Civilinė byla Nr. e2-30-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00280-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės SIA „Pirmas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties netenkinti prašymo panaikinti pažymą dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose, išduotą civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ ieškinį atsakovei SIA „Pirmas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Dutera“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Talismanas Lt“, 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) išduoti pažymą (toliau – Pažyma) Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje apeliacine tvarka buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimas dėl skolos išieškojimo.

2.       Klaipėdos apygardos teismas pagal Reglamento 53 straipsnį 2023 m. lapkričio 15 d. išdavė Pažymą.

3.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Pažymą, nes pagal Reglamentą Pažyma negalėjo būti išduota. Reglamento taikymo sritis neapima tokio pobūdžio bylų, kaip ši civilinė byla. Be to, ieškovė pateikė prašymą dėl pažymos išdavimo, nors negrąžino panaikinto Europos vykdomojo rašto, kurį teismas nutartimi įpareigojo grąžinti.

4.       Atsakovė pažymėjo, kad Reglamentas netaikomas bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Šioje civilinėje byloje ieškovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė. Byloje buvo sprendžiamas likviduojamos dėl bankroto įmonės sandorių negaliojimo klausimas, iš priteistos skolos bus tenkinami likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesai, t. y. byla tiesiogiai susijusi su nemokios įmonės likvidavimu susijusiais procesais, todėl nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovės SIA „Pirmas“ prašymo netenkino.

6.       Teismas pažymėjo, kad nei Reglamento, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos nedraudžia išduoti pažymą dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse tuo pagrindu, jei nėra grąžintas Europos vykdomasis raštas. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. spalio 20 d. išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas teismo panaikintas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi, todėl Pažymos išdavimo metu buvo netekęs galios. Dėl to Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas neturėjo įtakos Pažymos pagal Reglamento 53 straipsnį išdavimui.

7.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, tačiau byloje nagrinėti klausimai tiesiogiai nesusiję su bankroto procedūromis. Šiuo atveju teismas ginčo teisena nagrinėjo reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, t. y. įgyvendino juridinio asmens teises iš civilinės apyvartos pašalinant imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujančius sandorius, todėl išnagrinėta byla patenka į Reglamento reguliavimo sritį.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė SIA „Pirmas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Klaipėdos apygardos teismas neteisingai aiškino Reglamentą, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Pagal Reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punktą šis Reglamentas netaikomas ieškiniams, jeigu jie priskiriami prie bankroto, nemokių bendrovių arba su kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusių procesų ir panašių bylų. Tokie ieškiniai patenka į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų reguliavimo sritį.

8.2.       Civilinėje byloje Nr. e2-813-777/2022 ieškovė likviduojama dėl bankroto bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl kreditorių interesų gynimo su ieškiniu pripažinti sandorius negaliojančiais. Taigi, šioje byloje buvo sprendžiamas likviduojamos dėl bankroto bendrovės sandorių negaliojimo klausimas actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) pagrindu. Ieškinys patenkintas, iš priteistos sumos bus tenkinami visų likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesai, todėl darytina išvada, kad byla yra glaudžiai ir tiesiogiai susijusi su nemokios įmonės likvidavimo procesu.

8.3.       JANĮ yra specialus bankroto procesą reglamentuojantis teisės aktas. Teisė nemokumo administratoriui tikrinti sudarytus sandorius per specialų JANĮ nustatytą terminą ir juos ginčyti teisme yra sudedamoji bankroto proceso dalis. Šiuo atveju actio Pauliana ieškinys grindžiamas specialiomis taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių ir būdingomis išimtinai tik bankroto procesui. Tais atvejais, kai juridiniam asmeniui iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Bankroto metu kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su JANĮ 94 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. JANĮ nustačius kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, teismui panaikinus likviduojamos dėl bankroto bendrovės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas likviduojamai dėl bankroto bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka.

8.4.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. grąžino Klaipėdos apygardos teismui Europos vykdomąjį raštą, todėl šiuo aspektu atsakovė atskirajame skunde nepasisako.

9.       Ieškovė atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo apeliacinį procesą pagal ieškovės SIA „Pirmas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties nutraukti, priteisti 350,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Klaipėdos apygardos teismas išdavė standartizuotą Pažymą pagal Reglamento 53 straipsnį. Ši Pažyma išduota įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo pagrindu, todėl vykdymo procese taikytinos CPK IV dalies, reguliuojančios vykdymo procesą, nuostatos. Pagal CPK 646 straipsnį teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, neskundžiama atskiruoju skundu, išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas yra išduotas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo.

9.2.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021 yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Taigi, teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu.

9.3.       Vykdymo procese išduota standartizuota Pažyma neskundžiama atskiruoju skundu. Dėl to ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte (CPK 338 straipsnis) nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas panaikinti pagal Reglamento 53 straipsnį civilinėje byloje Nr. e2-813-777/2022 išduotą Pažymą.

12.       Reglamento 53 straipsnyje nustatyta, kad kilmės valstybės teismas bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda pažymą, naudodamasis I priede nustatyta forma. Pagal Reglamento 42 straipsnio 1 dalį tam, kad valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia: a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti; ir b) pagal Reglamento  53 straipsnį išduotą pažymą.

13.       Pagal Reglamento  53 straipsnį teismo išduota pažyma kartu su teismo sprendimo kopija yra sudėtinė vykdomojo dokumento, pateiktino vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-293-330/2020).

14.       Reglamente nėra nustatyta teismo procesinių veiksmų, susijusių su pažymos apie teismo sprendimą išdavimu, apskundimo tvarka, todėl turi būti taikoma valstybės narės, kurioje išduodama teismo pažyma pagal Reglamento 53 straipsnį, nacionalinė teisė. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos CPK nuostatos.

15.       Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

16.       CPK 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nenustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo išimtį dėl teismo nutarties atsisakyti ar išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nutartis išduoti vykdomąją raštą neužkerta kelio tolesnei bylos proceso eigai, todėl atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-464/2023). 

21.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

22.       Šiuo atveju apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu. Ieškovė rengdama atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašydama apeliacinį procesą nutraukti, patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės (atsakovės) procesinių veiksmų, todėl jai tenka ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

23.       Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 350,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 331 ir 338 straipsniais,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės SIA „Pirmas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties netenkinti prašymo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. pažymą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-813-777/2022.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Dutera“ (juridinio asmens kodas 300571653) iš atsakovės SIA „Pirmas“ (juridinio asmens kodas 40103716379) 350,90 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ir 90 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                        Neringa Švedienė