Civilinė byla Nr. e3K-3-180-421/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01369-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38;
3.2.8.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samuna“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Samuna“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.
2. Ieškovai J. J. ir L. J. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Samuna“ 27 912,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovai nurodė, kad jie patyrė nuostolių dėl šalių 2019 m. spalio 18 d. pasirašytos preliminariosios 38,07 kv. m ploto buto (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – preliminarioji sutartis) nevykdymo ir nutraukimo. Pagal preliminariąją sutartį ieškovai 2019 m. spalio 23 d. sumokėjo 4935 Eur avansą, atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. liepos 1 d. pasiekti buto 80 proc. statybos baigtumą ir iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (pirkimo–pardavimo kaina buvo nurodyta 47 587,50 Eur). Iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė 2021 m. kovo 23 d. grąžino ieškovams 4934,35 Eur avansą ir sumokėjo 354,50 Eur delspinigių. Atsakovė 2021 m. birželio 8 d. nurodytą butą, kurio baigtumas buvo 50 proc., pardavė kitiems asmenims už 75 500 Eur. Ieškovai teigia, kad dėl tokių atsakovės veiksmų jie patyrė 27 912,50 Eur nuostolių (75 500 Eur – 47 587,50 Eur).
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovai nerodė intereso pirkti mažesnio nei 80 proc. baigtumo butą, nesiekė su ieškove susitarti dėl kito (vėlesnio) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino, prašė atsakovės sugrąžinti jiems jų pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą. Atsakovės veiksmai nėra nesąžiningi ir nėra jos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes buto pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovais nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, šalių aptartų preliminariosios sutarties 6.1 punkte, t. y. dėl iš anksto atsakovės nenumatytų priežasčių, kurios yra susijusios su gamtos veiksniais ir trečiųjų asmenų (rangovų ir kt.) veiksmais ar neveikimu (t. y. su tuo, kas nepriklauso nuo atsakovės valios), pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovais gali būti ir nesudaryta. Buvo susitarta, kad tokiu atveju, ieškovams pareikalavus, grąžinamas jų sumokėtas avansas ir dar papildomai sumokamos 6 proc. dydžio palūkanos, kurios apskaičiuojamos nuo ieškovų atsakovei sumokėto avanso sumos (kaip piniginė satisfakcija dėl nesudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties); taip pat jeigu atsakovė atsisako sudaryti su ieškovais pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį dėl bet kokių kitų priežasčių, priklausančių nuo atsakovės valios, tokiu atveju yra laikoma, kad atsakovė nepagrįstai atsisako (vengia) sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir turi ieškovams grąžinti jų sumokėtą avanso sumą, taip pat papildomai sumokėti 4000 Eur dydžio baudą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovės UAB „Samuna“ 27 912,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 628 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nusprendė, kad atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti sutartį, nes byloje neįrodyta, kad ieškovai kokiais nors veiksmais būtų nutraukę sutartį ar atsisakę ją vykdyti. Byloje nebuvo įrodyta, kad šalys vykdė derybas dėl sutarties ir jos nuostatų pakeitimo. Preliminariosios sutarties 13.1 punkte šalys aiškiai sutarė dėl bendravimo tvarkos, nustatydamos, kad visi pranešimai turi būti įteikiami asmeniškai pasirašyti arba siunčiami registruotu ar elektroniniu paštu (preliminariosios sutarties 9.1 punktas). Šalys sutarė, kad preliminarioji sutartis galioja iki įsipareigojimų įvykdymo (preliminariosios sutarties). Taigi aplinkybė, kad yra vėluojama vykdyti įsipareigojimus (net ir dėl COVID-19 situacijos šalyje) iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (iki šalių sutarto termino), nesudarė pagrindo teigti, kad šiuo pagrindu atsakovė įgijo teisę nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl atsisakymo vykdyti sutartį nėra jos kaltės. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė, siekdama įvykdyti sutartį ar bent jau pakeisti sudarytos sutarties sąlygas, informuoti ieškovus apie galimybę pirkti mažesnio baigtumo procento butą ar pan., ėmėsi kokių nors veiksmų, ji tik 2021 m. kovo 23 d. grąžino ieškovams 4495,20 Eur avansą su palūkanomis. Tokį veiksmą teismas kvalifikavo kaip atsisakymą sudaryti su ieškovais pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to ieškovai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalį įgijo teisę reikalauti iš asmens, kuris nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nuostolių atlyginimo.
7. Teismo vertinimu, ieškovai prarastos galimybės vertę nagrinėjamoje byloje visiškai įrodė. Butas statomame naujame gyvenamajame objekte buvo parduotas už gerokai didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškovais, kitiems pirkėjams ir tokiu būdu atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gavo pelno, tokia atsakovės gauta nauda laikytina ieškovų nuostoliais (CK 6.249 straipsnis).
8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės 27 912,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 542,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir remdamasi kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas (išskyrus dėl procesinių palūkanų), todėl pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams.
10. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovų valia dėl pagrindinės sutarties sudarymo nekito pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, priežasčių, kliudžiusių sudaryti pagrindinę sutartį, pašalinimo galimybė nuo ieškovų nepriklausė, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kurie pašalintų kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat atsižvelgdama į spartų tuo metu nekilnojamojo turto kainų kilimą, nusprendė, kad priežastys, nulėmusios atsakovės atsisakymą parduoti butą ieškovams, buvo nekilnojamojo turto kainų rinkoje pokyčiai, o ne objektyvios, nepriklausančios nuo atsakovės valios, priežastys. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis nagrinėjamu atveju buvo nesudaryta būtent dėl atsakovės nepagrįsto vengimo ją sudaryti, todėl atsakovei teko pareiga atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.
11. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovai yra fiziniai asmenys, tai kolegija iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Samuna“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria ieškovams priteista iš atsakovės UAB „Samuna“ 24 332 Eur nuostolių atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl 24 332 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taikydami CK 6.165 straipsnio 4 dalį, netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl šios normos taikymo, pagal kurią, pažeidus įsipareigojimą sudaryti pagrindinę sutartį dėl konkretaus nekilnojamojo turto pardavimo, turi būti ginamas nukentėjusio asmens lūkestis, ir neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.1.1 punkte buvo susitarta dėl konkretaus netesybų dydžio (4000 Eur) baudos, jei nepagrįstai bus atsisakyta ar bus vengiama sudaryti pagrindinę sutartį.
12.2. Teismai sutartyje nustatytas netesybas nepagrįstai pripažino minimaliais nuostoliais ir nusprendė, kad ieškovai patyrė didesnius nuotolius, taip išplėsdami ikisutartinės atsakomybės ribas. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju, kai preliminariojoje sutartyje šalys yra sulygusios dėl konkretaus netesybų dydžio ir atlyginimo tvarkos, nukentėjusi šalis, norėdama prisiteisti didesnes, nei buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje, netesybas ir besiremdama kainų skirtumo principu, privalo įrodyti, kad ji iki pažeistos preliminariosios sutarties sudarymo turėjo realią galimybę sudaryti kitą pirkimo–pardavimo sutartį palankesnėmis sąlygomis, bet dėl derybų su nesąžininga šalimi ir pažeistos preliminariosios sutarties buvo priversta įsigyti daiktą blogesnėmis sąlygomis. Nukentėjusi šalis negali atsirasti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai negali būti baudiniai, taigi, byloje ieškovams negalėjo būti priteistas didesnis nuostolių atlyginimas, negu buvo nustatytas preliminariojoje sutartyje.
12.3. Atsakovė 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovams jų pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą, taip pat pagal preliminariosios sutarties 6.1 punktą sumokėjo palūkanas (baudą). Atitinkamai ieškovams iš atsakovės negalėjo būti priteistas didesnio dydžio nei 3580,50 Eur nuostolių atlyginimas.
13. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės UAB „Samuna“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Byloje preliminariąja sutartimi nebuvo susitarta dėl atsakovės atsakomybę ribojančios sąlygos. Preliminariojoje sutartyje esantis susitarimas dėl baudos mokėjimo (sutarties 6.1.1 punktas) neribojo ieškovų teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, todėl ginčui galėjo būti taikoma CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, galima iš nesąžiningos šalies, nepagrįstai nutraukusios preliminariąją sutartį, reikalauti nuostolių, apskaičiuotų kaip skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir kainos, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, atlyginimo priteisimo.
13.2. Byloje atsakovė, nutraukusi preliminariąją sutartį su ieškovais, nepraėjus trims mėnesiams, sudarė to paties buto pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis ir už butą gavo 27 912,50 Eur didesnę kainą, nei ši buvo sutarta su ieškovais. Taigi byloje teismams buvo pagrindas spręsti, kad atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos.
14. Atsakovės UAB ,,Samuna“ atstovas advokatas A. Damušis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2024 m. liepos 11 d. pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Prašyme nurodoma, kad atsakovė UAB ,,Samuna“ prašo patvirtinti taikos sutartį, grąžinti 100 proc. žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą, civilinę bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo
15. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims sudarius ir pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateikta patvirtinti taikos sutartimi, vertina, kad iš jos turinio nėra pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Taikos sutarties 9 punkte šalys pareiškė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, nustatytos CK 6.985 straipsnyje ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnyje, t. y. kad įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinančiai teismo nutarčiai ši taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
18. Teisėjų kolegijai nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2024 m. liepos 11 d. šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.
19. Teisėjų kolegija nurodo, kad taikos sutartyje išdėstyta preambulė, kurioje nurodytos šios sutarties sudarymo teisinės prielaidos, nėra įtraukiama į teismo nutartimi patvirtinamos taikos sutarties tekstą šios nutarties rezoliucinėje dalyje, nes joje (preambulėje) nėra nurodomos kokios nors patvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties 5 punkte nurodytas šalių susitarimas dėl teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo yra susijęs ne su šalių tarpusavio įsipareigojimais, o adresuotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir yra išsprendžiamas šia nutartimi, todėl neįtraukiamas į šios nutarties rezoliucinę dalį, kuria tvirtinamas taikos sutarties tekstas. Į nutarties rezoliucinę dalį taip pat neįtraukiamos ir šalių sudarytos taikos sutarties 10 punktas, kuriame išdėstyta taikos sutarties pasirašymo ir pateikimo tvirtinti teismui tvarka. Nurodyti klausimai yra sprendžiami CPK nustatyta tvarka. Į teismo nutartimi tvirtinamos taikos sutarties sąlygas taip pat nėra įtraukiamos tos sąlygos, kurios susijusios su taikos sutarties pasirašymu, pasirašytų egzempliorių skaičiumi bei prašymu ją tvirtinti rašytinio proceso tvarka (taikos sutarties 11, 12 punktai). Neįtraukus taikos sutarties 5, 10–12 punktų į nutarties rezoliucinę dalį, atitinkamai keičiasi tvirtinamos taikos sutarties punktų numeracija (eiliškumas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
20. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, atsakovei grąžintinas įstatyme nustatyto dydžio (100 proc.) žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Iš kasaciniam teismui pateiktų dokumentų matyti, kad už atsakovės UAB ,,Samuna“ kasacinį skundą 628 Eur žyminį mokestį sumokėjo A. J.
21. Šalims taikos sutarties 4 punktu susitarus, kad jos nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo, teisėjų kolegija nesprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.
22. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Patvirtinti ieškovų J. J. ir L. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Samuna“ 2024 m. liepos 11 d. taikos sutartį, sudarytą šiomis sąlygomis:
„1. Ieškovai (J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ieškovai) atsisako visų savo ieškinio reikalavimų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Samuna“ (j. a. k. 304217762) ir įsipareigoja nereikšti atsakovei jokių pretenzijų ir reikalavimų, kildinamų iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. ieškovams išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-5180-1126/2023 bei dėl atsakovės, kaip skolininkės, antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje pradėtos vykdyti bylos Nr. 0161/24/00358.
2. Atsakovė įgyja teisę į vykdomąją bylą pateikti įsiteisėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių Taikos sutartis, ir prašyti antstolės nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0161/24/00358 CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo). Ieškovai patvirtina, kad ši taikos sutartis (jos sudarymas ir joje įtvirtintos sąlygos) reiškia išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/24/00358 visišką atsisakymą ir yra pagrindas užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0161/24/00358 CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Dėl to joks papildomas ieškovų prašymas ar patvirtinimas, kad ieškovai atsisako išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/24/00358, tam, kad antstolė galėtų nutraukti nurodytą vykdomąją bylą, į vykdomąją bylą Nr. 0161/24/00358 neprivalo būti pateiktas.
3. Ieškovai patvirtina, kad nereikalauja iš atsakovės iki šios taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovų vykdomojoje byloje Nr. 0161/24/00358 sumokėtų vykdymo išlaidų atlyginimo ir šios išlaidos negali būti reikalaujamos padengti atsakovės, t. y. šias išlaidas prisiima ieškovai. Tuo tarpu visas kitas teisės aktų nustatyta tvarka vykdomojoje byloje Nr. 0161/24/00358 apskaičiuotas ir neapmokėtas vykdymo išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis atlygina atsakovė.
4. Taikos sutartis įsigalioja nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
5. Taikos sutartis yra sudaryta ir aiškinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais. Visi ginčai, kylantys iš taikos sutarties, ar susiję su taikos sutartimi, yra sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose teismingumą nustatant pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles.
6. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, patvirtina, kad taikos sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka šalių išreikštą valią.
7. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos, suprantamos ir priimtinos taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo teismo nutartimi pasekmės, taip pat ir tos, kurios numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį), CPK 293 straipsnio 3 punkte (teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį) ir CPK 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), CK 6.985 straipsnyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią).“
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-282-601/2024 ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5180-1126/2023 ir civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Samuna“ dėl žalos atlyginimo nutraukti.
Grąžinti A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 628 (šešis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Samuna“ (j. a. k. 304217762) kasacinį skundą 2024 m. kovo 29 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 0329215543150.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Dalia Vasarienė