Civilinė byla Nr. 2A-1834-640/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00841-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 121.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. liepos 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens J. J. apeliaciniais skundais dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Povilui L. D. ir J. D., tretysis asmuo J. J., dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai, Povilui L. D., J. D. dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, prašydama: 1) panaikinti 2012-07-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos supaprastinto projekto rašytinį pritarimą registracijos Nr. 11-1221; 2) įpareigoti statytoją Povilą L. D. ir J. D. išardyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą įrengtą vandentiekį ir sutvarkyti statybvietę adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-4). Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. D. ir J. J.. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-07-12 išdavė atsakovams Povilui L. D. ir J. D. rašytinį pritarimą Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė, turėdama pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkcijas ir vadovaudamasis Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2011, Nr. 101-3597) 27 straipsnio l ir 3 punktais, patikrino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo Nr. 11-1221 parengimo ir išdavimo atitiktį Statybos įstatymo 23 straipsniui bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" reikalavimams. Atlikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto nesudėtingo statinio projektui rašytinio pritarimo Nr. 11-1221 patikrinimą, 2011-12-30 buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-2123, kuriuo nustatyta, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytinį pritarimą supaprastintam projektui išdavė neteisėtai, pažeisdama Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2011, Nr. 101-3597) 23 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.1 p., kuriuose nurodyta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį, prie prašymo turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Tuo tarpu žemės sklypo bendrasavininkis J. J. sutikimo atsakovams J. D. ir P.L. D. įrengti vandentieką nedavė. Atkreipė dėmesį, kad tretysis asmuo J. J. 2006-05-17 duodamas sutikimą atsakovams gyvenamojo namo rekonstrukcijai, priestato statybai ir kalno sulyginimui, nedavė sutikimo vandentiekio įrengimui. Taigi, nebuvo išpildytos visos Statybos įstatymo 33 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija 2011-07-12 pritarė J. D. ir P.L. D. nesudėtingo statinio projektui Nr. 11-1221. Šis projektas statytojui suteikė teisę įrengti vandentiekį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Pasak ieškovės, supaprastintas statybos projektas negalėjo būti suderintas, todėl statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo bendrasavininkis – tretysis asmuo J. J. 2006-05-17 davė sutikimą dėl gyvenamojo namo dalių rekonstrukcijos, priestato statybos ir kalno sulyginimo (b.l. 26), tačiau iš sutikimo turinio matyti, jog sutikimas vandentiekos įrengimui duotas nebuvo. Faktą, jog atsakovai nepateikė Vilniaus m. savivaldybei bendraturčio - trečiojo asmens sutikimo dėl vandentiekos įrengimo, patvirtina ir atsakovų 2011-07-12 prašymas raštu pritarti statinio projektui, prie kurio pastarieji pridėjo tik statinio projektą (b.l. 9). Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė Vilniaus m. savivaldybė 2011-07-12 išdavė atsakovams P.L. D. ir J. D. rašytinį pritarimą Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu pastarieji įsirengė vandentieką gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), neturėdami žemės sklypo bendraturčio sutikimo (b.l. 5-7, 9). Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. nurodyta, kad bendraturčių sutikimas reikalingas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamojoje byloje duomenų apie tai, kad ši teisė būtų pasibaigusi, nėra.
Tačiau šios bylos kontekste, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant dėl galimo Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. reikalavimų ir bendraturčio – trečiojo asmens teisės ir teisėtų interesų pažeidimo, svarbu įvertinti šias konstatuotas ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurias teismas konstatavo, t.y. tai, jog iš žemės sklypo, esančio Geležinė g. 1, Vilniuje, plano (b.l. 16) matyti, jog 1996 m. buvo nustatyta šio sklypo naudojimo tvarka bei tai, jog vandentiekos faktinė įrengimo vieta yra žemės sklypo dalyje, kuri pagal žemės sklypo planą konkrečiai yra priskirta J. D.. Teismas nurodė, kad tretysis asmuo nepagrindė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo argumentus, jog įrengta vandentiekos sistema yra per arti jo gyvenamo namo, todėl nurodė, jog nėra duomenų teigti, jog atsakovų įrengta vandetiekos sistema pažeistų trečiųjų asmenų teises ar jų interesus, todėl ieškinį atmetė.
Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl reikalavimo panaikinti 2011-07-12 pritarimą supaprastinam projektui, nes minėtas aktas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomas vieno mėnesio apskundimo terminas, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme. Nurodė, jog Statybos įst. 281 str. 1 d. nurodyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamojoje byloje konstatuota, jog vandentieka, kuriai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra baigta statyba. Tokiu būdu ieškovė, ginčydama statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, pagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kuriame ginčas yra nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka ir taikomi CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b.l. 137-139) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad byloje yra nustatyta, kad žemės sklypo bendraturtis nedavė sutikimo statytojui įrengti ginčo statinį, t.y. vandentiekį, žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovas J. D. ir J. J.. Todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai pritarė nesudėtingo statinio projektui, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. reikalavimus. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, jog norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos žemės sklypo, bendrasavininkio- trečiojo asmens teisės. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojų tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos įstatymas yra pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas ir jo nuostatų yra privalu laikytis. Teismas šio imperatyvo nesilaikė ir nurodė, kad pritarimas statybą leidžiančiam dokumentui nesant kito bedraturčio sutikimui savaime nereiškia jo teisių pažeidimo. Tačiau teismas neįvertino tai, jog bendraturčiui siekiant tiesti inžinerinius tinklus ateityje, jau esant įrengtam kito bendraturčio vandentiekiui, būtų nustatomos naujos apsaugos zonos, kurių privaloma laikytis, todėl bendraturtis negalėtų tiesti inžinerinių tinklų bet kurioje sklypo dalyje, o privalėtų atsižvelgti į jau nutiestus. Todėl akivaizdu, jog trečiojo asmens interesai yra pažeidžiami. Tas faktas, jog sklypo bendrasavininkiai yra nusistatę naudojimosi sklypu tvarką, nesudaro pagrindo konstatuoti esant žemės sklypo padalinimo. Todėl nustačius naudojimosi tvarką bendroji dalinė nuosavybė nenutrūksta. Be to, minėta naudojimosi tvarka nebuvo registruota viešame registre, todėl negali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.l. 143-147) prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo motyvuojamą dalį, panaikinant teismo sprendimo motyvus: „atsakovė išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui gauti nesant žemės sklypo bendraturčio sutikimui, yra vertinama kaip statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos neišlaikymas“ bei „Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės dalį ieškinio reikalavimų spręsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyt tvarka, o dalį – pagal Civilinio proceso kodeksą“ ir taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad civilinėje byloje yra kartu sprendžiamas tiek individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, savaime nereiškia, jog visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Todėl administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turėtų būti taikomi Administracinių bylų teisenos terminai. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina CK 1.125 str. 2 d., kurioje numatyta galimybė taikyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus, numatytus specialiuose įstatymuose. Toks specialus įstatymas yra Administracinių bylų teisenos įstatymas. Todėl nurodo, kad reikalavimui dėl rašytinio pritarimo supaprastintam projektui Nr.11-1221 panaikinimo turėtų būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie ginčijamą administracinį aktą sužinojo, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-09-13 raštu Nr.51-34290 pateikė ieškovui visus dokumentus, susijusius su vandentiekos gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), statyba. Taigi, laikytina, kad vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo minėto rašto datos, arba vėliausiai nuo 2011-12-30 priimto statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto, kuriame ieškovas konstatavo statybą leidžiančio akto neteisėtumą. Ieškovas į teismą kreipėsi daugiau nei po pusės metų nuo sužinojimo apie ginčijamą aktą. Ieškovas praleisto termino neprašo atnaujinti. Be to, pagrindo termino atnaujinimui nėra. Todėl teismas turėjo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti ir tuo pagrindu. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai motyvavo, jog atsakovė išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui nesant žemės sklypo bendraturčio sutikimui. Nurodo, jog vadovaujantis šalių žemės sklypo planu matyti, kad šalys nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl faktiškai įvyko atsidalijimas. Kadangi vandentiekos įvadas buvo suprojektuotas tik atsakovės J. D. naudojamojoje žemė sklypo dalyje, tai atsakovei nereikėjo gauti kito bendraturčio sutikimo.
Tretysis asmuo J. J. prisijungia prie ieškovo apeliacinio skundo (b.l. 151-154) ir prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą byloje ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog naudojimosi tvarkos nustatymas tarp šalių sąlygojo bendros dalinės nuosavybės teisės pabaigą ir faktišką atidalijimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė byloje juridinę reikšmę turintį faktą, kai to padaryti neturėjo teisės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jo kaip trečiojo asmens procesinė padėtis nebuvo konkrečiai įvardinta, t.y. kurios šalies pusėje jis dalyvauja. Nurodo, jog pats teismas konstatavo, jog atsakovai veiksmus atliko neteisėtai, t.y. nesant bendraturčio sutikimo, tačiau nepagrįstai nurodė, jog atlikti statybos veiksmai nepažeidžia jo kaip bendraturčio teisėtų interesų. Nurodo, jog teisės aktai nustato reikalavimus, kokie atstumai turi būti nuo pastatų ir statinių įrengiant inžinerinius tinklus. Iš pateikto į bylą plano matyti, kad atstumas tarp pakloto vandentiekio yra mažesnis negu numato teisės aktai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. J. sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti (b.l. 158-159).
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b.l. 160-163) prašo sprendimą palikti galioti ir tenkinti jo apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo motyvų pakeitimo. Nurodo, jog trečiojo asmens teisių pažeidimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad vandentiekio įrengimas apsunkino žemės sklypo naudojimą bei atsakovai įrengė vandentiekį 1,5-4 metrų atstumu nuo namo pamatų, dėl ko kyla grėsmė namo saugumui. Vandentiekos įrengimo planas patvirtina, jog vandentiekio prisijungimo taškas yra suprojektuotas ir įrengtas atsakovės J. D. atskirai valdomojoje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu Nr.2. Tiesiogiai į kito bendraturčio dalį nėra įsiterpiama. Todėl įrengtas vandentiekis nesuvaržo kito bendraturčio teisių naudotis bendru sklypu. Byloje nėra įrodymų, kad įrengtas vandentiekis daro neigiamą poveikį žemės sklypui. Be to, nurodo, kad savavališkų statinių griovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Tokio pažeidimo byloje nėra nustatyta. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto (ieškovo) teiginys, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neįregistravimas nesukelia teisinių pasekmių bendraturčiams. Šalys 1996 m nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl trečiojo asmens sutikimo statybai nereikėjo. Be to, nurodo, kad ieškovas kelia naujus argumentus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl ieškovo argumentai, jog ateityje trečiajam asmeniui siekiant įsirengti naujus inžinerinius tinklus, kuriame jau yra vandentiekis, tai padaryti būtų sudėtinga, nes reikėtų atsižvelgti į jau įrengtus tinklus, negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (b.l. 170-172) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesutinka, jog reiškiamas skundas tik dėl sprendimo motyvų. Nurodo, jog argumentai, kad šalims susitarus dėl naudojimosi tvarkos, tačiau jos neįregistravus viešame registre, ji sukelia atidalinimo pasekmes, atmestini kaip nepagrįsti. Šalių žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra registruota, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog atliekant statybos darbus reikėjo bendraturčio sutikimo. Nurodo, kad ginčas nagrinėtinas pagal civilinio proceso bendros ginčo teisenos tvarką, todėl turi būti taikomi bendri ieškinio senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse. Nurodo, kad teisės aktai nustato, jog tiesiant inžinerinius tinklus privaloma laikytis nustatytų apsaugos zonų, todėl teismo sprendimu akivaizdžiai pažeidžiami trečiojo asmens interesai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Iš 2007-07-04 ir 2011-12-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog atsakovei J. D. nuosavybės teise priklauso 481/1035, o trečiajam asmeniui J. J. - 554/1035 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8, 14).
Atsakovai J. D. ir P.L. D. 2011-07-12 kreipėsi su prašymu į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl pritarimo statinio projektui – vandentiekos gyvenamajam namui statybos, Geležinės g. 1-1, Vilniuje, pateikdami statinio projektą (b.l. 9). 2011 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus vedėja išdavė atsakovams rašytinį pritarimą Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“.
Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2011-12-30 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-2123, kuriuo patikrino Vilniaus m. savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo Nr. 11-1221 parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitiktį Statybos įstatymo 23 str. bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimams (b.l. 5-7). Nurodytu aktu ieškovė nustatė, kad atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija pritarė statytojų – atsakovų J. D. ir Povilo L. D. parengtam projektui – „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“. Nurodytas statinys priskirtas prie nesudėtingų. 2011-12-30 patikrinimo akto išvados – Vilniaus m. savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas 2011-07-12 Nr. 11-1221 pagal projektą „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“ parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įst. 23 str. ir Reglamento (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“) nuostatų. Nurodė, kad žemės sklypo bendraturčio sutikimas duotas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, priestato statybai ir kalno sulyginimui, tačiau ne vandentiekio įrengimui.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas ir tretysis asmuo ginčija atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimų išdavimo skyriaus vedėjos išduoto rašytinio pritarimo reg. Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“ teisėtumą.
Dėl ieškinio senaties terminų taikymo
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamą dalį, kur teismas pasisakė, jog „Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės dalį ieškinio reikalavimų spręsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyt tvarka, o dalį – pagal Civilinio proceso kodeksą“ ir prašo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Tačiau tai savaime nereiškia, kad tokioje byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Giora“, V. M., R. G., S. M. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija, V. J. B., I. M. G., A. S., bylos Nr. 3K-3-533/2009).
Tačiau nagrinėjamojoje byloje ieškovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą vadovaudamasis Statybos įstatymo 28-1 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, t.y. esant pradėtai statybai, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pagrįstai kreipėsi su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą ir šis ginčas nagrinėtina pagal ieškinio teisenos tvarką, reglamentuotą civilinio proceso kodekse bei taikytinos Civiliniame kodekse numatytos nuostatos dėl ieškinio senaties terminų taikymų. Be to, kolegija pažymi, jog taikant ieškinio senaties instituto normas, įvertintina tai, kokius interesus ir teises siekiama apginti. Ieškovas kreipdamasis dėl individualaus akto panaikinimo veikė kaip įstatymo įgaliotas subjektas užtikrinti tai, jog nebūtų pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos ir tuo pačiu viešoji tvarka statybų srityje. Todėl atsižvelgiant į ginamų teisių ir vertybių pobūdį ir svarbą, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo taikyti administracinio reikalavimo senaties termino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį.
Dėl bendraturčio sutikimo
Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. nurodyta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį, prie prašymo turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 10 d., rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami šie dokumentai: 1) prašymas; 2) šio Įstatymo 20 straipsnio l dalies 4-13 punktuose nurodytas statinio projektas; 3) statinio kadastro duomenų byla - šio Įstatymo 20 straipsnio l dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais; 4) statinio bendraturčių sutikimas; 5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio kapitalinio remonto, statinio paprastojo remonto ir statinio griovimo atvejais. Analogiška teisinė reglamentacija numatyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.107.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte, kuriame nurodyta, kad tokiu atveju, jei žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, privaloma turėti rašytinius bendraturčių sutikimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo bendrasavininkis – tretysis asmuo J. J. 2006-05-17 davė sutikimą dėl gyvenamojo namo dalių rekonstrukcijos, priestato statybos ir kalno sulyginimo (b.l. 26), tačiau iš sutikimo turinio matyti, jog sutikimas vandentiekos įrengimui duotas nebuvo. Faktą, jog atsakovai nepateikė Vilniaus m. savivaldybei bendraturčio - trečiojo asmens sutikimo dėl vandentiekos įrengimo, patvirtina ir atsakovų 2011-07-12 prašymas raštu pritarti statinio projektui, prie kurio pastarieji pridėjo tik statinio projektą (b.l. 9). Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė Vilniaus m. savivaldybė 2011-07-12 išdavė atsakovams P.L. D. ir J. D. rašytinį pritarimą Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu pastarieji įsirengė vandentieką gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), neturėdami žemės sklypo bendraturčio sutikimo (b.l. 5-7, 9).
Kolegija nurodo, jog apelianto Vilniaus miesto savivaldybės argumentai dėl to, jog nagrinėjamu atveju bendraturčio sutikimas nebuvo reikalingas, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl naudojimosi bendru sklypu tvarkos nustatymo. Ši tvarka buvo nustatyta raštiškai patvirtinant ją šalių parašais žemės sklypo plane (b.l. 16). Nors ši tvarka nebuvo registruota viešame registre, tačiau pačioms šalims ji turi teisinę galią, nes šalys dėl šios tvarkos susitarė ir ją patvirtino raštiškai. Tai, kad ji nebuvo registruota turi įtakos tretiesiems asmenims tiek, jog šio fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 4.81 str. 2 d.).
Byloje nėra ginčo, jog įrengta ginčo vandentiekio sistema yra tik atsakovės J. D. naudojamoje žemės sklypo dalyje.
Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. nurodyta, kad bendraturčių sutikimas reikalingas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamojoje byloje duomenų apie tai, kad ši teisė būtų pasibaigusi, nėra. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, jog bendraturčiams nustačius naudojimosi tvarką faktiškai įvyko atidalinimas ir todėl sutikimo nereikėjo, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog bendraturčiai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau tai negali būti prilyginama ir vertinama kaip atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 str. prasme. Naudojimosi tvarkos nustatymas nesuponuoja atskiro nekilnojamo daikto suformavimo. Be to, nagrinėjamu atveju matyti, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nustatyta tokiu būdu, jog nėra galimybės suformuoti atskirą nekilnojamą daiktą kiekvienam bendraturčiui, nepaliekant bendro naudojimo ploto (b.l. 16). Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vertinant Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. pažeidimą šios bylos kontekste, svarbu įvertinti, ar buvo pažeistos bendraturčio – trečiojo asmens tesės ir teisėti interesai.
Tretysis asmuo savo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimą grindė aplinkybėmis, kad papildomo vandentiekio įrengimas apsunkino žemės sklypo naudojimą bei atsakovai įrengė vandentiekį 1,5-4 metrų atstumu nuo namo pamatų, dėl ko kyla grėsmė namo saugumui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šios aplinkybės byloje nėra įrodytos, t.y. neįrodyta, jog įrengta vandentiekos sistema yra pažeidžiami trečiojo asmens interesai. Kolegija nurodo, jog viena tas faktas, jog vandentiekis buvo įrengtas trečiojo asmens nurodytu atstumu savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos žemės sklypo bendraturčio teisės. Byloje nėra duomenų, kad vandentiekos statyba apsunkino bendraturčiui – trečiajam asmeniui žemės sklypo naudojimą ir daro neigiamą poveikį žemės sklypui. Taip pat nėra įrodymų apie tai, kad vandentiekos statyba kelia konkrečią grėsmę žemės sklypui ar, kad galimos kitos neigiamos pasekmės. Kolegija konstatuoja, jog šių argumentų tretysis asmuo neįrodė (CPK 178 str.).
Apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentas, jog bendraturčiui siekiant tiesti inžinerinius tinklus ateityje, jau esant įrengtam kito bendraturčio vandentiekiui, būtų nustatomos naujos apsaugos zonos, kurių privaloma laikytis, todėl bendraturtis negalėtų tiesti inžinerinių tinklų bet kurioje sklypo dalyje, o privalėtų atsižvelgti į jau nutiestus, nenagrinėtini, nes tokių argumentų ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė (CPK 314 str.).
Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos žemės sklypo bendrasavininko teisės ir savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma padarinių šalinimo pasekmė. Statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet komiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Tokio esmingo trečiojo asmens teisių pažeidimo nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta.
Nepagrįsti trečiojo asmens J. J. argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nurodė, jog jis į bylą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva ir nenurodant, kurios šalies pusėje, todėl jam turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kolegija nurodo, kad nenurodymas, kurioje pusėje tretysis asmuo įtrauktas į bylą, nesuponuoja teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Kaip matyti iš trečiojo asmens pozicijos byloje, jis ieškinį palaikė ir su juo sutiko (b.l. 54-56), todėl laikytina, kad tretysis asmuo J. J. yra ieškovo pusėje dalyvaujantis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Kadangi ieškinys buvo atmestas, tai sprendimas buvo priimtas ieškovo nenaudai, todėl tiek ieškovo, tiek ieškovo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens išlaidas priteisti nėra pagrindo (CPK 93 str.).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Liuda Uckienė
Alvydas Barkauskas