Baudžiamoji byla Nr. 1-1952-295/2014
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00367-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija:1.2.20.5.;1.1.6.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS
TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2014 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,
sekretoriaujant Laimai Avižienytei,
dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,
gynėjams advokato padėjėjams Egidijui Šleiniui ir Agnei Pimpytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti produktų vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir
M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis keliose darbovietėse, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamoji V. R. teisiamojo posėdžio metu, apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent:
ji, 2012 m. spalio 11 d. nagrinėjimo teisme metu apklausta kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė melagingus parodymus, kad iki 2010 metų spalio mėnesio, jai dirbant administratore įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo taikoma 90 procentų nuolaida, kai tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-26 nuosprendžiu pripažino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ klientams tokia nuolaida taikoma nebuvo.
Šiais savo veiksmais kaltinamoji V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji V. R. savo kaltę jai inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ji, būdama apklausiama kaip liudytoja ir pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane, kuriame ji dirbo administratore, klientams buvo taikomos 90 procentų nuolaidos, tačiau realiai tokios nuolaidos klientams nebuvo taikomos. Šį faktą 2012-11-26 teismo nuosprendžiu pripažino ir teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Kaltinamosios V. R. teigimu, duodama parodymus teisme kaip liudytoja, ji davė melagingus parodymus, norėdama padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. P., kuri buvo kaltinama dėl fiktyvių nuolaidų taikymo. Kaltinamoji V. R. pripažino, kad dėl jauno amžiaus ir patirties stokos pasielgė neapdairiai, dėl ko nuoširdžiai gailisi ir žada tokių klaidų ateityje nedaryti.
Teismas mano, kad kaltinamosios V. R. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kadangi jos yra patvirtintos 2012-10-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdžio protokolu (T.1., b.l. 21-26) bei 2012-11-26 Vilnius miesto 1 apylinkės teismo ir 2013-06-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais (T.1., b.l. 52-73), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. R. kaltė dėl melagingų parodymų davimo teisme įrodyta, o jos padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios V. R. gynėja pateikė prašymą, prašydama atleisti kaltinamąją V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos tėvą V. R..
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji V. R., kuri kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiama nebuvo, savo kaltę jai inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Turtinė žala šia nusikalstama veika nepadaryta, kaltinamoji V. R. suprantą savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji V. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąją V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamosios V. R. tėvas V. R. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl skiriantis didžiulį dėmesį bendravimui su savo dukra, gyvenančia kartu su juo, ir nuolat akcentuojantis doros ir moralės svarbą, tiek asmeninėje, tiek ir visuomeninėje bei darbinėje veikloje, tuo pačiu formuojantis teisingą dukros požiūrį į teisėto elgesio gyvenime būtinumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad V. R. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai V. R., todėl mano, kad jis yra tinkamas laiduotojas.
Atsižvelgdamas į kaltinamosios V. R. jauną amžių ir teigiamą charakteristiką, taip pat į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei tą aplinkybę, kad anksčiau ji nėra padariusi teisės pažeidimų, teismas mano, kad tikslinga atleisti kaltinamąją V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Be to, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis M. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent:
2012-10-11 nagrinėjimo teise metu, apklaustas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė melagingus parodymus, kad jam asmeniškai buvo pritaikyta 90 procentų nuolaida įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-26 nuosprendžiu pripažino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ klientams tokia nuolaida taikoma nebuvo.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. E. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. E. savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino ir teigė, kad jis, 2012 m. spalio 11 d. duodamas parodymus kaip liudytojas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama kaltinamosios R. P. baudžiamoji byla, sakė tiesą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam asmeniškai buvo pritaikyta 90 procentų nuolaida. Kaltinamasis M. E. taip pat paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2012 metų, jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri buvo sudariusi sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl rinkodaros paslaugų teikimo, veiklos vadovu, todėl į jo tiesiogines pareigas įėjo restoranų veiklos stebėsena, analizė ir pasiūlymai dėl rinkodaros. Kadangi tuo metu buvo labai sumažėjęs restoranų klientų skaičius, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį restoraną, buvo nutarta pradėti taikyti klientams 90 procentų nuolaidą. Tuo tikslu buvo pagaminti nuolaidų kuponai, kurie buvo su užrašu „90 procentų“ arba „50 procentų“ ir restorano logotipu, o kitoje kupono pusėje buvo dedamas įmonės antspaudas. Kadangi jis buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano rinkodarą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus gavęs nuolaidų kuponą, ir norėdamas patikrinti kaip kuponas veikia, jis jį panaudojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane, ir jam buvo pritaikyta kupone nurodyta 90 procentų nuolaida. Kadangi tai yra tiesa, todėl tokius parodymus jis ir davė 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, būdamas apklaustas kaip liudytojas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Kad būtent tokio turinio parodymus kaltinamasis M. E. davė duodamas parodymus 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, būdamas apklaustas kaip liudytojas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtinama byloje esančia (T.1., b.l. 21-26) 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo kopija.
Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis M. E. turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas liudytojas, kuris davė žinomai neatitinkančius tikrovės (melagingus) parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo, būdamas liudytoju, duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.
Kaltinamajam M. E. inkriminuojama, kad jis teismo posėdyje, apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, susijusius su jam asmeniškai pritaikyta 90 procentų nuolaida įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-26 nuosprendžiu pripažino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ klientams tokia nuolaida taikoma nebuvo.
Tačiau kaltinamasis M. E. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas, o buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbiniais ryšiais ir į jo darbines pareigas pagal sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano veiklos priežiūra ir pasiūlymai dėl rinkodaros tobulinimo. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai teikė buhalterinės apskaitos, technologijos, verslo valdymo ir rinkodaros paslaugas, nustatė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu (T.1., b.l. 52-61), šią aplinkybę taip pat patvirtino ir 2010-06-01 mokestinį patikrinimą atlikę valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, nurodę, kad tokios paslaugos buvo teikiamos pagal generalinę paslaugų sutartį, sudarytą 2009-04-01 tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Be to, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-27 sprendimu patvirtino taikomą nuolaidų sistemą jai priklausančiose įmonėse ir tokių kuponų pavyzdžius, kurie, tame tarpe ir 90 procentų kuponai, buvo atspausdinti, ką savo galutine ir neskundžiama 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis Nr. A556-1359/2012). Kad 90 procentų nuolaidų kuponai buvo atspausdinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. D., kuri kaip mokesčių inspekcijos pareigūnė atliko mokestinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos aplinkybės patvirtintos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-208 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šios teisiamojo posėdžio metu neabejotinai nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. E., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, paskirtas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos priežiūrą, galėjo turėti 90 procentų nuolaidų kuponą ir jį panaudoti. Vien ta aplinkybė, kad įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog 90 procentų nuolaidos klientams UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane realiai nebuvo taikomos, pati savaime neduoda pagrindo teigti, kad tokia nuolaida nebuvo pritaikyta asmeniškai kaltinamajam M. E., kuris pagal darbines pareigas vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos priežiūrą. Teismas mano, kad vien tik 2012-11-26 teismo nuosprendyje konstatuotu faktu, kad nuolaidos restorano klientams realiai nebuvo taikomos, negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo M. E. atžvilgiu.
Kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis M. E. 2012 m. spalio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, todėl pagal BK 235 straipsnio 1 dalį jis turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. E. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.
Ši baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamojo M. E. atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir nors įstatymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis) numato, kad kardomoji priemonė baigiama taikyti įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, tačiau baudžiamojoje byloje duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. E. gali trukdyti apeliaciniam procesui ar daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam M. E. paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, ir turi būti panaikinta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Atleisti V. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant jos tėvą V. R., o baudžiamąją bylą V. R. atžvilgiu nutraukti.
V. R. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti V. R., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
M. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valdas Bugelevičius