ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. A. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Raseinių rajono apylinkės teisme pareiškėja S. A. pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti S. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodydamas, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė kokiu pagrindu suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti UAB ,,Oksalis“ ir V. B., taip pat nepateikė jokių sutarčių ar dokumentų apie tarpusavio įsipareigojimus tarp S. A. ir aukščiau nurodytų suinteresuotų asmenų. Pareiškėja į kreditorių sąrašą visiškai neįtraukė E. B., V. B. ir UAB ,,Oksalis“, nėra nurodoma jų reikalavimų apimtis. Teismas sprendė, kad negalima suvesti skolų balanso, o  tai trukdo tinkamai ir tiksliai nustatyti kreditorinių reikalavimų apimtį. Teismui neaišku kiek kreditorių iš tiesų turi pareiškėja, kokie kreditorių reikalavimai. Teismas nurodė, kad pareiškime S. A. nurodo, kad intensyviai ieško darbo, planuoja gauti 380 Eur pajamų per mėnesį, tačiau apie tai nepateikė jokių įrodymų. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja šiuo metu jokių pajamų neturi, dėl to teismui yra neaišku, iš ko pareiškėja tenkina savo būtiniausius poreikius ir kokiu būdu planuoja atkurti mokumą. Teismas vertino, kad pareiškėja turi maksimaliai išnaudoti visas galimybes, kad teismui pateiktų visus duomenis reikalingus bylos nagrinėjimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja S. A. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti, o ne atsisako priimti pareiškimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindų sąrašas. Atsisakymas priimti ieškinį kitais nei CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu.

4.2. Sprendžiant pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą, teismas neturėtų nagrinėti aplinkybių, kurios turėtų būti nagrinėjamos pareiškimo nagrinėjimo iš esmės metu. Minėti aspektai kaip faktinių aplinkybių pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne pareiškimo priėmimo stadijos dalykas. Asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių įvertinimas atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įrodymų trūkumo klausimas gali būti sprendžiamas ir priėmus pareiškimą. Teismas nurodė, kad negali suvesti skolų balanso, o tai trukdo tinkamai ir tiksliai nustatyti kreditorinių reikalavimų apimtį. Pareiškėjos teigimu, skolų suma realiai kinta kiekvieną dieną, todėl realiai tiksli skolų suma yra žinoma tik tuomet, kai iškėlus bankroto bylą, kreditoriai teikia tikslius savo reikalavimus bankroto administratoriui. Kad su pareiškimu nepateikti antstolio T. U. patirtas vykdymo išlaidas patvirtinantys dokumentai, negali būti pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nes minėtą dokumentą antstolis galėtų pateikti teikdamas atsiliepimą į pateiktą pareiškimą ar pareiškėjai nustačius terminą trūkumams šalinti, pareiškėja, išsireikalavusi išlaidas patvirtinantį dokumentą iš antstolio, galėtų pati pateikti teismui. Teismo sprendžiamas klausimas, ar pagal turimus byloje duomenis galima iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba apie fizinio asmens turtinės padėties pokyčius pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu – negali būti pateisinamas.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 111, 115, 137 straipsniais, atsisakė priimti S. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodydamas, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

8. Teisė kreiptis į teismą yra konstituciniu lygiu įtvirtinta procesinė garantija – bet kuriam asmeniui turi būti užtikrinamas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamų procesinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol ieškinys neatitinka visų proceso įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai).

9. CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį, tai jeigu: ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; ieškinys neteismingas tam teismui; suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio nuostatas, dėl to pateikto pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos pareiškimas turi trūkumų, turėjo taikyti ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.

11. CPK 115 straipsnyje ir 138 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį. Spendžiant, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip pat atsižvelgtina į formalių procesinio dokumento reikalavimų atitiktį civilinio proceso tikslams: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

12. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagristas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.

13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prieš tai netaikęs trūkumų šalinimo instituto, kas sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr.          e2FB-186-674/2017 grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos S. A. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė