Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-206-195-2013].docx
Bylos nr.: 1-206-195/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. ).
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. )
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

Nuorašas

Baudžiamoji byla  Nr. 1-206-195/2013

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00532-2012-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:                                                         

                                                                                       1.2.3.1., 2.1.7.4., 2.1.15.

                                                                                                                                   

 

                                                                        

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas,

sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei, Violetai Budžienei, Aleksandrui Zujevui

dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,

kaltinamiesiems: A. B., R. T., S. Č.,

gynėjams advokatams: Stasiui Lileikiui, Valdui Kersnauskui, Dariui Karveliui, 

nukentėjusiajai A. L., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei

                          teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              A. B. a.k(duomenys neskelbtini) gim.1974.03.24., Ukmergėje, Lietuvis Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Ukmergėje, Deltuvos g. 12-3, neteistas,

                            kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

              R. T. a.k(duomenys neskelbtini) gim.1981.05.31., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Ukmergėje, Kauno g. 27a-7, teistas  2009.10.07. pagal BK 140 str. 1 d., 135 str.1 d. laisvės apribojimu 1 metams 8 mėn., 2010.09.07 atlikęs bausmę,

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

              S. Č. a.k(duomenys neskelbtini) gim.1986.02.16., Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis,  nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2006.02.22. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str.1d., 214 str. 80 parų areštu, 2) 2006.06.23. pagal BK 138 str. 1 d., areštu 70 parų, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta 90 parų areštas,  3) 2006.11.21. pagal BK 180 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., 4) 2007.04.16. pagal BK 180 str.1 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 5 mėn., 5) 2007.07.19. pagal BK 138 str.1 d. laisvės atėmimu 1 m.1 mėn. subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn., paleistas 2010.10.04. atlikus bausmę, 6) 2013.03.06. pagal BK 284 str.1d. laisvės atėmimu 1 metams,

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 284 str. 1d.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

              n u s t a t ė:

 

              Kaltinamieji A. B., R. T. ir S. Č. nužudė kitą žmogų:

              2012 m. birželio 25 d. apie 18val.  Ukmergėje, prie gyvenamųjų namų Kauno gatvėje Nr. 27a ir 29a esančioje pavėsinėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, konflikto su D. L. metu, S. Č. suduodant D. L. ne mažiau kaip keturis smūgius ranka į galvos sritį, R. T. suduodant ne mažiau keturių smūgių ranka į galvos sritį, A. B. tyčia spiriant D. L. į koją ir nuo to nukentėjusiajam nukritus ant žemės, suduodant ranka du smūgius į galvos sritį, visi kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. L. kraujosrūvas apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio, kairiojo smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, kraujosrūvas nugaroje ir juosmens nugariniame paviršiuje. Nuo galvos sumušimo ir padarytų sužalojimų įvykus  galvos smegenų suspaudimui išsiliejusiu krauju, komai, progresuojančiam  kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimui ir dėl to   D. L. 2012 m. birželio 28 d.  mirus,   A. B., R. T. ir S. Č. tyčia nužudė D. L.

              Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis įvykio dieną kartu su kitais kaltinamaisiais ir kitais asmenimis buvo pavėsinėje ir gėrė alų. Prie jų atėjus D. L. tarp jo ir pavėsinėje buvusių asmenų kilo konfliktas, nes L. jiems grasino, puldinėjo ir stumdėsi, nėjo iš pavėsinės. Konflikto metu B. L. jį puolant spyrė nukentėjusiajam į koją, šiam nukritus ant žemės laikė jį prispaudęs ir gulinčiam sudavė ranka du smūgius į veidą. Konflikto metu L. į galvos sritį apie šešis smūgius sudavė  T.  ir apie šešis smūgius Č.

              Kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis buvo kartu su kitais kaltinamaisiais bei kitais asmenimis pavėsinėje, gėrė alų, ten ateidavo ir L., kuris sukėlė konfliktą, puldinėjo ten buvusius asmenis, grasino, stumdėsi. Norėdamas, kad L. išeitų iš pavėsinės T. jį stumdamas tris kartus sudavė į veidą, tačiau nesmūgiavo. Matė, kaip vykstant konfliktui B. gulinčiam L. sudavė  du kartus į veidą. Kad smurtą vartotų L. atžvilgiu Č. ar kiti asmenys, R. T. nematė.

              Kaltinamasis S. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis konflikto metu jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, įvykio vietoje, prie pavėsinės, kur buvo ir daugiau žmonių, L. neblaivus prie jų kabinėjosi, puldinėjo, kad smurtą būtų vartoję kiti asmenys, nematė.

              Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta šiais įrodymais:

              Nukentėjusioji  A. L. parodė, kad ji buvo įvykio vietoje ir matė, kaip tarp jos sūnaus D. L. ir prie pavėsinės buvusių asmenų buvo kilęs konfliktas, kurio metu B. pargriovęs D. L. ant žemės ir ant jo užlipęs kumščiais daužė į galvą, taip pat matė, kaip smūgius rankomis į galvą D. L. sudavė ir Č.

              Liudytoja R. N. parodė, kad ji konflikto metu kartu su kitais buvo įvykio vietoje ir matė, kaip vyko konfliktas tarp D. L. ir pavėsinėje buvusių B., Č., T. ir kitų, kurio metu L. grasino  pavėsinėje buvusiems asmenims, juos puldinėjo, B., T. ir Č. rankomis sudavė D. L. į galvą po kelis smūgius.

              Liudytojas J. T. parodė, kad jis įvykio metu buvo pavėsinėje kartu su B., Č., T. ir kitais asmenimis, matė kaip tarp jų ir L. kilusio konflikto metu šis stumdėsi su Bareišiu, pastarasis buvo L. pargriovęs ant žemės ir laikė prispaudęs, L. smūgius į veidą sudavė Č, T. L. sudavė delnu į veidą. Kitų smurto veiksmų konflikto metu liudytojas nematė.

              Liudytoja L. L. parodė, kad ji matė, kaip konflikto metu B. apie tris kartus kumščiu sudavė L. į galvą, šiam nugriuvus mušė gulintį taip pat suduodamas smūgius į galvą.

              Liudytojas S. G. parodė, kad jis matė, kaip konflikto metu L. sudavė smūgius B., L. ranka į krūtinę pastūmė T. taip pat ir Č., B. buvo pargriovęs L. ant žemės, jam sudavė ranka apie du smūgius.

              Liudytojas V. K. parodė, kad jis matė, kaip įvykio metu L. pasivijęs B. ranka jam sudavė į veidą, Čeponis spyrė kelis kartus į šoną.

              Liudytoja Kidikienė parodė, kad įvykio metu ji matė susistumdymą prie pavėsinės, pavėsinėje buvę asmenys varė L. iš pavėsinės, girdėjo šūksnius, triukšmą, matė parkritusį L. ant žemės, matė kaip B. stūmė L. iš pavėsinės, tai darė ir Č.

              Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta vieta Ukmergėje, prie namo Kauno gatvėje Nr. 27a, ten esanti pavėsinė (t.1.b.l.8).             

              Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosrūvomis apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos sumušimas padarytas mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. (t.1.b.l. 48).

              Parodymų patikrinimo vietoje A. B. parodė vietą kurioje vyko konfliktas tarp jo, Leskausko ir kitų jo nurodytoje pavėsinėje buvusių asmenų, pripažino, kad vykstant konfliktui jis sudavė D. L. kelis smūgius į galvą, taip pat į galvą nukentėjusiajam po kelis smūgius koflikto metu sudavė ir Č. bei T. (t.2.b.l. 45).

              Tai, kad, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo ir T. bei Č., B. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, tai jis nurodė ir savo atvirame prisipažinime (t.2.b.l. 65). Netikėti šio kaltinamojo parodymais pagrindo nėra, nes jo parodymus patvirtina nukentėjusioji, kiti liudytojai. Jokių priežasčių, dėl kurių šis kaltinamasis galėtų apkalbėti T. ir Č., nenustatyta, jų nenurodė ir šie kaltinamieji.

              Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. N., patvirtindama savo parodymus  nurodė vietą Kauno gatvėje Ukmergėje, kur įvyko konfliktas, patvirtindama, kad nukentėjusįjį L. mušė visi kaltinamieji (t.1.b.l.175). tai ji patvirtino ir savo rašytame prisipažinime (t.1. b.l.160), taip pat apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t.1. b.l.168).

              Tokiu būdu aukščiau nurodyti liudytojai, kaltinamasis A. B., nukentėjusioji  A. L. patvirtino, kad konflikto metu visi trys kaltinamieji vartojo smurtą D. L. atžvilgiu, tame tarpe ir suduodami smūgius į galvą, dėl kurios sumušimo buvo padaryti sužalojimai sukėlę nukentėjusiojo mirtį. Netikėti šių asmenų parodymais jokio pagrindo nėra, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais, kad visi trys kaltinamieji vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

              Tai, kad šie asmenys matė tik atskirus konflikto epizodus, kad kai kurie iš jų matė tik atskirus kaltinamųjų veiksmus, nėra pagrindas netikėti šių asmenų parodymais. Šių asmenų parodymų visuma, neginčytinai patvirtina faktą, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo visi kaltinamieji.

              Nors pagal teismo medicinos specialisto išvadas nukentėjusiojo D. L. mirtis galėjo įvykti ir nuo vieno smūgio dėl kurio įvyko kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, tačiau nustačius, kad smūgius į galvą nukentėjusiajam konflikto metu sudavė visi kaltinamieji, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodė medicinos specialistas kitas nukentėjusiojo atžvilgiu pavartotas smurtas taip pat galėjo turėti įtakos mirtinoms pasekmėms atsirasti,  laikytina, kad nužudyme dalyvavo visi kaltinamieji.

              Kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, vykstant konfliktui tarp kaltinamųjų, kitų asmenų ir nukentėjusiojo, per tam tikrą laiko tarpą smurtą pastarojo atžvilgiu, tame tarpe suduodant smūgius į galvą, vartojo visi kaltinamieji, jie vykstant konfliktui vienas kito atliekamus smurto veiksmus matė, nes konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis vyko vienoje vietoje, prie pavėsinės, kurioje arba šalia kurios buvo visi konflikte dalyvavę asmenys, tame tarpe ir kaltinamieji, kaltinamieji jų pačių bei kitų asmenų akivaizdoje atlikdami smurto veiksmus suprato, kad dalyvauja bendrų smurto veiksmų prieš nukentėjusįjį atlikime, sužalojimus nukentėjusiajam daro bendrais veiksmais, todėl laikytina, kad nužudymą jie padarė kaip bendravykdytojai.

              Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, visi kaltinamieji dalyvavo sumušant nukentėjusįjį, konflikto metu jam suduodami smūgius į itin svarbų gyvybei ir lengvai pažeidžiamą organą – galvą, todėl akivaizdu, kad jie turėjo numatyti ir numatė, kad dėl šių jų veiksmų gali būti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai dėl kurių gali įvykti jo mirtis ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-324/2009, 2K-191/2008, 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-276/2005, 2K-265/2005).

Bylos duomenimis nustatyta, kad visi kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, matė vienas kito atliekamus veiksmus, naudojamą smurtą, taip kiekvienas sutiko su panaudoto pobūdžio smurtu, jo padariniais, kiekvienas iš jų suprato smurto pavojingumą, suvokė jo pasekmes, todėl už atsiradusias pasekmes privalo atsakyti visi kaltinamieji. Visi kaltinamieji buvo vykdytojai (bendravykdytojai), nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Tarp nuteistųjų veiksmų – smūgių į galvą ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip minėta, suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, kaltinamieji suvokė, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo jos atimti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Nors pagal konflikto metu jo vietoje buvusių liudytojų parodymus, kaltinamųjų tvirtinimą,  konflikto metu D. L. elgėsi agresyviai, juos puldinėjo, netgi smurtavo jų atžvilgiu, tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes akivaizdu, kad konfliktas tęsėsi netrumpą laiko tarpą, jis vyko atviroje vietoje - kieme prie pavėsinės, kiekvienas iš kaltinamųjų atskirai ir visi kartu neabejotinai turėjo galimybes išvengti konflikto su nukentėjusiuoju pasišalindami iš įvykio vietos, nesiginčydami  ir nevarydami jo iš pavėsinės ar pasinaudodami kitomis galimybėmis konflikto išvengti kurios esant nustatytai situacijai neabejotinai buvo, tačiau jie visi su kaltinamuoju konfliktavo, dalyvavo kilusiose muštynėse, savo veiksmais, tame tarpe ir smurtiniais, sudarė sąlygas konfliktui tęstis ir jo metu pavartojo smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, padarydami sužalojimus nuo kurių įvyko nukentėjusiojo mirtis, todėl laikyti, kad sužalojimai buvo padaryti būtinosios ginties sąlygomis, jokio pagrindo nėra.

Kaip minėta, sutinkamai su teismų praktika, tais atvejais, kai nužudyme dalyvauja keli asmenys, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, todėl šiuo konkrečiu atveju, ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kartu su kaltinamaisiais konflikto metu smurtą galėjo pavartoti ir kiti asmenys, kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui esminės reikšmės neturi.

Tokiu būdu teismas laiko, kad A. B. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Baudžiamojo kodekso 129 str,1d., nusikaltimas įrodytas.

R. T. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Baudžiamojo kodekso 129 str,1d., nusikaltimas įrodytas.

S. Č. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Baudžiamojo kodekso 129 str,1d., nusikaltimas įrodytas.

S. Č. taip pat kaltinamas tuo, kad jis konflikto su D. L. metu, 2012.06.25. viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją A. L., neleido jai skambinti telefonu, mėgino iš rankų atimti telefoną įdrėksdamas nukentėjusiajai į rankos dilbį, taip sukeldamas skausmą, šiais savo veiksmais rodė nepagarbą aplinkiniams ir trikdė visuomenės rimtį  ir padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus Baudžiamojo kodekso 284 str.1d.

Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad S. Č. padarė šiuos jam inkriminuojamus veiksmus, todėl šioje kaltinimo dalyje jis turi būti išteisintas.

S. Č. šiuos jam inkriminuojamus veiksmus neigia. Tai, kad jis atliko šiuos veiksmus tvirtina tik nukentėjusioji A. L.. Tačiau jos parodymai šioje dalyje nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apklausiama nurodė, kad jai Č. suko ranką norėdamas atimti telefoną ir padarė rankoje sužalojimą (t.1.b.l. 65), kitos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad jai tik atrodo, kad Č. tuo metu, kai norėjo atimti telefoną, galėjo jai sužaloti ranką (t.1. b.l.69), parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji nurodė, kad ji nežino kada jai buvo sužalota ranka ir mano, kad tai padaryti galėjo Č. (t.1. b.l.101). Nors byloje yra asmens  apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas rankos sužalojimas (t.1 b.l.66), tačiau tai, kad šiuos sužalojimus padarė būtent S. Č., patvirtina tik nenuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Nesant kitų įrodymų, laikyti, kad rankos sužalojimai buvo padaryti S. Č. veiksmais ir jis šiuos veiksmus atliko siekdamas sutrikdyti viešąją rimtį ir parodyti nepagarbą aplinkiniams, pagrindo nėra. Nustatyta, kad netrumpą laiko tarpą besitęsiančiame konflikte dalyvavo nemažai asmenų, kurie vartojo smurtą bei necenzūrinius žodžius vieni kitų atžvilgiu, kaip matyti iš filmuotos medžiagos telefoną jėga mėgino iš nukentėjusiosios atimti ir D. L., necenzūriniai žodžiai bei smurto veiksmai buvo vartojami kilus konfliktui tarp priešiškai nusiteikusių konflikto dalyvių, todėl laikyti, kad vienas iš konflikto dalyvių, tai yra Č., šioje situacijoje turėjo tikslą parodyti nepagarbą visuomenei ir sutrikdyti visuomenės rimtį, negalima. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad Baudžiamojo kodekso 284 str.1 d. S. Č. inkriminuota nepagrįstai ir jis turi būti išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis S. Č. padarė šią jam inkriminuotą veiką.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų (kaltinamųjų, liudytojų parodymų, filmuotos medžiagos), aktyvus konflikto dalyvis buvo ir nukentėjusysis D. L., kuris būdamas neblaivus provokavo konfliktinę situaciją, nors ir varomas iš pavėsinės, iš konflikto vietos nepasitraukė, išvarytas vėl sugrįždavo ir siekė tęsti konfliktą, todėl  toks nukentėjusiojo elgesys laikytinas kaltinamųjų atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 61 str.1 d. 6 p.).

Tiek kaltinamieji, tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys pripažino, kad prieš konfliktą ir konflikto metu kaltinamieji kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, jų aktyvus dalyvavimas konflikte rodo, kad jie buvo paveikti alkoholio, tai yra nuo jo apsvaigę, todėl laikytina, kad jie nusikaltimą padarė esant šiai jų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Tokiu būdu A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys,  atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

S. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys,  atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys,  atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, taip pat į tai, kad jis  padarė sunkų tyčinį nusikaltimą.

Skiriant bausmę R,T. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, taip pat į tai,  kad jis anksčiau teistas (t.3.b.l. 6), baustas administracine tvarka (t.3.b.l. 14), padarė sunkų tyčinį nusikaltimą.

Skiriant bausmę S. Č. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra kelis kartus teistas (t.3. b.l.141), (t.3.b.l.155), baustas administracine tvarka, padarė sunkų tyčinį nusikaltimą.

S. Č. 2013.03.06 Ukmergės apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas pagal Liet. BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje jis suimtas nuo 2013.06.27., būnant suėmime (iki šios dienos) jam apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta kita, vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme, laikant, kad pagal apylinkės teismo nuosprendį bausmė neatlikta.

Nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje esantys vaistų pirkimo kvitai (t.1.b.l.76-87, bei kvitai pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu), patvirtina, kad vaistams nukentėjusioji išleido jos parašomą 582 Lt sumą, todėl šioje dalyje ši suma priteistina pilnai. Nukentėjusiosios pirktų vaistų jai reikalingumą patvirtina teismui pateikta Ukmergės ligoninės pažyma, kad nukentėjusiajai  buvo skiriami antidepresantai bei raminantys vaistai, jie buvo vartojami po jos sūnaus nužudymo, todėl laikytina, kad šios išlaidos yra susijusios su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika.

Kaip nurodo nukentėjusioji, ji užsakė paminklą, kuris turėtų kainuoti 6.800 litų, tačiau ši suma iki šiol dar nėra sumokėta, sumokėtas tik 200 litų avansas, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu realių išlaidų dėl paminklo pastatymo nukentėjusioji turi tik 200 litų, ši suma ir priteistina, nes dar nesančios žalos šiuo metu priteisti pagrindo nėra.

Nukentėjusioji prašo priteisti 4.215. litų sūnaus laidojimo išlaidų, nurodydama, kad jai išmokėta 1.040 litų laidojimo pašalpa ir 520 litų pagal sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (Teisingumo ministerijos sprendimas pateiktas). Nukentėjusiosios turėtos laidojimo išlaidos patvirtintos byloje esančiais sąskaita faktūra bei užsakymo lapu  (t.1.b.l. 88,99),  su laidojimu susijusių daiktų bei paslaugų  pirkimo kvitais (t.1.b.l. 94, 78, 79, 83, ), tačiau nėra pagrindo priteisti nukentėjusiosios išlaidas, nukentėjusiosios turėtas praėjus kuriam laikui po laidotuvių : 2012 m. liepos mėnesį turėtas išlaidas 50 Lt benzinui (pirkta 07mėn.01d.), 41,50 Lt plėvelei ir žvakėms (pirkta 07.26.), 35,22 Lt maistui (pirkta 07.28.), 84 Lt grėbliui, kėdutei, plėvelei (pirktiems 07.23.), 35,76 Lt žvakėms (pirktoms 07.23.), 31 Lt vėlinių gėlėms (pirktoms 10.27), 10,91 Lt žvakėms (pirktoms 10.14).  Bendra  288, 39 Lt šių išlaidų suma mažintinos priteistinos laidojimo išlaidos, laikant, kad iš kaltinamųjų papildomai turi būti priteista 3.927 Lt laidojimo išlaidų. Nėra pagrindo prie būtinų laidojimo išlaidų priskirti ir nukentėjusiosios nurodytas vėliau turėtas  869 Lt kapo priežiūros išlaidas bei 417 Lt laidojimo metinių išlaidas. Jos taip pat iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Viso nukentėjusiajai priteistina 4.709 Lt turtinės žalos atlyginimo (3927 Lt laidojimo išlaidų, 200 Lt avansas paminklui ir 582 Lt išlaidos vaistams).

Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 7082,41 Lt priteisimo už nukentėjusiojo D. L. gydymą Ukmergės ligoninėje, įrodytas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t.1.b.l.60), tenkintinas pilnai, šią sumą priteisiant iš kaltinamųjų.

Iš kaltinamųjų taip pat priteistina 56 Lt nukentėjusiosios kelionės išlaidų į teismo posėdžius. Šių išlaidų dydis patvirtintas nukentėjusios pateiktais kelionės bilietais, iš teismo lėšų nepadengtas, todėl priteistinas iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (BPK 105 str.1,3d.)

Nukentėjusiosios ieškinys dėl 1.492.200 litų neturtinės žalos priteisimo tenkintinas dalinai. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nužudytas nukentėjusiosios sūnus su kuriuo ji gyveno ir dėl to neginčytinai jai buvo padaryta didelė psichologinė trauma, ji turėjo didelius emocinius pergyvenimus, padaryta didelė moralinė žala, sutrikdyta sveikata ir jai atstatyti reikalingas gydymas, taip pat  atsižvelgiant į teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus tokio pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas ir dėl paties nukentėjusiojo netinkamų veiksmų, bei į tai, kad 7800 litų neturtinės žalos nukentėjusiajai kompensuota pagal Teisingumo ministerijos sprendimą, nukentėjusiajai papildomai priteistinas 50.000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298,  302-305, 307-308 str. str., 

 

n u s p r e n d ė:

 

A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės - suėmimo A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos - 2013.12.18.

Į bausmės laiką A. B. įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012.06.25. iki 2013.12.18.

S. Č. (a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str.1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Baudžiamojo kodekso 63 str. 9d. šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2013.03.06. Ukmergės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę S. Č. nustatyti laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės - suėmimo S. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Bausmės pradžią S. Č. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos - 2013.12.18.

Į bausmės laiką S. Č. įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012.06.27. iki 2013.12.18.

S. Č. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

R. T. (a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str.1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems  metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką R. T. įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012.06.27. iki 2012.07.26.

Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti R. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Bausmės pradžią R. T. skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Priteisti iš A. B., S. Č. ir R. T. solidariai 4.709 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus devynis litus) turtinės žalos atlyginimo ir 50.000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. L. naudai, bei iš A. B., S. Č. ir R. T. po 19 Lt (po devyniolika litų) proceso išlaidų nukentėjusiosios A. L. naudai.

Priteisti iš A. B., S. Č. ir R. T. solidariai 7082,41 Lt (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt du litus keturiasdešimt vieną centą) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktinius įrodymus  - 2 GB talpos SD tipo atminties kortelę, saugomą Ukmergės policijos komisariato saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, suimtiems nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                  Artūras Šumskas

 

 

Nuorašas tikras:                                                                         Artūras Šumskas

Teisėjas                                                                                                 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • 2K-324/2009
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • BPK 105 str. Proceso išlaidų išieškojimas