ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019.

Teismas

n u s t a t ė:  

1.                      Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019, kuriuo prašo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019; atnaujinus procesą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ ieškinį atmesti.

2.                      Pareiškėja nurodo, jog po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu ir, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, todėl prašymas teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

3.                      Nurodo, jog iš pareiškėjos buvo priteista 1 416 695 Eur tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Energijos parkas“ konstatavus, kad pareiškėja, vykdydama viešąjį konkursą, į 2008 m. kovo 8 d. paskelbto investicinio konkurso sąlygas įtraukė Lenkijos bendrovės ENER-G Polska 2007 m. parengtą Kairių sąvartyno dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje, kaip nustatyta teismų sprendimais, duomenys apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius buvo neteisingi, dėl ko ieškovė neva patyrė žalą. 2021 m. vasario 11 d. pareiškėja gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos (toliau – ir STT Šiaulių valdyba) pranešimą, kad 2021 m. vasario 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl buvusio ŠRATC vadovo tarnybos pareigų neatlikimo (229 straipsnis), dėl jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (228 straipsnio 2 dalis) taip iššvaistant didelės vertės ŠRATC turtą (184 straipsnio 2 dalis), dėl ŠRATC buvusio vadovo ir ieškovės bei su ja susijusių asmenų sukčiavimo įgyjant didelės vertės turtą iš ŠRATC (182 straipsnio 2 dalis), dėl dokumento - ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaitos - suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, padarant didelę žalą (300 straipsnio 3 dalis), dėl kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, padarant didelę žalą (206 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal įtarimus, jog su ENER-G Polska susiję asmenys veikė kartu su ieškovę įsteigusios bendrovės UAB „Naujoji šiluma“ vadovu ir akcininku V. D. bei kitais su UAB „Naujoji šiluma“ susijusiais asmenimis, o galbūt ir buvusiu ŠRATC direktoriumi R. V. ir/ar kitais ŠRATC darbuotojais tam, kad įgyvendintų sudėtingą ir intelektualią nusikalstamos veikos schemą: ENER-G Polska parengiant tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą, kuri įtraukiama į Investicinio konkurso sąlygas, ir vėliau leidžia konkursą laimėjusiai bendrovei ne tik įsisavinti milijonus eurų E. S. lėšų Kairių sąvartynui pernelyg galingos kogeneracinės jėgainės statybai, tačiau ir prisiteisti negautą pelną, apskaičiuotą pagal tą pačią ENER-G Polska tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą.

4.                      Atkreipia dėmesį, kad nors ŠRATC pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 2020 m. spalio 16 d., tik 2021 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl ŠRATC pareiškime nurodytų aplinkybių yra pradėtinas. Taigi, STT Šiaulių valdybai pradėjus ikiteisminį tyrimą, ŠRATC įgijo pagrindą Šiaulių apygardos teismui teikti prašymą atnaujinti procesą byloje ir įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes. Mano, kad bylai yra itin reikšmingas faktas, jog dėl ENER-G Polska ir ieškovės bei su ja susijusių asmenų sąsajų ir bendrai vykdytų nusikalstamų veikų ŠRATC organizuoto viešojo konkurso metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos, kad viešąjį pirkimą laimėjusios ir UAB „Energijos parkas“ įsteigusios UAB „Naujoji šiluma“ vadovui ir akcininkui V. D. ir/ar kitiems su UAB „Energijos parkas“ susijusiems asmenims galimai panaudojus apgaulę, didelę turtinę naudą galėjo gauti UAB „Energijos parkas“ vienintelis akcininkas - UAB „Naujoji šiluma“. Pasak pareiškėjos, UAB „Energijos parkas“ pastatė ir eilę metų eksploatavo kogeneracinę jėgainę ten, kur tokios galios kogeneracinės jėgainės pelninga ar bent atsiperkanti veikla yra neįmanoma, todėl nesukūrė pridėtinės vertės, tačiau VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sąskaita vis tiek „uždirbo" pelną lyg kogeneracinė jėgainė būtų išgavusi tokius dujų kiekius, kokie nurodyti ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaitoje. Taigi, tikrovės neatitinkanti ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaita lėmė ne tik tai, kad UAB „Energijos parkas“, nesukūrusi pridėtinės vertės, savivaldybių įstaigos sąskaita gavo pelną lyg būtų sėkmingai išvysčiusi Kairių sąvartyno nudujinimo projektą eksploatuojant didelės galios kogeneracinę jėgainę, tačiau ir tai, kad UAB „Energijos parkas“ galėjo įsisavinti milijonus eurų tikslinės paramos Kairių sąvartyne, įrengdama šiam objektui netinkamą kogeneracinę jėgainę.

5.                      Mano, jog šiuo atveju procesas byloje turi būti atnaujintas, kadangi paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė - ieškovės (ir su ja susijusių asmenų) ir ENER-G Polska tarpusavio ryšiai, dėl ko šiems subjektams bendradarbiaujant sąmoningai parengta klaidinga ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaita, lėmusi pareiškėjos veiksmų byloje pripažinimą neteisėtais ir žalos priteisimą. Abejonių dėl fakto, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, nekyla. Šiame prašyme aprašytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai, nes ieškovė ir su ja susiję asmenys buvo parengę kruopštų ir itin užslėptą veiksmų planą siekiant, kad teismai priimtų būtent tokius sprendimus, kurie yra įsiteisėję šiai dienai. Šioje nusikalstamoje veikoje galimai dalyvavo ir buvę pareiškėjos vadovai, dėl kurių veiksmų taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl aplinkybių išsiaiškinimas pareiškėjai buvo ypatingai apsunkintas, tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo institucijos tik 2021 m. vasario 8 d. pripažino pareiškėjos argumentus pakankamais pradėti ikiteisminį tyrimą. Tik tada, kai ŠRATC vadovo pareigas 2020 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo eiti (duomenys neskelbtini), jam susipažinus su ŠRATC dokumentais bei ŠRATC atžvilgiu priimtais teismų sprendimais, kilo įtarimų dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų prieš ŠRATC.

6.                      Mano, jog žinant naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad ieškovei sudarant sutartį su ŠRATC buvo žinoma, jog ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaitoje pateikti duomenys yra neteisingi, nelieka pagrindo pripažinti pareiškėjos veiksmų neteisėtais - ieškovė konkurse dalyvauti apsisprendė ne tikėdamasi gauti pelno išgaudama ENER-G dujų tyrimo ataskaitoje nurodytus prognozuojamus išgauti dujų kiekius, o iš anksto žinodama, kad tokių kiekių dujų išgauti nepavyks ir dėl to bus galima iš ŠRATC prisiteisti milijoninę sumą už neva kilusią žalą. Ši aplinkybė neabejotinai paneigia ir priežastinio ryšio bei ŠRATC kaltės egzistavimą. Taigi, jei bylos nagrinėjimo metu būtų buvę žinoma, kad ieškovė yra susijusi su sąmoningai klaidingą dujų tyrimo ataskaitą pateikusia ENER-G Polska ir nuostolių priteisimo schema buvo suderinta iš anksto, tokios aplinkybės būtų sudariusios pagrindą atmesti ieškovės ieškinį nenustačius nei vienos pareiškėjos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl šios priežasties yra būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti teisingą sprendimą - ieškinį atmesti atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes.

7.                      Šiaulių apygardos teismo sprendimui įsiteisėjus, 2020 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimo vykdymo dalies - 870 811,19 Eur viršijančioje apimtyje, įvykdymas buvo atidėtas iki 2021 m. balandžio 1 d., t. y. pareiškėja turės sumokėti ieškovei likusią atidėtą sprendimu priteistą sumą. Dėl šios priežasties pareiškėja negali laukti, kol ikiteisminis tyrimas bus atliktas ir įsiteisės jame priimtas nuosprendis. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas siekiant ištirti aplinkybes dėl galimo ŠRATC buvusių vadovų, V. D., UAB „Energijos parkas“ ir ENER-G Polska bendro nusikalstamo veikimo jau yra pagrindas bylos nagrinėjimo atnaujinimui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys buvo pripažinti pakankamais ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Jeigu byla nebus atnaujinta, ŠRATC privalės sumokėti ieškovei likusią sprendimu priteistą sumą - daugiau nei pusę milijono eurų. Laukimas, kol ikiteisminio tyrimo metu bus priimtas galutinis sprendimas ir jis įsiteisės, gali užtrukti net keletą metų, todėl po tokio ilgo laikotarpio ŠRATC iš ieškovės atgauti pervestas lėšas gali tapti neįmanoma.

8.                      Pareiškėja mano, jog diena, kada paaiškėjo naujos svarios aplinkybės byloje, yra sužinojimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą data, t. y. 2021 m. vasario 11 d., todėl šią dieną ŠRATC įgijo teisę kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl bylos atnaujinimo.

9.                      Ieškovė UAB „Energijos parkas“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atmesti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – atsakovės nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje išplėtotų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių (kriterijų). Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ieškovės, UAB „Naujoji šiluma“ ir (ar) V. D. atžvilgiu, to nepatvirtina ir STT Šiaulių valdybos 2021 m. vasario 11 d. pranešimas. Antra vertus, net jeigu atsakovė ir būtų pateikusi tokius įrodymus, tai jie savaime nesudarytų pagrindo atnaujinti proceso. Tuo tarpu atsakovės 2020 m. spalio 16 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės apie tariamą ieškovės, UAB „Naujoji šiluma“ ir (ar) V. D. dalyvavimą menamose nusikalstamose veikose yra grindžiamos vien tik jo paties deklaratyviais samprotavimais, išvedžiojimais bei prielaidomis. Pabrėžia, kad iki pat šios dienos nei ieškovei, nei UAB „Naujoji šiluma“, kaip juridiniams asmenims, nei V. D., kaip fiziniam asmeniui, nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ar nutarimas pripažinti įtariamuoju. V. D. apskritai nebuvo iškviestas net į apklausą, nors nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo jau 2 mėnesiai. Pažymi, jog remiantis aukštesnės instancijos teismų bylose dėl proceso atnaujinimo suformuota praktika, kuri yra nuosekli ir vieninga, nei ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nei jo metu nustatytos aplinkybės savaime nelaikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

10.                      Teigia, jog visiškai nepagrįstas atsakovės teiginys, kad procesas byloje turi būti atnaujintas, kadangi paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė - ieškovės (ir su ja susijusių asmenų) ir ENER-G Polska tarpusavio ryšiai, dėl ko šiems subjektams bendradarbiaujant sąmoningai parengta klaidinga ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaita, lėmusi pareiškėjos veiksmų byloje pripažinimą neteisėtais ir žalos priteisimą. Pažymi, jog šios aplinkybės nepaaiškėjo – jų nepagrindžia jokie objektyvūs faktiniai duomenys, tame tarp ir STT Šiaulių valdybos 2021 m. vasario 11 d. informacinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsakovė nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog iki Investicinio konkurso paskelbimo ir (ar) jo vykdymo metu ar bet kuriuo kitu metu ieškovė, UAB „Naujoji šiluma“ ir (ar) V. D. būtų nusikalstamai veikę kartu su Lenkijos bendrove ENER-G Polska ir (ar) šios bendrovės atstovais. Atsakovė nepateikė į bylą net ir tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė, UAB „Naujoji šiluma“ ir (ar) V. D. būtų bendradarbiavę ar apskritai turėję kokių nors ryšių (santykių) su Lenkijos bendrove ENER-G Polska ir (ar) šios bendrovės atstovais.

11.                      Pažymi, jog aprašydama menamos nusikalstamos veikos schemą, atsakovė nurodo, kada ieškovė pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, kokio galingumo kogeneracinę jėgainę pastatė, kiek dujų surinkimo gręžinių įrengė ir t. t., tačiau šios sutarties vykdymo aplinkybės nepatvirtina jokios nusikalstamos veikos. Be to, šios aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-171-569/2019, bylą nagrinėję teismai jas išanalizavo, įvertino ir dėl jų pasisakė priimtuose sprendimuose. Atsakovė neįrodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių.

12.                      Taipogi mano, jog atsakovė prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė aiškiai praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai atsakovė sužinojo arba galėjo ir turėjo sužinoti apie aplinkybes, jos nuomone, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o ne nuo tada, kai sužinojo apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą jos pačios nurodytų aplinkybių pagrindu. Ginčo situacijoje esminę reikšmę turi tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent pagal atsakovės pareiškimą, kurį ji parengė 2020 m. spalio 16 d. Taigi, vėliausiai 2020 m. spalio 16 d. atsakovei jau buvo žinomos visos aplinkybės, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes šias aplinkybes ji išdėstė pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vadinasi, prašymą atnaujinti procesą atsakovė privalėjo pateikti teismui ne vėliau kaip 2021 m. sausio 16 d., tačiau jį pateikė tik 2021 m. kovo 22 d., t. y. daugiau nei 2 mėnesius praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą tokio prašymo pateikimui.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13.                      Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 ieškovės UAB „Energijos parkas“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškovei 1 416 695 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 177,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš atsakovės 42,37 Eur pašto išlaidų ir 569,54 Eur vertimo į užsienio kalbą išlaidų valstybei. 

14.                      Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 nustatė, kad atsakovė, siekdama įgyvendinti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir šilumos energijos gamybai projektą, 2008 m. kovo 8 d. paskelbė investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama. Investicinis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis atsakovės parengtomis konkurso sąlygomis. Konkurso sąlygų 2 dalyje „Pirkimo objektas“ nurodyta, jog investicinio konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti investicinio konkurso dalyko charakteristikoje, prie kurios buvo pridėti keli priedai. Vienas iš jų – Lenkijos bendrovės ENERG-G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita. Kadangi UAB „Naujoji šiluma“ pasiūlė didžiausią investicinio konkurso dalyko kainą, ji buvo pripažinta konkurso laimėtoja. UAB „Naujoji šiluma“ projektui vykdyti įsteigė tikslinę įmonę – ieškovę. 2009 m. kovo 17 d. šalys sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo Nr. S-09-311, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą (sutarties 1.1 p.). Sutartis buvo sudaryta 15 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti ją dar 5 metams (sutarties 9.1 p.). 2010 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 1 ir 2011 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 2 šalys pakeitė ir papildė atitinkamas sutarties sąlygas. Ieškovė, vykdydama sutarties 3.1.1 p. numatytą įsipareigojimą, savo lėšomis instaliavo dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką, t. y. įrengė sąvartyno nudujinimo sistemą, dujotiekio liniją – dujų trasą, pastatė kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių ir kt. 2011 m. birželio mėnesį ieškovė pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, tačiau paaiškėjo, kad Kairių sąvartyne yra žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose, įskaitant jų sudėtine dalimi esančią tyrimo ataskaitą. Nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje. Kadangi ieškovė, dalyvaudama konkurse, sudarydama ir vykdydama viešojo pirkimo sutartį, neišgavo prognozuojamo dujų kiekio, kuris buvo numatytas ENERG-G Polska tyrimo ataskaitoje, ir kuri yra pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

15.                      Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė, skelbdama viešą konkursą, vadovavosi įmonės ENERG-G Polska Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, kuri numatė prognozuojamus iš sąvartyno išgauti dujų kiekius. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog ataskaitos duomenys apie prognozuojamas išgauti dujas yra neteisingi. Ieškovė, investavusi į bendrovės veiklą sąvartyne, negavo pelno, kurį turėjo gauti pagal ataskaitoje pateiktus duomenis, dirbo ir šiuo metu dirba nuostolingai, dėl ko patyrė žalą. Byloje ekspertizę atlikęs ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokios buvo esminės priežastys, dėl kurių pakito prognozuojami išgaunamų dujų kiekių duomenys, nurodyti ataskaitoje viešojo konkurso metu, ir realiai išgaunamų dujų kiekiai, nurodė, kad viena iš lemiamų priežasčių buvo netikslūs pradiniai duomenys, kurie naudojami teoriniam ataskaitos rezultatų paskaičiavimui. Pasisakydamas teismo posėdyje ekspertas šią priežastį įvardijo kaip pagrindinę. Iš tyrimo ataskaitos matyti, kad tyrimui buvo naudoti pasenę Baltijos konsultacinės grupės 1999 metais atlikto tyrimo duomenys. Ekspertas nurodė, kad ataskaitą rengiant 2007 metais, savivaldybės jau kaupdavo duomenis apie atliekų kiekius ir rengiantis ataskaitas subjektas turėjo galimybę juos gauti, nes nuo 2003 metų tokie duomenys turi būti kaupiami. Jei duomenys atliekant tyrimą butų naudojami ne pasenę, prognozuojamų išgauti dujų kiekį galima apskaičiuoti pakankamai tiksliai. Teismas darė išvadą, kad ENERG–G Polska parengtoje tyrimo ataskaitoje nustatyti prognozuojamų iš sąvartyno gauti dujų kiekiai neatitiko tikrovės, nes atliekant tyrimą buvo naudoti 1999 metų duomenys apie atvežamų šiukšlių kiekius bei sudėtį, nenurodyta atlikto tyrimo metodika, todėl ENERG-G Polska tyrimo ataskaita negalėjo būti naudojama vykdant pirkimą. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus teismas darė išvadą, kad atsakovė, vykdant viešąjį konkursą, vadovaudamasi ENERG – G Polska tyrimo atskaita, kurioje duomenys apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius buvo neteisingi, suteikė tiekėjams klaidingą informaciją, kuri turėjo ieškovei esminę reikmę apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir sutarties pasirašymo. Teismas darė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (ir ieškovei), taip pat sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios. Ieškovė, įvertinusi atsakovės paskelbto viešo konkurso medžiagą, kurios dalis – ataskaita apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius – buvo klaidinga, apsisprendė dalyvauti konkurse, teikė pasiūlymą ir investavo pinigines lėšas į Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą, tačiau, įvykdžiusi įsipareigojimus, vykdydama veiklą patyrė nuostolius ir negavo prognozuojamo pelno, todėl patyrė žalą. Teismas darė išvadą, kad ieškovei atsiradusi žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas.

16.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-761-241/2020 Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

17.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 

18.                      Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

19.                      CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis.

20.                      Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

21.                      Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

22.                      Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, iš esmės nurodo tai, jog pagal jos pareiškimą (surašytas 2020 m. spalio 16 d.) 2021 m. vasario 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (žr. šios nutarties 3 punktą), kurio metu gauti duomenys neabejotinai turės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui (pareiškėjos minimos naujai paaiškėjusios aplinkybės – faktinės aplinkybės, kuriomis ji iš esmės grindė ir savo 2020 m. spalio 16 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). Tačiau teismo vertinimu, šis argumentas yra nepagrįstas, nes tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų galima konstatuoti, jog ji turi esminės reikšmės bylai.

23.                      Faktas, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo abejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, juolab, kad civilinė byla išnagrinėta ir apeliacine tvarka, o kasacinės instancijos teismas net du kartus atsisakė priimti kasacinį skundą, ir tai nereiškia, jog egzistuoja naujai paaiškėjusios esminės bylai aplinkybės. Atnaujinus procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu, įsiteisėjęs teismo sprendimas negalėtų būti naikinamas ar keičiamas, o būtų pagrindas tik svarstyti klausimą dėl bylos sustabdymo, nes ikiteisminis tyrimas nėra privalomas pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti civilinę bylą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Kasacinis teismas kategoriškai ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

24.                      Taigi, nagrinėjamu atveju vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu ir, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo negalima laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu būtų daroma išvada dėl esminės reikšmės bylai egzistavimo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra tikėtinos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvimas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką gali būti daromos tik preliminarios išvados ir tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtame sprendime gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas yra tik pradėtas, kaip atsiliepime į prašymą nurodė ieškovė, dar niekam net nėra pareikšti įtarimai, taigi, ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų iš esmės skirtingos nuo tų, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo metu egzistuoja tik prielaida, kad atlikus ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, galės būti patvirtinti ar paneigti pareiškėjos argumentai dėl dokumentų klastojimo ir kitų aplinkybių, tačiau šiuo metu nėra jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie leistų spręsti dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje būtinumo, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Dėl termino prašymui paduoti

25.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

26.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

27.                      Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, jog nėra jokio pagrindo proceso atnaujinimui, nėra aktualu, ar šis prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ar nepraleidus. Tačiau visgi pažymėtina, jog pareiškėja savo prašymą grindžia aplinkybe, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie ką ji sužinojo 2021 m. vasario 11 d. (gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą). Taigi, būtent ši diena ir laikytina ta diena, nuo kada turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas. Kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 22 d., tai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas negalėtų būti vertinamas kaip praleistas.

28.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė UAB „Energijos parkas“ prašo priteisti 2 604,65 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteisiamos iš pareiškėjos.

29.                      Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir sustabdytas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019, vykdymas. Minėta laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019.

Priteisti iš pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 145787276, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos parkas“, juridinio asmens kodas 300531616, 2 604,65 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019, vykdymo sustabdymą, palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo. 

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai ir ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                 Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė