Baudžiamoji byla Nr. e1-659-1113/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10614-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
(S)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
1. A. A. 2022 m. kovo 28 d. apie 16 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) pastate, prekybos centre (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
2. A. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 28 d., apie 16.00 val., jis atvažiavo į Šiaulių mieste esantį prekybos centrą (duomenys neskelbtini), norėjo nueiti į tualetą, nes namie darosi remontus, todėl norėjo pasinaudoti viešuoju tualetu. Pabuvęs maždaug apie 10 min., minėtame prekybos centre (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo iš minėtame prekybos centre esančios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kur buvo pasistatęs savo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kad būtų kur atsitrenkęs, nelabai tuo metu pajuto, bet girdėjo, kad nuvirto mašinoje buvęs kibiras, bet tuo metu neįtarė, kad kur nors atsitrenkė. Apie tai, kad padarė eismo įvykį, jam pasakė už poros valandų į namus atvykę policijos pareigūnai. Minėtame prekybos centre jis buvo vienas pats, vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš po išvažiavimo iš minėto prekybos centro požeminės automobilių stovėjimo aikštelės jis važiavo tiesiai namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kur toliau remontavo savo butą. Grįžęs namo, galėjo būti apie 16.20 val., nes grįžo už kelių minučių, jis ant tuščio skrandžio išgėrė stiklinę „Seno rūsio“ alaus, o po to, prieš atvykstant pareigūnams jis išgėrė likusį „Seno rūsio“ litrinį butelį alaus. Kiek pamena, alaus stiprumas galėjo būti 5,4 alk. tūrio. Jis labai nustebo, kad įpūtė virš 1,5 promilės, nes nesijautė girtas. Atvykę pareigūnai jam pasakė, kad jis maždaug prieš 2 valandas įvažiavo prekybos centre (duomenys neskelbtini), požeminėje mašinų stovėjimo aikštelėje į kitą mašiną, todėl ir reikia pasitikrinti girtumą. Jis sutiko pasitikrinti girtumą, antrą kartą pūsti atsisakė, nes norėjo pasitikrinti kraują, o pareigūnai neleido to padaryti. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Važiuodamas į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) jis buvo visiškai blaivus. Alkoholį gėrė, nes namie buvo labai karšta. Gėrė tik minėtą alų, iš viso išgėrė apie 1 litrą minėto alaus. Kitų alkoholinių gėrimų nevartojo. Dėl šio nusikaltimo labai gailisi, prašo esant galimybei, leisti tyrimą baigti laidavimu. Daugiau neturi ką pasakyti. A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai, parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę visiškai pripažįsta. Dėl įvykio aplinkybių prašo vadovautis jo pirminiais parodymais, daugiau neturi ką pasakyti. Mano, kad jeigu būtu davęs kraujo, kraujo tyrimas būtų parodęs mažesnį girtumą. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau neturi ką pasakyti.
3. Be A. A. duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai:
3.1. liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 kovo 28 d., apie 16.15 val. adresu: (duomenys neskelbtini), požeminėje stovėjimo aikštelėje sėdėjo savo automobilyje. Sėdėdamas išgirdo garsą, kuris priminė didelio smūgio garsą. Tai išgirdęs iš karto pradėjo dairytis po automobilių stovėjimo aikštelę ir ieškoti, kas čia galėjo tokį garsą sukelti. Beieškodamas garso šaltinio pastebėjo, kad automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galine savo dalimi yra atsitrenkęs į kitą tvarkingai pastatytą automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kiek dabar pamena automobilis atsitrenkė galine dalimi, kažkur ties kabliu. „Peugeot“ automobilį vairavo vyras, kuris iš pažiūros galėjo būti apie 40 metų amžiaus. Minėtas vairuotojas iš karto pradėjo šalintis iš eismo įvykio ir nuvažiavo link požeminės aikštelės išvažiavo, kuris yra link A. gatvės pusės. Pamatęs eismo įvykį iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Daugiau informacijos apie įvykį neturi. E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai, paaiškino, kad 2022 m. kovo 28 d. jam būnant (duomenys neskelbtini) požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, maždaug apie 16.15 val., jis išgirdo stiprų smūgio garsą, panašų į automobilio atsitrenkimą ar įvykusį eismo įvykį. Jis pats buvo ką tik atvykęs į minėtą aikštelę, statėsi savo automobilį į stovėjimo vietą. Bandydamas suprasti, kas įvyko, pradėjo žvalgytis po aikštelę, ir tuomet pamatė, kad maždaug 5-7 metrų atstumu, automobilis „Peugeot“, tamsiai žalios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį buvo nurodęs savo pirmoje apklausoje, galine dalimi atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį „Fiat Ulysse“. Smūgis buvo stiprus, mano, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas turėjo pajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, be to, po smūgio į kitą automobilį apgadintas automobilis netgi pajudėjo iš savo stovėjimo pozicijos apie 15-25 cm, tai smūgis tikrai buvo stiprus. Po smūgio ant apgadinto automobilio atsirado skylė nuo „Peugeot“ automobilio kablio, tai tikrai nebuvo švelnus atsitrenkimas. Po atsitrenkimo vairuotojas, kiek jis pamena, nebuvo išlipęs iš mašinos, šis apsisuko ir išvažiavo. „Peugeot“ vairuotojas po sukelto eismo įvykio išvažiavo pro kitus automobilius, kertant stovėjimo juostas, lyg norėdamas kuo greičiau išvažiuoti iš aikštelės, nes paprastai žmonės važiuoja tam skirtomis vietomis, o ne pro stovėjimo vietas. Jis pats įvykio metu savo automobilyje muzikos neklausė, kad sklistų didelis garsas iš „Peugeot“ automobilio, taip pat negirdėjo. Automobilyje, į kurį atsitrenkė „Peugeot“ automobilis, eismo įvykio metu nieko nebuvo, todėl jis iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Kiek matė, įvykio metu kitų asmenų, kurie galėjo matyti ar girdėti įvykį, netoliese nebuvo. Daugiau apie minėtą įvykį neturi ką pasakyti;
3.2. liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. A. sugyventinė. Su A. A. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5-6 metus. 2022 m. kovo 28 d. ryte ji išvyko į kirpyklą, kadangi remontuoja butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Po to, apie 15.00 val. ji grįžo namo, minėtu adresu. Namie buvo A. A., kuris remontavo vonią ir tualetą. Ji pati, pabuvusi namuose apie 5 minutes, vėl išėjo iš namų, ėjo pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Namuose liko A. A.. Kiek ji matė, prieš jai išeinant A. A. buvo blaivus, alkoholinių gėrimų nevartojo. Maždaug apie 18.00 val. ji grįžo namo. Jai grįžus namo matė, kad A. A. buvo išgėręs alkoholio, buvo gan darbingas, tai yra toliau remontavo vonią. A. A. jai sakė, kad: „jau antras skambutis, sako, kad įvažiavo į mašiną, bet jo nejuto“, po šių žodžių A. A. drąsiai išėjo į kiemą. Per laiptinės langą stebėjo, kaip pareigūnai ir A. A. kažką aiškinosi, vėliau ir pati išėjo į kiemą. Stebėdama per laiptinės langą matė, kad pareigūnai ramiai kalbėjo, o po ko uždėjo A. A. antrankius ir uždarė jį į savo mašiną. Išėjusi į lauką ji paklausė pareigūnų kas čia vyksta, kodėl jie išsiveža A. A., kada jį ketina parvežti ir panašiai. Pareigūnai atsakė, kad reikia automobilio raktelių ir dokumentų, kad reikia, kad A. A. pūstų antrą kartą. Ji geranoriškai padavė pareigūnams A. A. automobilio užvedimo raktelį. Po to pareigūnai išsivežė A. A. į policiją. Po įvykio ji bendravo su A. A., klausė kodėl jis važiavo, kaip čia taip atsitiko, kodėl jis nejuto, kad įvažiavo. A. A. paaiškino, kad jam reikėjo į tualetą, todėl ir važiavo į (duomenys neskelbtini), dar jam priekaištavo, kodėl jis gėrė alkoholį. A. A. jai teigė, kad jis nejuto, kad būtų sukėlęs eismo įvykį, kad galvojo: „kaip visada jam įrankiai ten nugriuvo“. Daugiau apie minėtą įvykį neturi ką pasakyti;
3.3. liudytojas Evaldas Savickas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 28 d. dirbo kartu su Šiaulių m. ir r. PK Šiaulių apskrities Reagavimo skyriaus pirmojo poskyrio vyriausiuoju patruliu Gintaru Žemuliu. Kiek pamena, dienos metu, apie 16.00-17.00 val., jie gavo pranešimą iš Šiaulių aps. VPK budėtojo, kad adresu: (duomenys neskelbtini) požeminėje aikštelėje iš eismo įvykio pasišalino automobilis, sukėlęs eismo įvykį. Važiuojant į gautą iškvietimą pasinaudojo policijos duomenų baze ir pagal budėtojo nurodytą automobilio valstybinį numerį nustatė automobilio savininką. Savininko duomenų dabar nepamena, juos nurodė tarnybiniame pranešime. Jam paskambinus telefonu pasišalinusio automobilio savininkui jis šio paklausė, ar šis buvo valandos bėgyje (duomenys neskelbtini) prekybos centro, vairuotojui atsakius, kad buvo, jis šiam paaiškino, kad galimai šis atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat asmeniui nurodė, kad šis grįžtų atgal į įvykio vietą, kad būtų galima išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vyriškis atsakė, kad jis grįžti negalės, nes šiuo metu yra išgėręs šiek tiek alaus. Kiek pamena, vyras nurodė, kad jis yra išgėręs vieną skardinę alaus. Kadangi vyriškis nurodė, kad pats atvykti negalės, jis šiam paaiškino, kad nuo jo skambučio, jis daugiau nebegertų alkoholio, nes reiks pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Ką vyriškis atsakė, nepamena, tačiau pokalbis buvo baigtas. Po pokalbio su vyriškiu, nuvykus į Šiaulių mieste esančią požeminę (duomenys neskelbtini) aikštelę, buvo išsiaiškintos įvykio aplinkybės ir įformintas eismo įvykis su pasišalinimu. Pamena, kad automobilis, į kurį buvo įvažiuota, buvo pajudėjęs iš stovėjimo vietos apie 20 cm. Pagal tai mano, kad vairuotojas tikrai turėjo jausti sukeltą eismo įvykį, nes jis tai turėjo pajausti savo paties kūnu, kadangi pagal automobilio apgadinimus ir nustatytas eismo įvykio detales, smūgis buvo nemažas. Visi užfiksuoti apgadinimai ir įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos eismo įvykio schemoje, tarnybiniame pranešime bei kituose dokumentuose. Įvykio vietoje buvo liudininkas, kuris paliudijo, kaip automobilis sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos. Kai atliko pirminius įvykio veiksmus, nuvyko pasišalinusio automobilio vairuotojo gyvenamosios vietos adresu. Kiek pamena, vyriškis gyvena nuo (duomenys neskelbtini) kelios minutės kelio automobiliu. Nuvykus pas vairuotoją, dar kartą jam paskambino telefonu ir paprašė, kad šis išeitų į lauką ir prieitų prie savo automobilio. Bendravimas su vairuotoju buvo užfiksuotas „Body“ kameromis, tik pamena, kad vairuotojas patvirtino, kad šis su savo automobiliu buvo (duomenys neskelbtini). Jie šiam paaiškino, kad buvo įvykęs eismo įvykis. Vairuotojas sakė, kad nieko nežinojo, nieko nejuto. Apžiūrėjus vyriškio automobilį ant automobilio kablio buvo rasti įbrėžimai, kurie galimai buvo padaryti dėl sukelto eismo įvykio. Bendraujant su vyriškiu iš jo burnos sklido specifinis alkoholio kvapas. Įvertinus šias aplinkybes buvo nuspręsta vairuotojo blaivumą patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Buvo paklausta, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš 15-20 minučių. Kadangi vyriškis teigė neseniai vartojęs alkoholį, jie dar laukė reikiamo laiko iki kol patikrino jo girtumą alkotesteriu. Pamena, kad vyriškis įpūtė virš 1,5 promilės, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Patikrinus vyriškį alkoholio matuokliu ir paaiškinus, kad reiks pasitikrinti dar kartą po 15 min., vyriškis pradėjo elgtis agresyviai, bendravo nemandagiai, pakeltu balso tonu, keletą kartų buvo suspaudęs rankų kumščius. Įvertinus šias aplinkybes ir imantis atsargos priemonių, asmeniui buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į policijos tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo patalpą. Siekiant nustatyti asmens tapatybę, kadangi vyras nepateikė asmens dokumentų, jie jį pristatė į Šiaulių aps. VPK patalpas, kur atlikus visus reikiamus veiksmus, asmuo buvo išleistas. Būnant Šiaulių aps. VPK buvo nustatyta vyriškio asmenybė, įteiktas šaukimas atvykti pas tyrėją bei paaiškinta tyrimo eiga. Asmuo sulaikytas ir uždarytas į areštinę nebuvo. Pamena, kad prašant, jog asmuo pūstų į alkotesterį antrą kartą, šis atsisakė tai padaryti ir reikalavo, kad jis būtų vežamas atlikti kraujo tyrimą. Vyriškiui jis paaiškino, kad jis gali vykti atlikti tyrimo tik už savo lėšas, nes tai numato įstatymas. Po tokio pasakymo vyriškis atsisakė toliau bendrauti ir pradėjo sakyti, kad jie pažeidinėja įstatymus. Kadangi asmuo aiškiai nenurodė, kad jis nori vykti į gydymo įstaigą duoti kraujo, jis į ligoninę nebuvo nuvežtas. Daugiau nieko pasakyti negali;
3.4. 2022 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) požeminėje stovėjimo aikštelėje, B7 parkavimo sektoriuje. B7 sektoriuje matyti pastatytas automobilis „Fiat Ulysse“, pilkos spalvos. Apžiūrint automobilio išorinę dalį matyti, kad užpakaliniame bamperyje, kairėje pusėje yra pažeidimas, t. y. skylė. Automobilio užpakalinė dalis yra priverstinai pastumta į dešinę pusę. Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje matomas pastatytas automobilis „Peugeot 406“ automobilis, mėlynos spalvos, paženklintas Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio išorinę dalį matyti, kad yra pažeista: užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, priekabos tvirtinimo kablys, užpakalinis sparnas, visas automobilio kėbulas yra subraižytas. Apžiūrint automobilio interjerą matyti, kad užpakalinėje dalyje ant žemės yra padėti darbo batai, megztinis, buitiniai prietaisai, flakonai, maišas su vamzdžiais. Bagažinėje jokių daiktų nėra. Iš automobilio paimamas užvedimo spynelės raktelis. Alkoholio pėdsakų nerasta. Apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis „Peugeot“ ir jo užvedimo spynelės raktelis;
3.5. 2022 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime Evaldas Savickas nurodė, kad šių metų kovo 28 dieną dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Šiaulių apskrities VPK), Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, Reagavimo skyriaus, 1-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu Gintaru Žemuliu. Patruliuojant, apie 16.19 val. iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į stovintį automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Pranešėjas liudininkas, palauks. Apie 16.40 val. vykstant į įvykio vietą, pasinaudojus POLIS II naršykle buvo nustatyta, kad „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra deklaruotas adresu: (duomenys neskelbtini). Jis iškart paskambino A. A. ir paaiškino, kad galimai su juo automobiliu yra įvykęs eismo įvykis, todėl reikėtų, kad atvyktų adresu: (duomenys neskelbtini), ir išsiaiškintų visas aplinkybes. Tačiau jam A. A. atsakė, kad grįžęs iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) jis išgėrė alkoholio. Paklausus kiek ir ko išgėrė, jis atsakė, kad išgėrė 1 skardinę alaus. Tačiau bendraujant su šiuo jis girdėjo, kad šis sunkiai geba šnekėti, todėl iš karto jo paklausė: „ar negali būti, kad daugiau būsite išgėręs?“. A. A. jį patikino, kad jis tikrai daugiau neišgėręs. Bendraujant telefonu jis šiam taip pat paaiškino, kad ir po eismo įvykio iki kol nebus išsiaiškintos visos aplinkybės negalima vartoti alkoholio. A. A. jam atsakė „nu jei ir atsitrenkė, kas jam dabar bus?“. Jis jam paaiškino, kad nuo šios minutės nevartotų jokių alkoholinių gėrimų ir būtų namuose, kadangi jie atvyks aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir reikės pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Apie 16.50 val., atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jiems paaiškino, kad jam būnant savo automobilyje jis išgirdo garsų trenksmą. Išgirdęs garsų trenksmą jis pradėjo dairytis po stovėjimo aikštelę ir pastebėjo, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo užpakaline korpuso dalimi įvažiavo į kitą stovintį automobilį „Fiat Ulysse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kiek pranešėjas spėjo pamatyti, tai automobilis atsitrenkė su savo galine dalimi, ties viduriu, galimai kabliu. Prie apgadinto automobilio taip pat buvo ir jo valdytoja I. L. gim. (duomenys neskelbtini), kuri jiems paaiškino, kad ji automobilį pastatė į stovėjimo vietą, tvarkingą ir neapgadintą. Taip pat ji paaiškino, kad ankščiau užpakalinis bamperis nebuvo būtent taip sugadintas. Apgadinto automobilio valdytoja iš karto negalėjo įvertinti jai padarytos žalos, todėl ją įvertins tyrimo eigoje. Dėl pastarojo įvykio buvo įformintas techninis eismo įvykis ROIK 07-22-9570605. Atlikę visus pirminius įforminimo veiksmus, jie nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), ir paskambino ankščiau nurodytu A. A. telefonu numeriu. Šiam atsiliepus jis paaiškino, kad atvyko ir paprašė išeiti į lauką prie savo automobilio, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės. Šiam išėjus iš karto pradėjo bendrauti. Bendravimo metu iš A. A. burnos sklido specifinis alkoholio kvapas. Bendravimo metu buvo išsiaiškinta, kad A. A. tikrai buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak šio, jis važiavo į prekybos centrą atlikti gamtinių reikalų ir juos atlikęs iš parduotuvės nusipirko butelį alaus. Po to įsėdęs į savo automobilį grįžo į savo namus ir suvartojo nusipirktą alkoholinį gėrimą. Pakartotinai paklausus kokį kiekį jis suvartojo alkoholio, šis jiems tiksliai atsakyti negalėjo. Pirmiausiai sakė, kad 1,5 l talpos, po to sakė, kad 1,0 l talpos. Bendravimo metu A. A. pradėjo kalbėti pakeltu balso tonu, tapo agresyvus bei juos pradėjo vadinti įžeidžiančiais žodžiais „P....“. Todėl buvo imtasi visų atsargumo priemonių ir šis buvo pasuktas link automobilio, buvo pareikalauta uždėti rankas ant automobilio ir kojas išskleisti šiek tiek plačiau. Šiam tai padarius, buvo uždėta specialioji priemonė - antrankiai. Asmuo jų išsakytus reikalavimus vykdė, todėl prieš jį fizinė prievarta naudota nebuvo. Uždėjus antrankius, šis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pirma šis į ją įlipo ant savo kelių ir klūpėjo. Po to, šis jiems pasakė, kad nesitikrins alkoholio kiekio matuokliu, kadangi jam labai spaudžia uždėti antrankiai. Kadangi asmuo jau buvo nurimęs, todėl nusprendė antrankius nuimti. Nuėmus antrankius asmuo buvo pasodintas ant automobilio krašto. Kadangi asmuo, kaip įtariama, su savo automobiliu nesenai padarė techninį eismo įvykį, todėl jo blaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“, Nr. ARFL-0127, sertifikato Nr. 1540455, kuris galioja nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. Alkoholio kiekio matuoklis parodė, kad 2022 m. kovo 28 d., 18.12 val. A. A. yra 1,80 prom. neblaivus. A. A. iš karto buvo paaiškinta, kad šiuo metu jo neblaivumo laipsnis yra siektinas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat jam buvo paaiškinta, kad už 15-os minučių jo blaivumas bus patikrintas antrą kartą. A. A. iš karto pradėjo jiems aiškinti, kad jie pažeidžia kažkokius tai įstatymus, kadangi jie šį turi vežti į gydymo įstaigą, kad iš šio būtų paimtas kraujas. Jis A. A. garsiai ir aiškiai paaiškino, kad jei šis nesutinka su jų naudojamo alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, kad šis pats gali būti nuvežtas į gydymo įstaigą, kad būtų paimtas kraujas. Tačiau visą tai reikėtų daryti už savas lėšas. Tai paaiškinus jie su kolega šį pasodino normaliai ten, kur ir turi atsisėsti sulaikyti žmonės. Praėjus 15 minučių nuo pirmojo pūtimo jie priėjo prie užpakalinių jų tarnybinio automobilio durų ir jas atidarius pastebėjo, kad A. A., kurį paliko sėdintį normaliai, šiuo meta klūpi vėl ant savo kelių. Jie paprašė, kad asmuo atsisėstų normaliai, tačiau šis tai daryti atsisakė. Pareikalavus antrą kartą pasitikrinti girtumą, šis ir tai daryti atsisakė. Jie asmeniui paaiškino, kad jei jis atsisakys tikrintis blaivumą antrą kartą, tuomet jie vadovausis pirmuoju putimu ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau šis jiems atsakė „P... man“. Jie dar kartą paklausė ar šis tikrai atsisako tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, šis atsakė, kad atsisako. Jiems uždarius tarnybinio automobilio duris prie jų priėjo A. A. draugė, kuri paklausė kas čia vyksta. Jie jai viską paaiškino ir paragino, kad, jei šį pažįsta, paragintų A. A. pasitikrinti savo girtumą, tačiau šis ir tada tai daryti atsisakė. Automobilis buvo nufotografuotas ir priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. A. A. dėl įvykusio eismo įvykio kaltės nepripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus po to, jis teigė nežinojęs, kad to daryti nebuvo galima. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo agresyviai nusiteikęs, pilnai su pareigūnais nebendradarbiavo. Kaip šis jiems paaiškino, kad atlieka remonto darbus savo namuose, todėl net atlikti gamtinius reikalus važiuoja į artimiausią prekybos centrą. Kitos savo gyvenamosios vietos nenurodė. Kur asmuo dirba nėra aišku, jis jiems paaiškino, kad turi individualią veiklą. A. A. turi daug registruotų automobilių savo vardu, todėl yra tikimybė, kad jis ir toliau vykdys analogiška veiką. Kadangi asmuo negalėjo pateikti savo anketinių duomenų, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. A. A. pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, šis atsakė, kad visi išvardinti dokumentai yra namuose, tačiau šis jiems jų nepateiks ir neleidžia to daryti kitiems. Todėl dokumentai nėra pridėti prie medžiagos. Pristačius asmenį buvo nustatyti visi anketiniai duomenys ir surašius šaukimą asmuo buvo išleistas. Viso įvykio metu buvo naudotos kūno kameros - (9) B0F1EC5EC488, (10) B0F1EC5F6F4A;
3.6. iš 2022 m. kovo 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ Nr. ARFL-0127 (patikros sertifikato Nr. 1540455), 2022 m. kovo 28 d. 18.12 val. A. A. pirmu pūtimu nustatytas 1,80 promilių girtumas, antrą pūtimą pūsti atsisakė;
3.7. 2022 m. kovo 29 d. transporto priemonių aprašai, 2022 m. kovo 31 d. eismo įvykio vietos schemos kopija, 2022 m. balandžio 4 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, 2022 m. balandžio 11 d. pareigūnų nešiojamų kūno kamerų įrašų apžiūros protokolas ir kt.
4. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. A. prisipažinimas, liudytojų duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt., patvirtina, jog A. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo A. A. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti A. A. 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir sumažintą bausmę skirti 30 parų arešto bausmę ir arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą jam būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai būtina darbo funkcijų atlikimui ar gydymuisi (sveikatos priežiūrai), įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Su paskirta bausme prokuroras siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, ir transporto priemonės – automobilio „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog A. A. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir visiškai sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu bei siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, jų dydžiu/trukme.
7. Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į visas bylos aplinkybes. Kaltinamasis A. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebūvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 str.). Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, numatytam įstatyme (BK 49 str. 3 d.). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
9. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.
10. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. neteistas. Svarbu paminėti, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai A. A. gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant būti nuteistojo probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nustatant pareigas: arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
11. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).
12. Kadangi A. A. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas kelių transporto priemonę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 29 d. (kardomosios priemonės skyrimo dienos).
13. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Kaltinamasis A. A. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. A. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju A. A. vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu A. A. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonę reikia konfiskuoti iš A. A.. Svarbu tai, kad A. A. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas A. A. priklausantis automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip uždraustos veikos padarymo priemonė.
14. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. A. panaikintinos.
15. Daiktiniai įrodymai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
- automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu – konfiskuotini;
- A. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. sausio 12 d. – perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 1 (vieneriems) metams, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 5.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nustatant A. A. pareigas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
Išaiškinti A. A., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. Dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. Laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. Dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. Pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. Pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. Leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. Grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. kovo 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. A. panaikinti.
Daiktinius įrodymus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
- automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą UAB „Osvalda“ aikštelėje, Pramonės g. 2C, Šiauliai), su užvedimo rakteliu – konfiskuoti;
- A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. sausio 12 d.– perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Renata Maziliauskienė