Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-18][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-636-624-2018].docx
Bylos nr.: eAS-636-624/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neries regioninio parko direkcija 188763612 atsakovas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 188724381 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Bylos nagrinėjimo išlaidos

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-636-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01487-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neries regioninio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Neries regioninio parko direkcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Neries regioninio parko direkciją (toliau – ir Direkcija, atsakovas) nedelsiant atsakyti į pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą. 

2018 m. birželio 27 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame paaiškino, kad atsakovas jo skundo reikalavimą tenkino geruoju, t. y. 2018 m. birželio 26 d. elektroniniu laišku pateikė pareiškėjui 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. V3-110-2.7., kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, nepatvirtintą kopiją.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. eI-2896-281/2018, pareiškėjui atsisakius skundo bei išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas priteisė pareiškėjui G. B. iš atsakovo Neries regioninio parko direkcijos 95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju kliūčių priimti pareiškėjo skundo atsisakymą nėra.

Atsižvelgęs į ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjui išlieka teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 28 d. pateikė prašymą dėl 95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, detalizavo, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 25 Eur išlaidos už pirminę teisinę konsultaciją, susipažinimą su pateiktais dokumentais, 40 Eur išlaidos už skundo teismui parengimą, 15 Eur išlaidos už pareiškimą dėl skundo atsisakymo, 15 Eur išlaidos už prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti, motyvuojant tuo, kad atsakovas laiku parengė ir teikė pareiškėjui išsamų atsakymą, kad klaida išsiunčiant atsakymą buvo padaryta netyčia, o pareiškėjui ir neformaliai pasidomėjus, klaida būtų buvusi iškart ištaisyta, todėl prašoma priteisti išlaidų suma yra nepagrįstai didelė.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 11 d. pasirašė teisinių paslaugų sutartį su advokate S. B., pagal kurią advokatė įsipareigojo pareiškėjui teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas. Pareiškėjas ir advokatė S. B. 2018 m. birželio 28 d. pasirašė pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 0999112, pagal kurį pareiškėjas S. B. sumokėjo 95 Eur pinigų sumą. Pinigų priėmimo kvite pažymėtas administracinės bylos numeris (Nr. eI-2896-281/2018), detalizuota, kad išlaidos patirtos už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis skundą teismui ir kitus dokumentus pateikė pats pasirašydamas elektroniniu parašu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Neries regioninio parko direkcijai Nr. eAS-334-261/2018, esant pateiktiems teisinių paslaugų sutarties nuorašui ir sąskaitai faktūrai, nėra pagrindo daryti išvados, kad advokatė S. B. realiai nesuteikė atstovavimo paslaugų pareiškėjui. Todėl teismas neturėjo pagrindo šiuo išaiškinimu nesivadovauti ir nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas (viso 65 Eur) – už pirminę teisinę konsultaciją, susipažinimą su pateiktais dokumentais (25 Eur) ir skundo teismui parengimą (40 Eur) – laikė vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad skundas teismui paduotas 2018 m. balandžio 3 d., skaičiuodamas maksimalų galimą priteisti dydį už pareiškėjui suteiktas minėtas teisines paslaugas, taikė Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą koeficientą 2,5 bei 2017 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 884,8 Eur, ir nustatė, kad maksimali už pirminę konsultaciją, susipažinimą su pateiktais dokumentais ir skundo parengimą galima priteisti suma sudaro 2 212 Eur (884,8 Eur x 2,5), todėl pareiškėjui priteisė visą jo prašomą sumą – 65 Eur.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 15 Eur išlaidas už pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir 15 Eur išlaidas už prašymą dėl išlaidų atlyginimo, teismas rėmėsi Rekomendacijų 8.16 punktu, pritaikė koeficientą 0,4 bei 2017 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydį (884,8 Eur) ir apskaičiavo, kad maksimali už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai galima priteisti suma sudaro 353,92 Eur (884,8 Eur x 0,4). Atsižvelgęs į pateiktus skaičiavimus, pareiškėjui už nurodytų prašymų parengimą teismas iš viso priteisė 30 Eur.

 

III.

 

Atsakovas Neries nacionalinio parko direkcija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-2896-281/2018 dalį, kuria G. B. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį ir mano, kad pareiškėjo elgesys nelaikytinas tinkamu, o ginčo kilimo priežastis yra elementari klaida, kuri galėjo būti ištaisyta be teismo proceso, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo neveikimo, negavęs atsakymo į 2017 m. birželio 14 d. skundą, tačiau atsakovas buvo parengęs ir išsiuntęs atsakymą pareiškėjui, tik siųsdamas atsakymą, suklydo rašydamas pareiškėjo elektroninio pašto adresą, todėl atsakymas adresato nepasiekė. Šias aplinkybes atsakovas ir nurodė atsiliepime šioje byloje bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kartu pridėdamas ir pareiškėjui adresuotą 2018 m. kovo 28 d. atsakovo raštą. Pažymi, jog atsakovas negavo pranešimo el. paštu, kad jo 2018 m. kovo 28 d. el. atsakymas nepasiekė adresato, taigi buvo įsitikinęs, kad atsakymas yra išsiųstas.

Atsakovas teigia, kad nors atsakymo išsiuntimas netinkamu el. pašto adresu yra laikytinas jo klaida, vis dėlto, pastebi, kad tokia klaida galėjo būti nedelsiant ištaisyta, jeigu pareiškėjas būtų paskambinęs ar parašęs institucijai klausdamas, kodėl nėra atsakyta į jo 2018 m. birželio 14 d. skundą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra itin aktyvus teikdamas tiesioginius skundus tiek atsakovui, tiek, atsakovo žiniomis, ir kitoms institucijoms. Vien atsakovas per mažiau nei 12 pastarųjų mėnesių yra gavęs 26 įvairiausius skundus, raštus bei laiškus iš pareiškėjo įvairiausiais klausimais, kuriuos pareiškėjas teikia elektroniniu paštu, todėl mano, kad dar vienas raštas teiraujantis dėl atsakymo į jo 2018 m. birželio 14 d. skundą, nebūtų apsunkinęs pareiškėjo, ir tai būtų padėję išvengti bylinėjimosi teisme.

Atsakovo teigimu, teismuose vengimas spręsti ginčą ne teismine tvarka pripažįstamas pagrindu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. e2-1079-620/2017)

Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimasis į teismą, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, buvo neproporcingas siekiamam tikslui pareiškėjo veiksmas, nes jo teisė gauti atsakymą į 2017 m. birželio 14 d. skundą galėjo būti įgyvendinta ženkliai mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas vien šiais metais į Vilniaus apygardos administracinį teismą yra kreipęsis 20 kartų, todėl teismas pripažino, kad toks daugybinis kreipimasis į teismą laikomas piktnaudžiavimu teise (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje eI-3673-561/2018), todėl mano, kad piktnaudžiaujančio teisėmis asmens teisės neturėtų būti ginamos.

Pareiškėjas G. B. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo nuomone, teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl atskiruoju skundu skundžiamos nutarties dalies. Iš naujo tirti įrodymus nėra būtina, tenkinti teisiškai nepagrįsto atskirojo skundo nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pareiškėjui, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertini ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakymas į pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą buvo parengtas atsakovo 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. V3-110(2.7), tačiau, kaip teigia pats atsakovas, siunčiant atsakymą pareiškėjui, buvo klaidingai nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas, dėl ko minėtas atsakymas pareiškėjo nepasiekė. Atsakovas el. pašto pranešimo apie neįteiktą pareiškėjui 2018 m. kovo 28 d. raštą negavo, todėl manė, kad minėtas raštas pareiškėjui buvo įteiktas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atsakymą į 2017 m. birželio 14 d. skundą gavo po to, kai kreipėsi į teismą, todėl spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas, iki kreipdamasis į teismą, nesiteiravo dėl jo skundo, nesiekė šio klausimo išspręsti ne teismo tvarka, nėra svarbi sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo, kuris neturėjo pareigos imtis atsakovo nurodytų veiksmų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.       

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą, su teismo padarytomis išvadomis ir apskaičiuota pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sutinka ir plačiau dėl to nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties dalis, kuria buvo nutarta tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

atsakovo Neries regioninio parko direkcijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta tenkinti pareiškėjo G. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • eI-2896-281/2018
  • eAS-334-261/2018
  • e2-1079-620/2017