Civilinė byla Nr. 2A-851-590/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03059-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 121.14; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus, teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovams V. K., I. K., L. K., V. K. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus m. 37-asis notarų biuras ir antstolė D. M..
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009-02-06 buto dalies dovanojimo sutartį dėl ½ dalies 84,83 kv.m. ploto buto, (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovams V. K. ir L. K., patvirtintą Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarės S. Kaplerienės, notarinio registro Nr. SK-644 ir taikyti vienašalę restituciją natūra, taip pat iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. laikotarpiu nuo gegužės iki rugsėjo mėnesių ieškovas paskolino atsakovui 35 191,18 Lt. Kadangi pinigai buvo paskolinti neapibrėžtam terminui, remiantis CK 6.873 str. 2 d. nuostatomis pinigai turėjo būti grąžinti per 30 dienų nuo reikalavimo grąžinti skolą pateikimo dienos. 2006 m. lapkritį ieškovui pareikalavus grąžinti skolą, atsakovas skolos negrąžino. Ši skola kartu su 1055,73 Lt išlaidų ir 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų buvo priteista (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimas c.b. Nr. 2-6313-534/2008, įsiteisėjo 2009-03-10). Pateikus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi išieškojimas turėjo būti nukreiptas į skolininko dalį bendrame turte, 2009-07-03 ieškovas buvo pateikęs pareiškimą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-16908-734/2009 paaiškėjo, kad atsakovai V. K. ir I. K. 2008-12-22 pasidalino bendrą turtą. Atsakovas, žinodamas apie prievolę atsiskaityti su kreditoriumi, 2009-02-06 padovanojo jam po bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalijimo atitekusią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), savo vaikams V. K. ir L. K., o 2009-04-16 savo sutuoktinei I. K. padovanojo atitekusį automobilį LEXUS RX300, v/n (duomenys neskelbtini) Po nurodytų sandorių atsakovas tapo visiškai nemokus, todėl šiais sandoriais yra pažeisti kreditoriaus interesai ir dėl šių priežasčių ieškovas sandorius prašo pripažinti negaliojančiais. Atsakovo nemokumą patvirtina jo prašymas dėl skolos išdėstymo, motyvuojant tuo, kad jis neturi turto, niekur nedirba ir jo materialinė padėtis yra labai sunki. Kadangi automobilio LEXUS RX300 vertė neužtikrina skolos grąžinimo, skolininko mokumas gali būti atstatytas tik pripažinus negaliojančiu buto dalies dovanojimo sandorį, taikant restituciją natūra.
Atsakovė I. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji su vaikais gyvena bute (duomenys neskelbtini). Su vyru nuo 2007 m. pradėjus gyventi atskirai ir svarstant klausimą dėl santuokos nutraukimo, nutarta pasidalinti turtą. Minėtas butas pasidalintas pusiau, kadangi jis buvo įgytas santuokos metu. Kadangi faktiškai butas buvo įgytas I. K. lėšomis (panaudojant lėšas, gautas pardavus namą (duomenys neskelbtini), pirkimo atsiskaitymai atlikti iš jos sąskaitos), todėl sutarta, kad V. K. savo buto dalį grąžins geruoju, padovanodamas ją vaikams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė nesutiko, kad ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu, be to, procesas dėl skolos priteisimo dar nebuvo užbaigtas, sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Grąžindamas jam nepriklausantį turtą V. K. veikė sąžiningai, actio Pauliana instituto taikymas šiuo atveju ribotų sutarties laisvės principą.
Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo ieškininiais reikalavimais taip pat nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta ne siekiant išvengti savo prievolių vykdymo, o siekiant ištaisyti 2008-12-22 turto su žmona pasidalijimo sutarties sudarymo metu neteisingai įformintą buto statusą, kadangi I. K. šį butą nupirko iš savo asmeninių lėšų.
Trečiasis asmuo antstolė D. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ji 2009-04-02 priėmė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-16 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6313-534/2009 dėl 38 246,91 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo S. A. naudai. Skolos išieškojimo metu buvo nustatyta, kad skolininko vardu jokio registruoto turto nėra. Areštavus skolininko vardu registruotus automobilius du LEXUS RX300 (v/n (duomenys neskelbtini) ir v/n (duomenys neskelbtini) ir Alfa Romeo Coupe, išieškotojui pasiūlius kreiptis dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, paaiškėjo kad 2008-12-22 turto pasidalijimo sutartimi skolininkas ir I. K. yra pasidaliję santuokoje įgytą turtą, pagal kurią automobilis Alfa Romeo Coupe atiteko I. K., o kiti automobiliai atiteko V. K., kuris vieną jų pardavė, kitą padovanojo I. K.. CK 6.66 str. įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Ieškovo reiškiamas ieškinys atitinka visas minėtame straipsnyje išvardintas ir teismų praktikoje suformuotas actio Pauliana taikymo sąlygas (neabejotina reikalavimo teisė, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, nėra suėjęs senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises).
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 37-asis notarų biuras atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiame biure 2009-02-06 įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sutartis, kuria V. K. padovanojo lygiomis dalimis savo nepilnamečiams vaikams V. K. ir L. K. ½ dalį buto. Dovanotojas pateikė visus nuosavybės teisę į dovanojamo turto dalį patvirtinančius dokumentus, o apdovanotieji teisėtai įsigijo minėtą buto dalį. Dovanojimo sandorio sudarymo metu nenustatyta turto areštų ar kitų apribojimų disponuoti turtu.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsiliepime į ieškinį nepareiškė nuomonės, ar ieškinys turi būti tenkinamas, kadangi neradus atsakovų jų bute (duomenys neskelbtini), nepavyko su atsakovais pabendrauti, ištirti šalių aplinkos sąlygas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, nurodė, kad atsakovų atžvilgiu ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, dovanojimo sandoriai pažeidžia ieškovo – kreditoriaus teises, nėra suėjęs 1 metų ieškinio senaties terminas, nes apie sandorius ieškovas sužinojo tik vykdymo proceso metu. Teismo nuomone, skolininkas neprivalėjo sudaryti minėtų sandorių, nes nei jis, nei atsakovė I. K. nepateikė įrodymų apie tai, jog butas buvo pirktas už atsakovės lėšas. Atsakovo veiksmai teismui leido daryti neabejotiną išvadą, kad jis elgėsi nesąžiningai sudarydamas minėtus sandorius, t. y. siekdamas išvengti skolos grąžinimo, nes gerai suprato, jog sandoriai pažeis ieškovo interesus, nebus galima su ieškovu atsiskaityti, nes atsakovo vardu nebebus jokio turto. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog yra visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.
Atsakovė I. K. apeliaciniu skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad šioje byloje nėra nustatyta actio Pauliano instituto taikymui būtinų sąlygų visuma, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Actio Pauliano taikymo sąlygos yra vertinamo pobūdžio ir teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nurodo, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-02-06 dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Sprendžiant klausimą dėl galiojančios reikalavimo teisės, negalima neatkreipti dėmesio į ginčo esmę, kuri sudaro pagrindą ieškovui kreiptis dėl priteistos skolos išieškojimo. Byloje yra civilinės bylos Nr. Nr.2-6313-534/2008 sprendimas, iš kurio matyti, kad S. A. pervesdamas V. K. per banką pinigus, jokių rašytinių skolos sutarčių nesudarė ir skolos santykiai atsirado tik iš S. A. žodžių. V. K. pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad tarp S. A. ir V. K. susiklostė ne skolos, o pavedimo santykiai. Atsakovė nurodo, kad jokių pinigų nebuvo skolinta iš S. A.. Galima tik spėlioti, koks galėjo būti priimtas sprendimas, pavykus V. K. įrodyti, jog susiklostė visiškai kiti santykiai ir jis tik įvykdė S. A. pavedimus. Kadangi ginčas tarp S. A. ir V. K. nebuvo aiškus, teismo metu buvo pateikti priešingi reikalavimai, atsakovės manymu, kreditoriaus S. A. neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado tik nuo teismo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2009-03-10, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta iki nurodytos dienos – 2009-02-06, todėl nėra actio Pauliano taikymui būtinų sąlygų. Pažymi, jog šioje byloje visos atsakovės išdėstytos faktinės aplinkybės yra įrodytos ir nėra jokio pagrindo laikyti, kad ji ir V. K. elgėsi nesąžiningai. Per visą laiką A. A. nesiėmė jokių priemonių užtikrinti savo ieškinio reikalavimus. Kadangi turto disponavimas nebuvo apribotas, visi atsakovės veiksmai yra teisėti. Ieškovas turėjo pats imtis priemonių užtikrinti savo reikalavimus. Perleidimo metu notarė patikrino ir atsakovė buvo įsitikinusi, kad iš tikrųjų jokių apribojimų nėra. Atsakovė buvo tinkamai informuota, turėjo tikrus duomenis, jog turtą galima perleisti. Kadangi butas buvo įsigytas už atsakovės asmenines lėšas, V. K. turėjo moralinę prievolę grąžinti jai jam nepriklausantį turtą. Buto dalies perleidimas įvyko dėl atsakovės iniciatyvos ir reikalavimo, ir visiškai nesusijęs su S. A. byla dėl skolos priteisimo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad buto dalies perleidimas sudarytas siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Taip pat nurodo, kad V. K. dovanojimo sutarties sudarymo metu dar buvo mokus, jam priklausė automobilis LEXUS RX 300, kurio vertė tuo metu buvo gana didelė ir galėjo padengti išieškomą sumą. Šiai dienai automobilis vis dar yra areštuotas. Kadangi 2009-02-06, sudarius dovanojimą sutartį, V. K. turėjo pakankamai turto patenkinti S. A. reikalavimus, tai lemia išvadą, kad šioje byloje nėra actio Pauliano taikymui būtinų sąlygų.
Atsiliepimu į atsakovės I. K. apeliacinį skundą ieškovas S. A. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju sandorio šalių nesąžiningumas yra akivaizdus ir preziumuojamas pagal CK 6.67 str. 1 d. 1 ?., todėl apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kad, neva tai, apeliantė buvo sąžininga, yra nepagrįsti įrodymais (nenuginčyta nesąžiningumo prezumpcija). Apeliantės pozicija, kad ji turto perleidimą vaikams inicijavo ne dėl to, kad norėjo apsunkinti skolos grąžinimą, bet, neva, dėl to, kad butas kadaise buvo įsigytas jos asmeniniais pinigais, yra visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir yra vertintina tik kaip apeliantės taktika, kuo ilgiau „užtempti“ skolos grąžinimą. Nurodo, kad apeliantės mintis, jog atsakovai neva turėjo teisę sudaryti turto perleidimo sandorį, nes teismo sprendimu nebuvo nustatytas turto areštas, o teismo sprendimas, dėl skolos priteisimo, dar nebuvo įsiteisėjęs, yra nesąžininga, neprotinga ir neteisinga, neigianti actio Pauliana instituto prasmę ir paskirtį. Pažymi, jog atsakovas perleido savo vertingą turtą jau po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista skola, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas sudarė naikintiną sandorį likus kelioms dienom prieš apeliacinės instancijos teismui priimant nutartį, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo patvirtinti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad byla galėjo pakrypti ir kita linkme, yra vertintini tik kaip apeliantės taktika, norint išvengti skolos grąžinio. Visa tai akivaizdžiai parodo, kad atsakovai nesąžiningai bėga nuo civilinės atsakomybės, stengdamiesi civilinio proceso priemonėmis užvilkinti, atitolinti skolos grąžinimą.
Atsiliepimu į atsakovės I. K. apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo panaikinti 2011-09-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus civilinėje byloje įrodymus, faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymi, jog šioje byloje nėra nustatyta actio Pauliano instituto taikymui būtinų sąlygų visuma, todėl ir nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Actio Pauliano taikymo sąlygos yra vertinamo pobūdžio ir teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-02-06 dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kadangi ginčas tarp S. A. ir V. K. nebuvo aiškus, teismo metu buvo pateikti priešingi reikalavimai, atsakovo manymu, kreditoriaus S. A. neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado tik nuo teismo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2009-03-10, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta iki nurodytos dienos 2009-02-06, todėl nėra actio Pauliano taikymui būtinų sąlygų.
Trečiasis asmuo antstolė D. M. atsiliepimu į atsakovės I. K. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, jog įsiteisėjusiu, galutiniu ir net kasacine tvarka peržiūrėtu teismo sprendimu S. A. turi neabejotiną reikalavimo teisę į 38246,91 Lt kreditorinį reikalavimą iš skolininko V. K.. Skundo argumentas, jog S. A. reikalavimo teisę įgijo tik 2009-03-10, o dovanojimo sutartis sudaryta iki nurodytos dienos – 2009-02-06, todėl nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas. Įstatymu reikalaujama, jog neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė būtų pripažinta ieškinio dėl actio Pauliana padavimo metu, o ne tuomet, kai turtas buvo dovanojamas, todėl I. K. skundas šiuo pagrindu negali būti patenkintas. Nurodo, kad V. K. neabejotinai žinojo, kad, perleisdamas priklausantį turtą, pažeis kreditoriaus interesus ir sąmoningai to siekė, kadangi dalis turto (transporto priemonės) perleistos tik pradėjus išieškojimo procesą, o ginčo butas pasidalintas po to, kai pirmosios instancijos teismas priteisė S. A. naudai tam tikras sumas. Žinodamas, jog teismo sprendimas įsiteisėja po apeliacinės instancijos teismo sprendimo (priimtas 2009-03-10), prieš sprendimo įsiteisėjimą, t. y. 2009-02-06 padovanojo ginčo buto dalį savo vaikams – akivaizdu, jog šiais veiksmais sąmoningai buvo siekiama sumažinti savo mokumą, kas verčia daryti išvadą apie skolininko nesąžiningumą ir žinojimą, jog toks sandoris pažeis kreditoriaus interesus.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 37-asis notarų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo civilinę bylą nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija pažymi, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Balmeto Medis“ v. „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijamos 2009-02-06 dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas S. A. neturėjo neabejotinos galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą V. K.. 2008-11-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas patenkino ieškovo S. A. ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. K. 35191,18 Lt paskolą. Teismo sprendime yra konstatuota, kad atsakovo skolą patvirtina rašytiniai įrodymai, pinigai atsakovui buvo paskolinti 2006 metais pervedant pinigus mokėjimo pavedimais, kurių mokėjimo paskirtis buvo susitarimas dėl paskolos (b.l. 18-22). Nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimas įsiteisėjo 2009-03-10, tačiau jame išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 2009-02-06 dovanojimo sandorio sudarymo dieną atsakovas V. K. buvo skolingas ieškovui S. A. 35191,18 Lt. Ši reikalavimo teisė ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo dieną buvo neabejotina, nes pinigų skolinimo atsakovui faktą patvirtino rašytiniai įrodymai. Apeliantės argumentai, kad ieškovo reikalavimo teisė tapo neabejotina ir galiojanti tik 2009-03-10 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra visiškai nepagrįsti. CK 6.870 str. 1 d. nustato, kad paskolos gavėjo pareiga grąžinti pinigus atsiranda nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento. Todėl atsakovo prievolė grąžinti ieškovui 35191,18 Lt skolą atsirado ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo paskolos sudarymo, t.y. ieškovo pinigų perdavimo atsakovui, momento.
Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl atsakovų sąžiningumo. Ginčijamu dovanojimo sandoriu atsakovas V. K. ½ dalį buto neatlygintinai dovanojo savo sūnui V. K. ir dukrai L. K.. CK 6.67 str. 1 p. nurodyta, kad, jeigu skolininkas sandorį sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių įstatyme numatytą prezumpciją, todėl teiginiai apie atsakovų sąžiningumą neturi pagrindo. Be to, CK 6.66 str. 2 d. nustato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Byloje ginčijamas dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, todėl šiuo atveju atsakovų V. K., L. K. ir už ją sandorį pasirašiusios atsakovės I. K. sąžiningumas neturi teisinės reikšmės.
Apeliantės argumentai, kad atsakovas V. K. ginčijamo dovanojamo sandorio sudarymo dieną buvo mokus yra neįrodyti, todėl atmetami CPK 178 str. pagrindu. Apeliantė nurodo, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo dieną atsakovas V. K. dar buvo mokus, nes jam priklausė automobilis LEXUS RX 300, kurio vertė tuo metu buvo gana didelė. Tačiau šiems teiginiam pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų. Be to, apeliantės teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes iš atsakovų V. K. ir I. K. 2008-12-22 sudarytos Turto pasidalijimo sutarties matyti, kad automobilio LEXUS RX 300 vertė buvo tik 5000 Lt.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Natalja Cikoto
Ona Gasiulytė
Vidas Stankevičius