Bylos Nr. T-742-1058/2018
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00946-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
n u s t a t ė:
V. R. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gruodžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. gruodžio 28 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės V. R. faktiškai atliko 2017 m. balandžio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. birželio 14 d. – 2 metai 6 mėnesiai 14 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 59-123 nutarta taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Komisija atsižvelgdama į mažėjančią nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 64 balus, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (ankstesnio vertinimo metu buvo 66 balai), vykdytas Komisijos pateiktas rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, atliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, pripažįstamą problemą dėl alkoholio vartojimo ir dedamas pastangas šią problemą spręsti, dalyvavimą korekcinėse programose, mąstymą ir elgesį - geba įvardinti savo problemas, jų kilmę, geba naudoti alternatyvius problemų sprendimo metodus bei priemones, nuostatas – nesilaiko kriminalinės subkultūros, remia visuotinai priimtinas elgesio normas, taisykles, sutinka, jog įstatymai reikalingi bei visiems jų reikia laikytis, sutikimą su priežiūra, galiojančių nuobaudų neturėjimą, į tai, kad nuteistasis skatintas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba (fasavimo, tvirtinimo elementų bare), turimas įrengimų šaltkalvio, tekintojo specialybes, finansinių įpareigojimų neturėjimą, išlikusius socialinius ryšius (su seserimi ir sugyventine), turimą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, turimus aiškius ateities planus bei motyvaciją keistis, padarė išvadą, jog V. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti V. R. šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. gruodžio 28 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. gruodžio 28 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Prokuroro atsiliepimo negauta.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. R. Komisijai pristatomas trečią kartą, praeityje jis teistas 8 kartus, amžius pirmojo teistumo metu 17 metų, būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už pasikėsinimą nužudyti ir neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, t. y. pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą bei vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismui pateikta Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad V. R. iki šiol savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiškai. Jis savo kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti pripažino ir tebepripažįsta tik iš dalies. Savo poelgį nuteistasis vertina kaip spontanišką, nurodydamas, kad nusikalstamos veikos metu buvo susijaudinęs, supykęs, ir dėl šių priežasčių spontaniškai ėmėsi ginklo. Toks nuteistojo savo nusikalstamo elgesio vertinimas išliko nepakitęs nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje kaip vieni iš kriminogeninių veiksnių nurodomi būtent nuteistojo impulsyvumas bei emocijų valdymo sunkumai. Bausmės atlikimo metu V. R. nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais, taip pat nebuvo fiksuota savitvardos praradimo protrūkių. Vis tik kaip ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu naujai pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama, jog egzistuoja prielaidos, kad asmuo tam tikrų aplinkybių metu gali pasielgti impulsyviai, impulsyvumas vertinant tikimybę dėl galimo pakartotinio nusikalstamumo labiau sietinas su alkoholio vartojimu, t. y. esant apsvaigimo būsenoje - didėja impulsyvaus bei agresyvaus elgesio tikimybė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. R. nusikalstamo elgesio riziką didina turimos problemos dėl alkoholio vartojimo. Bausmės atlikimo metu nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų nebuvo fiksuota, jis taip pat lankė specializuotas korekcines programas (šiuo metu dėl darbinio užimtumo yra nutraukęs savitarpio pagalbos grupės „Anoniminiai alkoholikai“ lankymą), vis tik naujoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tikimybė, jog nuteistasis gali vartoti alkoholį laisvėje ir toliau išlieka. Tokią išvadą sustiprina aplinkybė, kad pasikėsinimo nužudyti metu asmuo buvo alkoholio apsvaigimo būsenoje, nors prieš tai alkoholio buvo nevartojęs apie 4,5 metų. Taigi akivaizdu, jog net praėjus ilgesniam laiko tarpui žalingo alkoholio vartojimo atvejai gali pasikartoti. Pažymėtina, ir tai, kad V. R. nusikalstamam elgesiui įtakos turi destabilizuojantys aplinkos veiksniai, kadangi alkoholį po ilgos pertraukos nuteistasis buvo pradėjęs vartoti mirus motinai, tuo laikotarpiu ir pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nustatytos aplinkybės, įvertinus V. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį neabejotinai yra svarbios vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Svarstant galimybę taikyti lygtinį paleidimą būtina įvertinti ir paties nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose V. R. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Kaip jau anksčiau yra pažymėję teismai, nepaisant to jog ankstesni V. R. teistumai yra už veikas, kurios padarytos jau pakankamai seniai, todėl negali būti sureikšminami, vis tik amžius pirmosios nusikalstamos veikos padarymo metu, teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis bei jų skaičius neigiamai apibūdina V. R. asmenybę ir liudija apie didesnį jo pavojingumą visuomenei. Ta patvirtina ir aplinkybė, kad 1987 m. V. R. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas jis darė sistemingai, ilgą laiką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus reikalavimus jis yra įvykdęs, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. V. R. atžvilgiu lygintis paleidimas paskutinį kartą taikytas 2002 m., ir nors jo sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau 2009 m. vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi nepaisant ne kartą nuteistojo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas V. R. ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Toks nuteistojo elgesys rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų bei patvirtina tai, jog nuteistasis visiškai nekreipia dėmesio į jo atžvilgiu priimamus teismo nuosprendžius. Nustatytos aplinkybės neabejotinai svarbios vertinant tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo galimybes pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų ateityje. Atskirai pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. R. šiuo metu yra sulaukęs garbaus amžiaus niekaip nepatvirtina, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Čia atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat yra įvykdytos jam būnant brandaus amžiaus.
Nepaisant to, kad nuteistasis per pastaruosius 7 metus nuobaudų neturėjo, yra net šešis kartus skatintas, nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose, su priežiūrą vykdančiu personalu bendrauja palankiai, savitvardos praradimo protrūkiai nestebėti, tačiau aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus (nors ir dėl smulkių vidaus tvarkos pažeidimų) yra pažeidęs du kartus neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, priešingai leidžia teigti, kad V. R. savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Aplinkybė, kad per pastaruosius 7 metus nuteistais nuobaudų neturėjo rodo jo pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Atskirai paminėtina ir tai, kad aplinkybės dėl nuobaudų neturėjimo ir 6 kartus taikytų paskatinimų nepasikeitė nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl naujai svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą esminio V. R. elgesio pokyčio neatspindi.
Pagal OASys vertinimo metodiką V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 64 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Nors po paskutinio karto, kai nuteistasis buvo pristatomas Komisijai, jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo 2 balais, vis tik nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad toks pokytis yra esminis. Pažymėtina, kad iš 64 balų, net 24 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog pastarasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčiais veiksniais laikomi menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, emocijų valdymo sunkumai, impulsyvumas, įžvalgos apie savo elgesį ir jo pasekmes stoka, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Minėti veiksniai buvo išskiriami ir ankstesnėse Socialinio tyrimo išvadose bei analizuoti svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Čia teismas pažymi, kad tiek nuteistojo charakterio savybės, tiek elgesio nuostatos, tiek ir kitos reikšmingos aplinkybės atskleidžiančios šių veiksnių įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui iš esmės nėra pakitusios. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jau atliktą bausmės laiką neleidžia teigti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, rodanti nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad naujai pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje vis dar pažymima, jog nuteistasis nėra labai lankstus kitokio požiūrio priėmimui, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiūrą, kas vis dar leidžia abejoti dėl nuteistojo asmeninės motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje.
V. R. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiuose nuteistiesiems skirtose programose, tarp jų ir specializuotose korekcinėse programose, konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais, lankė savitarpio pagalbos grupės „Anoniminiai alkoholikai“ susitikimus, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi pramoninių įrenginių šaltkalvio, tekintojo specialybes, iki bausmės gyveno iš pensijos, dirbo neoficialiai, šiuo metu tęsia darbą įkalinimo įstaigoje (dirba fasavimo, tvirtinimo elementų bare), gauna atlyginimą, priežiūrą vertina palankiai, linkęs bendradarbiauti su įkalinimo įstaigos personalu, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su sugyventine ir seserimi, išėjęs į laisvę iš pradžių planuoja apsigyventi pas seserį, yra gautas sutikimas, jog lygtinio paleidimo atveju sesuo priimtų jį gyventi (asmens b. l. 134), vėliau teigia nurodysiantis gyvenamąją vietą sugyventinės ir jos šeimos būstą. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, darbas bausmės atlikimo metu, motyvacija keisti savo elgesį tinkama linkme, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, veiksnius, turinčius įtakos jo nusikalstamajam elgesiui, pokyčius įvykusius po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-123 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. R..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-123 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. R..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Telksnienė