigia perkančiajai organizacijai VPĮ 27 straipsnio 7 dalimi nustatytos pareigos rengti pirkimo dokumentus taip, kad juose nustatyti reikalavimai būtų tikslūs, aiškūs be dviprasmybių, tai padeda užtikrinti viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą. Tačiau neesminiai trūkumai negali būti pagrindu konstatuoti VPĮ nuostatų pažeidimus, lėmusius Komisijos sprendimų neteisėtumą.

 

III.

 

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 42–43) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, paliekant galioti VPT Sprendimą. Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų turimų įrodymų. Pagal Konkurso sąlygas (23.2.2 punktas) tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, privalo pateikti inter alia siūlomas rodiklių charakteristikas (nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, neatsižvelgta į nurodytą sąlygą ir jos nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad svarbiausios šiuo atveju yra siūlomo maisto charakteristikos, o tai, kad nėra nurodytas gamintojo pavadinimas, nelaikytina pažeidimu. Teismas neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką viešųjų pirkimų klausimais. Lygiateisiškumo principas reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą laikytis tų viešojo pirkimo organizavimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir šio proceso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (ETT bylos
C 87/94, C 19/00). Tiek VPĮ nuostatos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai draudžia perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentų sąlygas nevienodai aiškinti skirtingų pirkimo dalyvių atžvilgiu (ETT byla C 19/00). Tik nuoseklus ir tikslus konkurso sąlygų laikymasis ir vienodas jų aiškinimas visų viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004). Atsakovas požymi, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas sukuria prielaidas Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus nevienodai taikyti skirtingų tiekėjų atžvilgiu. Be to, VPĮ suteikia tiekėjams teisę prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, tačiau tai nepaneigia VPĮ perkančiajai organizacijai nustatytos pareigos, kad pirkimo dokumentai būtų tikslus, aiškūs, be dviprasmybių. VPĮ įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis.

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą
(t. IV, b. l. 51–54) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad jokiame Konkurso sąlygų punkte nebuvo nustatyta reikalavimo, dalyviams teikiant pasiūlymus, nurodyti konkretų kiekvieno siūlomo maisto produkto pavadinimą ar gamintoją. Maisto produktų kokybės reikalavimai šiuo atveju buvo esminis kriterijus, kuriuo remiantis buvo vertinamas Konkurso dalyvių pasiūlytų maisto produktų atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjas neturėjo pagrindo atmesti UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymo, kuriame nebuvo pateikta informacija apie maisto produktų gamintojus ir pavadinimus, nes tokio reikalavimo nebuvo. Atsakovas netiksliai cituoja Konkurso sąlygas. Nurodytoje sąlygoje yra reikalavimas nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą. Perkančioji organizacija šiuo atveju siūlomus maisto produktus prašė apibūdinti pagal bent vieną iš nurodytų kriterijų. Savivaldybės administracija techninėje specifikacijoje reikalaujamas pirkimo objekto savybės nurodytos apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tiekėjas galėjo, bet neprivalėjo nurodyti galimus produkto pavadinimus. UAB „Smulkus urmas“ laikytinas visiškai įvykdžiusiu pirkimo sąlygų reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai, nes tokiu būdu vienam iš Konkurso dalyvių būtų keliami didesni reikalavimai, nei nurodyta iš anksto viešai paskelbtose viešojo pirkimo sąlygose. Pirkimo dokumentų neaiškumas gali būti pagrindu pripažinti negaliojančiais pirkimo rezultatus tik tuo atveju, jei yra pateikiami neginčijami įrodymai, kad šie netikslumai sukliudė potencialiems tiekėjams pateikti pasiūlymus, ar sutrukdė perkančiajai organizacijai nupirkti tai, ko reikia.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Smulkus urmas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 56–60) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti UAB „Smulkus urmas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tretysis suinteresuotas asmuo, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad maisto produktų charakteristikos turėjo esminę reikšmę pareiškėjui, nes jos įtvirtino objektyvius kriterijus, taikomus visiems tiekėjams ir maisto produktams. Atsakovas priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėją pakeisti priimtus sprendimus dėl tiekėjų galutinės eilės, tačiau jokių įpareigojimų dėl Konkurso sąlygų pakeitimo nedavė. Būtent pareiškėjo sprendimai, vertinant tiekėjų pasiūlymus, o ne netikslumai pirkimo dokumentuose, buvo pagrindas nurodytam įpareigojimui. Atsakovas įpareigojo pareiškėją vertinti tiekėjų pasiūlymus nepakeistų Konkurso sąlygų pagrindu. Toks atsakovo įpareigojimas nėra adekvati poveikio priemonė. Kreipimasis į bendros kompetencijos teismą yra pagrindas stabdyti administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo
23 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovas privalėjo stabdyti administracinę procedūrą visų pirkimo dalių atžvilgiu, o to nepadaręs ir priėmęs Sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo
23 straipsnio 4 dalies normas, kas yra savarankiškas pagrindas naikinti Sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m.
liepos 3 d. sprendimo Nr. 4S-2225, kuriuo VPT panaikino Perkančiosios organizacijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. balandžio 28 d. priimtą sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas atitinka Konkurso pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus bei dėl pasiūlymų preliminarios eilės sudarymo ir 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl galutinės pasiūlymų eilės sudarymo, taip pat dėl susijusio VPT įpareigojimo Sprendime Administracijai iš naujo nagrinėti ir vertinti pirkimo Nr. 72339 pasiūlymus. Byloje kilę klausimai dėl to, ar Konkurso sąlygas atitiko UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas tuo aspektu, kad jame nebuvo nurodytas konkretus tiekiamų prekių gamintojas ir (ar) pavadinimas, ir tuo pagrindu kiti pasiūlymus pateikę Konkurso dalyviai nebuvo diskriminuojami, taip pat dėl VPĮ įtvirtintų nuostatų, pagal kurias konkurso dalyvis kreipiasi į perkančiąją organizaciją dėl konkurso sąlygų paaiškinimo ir dėl VPĮ nustatytų reikalavimų pažeidimų įtakos viešojo pirkimo konkurso teisėtumui.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešojo pirkimo tikslas yra vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ
3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). Lygiateisiškumo principas įtvirtintas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje – konkurso dalyviai turi būti vertinami vienodai tiek teikdami pasiūlymus, tiek tada, kai jų pasiūlymus vertina atitinkamos institucijos (nagrinėjamu atveju – Komisija). Tačiau perkančiosioms organizacijoms paliekama teisė nustatyti kriterijus, kurie leistų atrinkti konkurso laimėtoją, turint omeny tai, kad nustatytų kriterijų tikslas – identifikuoti pasiūlymą, kuris yra ekonomiškai naudingiausias perkančiajai organizacijai (2001 m. spalio 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje SIAC Construction Ltd prieš County Council of the County of Mayo, C-19/00, Rink. p. I–7752).

Nagrinėjamoje byloje Konkurso sąlygų V skyriaus „Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“ 23.2.2 punkte numatytas reikalavimas Konkurso dalyviams, kad pateiktame voke turi būti pirmame lape užpildytas pasiūlymas pagal pasiūlymo formą (3 priedas) (t. I, b. l. 26). Konkurso sąlygų 3 priede (t. I, b. l. 72–73) pateiktoje Konkurso dalyvio pasiūlymo formoje inter alia yra lentelė, kurioje Konkurso dalyvis turi patvirtinti, kad prekės visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Lentelė susideda iš dviejų dalių – 1) perkamo objekto (dalies) techninių reikalavimų (nurodyti reikalaujamos techninės specifikacijos (1 priedo) rodiklius) ir 2) siūlomų rodiklių charakteristikų (nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą). Pagal Konkurso sąlygų 46.2 punktą (t. I, b. l. 29) Vilniaus miesto savivaldybės administracija atmeta Konkurso dalyvio pasiūlymą, jei pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Šioje byloje vertintina privalomai Konkurso dalyvio pildytinos pasiūlymo formos pagal Konkurso sąlygų 3 priedą dalis, kurioje Konkurso dalyvis privalo pateikti siūlomų rodiklių charakteristikas (nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą). Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pripažindama Konkurso nugalėtoju UAB „Smulkus urmas“, sukūrė prielaidas Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus nevienodai taikyti skirtingų tiekėjų atžvilgiu, t. y. UAB „Smulkus urmas“ pateikus pasiūlymą, kuriame siūlomos rodiklių charakteristikos (nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą) buvo apibrėžtos, nurodant konkrečių maisto produktų charakteristikas, bet nenurodant gamintojo (tiekėjo) arba pavadinimo (t. I, b. l. 126–169), Administracija, VPT požiūriu, turėjo atmesti tokį pasiūlymą, nes jis neatitiko Konkurso sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tokią VPT poziciją aptariamos Konkurso sąlygos atžvilgiu, būtina nustatyti, ar nurodyta Konkurso sąlyga įtvirtino alternatyvius reikalavimus, t. y. apibrėžiant maisto produktų rodiklių charakteristikas, Konkurso dalyviui nurodyti arba maisto produktų charakteristikas, arba gamintoją (tiekėją), arba pavadinimą, ar pagal nurodytą sąlygą Konkurso dalyvis turėjo pateikti tiek reikalavimą nurodyti maisto produkto charakteristikas, tiek reikalavimą nurodyti gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą atitinkantį pasiūlymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurso sąlyga pateikti siūlomų rodiklių charakteristikų (nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą) nėra suformuluota aiškiai, pripažintina kaip nukrypstanti nuo formalių įstatymo reikalavimų, t. y. nesuderinama su VPĮ 24 straipsnio 8 dalimi. Tačiau analizuojant minėtą Konkurso sąlygą darytinos toliau nurodomos išvados. Pirmiausiai, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konkursą laimėjęs dalyvis privalo vadovautis Konkurso sąlygose įtvirtintais reikalavimais maisto produktams ir tiekti tinkamos kokybės maisto produktus. Pažymėtina, kad Konkurso dalyviui nurodžius maisto produkto charakteristikas, iš esmės nebetenka prasmės gamintojo (tiekėjo) arba pavadinimo nurodymas, kadangi, pirma, gamintojo (tiekėjo) arba pavadinimo nurodymas, esant nurodytoms maisto produkto charakteristikoms, būtų perteklinis, nes nenustatytų papildomų reikalavimų maisto produkto savybėms, bet tiesiog būtų nuoroda į konkretų pasiūlymo pateikimo atitinkamoje rinkoje egzistuojantį gaminį arba atitinkamoje rinkoje veikiantį ūkio subjektą. Kita vertus, nurodžius maisto produkto pavadinimą, bet nesant maisto produkto charakteristikų būtų pakankamai akivaizdu, kad pasiūlymą teikiančio Konkurso dalyvio siūlomi tiekti maisto produktai atitiks tokias savybes, kokias turi jo pasiūlymo pateikimo metu atitinkamoje rinkoje egzistuojantis gaminys. Todėl abiem atvejais (tiek nurodant maisto produkto charakteristikas, tiek nurodant maisto produkto pavadinimą) laikytina, kad pasiektas tas pats tikslas – Konkurso dalyvis faktiškai nurodo konkretaus gaminio charakteristikas. Problema būtų, jei Konkurso dalyvis nurodytų tik gamintoją (tiekėją), nes tai neleistų aiškiai spręsti apie konkretaus gaminio charakteristikas, todėl laikytina, kad gamintojo (tiekėjo) nurodymas pagal Konkurso sąlygas yra fakultatyvus reikalavimas, nelemiantis Konkurso dalyvių vertinimo, tuo tarpu maisto produkto charakteristikos ir maisto produkto pavadinimas yra alternatyvios sąlygos, kurių tikslas – galimybė Komisijai įvertinti Konkurso dalyvio siūlomų maisto produktų savybes. Toks aiškinimas atitinka protingumo principą, juo atsižvelgtina ir į pagrįstą pirmosios instancijos teismo teiginį dėl to, kad sutartis su Konkurso laimėtoju yra sudaroma vieneriems metams, su galimybe pratęsti ją dvejiems (t. I, b. l. 82), todėl konkretaus gamintojo (tiekėjo) arba pavadinimo nurodymas gali sukelti problemų, jei ateityje konkretaus gamintojo (tiekėjo) arba pavadinimo neliks, pavyzdžiui, gamintojas bankrutuos, bus sustabdyta konkretaus maisto produkto gamyba ar kt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą vertinimą, pažymi, kad UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas (pasiūlymo dalis, kurioje apibrėžtos konkrečių maisto produktų charakteristikos) atitiko Konkurso sąlygas, todėl Komisija pagrįstai neatmetė UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymo ir jį vertino, o kitų Konkurso dalyvių teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos, dalyvavimo Konkurse sąlygos buvo vienodos visiems dalyviams.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y., ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-425/2010, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Konkurso sąlygos nukrypsta nuo VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje nurodyto reikalavimo, jog pirkimo dokumentai (nagrinėjamos bylos kontekste – konkreti Konkurso sąlygų 3 priedo nuostata) turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tačiau iš pateiktos ginčytinos Konkurso sąlygų nuostatos analizės matyti, kad nurodyta nuostata faktiškai (realiai) nepaveikė kitų Konkurso dalyvių, nesuteikė vienam Konkurso dalyviui (UAB „Smulkus urmas“) daugiau teisių nei kitiems. Visi Konkurso dalyviai turėjo vienodas galimybes pateikti savo pasiūlymus, o byloje nėra įrodymų, kad ginčytinos Konkurso sąlygų nuostatos neaiškumas nepagrįstai suvaržė galimybę kuriam nors Konkurso dalyviui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Realių pasekmių sprendimas priimti UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymą nesukėlė – tiek šis, tiek ir kiti pasiūlymai buvo vertinami vienodų kriterijų atžvilgiu ir nei vienas pasiūlymas nebuvo atmestas ginčytinos Konkurso sąlygų nuostatos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad Konkurso sąlygų 3 priedo nuostata dėl reikalavimo pasiūlyme nurodyti siūlomas rodiklių charakteristikas (nurodyti siūlomo maisto produkto charakteristikas, gamintoją (tiekėją) arba pavadinimą) neatitinka VPĮ
24 straipsnio 8 dalies, tačiau šiuo konkrečiu atveju neatitikimas yra formalus, reikalavimas iš esmės neturėjo įtakos Konkurso dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurso sąlygų 50 punkte (t. I, b. l. 29) yra nurodyta galimybė kiekvienam tiekėjui kreiptis rašytiniu prašymu dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo. Šia teise Konkurso dalyviai turėjo galimybę pasinaudoti, jei konkreti Konkurso sąlyga jiems būtų buvusi neaiški. Nagrinėjamoje byloje ginčijamos Konkurso sąlygų 3 priedo nuostatos atžvilgiu prašymų dėl paaiškinimo nebuvo pateikta. Todėl teigtina, kad ši nuostata Konkurso dalyviams buvo aiški tiek, kad jie galėtų pateikti pasiūlymus, atitinkančius šią nuostatą. Klausimas dėl konkrečios Konkurso sąlygų nuostatos galėtų būti laikoma įrodymu, jog atitinkama nuostata nebuvo aiški. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais dėl to, kad VPT konstatavus, jog konkretaus konkurso sąlygos neatitinka VPĮ, VPT turėjo suformuluoti reikalavimą dėl konkrečių konkurso sąlygų pakeitimo, bet ne įpareigoti iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus pagal tas pačias Konkurso sąlygas.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Smulkus urmas“ atsiliepime (t. IV, b. l. 56–60) nurodytus argumentus dėl savarankiško Sprendimo negaliojimo pagrindo, susijusio su administracinės procedūros vykdymu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Viešojo administravimo įstatymas reglamentuoja administracinę procedūrą, kuri pagal įstatymo 19 straipsnio 1 dalį yra apibrėžiama kaip pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VPT Sprendimą priėmė įgyvendindamas VPĮ (2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) 8 straipsnio
2 dalies 2 punkte numatytą funkciją, remdamasis VPĮ (2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu  (gavus pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Viešojo administravimo įstatyme numatyta administracinė procedūra bei Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos Viešųjų pirkimų tarnybos vykdomos funkcijos ir veikla, įgyvendinant VPT teises, yra skirtingos procedūros, kurioms taikomi skirtingi teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis teisinius santykius, kylančius būtent viešųjų pirkimų srityje. Nagrinėjamoje byloje nėra požymių, kurie leistų Sprendimo priėmimui taikyti Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus administracinės procedūros vykdymui.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Konkurso sąlygų
3 priedo reikalavimas, nagrinėjamas šioje byloje, neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo
24 straipsnio 8 dalies, tačiau tai nagrinėjamu atveju buvo formalus pažeidimas, nesukėlęs pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

 

                                                                                                Irmantas Jarukaitis

 

                                                                                                Romanas Klišauskas