Civilinė byla Nr. eB2-1967-656/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00778-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2023 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Vidui Čerkauskui, vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,
žodinio ir rašytinio procesų tvarka dalyvaujant kreditoriaus (pareiškėjo) UAB „G.Holdings“ atstovams L. R. ir V. Z., trečiojo asmens kreditoriaus Hubbard SAS (toliau – ir Hubbard) vadovui O. R. ir atstovui advokatui Virginijui Bitei, atsakovo BUAB „ISA BALT“ atstovui V. M.,
išnagrinėjęs UAB „G. Holdings“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą BUAB „ISA BALT“ bankroto byloje, tretieji asmenys kreditorius Hubbard SAS, akcininkai UAB „LYS INVEST“ ir G. S.,
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė UAB „ISA BALT“ (toliau ir ISA BALT bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė Mark Binder (toliau – Administratorius). 2022 m. rugpjūčio 24 d. UAB „G. Holdings“ (toliau ir G. Holdings arba Pareiškėjas) pateikė prašymą patvirtinti jo 2 366 705,96 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro:
(i) Suteikta, bet negrąžinta paskolos suma, susidedanti iš: (1) 42 790 Eur pagrindinės negrąžintos paskolos sumos; (2) 5 042,26 Eur susikaupusių palūkanų. Viso: 47 832,26 Eur
(ii) Paskirtų, bet neišmokėtų, dividendų akcininkams G. H. ir UAB „LYS INVEST“ (reikalavimo teises perėmė kreditorius G. H.) pagal 2013 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2016 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. Bendrovės akcininkų sprendimus: (a) 1 786 286,82 Eur neišmokėtų dividendų; (b) 6% dydžio metinių palūkanų, kurių suma 532 586,88 Eur. Viso: 2 318 873,70 Eur.
2. 2022 m. spalio 27 d. Administratorius pateikė prieštaravimus dėl G. H. prašymo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi nutarta iš dalies patvirtinti G. H. kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ bankroto byloje, kurį sudaro: 42 790 Eur negrąžinta paskola ir 5 042,26 Eur palūkanų. Viso: 47 832,26 Eur. Nutartis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė G. H. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ bankroto byloje, kurį sudaro: 1 786 286,82 Eur neišmokėtų dividendų ir 532 586,88 Eur palūkanų. Viso: 2 318 873,70 Eur.
3. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės G. Holdings atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės G. Holdings finansinis reikalavimas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ bankroto byloje, 2023 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti, kreditoriaus G. H. 2 318 873,7 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo UAB G. Holdings (G. Holdings) argumentai
4. Pareiškėjas nurodė reiškia reikalavimą patvirtinti jo finansinį reikalavimą, grindžiamą šiais juridiniais faktais :
(i) 2013 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2016 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. akcininkų sprendimais (toliau – Sprendimai);
(ii) 2022 m. rugpjūčio 18 d. akcininkų reikalavimo teisių perleidimo sutartimis.
5. Nurodė, kad Sprendimai galioja, ieškiniai dėl Sprendimų ginčijimo Administratoriaus nebuvo reiškiami, ieškinį dėl akcininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti gali:(1) juridinio asmens kreditoriai (jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus); (2) juridinio asmens valdymo organas; (3) juridinio asmens dalyvis; arba (4) kiti įstatymuose nurodyti asmenys (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Taigi, įstatymas nustato ne tik specifinius sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindus, bet ir išsamiai apibrėžia asmenis, galinčius pareikšti ieškinį dėl akcininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
6. Šioje byloje kalbama apie vienintelio kreditoriaus, t. y. Hubbard, teisių galimą pažeidimą. Byloje nei Administratorius, nei Hubbard neįrodinėjo, kad priimtais Sprendimais būtų buvę pažeistos galimai kitų Sprendimų priėmimo dieną egzistavusių kreditorių reikalavimai, kurių vykdymo terminai būtų laikomi suėjusiais (Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tai, kad Hubbard yra iš esmės vienintelis ISA BALT kreditorius, apie kurio vienintelio intereso pažeidimą yra kalbama šioje byloje, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis (c. b. eB2-2437-392/2022), kurioje buvo patvirtinti ISA BALT kreditorių reikalavimai. Būtent Hubbard kreditorinis reikalavimas sudaro absoliučią daugumą, t. y. 2 488 031,75 EUR, iš viso 2 488 069,84 EUR patvirtintų.
7. Kadangi byloje įrodinėjamas ne kreditorių, o vienintelio ISA BALT kreditoriaus, t. y. Hubbard, galimas intereso pažeidimas, nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja išimtinė situacija, dėl ko teismui reikėtų užsiimti viešojo intereso gynyba.
8. Nagrinėjamu atveju nėra nepadengtų prievolių, kurios būtų buvusios ISA BALT akcininkų Sprendimų dėl dividendų paskirstymo dieną. Iš paties Hubbard prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą matyti, jog Hubbard „neapmokėtų sąskaitų terminai yra nuo 2017-06-13 iki 2019-02-15“, kai tuo tarpu paskutinis sprendimas dėl dividendų išmokėjimo buvo priimtas 2017 m. balandžio 19 d. (kiti 2013 m., 2015-2016 m. balandžio mėn.). Šis argumentas reikšmingas vertinant pačio pirmojo, t. y. 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo teisėtumą, kai tą dieną buvusių keturių Hubbard sąskaitų faktūrų vykdytini įsipareigojimai buvo padengti tuojau pat po sprendimo (dar net nepradėjus faktiškai mokėti dividendų), todėl akivaizdžiai neliko kreditoriaus teisių pažeidimo ir nėra pažeistų subjektinių teisių, buvusių ginčo veiksmų atlikimo metu, kurios vis dar būtų pažeistos ir kurias dėl to galima ginti;
9. G. Holdings šioje byloje prašo teismo taikyti senatį, dėl ko vienintelio kreditoriaus Hubbard teisė, kurią teismas, pripažindamas akcininkų sprendimus neteisėtais, gintų, laikytina išnykusia (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).
10. Hubbard turėjo galimybę susipažinti su viešai skelbiamais ISA BALT finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose buvo informacija apie skiriamus dividendus.
11. Atsižvelgiant į teismų praktiką, tais atvejais, kai administratorius byloje siekia įrodyti akcininkų sprendimo dėl dividendų paskirstymo neteisėtumą dėl to, kad egzistuoja ABĮ įtvirtintos sąlygos, užkertančios kelią tokio sprendimo priėmimui, tačiau kita pusė prašo taikyti senatį ir tą daro pagrįstai, teismas ją taiko. Jeigu nustatoma, kad tiek kreditoriai, tiek pati įmonė, itin ilgą laiką nesiekė pareikšti ieškinį dėl ginčijamo akcininkų sprendimo (nors kreditoriams buvo prieinamos finansinės ataskaitos, kuriose nurodyti duomenys apie nepaskirstyto pelno sumažėjimą), senaties terminas neatnaujinamas.
12. Įvertinus tai, kad (1) ISA BALT buvo vienas pagrindinių Hubbard verslo partnerių; (2) verslo partneriais ISA BALT ir Hubbard buvo daugiau nei 20 metų; (3) pati ISA BALT kadaise buvo Hubbard filialo dalis ; (4) Hubbard yra didelę verslo patirtį turinti įmonė, kuri pati įstatymų numatyta tvarka tvirtina finansines atskaitomybės dokumentus, tame tarpe sprendžia klausimus dėl pelno skirstymo, todėl apie Sprendimus turėjo (galėjo) sužinoti ankščiau nei kad deklaruojama šioje byloje.
13. Aplinkybė, kad asmuo nenori arba nesiekia suvokti jo teisių pažeidimo, negali pateisinti akivaizdžiai nesavalaikio pareiškimo apie savo teisių pažeidimą. Nuo ginčijamų Sprendimų priėmimo dienos yra praėję neproporcingai ilgai laiko tarpas, t. y. daugiau nei 10, 8, 7 ir 6 metai, kai tuo tarpu senaties terminas - 30 dienų. Nagrinėjamu atveju tiek kreditoriai, tiek pati įmonė nepateisinamai itin ilgą laiką nesiekė pareikšti ieškinį (toks nėra pareikštas iki šiol) dėl ginčijamų Sprendimų ir juos vykdė.
14. Akcininkų 2013 m. balandžio 3 d. sprendimas yra ginčijamas išimtinai ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, bet ne kitais pagrindais.
15. Nagrinėjamu atveju buvo 4 pradelsti mokėjimai (3 iš jų avansiniai), kurie nedelsiant po susirinkimo buvo įvykdyti vos kelių dienų bėgyje, t. y. 3 sąskaitos buvo padengtos jau kitą dieną po susirinkimo (2013 m. balandžio 4 d.), o viena sąskaita buvo padengta praėjus vos 5 dienoms nuo susirinkimo (2013 m. balandžio 8 d.).
16. ABĮ numatytos imperatyvaus ribojimo tikslas, kad dividendai būtų išmokami tik po to, kai bus atsiskaityta su vykdytinais kreditorių reikalavimais, buvusiais sprendimų priėmimo dieną. Šiuo atveju aptariamos Hubbard sąskaitos buvo padengtos dar net nepradėjus skirstyti 2013 m. balandžio 3 d. paskirtų dividendų (kaip nurodyta, pirmasis dalinis dividendų išmokėjimas įvyko tik 2013 m. balandžio 17 d.). Vadinasi, niekieno teisės dėl pirmenybinio dividendų išmokėjimo nebuvo pažeistos, kadangi iki pirmųjų dividendų išmokėjimo nebuvo kreditorių, turinčių vykdytinų reikalavimų. Kadangi kreditorius gavo visų savo reikalavimų, buvusių 2013 m. balandžio 3 d. patenkinimą, kreditoriaus subjektinės teisės 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu nėra pažeistos, o teisminė teisių, kurių pažeidimo nėra nustatyta, gynyba yra negalima.
17. CK 1.5 straipsnio 4 dalies norma numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai taikytini tiek dispozityvioms, tiek imperatyvioms teisės normoms. Pagrindas taikyti sprendimo negaliojimą kaip gynimo būdą yra ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas.
18. Nėra pagrindo Sprendimų panaikinimui. Aukštesnės instancijos teismui grąžinus bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias proceso taisykles, t. y. turi pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų vadovaudamasis bendrosiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Faktų nustatymas ir vertinimas po to, kai byla buvo grąžinta žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra atliekamas savarankiškai .
19. G. Holdings įrodinėjo, kad 2015 m. balandžio 20 d., 2016 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. akcininkų sprendimų priėmimo metu egzistavo ISA BALT ir Hubbard vadovų susitarimai dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimų grafikų, modifikavę atsiskaitymo su Hubbard tvarką, t. y.:
i. 2014 m. balandžio 28 d. Hubbard ir ISA BALT atstovų posėdžio protokole yra užfiksuotas susitarimas dėl ISA BALT savaitinių 90 000 USD įmokų grafiko. Pažymėtina, kad šiuo mokėjimų grafiku sutarta dengti Hubbard sąskaitų faktūrų suma, t. y. 4,7 mln. USD, apėmė tiek senas (iki 2014 m. balandžio 28 d. išrašytas), tiek naujas (po 2014 m. balandžio 28 d. išrašytas) sąskaitas faktūras. Sutarto principo buvo laikomasi, t. y. savaitiniai mokėjimai buvo mokami, ne tik 2014 m., bet ir po to ėjusiais metais .
ii. 2016 m. balandžio 12 d. posėdžio protokole yra užfiksuotas naujas Hubbard ir ISA BALT susitarimas dėl ISA BALT savaitinių 90 000 EUR įmokų grafiko. Savo ruožtu šiuo mokėjimų grafiku sutarta dengti Hubbard sąskaitų faktūrų suma, t. y. 4,09 mln. EUR, taip pat apėmė tiek senas (iki 2016 m. balandžio 12 d. išrašytas), tiek naujas (po 2016 m. balandžio 12 d. išrašytas) sąskaitas faktūras.
iii. 2017 m. vasario 3 d. posėdžio protokole yra užfiksuotas dar vienas naujas Hubbard ir ISA BALT susitarimas dėl ISA BALT mokėjimų grafiko , kuriuo sutarta dengti Hubbard sąskaitų faktūrų suma, t. y. 3,5 mln. EUR, taip pat apėmė tiek senas (iki 2017 m. vasario 3 d. išrašytas), tiek naujas (po 2017 m. vasario 3 d. išrašytas) sąskaitas faktūras. Konkretų mokėjimų planą, apsprendžiantis tikslų įmokų dydį, kaip ir užfiksuota protokole, G. G. turėjo atsiųsti atskirai po to, kai bus surašytas bei gautas pats protokolas. Šis atitinkamai Hubbard buvo pateiktas 2017 m. balandžio 12 d.
20. Pagal į bylą pateiktas savaitinių įmokų balanso lenteles matyti, kad Sprendimų priėmimo metu mokėjimo grafikas buvo įvykdytas tinkamai, kas reiškia, jog nepadengtų vykdytinų prievolių akcininkų susirinkimo dieną nebuvo (o 2015 balandžio 20 d. ir 2016 m. balandžio 10 d. vykusių susirinkimų savaitę G. Holdings netgi turėjo permoką (93 328,94 Eur ir 21 936 Eur atitinkamai)).
21. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad į bylą pateiktų posėdžių protokolais buvo pasiekti susitarimai dėl savaitinių mokėjimų grafikų; šiais susitarimais susitarta apmokėti Hubbard išrašytas sąskaitas faktūras pagal distribucijos sutartį; susitarimais sutarta grafiku dengiamų sąskaitų faktūrų suma apima tiek senas, tiek naujas sąskaitas faktūras; akcininkų sprendimų priėmimo savaitę mokėjimo grafikas buvo įvykdytas tinkamai, o 2015 balandžio 20 d. ir 2016 m. balandžio 10 d. Sprendimų savaitę G. Holdings netgi turėjo permoką.
22. Mokėjimų grafikas egzistuoja, reiškia jis turi teisinę reikšmę, dėl ko sąskaitos turi būti dengiamos taip, kaip nurodyta grafike. Atitinkamai, siekiant nustatyti, ar yra pažeidimas iš tikrųjų turi būti vertinama grafiko vykdymo tvarka Sprendimų priėmimo savaitę, o ne sąskaitų apmokėjimo terminai.
23. Tai yra susitarimai dėl sąskaitų faktūrų padengimo mokėjimo grafiko nustatyta tvarka, dėl ko yra išvengiama pradelstų įsipareigojimų. Susitarimus šalys patvirtino ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, laikantis tokio atsiskaitymo už tiekiamą produkciją mechanizmo.
24. Šalių elgesys parodo, kad mokėjimų grafiku buvo dengiamos ne tik Hubbard ir ISA BALT atstovų susitikimo metu buvusios, bet ir naujai susiformavusios prievolės, kurių dar nebuvo susitikimo dieną. Hubbard šiuos savaitinius mokėjimus priėmė ir niekada nereiškė pretenzijų dėl tokio atsiskaitymo mechanizmo. Ji ir toliau tiekė produkciją be išankstinių apmokėjimų, nors pagal sutartį galėjo tą sustabdyti ir produkcijos nebetiekti.
25. Hubbard mokėjimo grafiko laikotarpiu taip pat niekada nereikalavo visos sumos padengti iš karto, neskaičiavo netesybų. Ji taip pat nereiškė pretenzijų dėl to, jog, kaip ir buvo sutarta, pirma yra dengiamos senos, o tik po to naujai išrašytos sąskaitos faktūros. Hubbard ir toliau tiekė prekes ir tęsė prekybinius santykius, akivaizdu, kad jeigu atsiskaitymas pagal mokėjimų grafiką būtų laikomas sutartiniu pažeidimu, Hubbard seniai sutartinius santykius būtų galėjusi nutraukti, juo labiau paskaičiuoti netesybas. Toleravimas susiklosčiusios situacijos, kuri, be kita ko, buvo įtvirtinta protokoluose, rodo, kad sąlygos dėl kurių buvo sutarta, buvo patvirtintos ir šalių veiksmais.
26. ISA BALT finansinė būklė dividendų paskyrimo metu buvo stabili. Be ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte esančios sąlygos yra ir kitos dvi 2-ame ir 3-iame punktuose įtvirtintos sąlygos, numatančios, kad dividendai negali būti skirstomi, jeigu ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog ISA BALT ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno suma dividendų skirstymo metu buvo teigiama. Net ir paskyrus dividendus įmonės turtas viršijo įsipareigojimus ir skirtumas tarp jų nebuvo mažesnis nei 1 mln. Eur, todėl Sprendimų priėmimo metu nebuvo pagrindo įtarti apie potencialiai įmanomą ISA BALT bankrotą.
27. Hubbard nepagrindus, kad dukterinės įmonės Rusijoje OOO “Baltisa“ įsipareigojimas ISA BALT (aktyvas) turėjo būti nurašytas kaip beviltiškas Sprendimų priėmimo dieną, nėra pagrindo teigti, kad šis reikalavimas neturėtų būti įtrauktas į bendrą ISA BALT turto vertę . Priešingai - bylos duomenys rodo, kad Srendimų priėmimo dieną reikalavimas buvo realus, be kita ko, vykdomas, ką atskleidžia ir gaunamos didelės ISA BALT pajamos.
28. Nors 2014 m. buvo vieninteliai, kai grynasis ataskaitinio rezultatas buvo neigiamas (-893 397 Lt), tačiau ISA BALT 2014 m. pabaigoje nepaskirstytas sukauptas pelnas ataskaitinio laikotarpio pradžioje sudarė 11 518 139 Lt, kas reiškia, jog atėmus iš šios sumos patirtą nuostolį, paskirstytinas pelnas ataskaitinio laikotarpio pab. buvo 10 624 742 Lt, o net ir paskyrus dividendus liko 3 719 142 Lt.
29. Administratorius teigė, kad vieninteliais 2014 m. sugeneruotas nuostolis užkirto kelia dividendų skirstymui. Administratorius nepagrįstai interpretuoja nepaskirstytojo pelno rodiklį. 2014 m. sugeneruotas nuostolis apima finansinių metų ir ankstesniųjų metų uždirbtą pelną, kuris nepaisant finansiniais metais patirtų nuostolių, vis tiek gali būti teigiamas dėl to, jog ankstesniais finansiniais metais buvo sukaupta turto.
30. ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto norma nėra savitikslė, ja siekiama apsaugoti normoje numatytas teises. Aptariamos normos tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų padengtų kreditorių prievolių, kurios buvo susiformavusios bei pradelstos ginčijamo sprendimo priėmimo dieną.
31. Nagrinėjamu atveju visi įsipareigojimai, buvę sprendimų priėmimo dieną, yra padengti, todėl nėra to teisinio gėrio, kuris ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto norma turėtų būti ginamas, nes tai išeina už šios normos taikymo ribų.
BUAB „ISA BALT“ (ISA BALT) argumentai
32. ISA BALT, atstovaujama Administratoriaus, prašė netvirtinti kreditoriaus G. Holdings kreditorinio reikalavimo, nes akcininkų sprendimai dėl dividendų priskyrimo ir išmokėjimo buvo priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Reikalavimas dėl dividendų išmokėjimo (įskaitant šio reikalavimo pareiškimą finansinio reikalavimo forma) gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuo atveju, jei sprendimas dėl dividendų išmokėjimo gali būti iš esmės laikomas teisėtu.
33. ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad: „Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą”
34. Nagrinėjamu atveju yra aktualus būtent draudimas priimti sprendimus dėl dividendų paskyrimo tais atvejais, kada tokių sprendimų priėmimo momentui įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Pagal kasacinio teismo praktiką vien ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą paskirstyti pelną negaliojančiu, dividendams gali būti paskirstoma tik ta pelno dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais nustatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis ir akcininko turimų įmonės akcijų sukurta pridėtinė vertė, tai jis ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili.
35. Nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Pripažįstama, kad akcininkai turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, susipažinti su įmonės vadovo teikiama informacija ne tik apie praeitus finansinius metus, bet ir apie esamą faktinę įmonės padėtį dividendų skirstymo metu, nes dividendų išmokėjimo tikslas yra pridėtinės vertės, o ne įmonės turto apskritai, pasidalijimas.
36. Esminė aplinkybė čia yra tai, kad sprendimas dėl reikšmingos dividendų paskirstymo sumos (3 475 440,22 EUR) buvo priimtas pažeidžiant imperatyvų draudimą, kas jau savaime daro tokį sprendimą ir jo pagrindu keliamą reikalavimą nepagrįstu ir neteisėtu.
37. Net sutinkant, kad kiti akcininkų sprendimai dėl dividendų paskirstymo buvo priimti nepažeidžiant ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinto imperatyvo (su kuo Atsakovas kategoriškai nesutinka), Bendrovei susiduriant su finansiniais sunkumais vykdant prievoles prieš Hubbard ir nesant vienareikšmiško patvirtinimo (įsitikinimo), kad visi įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti, sudarant papildomus susitarimus dėl skolų išdėstymo su Hubbard, jau vien ši aplinkybė sudarė pagrindą susilaikyti nuo bet kokių sprendimų dividendų paskirstymo klausimu priėmimo.
38. Sprendimo išmokėti dividendus nepagrįstumą ir neteisėtumą bei bendrovės finansinės padėties nestabilumą rodo ir tai, kad 2013-04-03 priimamas sprendimas paskirstyti virš 3 mln. EUR dividendus, o tuo tarpu kaip rodo finansinės atskaitomybės dokumentai, jau 2014 metus Bendrovė užbaigia nuostolingai.
39. Faktą, kad Atsakovas ISA BALT nuo pat 2013 m. turėjo finansinių įsipareigojimų Trečiojo asmens atžvilgiu ir jų nevykdė, patvirtina Paties Pareiškėjo 2023-02-07 atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis pripažįsta, kad 2013 m. sprendimo dėl dividendų paskirstymo priėmimo metu jau buvo pradelstų įsipareigojimų, kad šių argumentų Pareiškėjas neneigė ir netgi kaip tik patvirtino ir vėliau Byloje, nurodydamas, kad pradelstos mokėti sąskaitos Trečiojo asmens atžvilgiu buvo apmokėtos dar iki pradedant skirstyti dividendus 2013-04-03 sprendimo pagrindu.
40. Sprendimo dėl dividendų išmokėjimo negalimumą lemia jau vien paties įsipareigojimų pradelsimo faktas, o ne šių įsipareigojimų nevykdymo terminas. Būtent Pareiškėjas G. Holdings turėjo pareigą pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais konkrečiai būtų patvirtinta, kad konkretaus sprendimo dėl dividendų išmokėjimo laikotarpiu, Atsakovas neturėjo jokių pradelstų mokėjimų ir buvo pajėgus vykdyti tokius įsipareigojimus. To Pareiškėjas nepadarė.
41. Aplinkybę, jog priimant akcininkų sprendimus dėl dividendų paskirstymo ISA BALT turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų patvirtina ir Atsakovo bei Hubbard sudaryti susitarimai - esamų skolų vykdymo / mokėjimo grafikai, kuriais faktiškai buvo išreikštas šalių susitarimas dėl ISA BALT turimų pradelstų finansinių įsipareigojimų, išdėstant esamas skolas, vykdymo.
42. Pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuotų pagrindas teigti, jog šiais susitarimais buvo nustatyti ne konkretūs jau esamų (pradelstų) įsipareigojimų vykdymo terminai. Pateiktos suvestinės neleidžia daryti Pareiškėjo nurodomų išvadų, jog tariamai mokėjimo grafikais buvo numatytas skolos padengimas ir būsimų mokėjimų vykdymas.
43. Pareiškėjas pripažino, kad nuo 2014 m. vasario mėn. tarp ĮSA BALT ir Hubbard vyko reguliarios diskusijos, susitikimai siekiant rasti ilgalaikę išeitį, visų pirma, nustatant mokėjimų grafiką. 2014 m. balandžio 28 d. vykusiame susitikime (duomenys neskelbtini) šalys priėmė sprendimą tęsti prekybinius santykius, o susidariusių bei būsimų skolų terminus pratęsti restruktūrizuojant patį atsiskaitymo už produkciją mechanizmą, t. y. numatant savaitines 90 tūkst. USD įmokas, kurias ISA BALT turi mokėti Hubbard pagal mokėjimų grafiką. Tokiu būdu pirmiausia buvo dengiamos seniausios sąskaitos (tiek už importuotus Protėvinės formos pulkus, tiek už honorarus), o tik po to naujai išrašytos, nežiūrint į jose nurodytą apmokėjimo terminą.
44. Aplinkybes, kad mokėjimo grafikai buvo skirti turimų pradelstų finansinių įsipareigojimų suvaldymui akivaizdžiai patvirtino ir kiti atskirojo skundo motyvai ir jame naudota paties Pareiškėjo leksika apie „neapmokėtų sąskaitų padaugėjimą“ (tai reiškia, kad iki tol irgi buvo neapmokėtų sąskaitų, tik mažiau), „neapmokėtų sąskaitų faktūrų „tvarkymą“, kurios buvo „2013 m. antrojoje pusėje atsiradusios neišspręstos skolos pasekmė“. Posėdžių protokoluose nėra jokių užuominų apie sąskaitų terminų keitimą, o kaip tik naudojamos frazės, akivaizdžiai rodančios, kad buvo tariamasi dėl pradelstos skolos dengimo.
45. Sudarant mokėjimo grafikus tarp ISA BALT ir Hubbard, visais atvejais buvo kalbama apie pradelstas sąskaitas, buvusias skolas ir jų dengimą. Šio aplinkybės taip pat patvirtina, kad visų sprendimų paskirti dividendus metu prievolės buvo pradelstos ir tik dėl pradelstų sumų (skolų) šalys ieškojo sprendimų ir buvo pasirašomi skolos dengimo grafikai.
46. Prancūzijos Reno miesto komercinio teismo sprendimas patvirtina, kad Bendrovė su sunkumais vykdyti prieš Trečiąjį asmenį turimus įsipareigojimus susidūrė dar nuo 2007 m. Tuo tarpu mokėjimai vėlavo nuo 2014 m.
47. Bendrovės ISA BALT akcininkai (neabejotinai žinodami apie turimas skolas Trečiajam asmeniui ir nepaisydami to fakto) lygiagrečiai tuo pačiu įsipareigojimų nevykdymo laikotarpiu sudarinėja tiek susitarimus (mokėjimo grafikus) su Trečiuoju asmeniu dėl skolos padengimo, tiek ir priiminėja sau naudingus sprendimus dėl dividendų išmokėjimo. Akivaizdu, kad žinodamas apie tokių sprendimų priėmimą Trečiasis asmuo nebūtų sudarinėjęs susitarimų ir (ar) būtų reikalavęs nedelstino turimų įsipareigojimų įvykdymo.
48. Byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad 2014 finansinius metus, įskaitant tuos, už kuriuos buvo priimtas sprendimas dėl dividendų išmokėjimo, Bendrovė ISA BALT užbaigė nuostolingai. Nepriklausomai nuo to, net ir esant tokiai akivaizdžiai prastai finansinei padėčiai, akcininkai vis tiek priėmė sprendimą dėl dividendų paskirstymo. Tiek neįvykdytos prievolės, tiek ir ataskaitinių metų nuostolis yra tiesiogiai ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurias nustačius sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimas yra draudžiamas.
49. Nagrinėjamu atveju turint didelių įsipareigojimų kreditroiui Hubbard bei susiduriant su jų vykdymo sunkumais (dėl ko ir buvo sudaromi mokėjimo grafikai), akivaizdu, kad sprendimų dėl dividendų išmokėjimo priėmimas buvo nesuderinamas su kreditorių interesų užtikrinimu ir šiuos interesus pažeidžia. Toks elgesys akivaizdžiai nesuderinamas ir su bendrais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
50. Nuo 2014 m. bendrovės ISA BALT įsipareigojimai kiekvienais sekančiais metais viršydavo pusę jos turimo turto vertės, kas akivaizdžiai rodė, kad bendrovės finansinė padėtis yra bloga. Taigi tuo pačiu reiškė ir tai, kad tokiomis aplinkybėmis kaip tik privalėjo būti susilaikoma nuo bet kokių sprendimų (įskaitant dėl dividendų paskyrimo), kurie šią padėtį tik blogintų, priėmimo, o ne atvirkščiai.
51. Visais šiais laikotarpiai dukterinių įmonių skolos siekė ženklias, esminę bendro Bendrovės turimo turto dalį sudarančias sumas. Bendrovės veikloje siekiant sukurti fiktyvią situaciją dėl galimybės priimti sprendimus dėl dividendų paskirstymo, galimai buvo vykdoma neteisėta schema. Bendrovei pilnai neatsiskaitant su Trečiuoju asmeniu už nupirktą produkciją, pastaroji tuo tarpu buvo perparduodama dukterinei įmonei OAO „Baltisa“, buvo didinama pastarosios skolos Bendrovei, taip didinant ir trumpalaikio turto - per vienerius metu gautinų sumų dydį. Tuo tarpu nesiimta veiksmų šiai skolai atgauti ir akivaizdu, kad tokio turto likvidumas yra labai abejotinas. Tokiais veiksmais tikėtina buvo dirbtinai suformuoti tikrovės neatspindintys duomenys balanse. Tikroji bendrovės finansinė padėtis nesudarė galimybių skirstyti dividendus.
52. Sprendimais paskirti dividendai iki galo taip ir nebuvo išmokėti (nei vienas sprendimas nebuvo įvykdytas). Jeigu Bendrovė būtų turėjusi realias, o ne tik finansinės apskaitos dokumentuose atsispindinčias pinigines lėšas (turtą), nebūtų buvę jokių kliūčių išmokėti visus sprendimais paskirtus dividendus. Sprendimais dėl dividendų paskyrimo buvo fiktyviai paskirstytas pelnas, kuris buvo tik tikėtinas, tačiau ne realus. Bendrovė savo sąskaitoje ar kasoje niekuomet nedisponavo tokio dydžio sumomis.
53. Esant priimtiems sprendimams dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo ir tokių neįvykdymui, bendrovės akcininkas patampa jos kreditoriumi. Bendrovei neišmokėjus paskirtų dividendų įstatyme nustatytu terminu (ABĮ 60 straipsnio 5 dalis), tokiu atveju laikytina, kad bendrovė turi neįvykdytų prievolių ir kol tokios nėra įvykdomos, remiantis ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punktu, vėlesni sprendimai dėl dividendų išmokėjimo, negali būti priimami. Akcininkų sprendimais paskirti dividendai įstatyme nustatytu terminu akcininkams nebuvo išmokėti. Tokiu būdu, jau po pirmo sprendimo 2013-04-03 dėl dividendų paskirstymo / paskyrimo priėmimo Bendrovei neišmokėjus paskirstytų dividendų akcininkams, tarp Bendrovės ir akcininkų susiklostė prievoliniai santykiai, kuriuose Bendrovė patapo skolininku, o akcininkai kreditoriais.
54. Reikalavimo pagrįstumas gali ir turi būti vertinamas neginčijant atskirų akcininkų sprendimų dėl dividendų paskyrimo. Klausimas dėl G. Holdings reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, taigi galimybių jį patvirtinti, nėra susietas su reikalavimu ginčyti atskirus akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais buvo paskirstyti dividendai.
55. ABĮ nenumato prievolės, siekiant susigrąžinti neteisėtai išsimokėtus dividendus, ginčyti akcininkų sprendimus ir / ar pačius mokėjimo sandorius. Atitinkamai darytina išvada, kad nesutinkant su Reikalavimu, kuris kaip šiuo atveju yra kildinamas iš neteisėtų sprendimų priėmimo, atsakovas neturėjo pareigos ginčyti atskirus sprendimus, kuriais buvo paskirstyti dividendai. Kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2023-03-21 nutartyje, paaiškėjus, kad Atsakovo akcininkai dėl bendrovės turimų pradelstų įsipareigojimų negalėjo priimti sprendimų dėl dividendų paskirstymo, akcininkams galėtų būti taikomos LR ABĮ 14 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės. Tai yra, iš jų galėtų būti reikalaujama tokius išmokėtus dividendus grąžinti.
56. ABĮ yra numatyta, kad Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio Įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti“ (ABĮ 14 straipsnio 6 dalis). Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai“ (ABĮ 60 straipsnio 2 dalis). Taigi, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu pripažįstama, kad tam, kad galėtų būti reikalaujama išmokėtų dividendų grąžinimo ir toks reikalavimas būtų tenkinamas pakanka nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) dividendai paskirti/išmokėti neteisėtai ir 2) akcininkai apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tokį vertinimą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).
57. Jeigu bankroto administratorius byloje įmonės ir jos kreditorių interesais reiškia reikalavimą dėl žalos, padarytos remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu akcininkams neteisėtai išmokėjus dividendus, atlyginimo, tokiais atvejais nėra pagrindo reikšti savarankišką reikalavimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo nuspręsta išmokėti akcininkams dividendus, panaikinimo. Toje pačioje byloje Kasacinis teismas yra pripažinęs ir tai, kad įstatymas neįtvirtina draudimo ginčyti visuotinio akcininkų susirikimo sprendimus, priimtus iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir bankroto (nemokumo) administratoriui, siekiančiam tokiu savarankišku reikalavimu realiai apginti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.
58. Visose bankroto ir su juo susijusiose bylose egzistuoja viešas interesas. Bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju net ir pavienio kreditoriaus, turinčio reikšmingą (patvirtintą) finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje, interesų pažeidimas gali būti laikomas viešuoju interesu ir turi būti ginamas.
59. Apie visas aplinkybes, susijusias su Reikalavimo pareiškimu, taigi ir jo teisėtumo vertinimu, Pareiškėjui tapo žinoma tik po to, kai toks buvo pateiktas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimui priteisti išmokėtus dividendus turi būti taikomas ne ABĮ nustatytas 30 d. terminas sprendimo ginčijimui, o 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Esant patikimai nustatytoms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad sprendimai dėl dividendų paskyrimo buvo priimti pažeidžiant įstatymo imperatyvus, net ir sprendžiant šį klausimą atskiroje Byloje Atsakovas turėtų teisę pareikšti reikalavimą dėl nepagrįstai išmokėtų dividendų per tris metus nuo sužinojimo apie šių veiksmų neteisėtumą momento.
Trečiojo asmens kreditoriaus Hubbard SAS (Hubbard) argumentai
60. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-03-21 nutarties 28 punkte labai konkrečiai apibrėžtas bylos pakartotinio nagrinėjimo dalykas, t. y. reikia nustatyti: ar priimant kiekvieną iš 2013-04-03, 2015-04-20, 2016-04-19 ir 2017-04-19 Bendrovės akcininkų sprendimų, Bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai suėję, konkrečiai (Nutarties 26 p.): nustatyti faktinę įsiskolinimo situaciją kiekvieno iš akcininkų sprendimų priėmimo metu; įvertinti ir tirti aplinkybę, kad pati Pareiškėja pripažįsta, kad priimant 2013-04-03 akcininkų sprendimą Bendrovė turėjo kelias nežymiai pradelstas sąskaitas faktūras Trečiajam asmeniui (Hubbard SAS); aiškintis Pareiškėjos pateiktų 2014-04-28 ir 2016-04-12 tarp Trečiojo asmens ir Bendrovės sutartų mokėjimo grafikų esmę: ar šie mokėjimo grafikai buvo sudaryti esant faktiniam Bendrovės įsiskolinimui Trečiajam asmeniui ir buvo skirti esamam įsiskolinimui padengti, ar jie sudaryti dėl būsimų Bendrovės įsipareigojimų taip siekiant modifikuoti šalių tarpusavio atsiskaitymo sąlygas; ar tokiu būdu nebuvo pažeistos ABI 59 str. 6 d. 1 p. sąlygos; ar yra (nėra) pagrindas nepriteisti dividendų išmokėjimo (netvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo visoje apimtyje ir (ar) dalyje), kaip nesąžiningai reikalaujamų kitų Bendrovės kreditorių atžvilgiu.
61. Nutarties 29 punkte taip pat nurodyta, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, svarstytina, ar priimamas sprendimas neturės įtakos kitų Bendrovės akcininkų teisėms ir pareigoms, kadangi, jei iš naujo išnagrinėjus bylą pasitvirtintų aplinkybė, kad priimti sprendimų dėl dividendų paskirstymo Bendrovės akcininkai negalėjo dėl Bendrovės turimų pradelstų įsipareigojimų, Bendrovės akcininkams galėtų kilti ABI 14 str. 6 d. įtvirtintos pasekmės, t. y. iš akcininkų galėtų būti reikalaujama grąžinti išmokėtus dividendus. Manytina, kad į tai Teismas jau atsižvelgė, įtraukdamas kitus Bendrovės akcininkus (LYS Invest UAB ir G. S.) trečiaisias asmenimis byloje. P.Ch. byloje dalyvavo kaip liudytojas. Tad jie turėjo ir turi galimybes susipažinti su byloje nagrinėjamais klausimais, tačiau savo rizika ir valia aktyviai nedalyvauja bylos nagrinėjime.
62. Nutarties 24 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad nėra svarbu nustatyti, ar prievolės, kurios buvo pradelstos, yra patvirtintos kaip kreditorių finansiniai reikalavimai Bendrovės bankroto byloje, kadangi įstatymo leidėjas nenumatė kitų papildomų ribojimų priimti sprendimams dėl dividendų išmokėjimo. Lietuvos apeliacinis instancijos teismas taip pat nepasisakė (nelaikė reikšminga aplinkybe) dėl Pareiškėjos argumentų, kad Bendrovės nuosavas kapitalas neva visada buvo pakankamas, kad Bendrovės veikla buvo stabili. Taigi, ši Pareiškėjos argumentų grupė neturi reikšmės bylai.
63. Byloje nustatytos/pateikiamos aplinkybės yra prieštaringos. Pareiškėja teigia, kad Bendrovės finansinė būklė ir nuosavas kapitalas tuo metu buvo gera, o veikla stabili, bet, kita vertus, Byloje nustatyta, kad jau 2012 m. rudenį Bendrovės vadovas Trečiajam asmeniui motyvavo, kad Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kad bus mokėjimų vėlavimų, vėliau derėjosi ir tarėsi dėl susidariusios skolos dengimo pagal grafiką. Kreditorius G. Holdings taip pat nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl Bendrovė, kurios finansinė būklė, anot Pareiškėjos, buvo stabili ir gera, nesugebėjo padengti pradelstų skolų ir galiausiai bankrutavo, taip pat nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl, anot Pareiškėjos, „realus“ dukterinės bendrovės „Baltisa“ debitoriniai įsipareigojimai galiausiai taip ir nebuvo išieškoti.
64. Nutarties 25 punkte Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad Prancūzijos Reno komercinio teismo ir Paryžiaus Apeliacinio teismo sprendimuose padaryta abstrakti išvada apie Bendrovės nuolatinius pradelstus įsipareigojimus ir Trečiojo asmens pateikta buhalterinė pažyma, kurioje pateikiami subendrinti duomenys už atitinkamus metus, negali savaime pagrįsti, kad Bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams būtent akcininkų sprendimų dėl dividendų išmokėjimo priėmimo metu. Pabrėžtina, kad bylą pakartotinai nagrinėjant Teisme buvo pateikta papildomu įrodymu, pagrindžiančių ne tik pradelstų Bendrovės įsipareigojimų akcininkų sprendimų dėl dividendų priėmimo metu buvimo faktą, bet ir konkretų pradelstų įsipareigojimų dydį tomis dienomis:
65. 2023-05-22 Trečiojo asmens pateiktoje Bendrovės pradelstų skolų dinamikos (2013-2017) suvestinėje lentelėje nurodytos konkrečios Bendrovės pradelstos skolos Trečiajam asmeniui sumos (kurios tuo metu svyravo nuo kiek didesnės negu 300 tūkst. USD sumos iki 2,3 mln. EUR sumos (2014 m. vasarį)) tiek prieš, tiek po, tiek ir konkrečią kiekvieno analizuojamo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo dieną:
2013-04-03 - 25.915,00 EUR + 292.865,00 USD;
2015-04-20 - 1.815.715,76 USD + 10.223,50 EUR;
2016-04-19 - 1.602.285,52 EUR;
2017-04-19 - 1.411.192,82 EUR.
66. Pradelstų skolų Trečiajam asmeniui egzistavimą taip pat patvirtina į bylą pateikti Trečiojo asmens el. laiškai Bendrovei, kuriais buvo reguliariai primenama dėl pradelstų skolų
67. Nuolatinį pradelstos skolos egzistavimą 2013-2017 m. laikotarpyje egzistavimą patvirtino ir Trečiojo asmens vadovas O. R. (paaiškinimai 2023-05-29 teismo posėdyje) Faktą, kad Bendrovė nuolat turėjo neapmokėtą skolą Trečiajam asmeniui minėtų Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų priėmimo metu, iš esmės patvirtino ir Pareiškėjos kviesti liudytojai - buvęs Bendrovės vadovas G. G. ir LYS Invest UAB vienintelis akcininkas P. Ch. (parodymai 2023-05-23 ir 2023-05-24 teismo posėdžiuose).
68. Kreditoriaus G. Holdings pateiktuose įrodymuose ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose (pvz., atskirajame skunde) naudojama terminija akivaizdžiai rodo, kad visų sprendimų paskirti dividendus metu prievolės buvo pradelstos, tik dėl pradelstų sumų (skolų), Bendrovės vadovui ir akcininkams nesąžiningai nuslėpus dividendų skyrimo ir mokėjimo faktus bei argumentuojant Bendrovei kilusiais finansiniais sunkumais, šalys ieškojo sprendimų ir buvo pasirašomi skolos dengimo grafikai.
69. Bendrovės ir Hubbard posėdžių protokoluose nėra jokių užuominų apie sąskaitų terminų keitimą, o kaip tik naudojamos frazės, akivaizdžiai rodančios, kad buvo tariamasi dėl pradelstos skolos dengimo: „Visi mokėjimai turėtų eiti pradelstoms sąskaitoms faktūroms padengti“, „laiku nesumokėta suma“ ir jos mažinimas nuo 900 tūkst. Eur iki 800 tūkst. Eur , „laiku nesumokėta suma“ ir jos mažinimas iki 400 tūkst. Eur ar 300 tūkst. Eur .
70. Vėlesnių (2015-04-20, 2016-04-19 ir 2017-04-19) Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų priėmimo metu Bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję iki sprendimo priėmimo, ne tik Trečiajam asmeniui, bet ir Bendrovės akcininkams. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams (ABĮ 60 str. 2 d.), ir Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos (ABĮ 60 str. 5 d.). Neišmokėjus visos paskirtų dividendų sumos per minėtą įstatyme nustatytą terminą, bendrovės prievolė dėl dividendų išmokėjimo akcininkams tampa pradelsta. Pareiškėjos pateiktoje dividendų mokėjimų suvestinėje. 2015-04-20 Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo paskirti dividendus dieną dar egzistavo 1.320.630,24 Eur Bendrovės akcininkams anksčiau paskirtų ir neišmokėtų dividendų likutis. 2016-04-19 sprendimo skirti dividendus dieną toks likutis sudarė 2.446.384,24 Eur, o 2017-04-10 dieną toks likutis sudarė 1.573.586,82 Eur. Terminas paskirtiems dividendams išmokėti yra nustatytas įstatymo ir akcininkų sutikimas (toleravimas) su to termino nereiškia to termino pakeitimo / pratęsimo ir Bendrovės prievolė išmokėti dividendus dėl to netampa nepradelsta.
71. Pabrėžtina, kad ABĮ 59 str. 6 d. imperatyvi norma nenumato jokių išimčių (pvz., mažareikšmiškumo kriterijaus, galimybės vėliau pradelstas prievoles padengti ar kt.). Vien to pakanka konstatuoti, kad Pareiškėjos argumentai, bandant pateisinti 2013-04-03 Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimo dėl dividendų skyrimo, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. 2013-04-03 egzistavusi Bendrovės pradelstų įsipareigojimų Trečiajam asmeniui suma (25.915,00 EUR + 292.865,00 USD) negali būti laikoma mažareikšmė.
72. Kreditorius Hubbard neteisingai interpretuoja tarp šalių susiklosčiusius santykius ir supainioja dvi skirtingas kategorijas: prievolės įvykdymo terminą (jo suėjimą, pradelsimą, keitimą) ir šalių susitarimą dėl skolos, atsiradusios jau po prievolių įvykdymo terminų praleidimo, padengimo grafiko. Prievolės įvykdymo terminai gali būti keičiami, tačiau tam reikalingas aiškus šalių susitarimas ir tai gali būti padaroma tik iki tol, kol terminas dar nėra suėjęs. Suėjus prievolės įvykdymo (pvz., sąskaitos apmokėjimo) terminui, ta prievolė tampa pradelsta, o šalių susitarimas dėl pradelstų sumų sumokėjimo per tam tikrą laiką (pagal sutartą grafiką) yra ne kas kita, o tik susitarimas dėl skolos padengimo. Toks susitarimas dėl pradelstų sumų sumokėjimo gali būti sudaromas bet kuriuo metu po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo (net ir teismo sprendimo vykdymo stadijoje), bet dėl to pati prievolė netampa nepradelsta.
73. Kaip savo paaiškinimuose pabrėžė ir Hubbard vadovas, Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Bendrovės vadovo ir akcininkų išsakomus teiginius, kad Bendrovė neturi finansinių galimybių greitai padengti susidariusios skolos, ir nežinodamas apie tuo pačiu metu Bendrovės akcininkams skiriamus ir mokamus dividendus, tuo metu sutiko nesiimti skolos išieškojimo veiksmų pagal pradelstas apmokėti sąskaitas, kol Bendrovė vykdė mokėjimus pagal sutartą skolos dengimo grafiką. Tačiau naujai išrašomų sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai nebuvo keičiami. Kadangi sutarta, jog Bendrovės mokėjimai pirmiausia nukreipiami seniausioms pradelstoms sąskaitoms dengti (su tikslu, kad pradelsta skola galiausiai bus padengta - ko niekada taip ir nebuvo padaryta), savaime suprantama, kad pradelstos skolos suma (sudėtis) nuolat keitėsi padengus seniausias pradelstas sąskaitas, bet atsiradus naujoms pradelstoms sąskaitoms. Tačiau dėl to tos pradelstos sąskaitos netapo nepradelstomis, jų mokėjimo terminai nebuvo modifikuoti.
74. Kreditoriaus Hubbard nurodytose teismų praktikos nutartyse nagrinėtų teisinių santykių pobūdis iš esmės buvo kitoks - tose bylose buvo nagrinėjami kredito bei turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyse sudaromų susitarimų dėl kredito grąžinimo / kainos sumokėjimo grafikų aiškinimo (suprantama, kad tokiose sutartyse mokėjimų grafike numatyti terminai reiškia, kad iki jų suėjimo prievolė dėl atitinkamos dalinės įmokos sumokėjimo/grąžinimo nelaikoma pradelsta), bet ne dėl pradelstos skolos dengimo grafikų reikšmės.
75. ABĮ 59 str. 6 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš toje normoje numatytų sąlygų, įskaitant atvejį, kai bendrovė turi neįvykdytu prievolių, kuriu terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo (ABĮ 59 str. 6 d. 1 p.).
76. Byloje esančios medžiagos pakanka konstatuoti, kad 2013-04-03, 2015¬04-20, 2016-04-19 ir 2017-04-19 Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų skirti dividendus priėmimo metu Bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję, tiek Trečiajam asmeniui, tiek ir Bendrovės akcininkams.
77. Pabrėžtina, kad esant bent vienai iš ABĮ 59 str. 6 dalyje numatytų sąlygų imperatyviai draudžiama priimti visuotinis akcininkų susirinkimo sprendimą skirti ir išmokėti dividendus. Taigi, ši imperatyvi norma būna pažeista jau paties sprendimo skirti dividendus priėmimo momentu ir įstatymas nenumato jokių išimčių (pvz., mažareikšmiškumo kriterijaus, galimybės vėliau pradelstas prievoles padengti (prieš dividendų išmokėjimą), šalių susitarimų dėl tų pradelstų sumų padengimo grafiko ar kt.).
78. Kreditorius G. Holdings yra su buvusiu Bendrovės ISA BALT vadovu susijęs asmuo (G. G. yra vienintelis kreditoriaus akcininkas - tai patvirtino ir jis pats parodymų davimo metu), visuotiniams akcininkų susirinkimams pirmininkavo pats tuo metu Bendrovės vadovo pareigas ėjęs G. G., todėl akcininkai turėjo žinoti (neabejotina, kad tikrai ir žinojo) faktą, kad Bendrovė sprendimų paskirti dividendus priėmimo metu turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai suėję.
79. Bankroto bylos iškėlimo metu yra likęs nepadengtas Bendrovės debitorinis reikalavimas į dukterinę Rusijos bendrovę OOO „Baltisa“ 5.315.639,- Eur sumai. Kaip nurodė G. G., OOO „Baltisa“ vadovu buvo vienas iš Bendrovės akcininkų (G. S.), o OOO „Baltisa“ vienintelio akcininko sprendimus UAB G. Holdings vardu priiminėdavo vadovas G. G.. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl, anot Pareiškėjos, „realūs“ dukterinės bendrovės „Baltisa“ debitoriniai įsipareigojimai galiausiai taip ir nebuvo išieškoti. Tokie kontrolės santykiai taip pat patvirtina nesąžiningą Bendrovės akcininkų veikimą leidžiant susidaryti ir egzistuoti dideliam debitoriniam dukterinės bendrovės įsiskolinimui, tuo pačiu metu nedengiant pradelstų įsipareigojimų pagrindiniam kreditoriui Hubbard.
80. Bankroto procesas yra specifinis, jame teismas turi būti aktyvus, kad būtų patvirtinti tik pagrįsti kreditorių reikalavimai, kadangi nuo to priklauso tolesnė bankroto proceso eiga. Teismas vertina pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus ir turi atmesti tuos, dėl kurių teisėtumo, pagrįstumo (realumo) jis nėra įsitikinęs. Papildomi procesai dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ar pan. nėra būtini. Tokį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo požiūrį suponuoja ir išaiškinimai panašiose bylose. Jei akcininkas, įmonei bankrutuojant, siekia prisiteisti dividendus, dėl kurių skyrimo ir išmokėjimo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant ABĮ imperatyvųjį draudimą, tai teismas turi teisę atsisakyti ginti akcininko teisę į dividendus ir jų nepriteisti.
81. Todėl neturi teisinės reikšmės G. Holdings argumentai dėl ieškinio senaties (ne)taikymo, tuo labiau, kad apie priimtus sprendimus skirti dividendus tiek Trečiasis asmuo Hubbard (kuris yra užsienio įmonė), tiek ir Bendrovės nemokumo administratorius sužinojo tik Pareiškėjai pateikus prašymą tvirtinti kreditoriaus reikalavimą Bendrovės bankroto byloje. Bendrovės finansinių ataskaitų pasiekiamumas, nesant signalų Trečiajam asmeniui, kad gali būti priiminėjami akcininkų sprendimai dėl dividendų skyrimo, o Administratoriui apskritai neturint jokių santykių su Bendrove iki jo paskyrimo Bendrovės bankroto byloje, nesudaro pagrindo išvadai, kad apie tuos sprendimus buvo sužinota anksčiau negu Pareiškėjai pareiškus kreditoriaus reikalavimą Bendrovės bankroto byloje (tas reikalavimas iškart buvo užginčytas). Visu nagrinėjamu laikotarpiu (2013-2022 m., iki pat bankroto bylos inicijavimo) Bendrovė buvo kontroliuojama tų pačių asmenų, kurie priiminėjo imperatyvias normas pažeidžiančius sprendimus dėl dividendų paskyrimo ir juos įgyvendino (Bendrovės vadovu buvo kontroliuojančio akcininko vienintelis akcininkas G. G.). Todėl Pareiškėjos bandymas pabrėžti akcininkų lūkestį dėl santykių apibrėžtumo praėjus tam tikram laikui po sprendimų priėmimo, taip pat akcentavimas, kad sprendimai ilgą laiką nebuvo ginčijami, nes Bendrovė buvo kontroliuojama pačių sprendimus priėmusių asmenų, neturi teisinės reikšmės.
82. Byloje apklaustas trečiojo asmens (Hubbard SAS) vadovas O. R. duodamas paaiškinimus nurodė, kad trečiasis asmuo Hubbard nebuvo informuotas apie Bendrovės akcininkams skiriamus ir mokamus dividendus. Bendrovės atstovai (G. G. ir P. Ch.) tuo metu Trečiajam asmeniui teigė, kad Bendrovės finansinės galimybės dėl krizės Rusijoje, sutrikusios produkcijos realizacijos ir kitų priežasčių pasunkėjo ir Bendrovė neturi galimybių padengti pradelsto įsiskolinimo Trečiajam asmeniui, todėl nuo 2013 metų kasmet derėjosi dėl įsiskolinimo išdėstymo pagal sutartą grafiką, t. y. Bendrovei mokant tik sutartas savaitines sumas, kuriomis būtų dengiamos seniausios pradelstos sąskaitos, taip pamažu mažinant įsiskolinimą. Bendrovė nevykdė grafikuose nustatytų įsipareigojimų. Tačiau tik prasidėjus Bendrovės bankroto ir susijusioms byloms Trečiasis asmuo sužinojo, kad 2013-2017 m. laikotarpiu Bendrovės akcininkai sau pasiskyrė 5.905.440,22 Eur dividendų.
83. Byloje liudytoju apklaustas vienasmenis kreditoriaus (pareiškėjo) UAB „G. Holdings“ akcininkas ir buvęs atsakovo ISA BALT vadovas G. G. parodė, kad Bendrovės akcijas pirko iš Hubbard, kuris žinojo šio verslo specifiką. Iš Hubbard įsigyti tėvinio pulko viščiukai bręsta šešis mėnesius, todėl investicijos pradėdavo grįžti tik po šešių mėnesių. Nuo 2013 metų iki 2018 metų kasmet buvo derinami Hubbard išrašytų sąskaitų atidėjimo terminai. Mokėjimų suma viršydavo atidėtų sąskaitų sumas. Faktiškai tai nebuvo pradelstos skolos, nes šį terminą pasirinko naudoti Hubbard. Nors paskirtų dividendų sumos nebuvo visiškai išmokamos, tačiau bendru akcininkų susitarimu pradelstos dividendų sumos nebuvo laikomos pradelstomis.
84. Byloje apklaustas liudytoju Bendrovės akcininkas ir trečiojo asmens UAB „LYS INVEST“ steigėjas P. Ch. parodė, kad kasmetinių susirinkimų su Hubbard atstovais metu buvo sudaromi grafikai dėl ISA BALT įsipreigojimų vykdymo, pagal susitarimą pirmiausia buvo apmokamos Hubbard išrašytos sąskaitos, o po to mokami dividendai, jei likdavo apyvartinių lėšų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
85. Byloje sprendžiamas ginčas dėl būtinybės ginčyti akcininkų susirinkimo sprendimus, teisės ginčyti akcininkų susirinkimo sprendimus, suėjus ABĮ 19 straipsnyje nustatytam ieškinio 30 dienų ieškinio senaties terminui, ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto draudimų pažeidimo (pradelstų prievolių buvimo fakto).
Dėl būtinybės ginčyti akcininkų susirinkimo sprendimus
86. Kreditorius (Pareiškėjas) G. Holdings laikosi pozicijos, kad Byloje turėjo būti reiškiamas priešieškinys dėl ginčijamų akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kad taikytina ieškinio senatis, kad teismas negali tų akcininkų sprendimų pripažinti negaliojančiais ex officio.
87. Teismas nesutinka su Kreditoriaus G. Holdings pozicija. Bankroto procesas yra specifinis, jame teismas turi būti aktyvus, kad būtų patvirtinti tik pagrįsti kreditorių reikalavimai, kadangi nuo to priklauso tolesnė bankroto proceso eiga. Teismas vertina pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus ir turi atmesti tuos, dėl kurių pagrįstumo (realumo) jis nėra įsitikinęs. Papildomi procesai dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ar pan. nėra būtini.
88. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog: „akcinės bendrovės sprendimas dėl dividendų paskelbimo ir išmokėjimo yra akcijų savininko veiksmas, su kuriuo ABĮ sieja civilines teisines pasekmes (LR CK 1.136 straipsnio 2 dalis 6 punktas), t. y. atsiranda įsipareigojimas akcininkui. Toks akcijų savininko veiksmas yra teisinę reikšmę turintis juridinis faktas ir jis yra akcinės bendrovės prievolės atsiradimo pagrindas, nes prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 straipsnis). Akcininkas, reikalaujantis priteisti dividendus, reikalauja įvykdyti prievolę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).
89. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutarties 23 punkte taip pat citavo minėtą kasacinio teismo išaiškinimą (byla Nr. e3K-3-506-695/2015). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra išaiškinta, kad turėjo būti reiškiamas atskiras reikalavimas dėl akcininkų susirinkimų sprendimų ginčijimo, nors, kaip nurodoma Nutarties 18 p., buvo susipažinęs su Pareiškėjo 2023-03-09 pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, kuriuose Pareiškėjas kėlė ir sprendimų (ne)ginčijimo klausimą.
90. Byloje sprendžiant ne akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais reikalavimą, o pareikšto kreditoriaus reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, neturi teisinės reikšmės Pareiškėjos argumentai dėl ieškinio senaties (ne)taikymo, tuo labiau, kad apie priimtus sprendimus buvo sužinota tik Pareiškėjai pateikus prašymą tvirtinti kreditoriaus reikalavimą Bendrovės bankroto byloje.
Kreditoriaus (pareiškėjo) UAB „G. Holdings“(G. Holdings) skolų vertinimas
91. Byloje kilo ginčas dėl paskirtų, bet neišmokėtų dividendų pagal 2013 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2016 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ akcininkų sprendimus, t.y.: 1 786 286,82 EUR neišmokėtų dividendų; 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susikaupusių praleidus ABĮ 60 str. 5 d. nustatytą vieno mėnesio terminą paskirtiems dividendams išmokėti, atsižvelgiant į CK 1.125 str. 10 d. nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išmokėjimo, kurių suma 532 586,88 EUR, iš viso 2 318 873,7 EUR.
92. ABĮ 59 straipsnio 6 dalis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.
93. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto sąlygos (ne)egzistavimo. Faktiškai šios sąlygos (ne)egzistavimas sprendžiamas ginant vienintelio ISA BALT kreditoriaus interesus.
94. Vertinant 2013-04-03 sprendimo teisėtumą nurodomi keturi galimai pradelsti mokėjimai (sąskaitos) kreditoriui Hubbard, kurie buvo padengti nedelsiant po susirinkimo. Pareiškėjo tvirtinimu, ši situacija privalo būti vertinama atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
95. Pagal 2007-01-21 distribucijos sutartį taro Hubbard ir G. Holdings nustatytod atsiskaitymo sąlygos už antros kartos paukščius: Bankiniu SWIFT pavedimu 50 proc. sumos prieš kiaušinių perėjimą, likę 50 proc. sumos turi būti sumokėta per 90 dienų nuo pristatymo. Taigi, atsiskaitymų už prekes atidėjimas buvo įprasta praktika.
96. Vertinant 2013-04-03 akcininkų sprendimo teisėtumą, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad 2013-04-03 akcininkų sprendimo vykdytinos prievolės buvo padengtos iš karto po sprendimo priėmimo 2013-04-04 ir 2013-04-08 (t. XV, b. l. 4). Reikšminga, kad pirmasis dalinis dividendų išmokėjimas pagal 2013-04-03 sprendimą įvyko 2013-04-17, t.y. tuo metu, kai vykdytinos prievolės buvo padengtos.
97. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto sąlygos taikymo turi būti vertinama įmonės valdomo turto padėtis, įsiskolinimo kreditoriams laipsnis, nemokumo situacija: „Toks reglamentavimas, kai draudžiama priimti sprendimą dėl dividendų skyrimo ir išmokėjimo neatsiskaičius su kreditoriais, rodo, kad siekiama paveikti akcinės bendrovės kaip skolininko veiksmus, kad sprendimo dėl dividendų skyrimo ir išmokėjimo priėmimo metu nebūtų pradelstų įsiskolinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata nereikalauja įsiskolinimų pagal pradelstas prievoles sieti su įsiskolinimo kreditoriams laipsniu ar įmonės valdomo turto apimtimi. Ja nereikalaujama, kad dėl sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo susidarytų, galėtų susidaryti ar būtų aiškiai numatoma nemokumo situacija. Pažymėtina, kad su nemokumo susidarymu susijusi aplinkybė buvo nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. kovo 1 d., bet ji nagrinėjamu atveju netaikytina." (C. b. Nr. e3K-3-506-695/2015).
98. Teismas sutinka su argumentu, kad po 2013-04-03 sprendimo paskirstyti dividendus ISA BALT turėjo pakankamai lėšų/turto savo veiklai vykdyti. Šią išvadą patvirtina 2013-02-08 specialistų atlikta ISA BALT verslo vertės skaičiavimus/finansinę analizė, kuri nustatė, kad ISA BALT verslo vertė tai dienai siekė beveik 40 mln. Eur (135 700 000 Lt) (t. XV, b. l. 23), todėl 94 punkte aptariamos sąskaitos neturi reikšmės vertinant 2013-04-03 sprendimą paskirstyti dividendus.
99. Administratoriaus pateikė argumentus dėl patirtų nuostolių 2014 finansinių metų gale, kaip sąlygos draudžiančios skirstyti dividendus. Teismas sutinka su G. Holdings argumentu, kad nepaskirstytojo pelno rodiklis apima finansinių metų ir ankstesniųjų metų uždirbtą pelną, kuris nepaisant finansiniais metais patirtų nuostolių, vis tiek gali būti teigiamas dėl to, jog ankstesniais finansiniais metais buvo sukaupta turto.
100. Trečiasis asmuo Hubbard teigė, kad ISA BALT balanse apskaitomos nepaprastai didelės iš susijusios Rusijos įmonės OOO “Baltisa“ gautinos sumos tuo nepagrįstai didinant nuosavą kapitralą, tačiau Hubbard nepateikė jokių duomenų, jog tą dieną buvę dukterinės įmonės įsipareigojimai būtų nerealūs, ar neteisingai apskaityti; Hubbard nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dukterinės įsipareigojimai būtų buvę pradelsti; ISA BALT perkami iš tiekėjo paukščiukai pradeda duoti pajamas po pusės metų ir generuoja piniginį srautą virš metų nuo jų įsigijimo datos. Sutiktina su argumentais, kad tęsiant prekybą dukterinės įmonės įsipareigojimas yra nuolat generuojamas, tačiau tuo pačiu mažinamas iš dukterinės įmonės gaunant atsiskaitymus už ankščiau įsigytą produkciją. Tai, kad dukterinė įmonė atsiskaitydavo su ISA BALT, pagrindžia ISA BALT gautos didelės pajamos (tai pagrindinis ISA BALT pajamų šaltinis); Būtent iš šių pajamų ISA BALT ir sumokėjo netoli 16 mln. Eur trečiajam asmeniui Hubbard.
101. Administratorius teigia, jog skirstant dividendus buvo pilnai neišmokėtas ankstesniais metais paskirtų dividendų likutis ir tai yra pažeidimas, nes bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo.
102. Pareiškėjas G. Holdings pagrįstai nurodė, kad situacija, kai yra susidaręs neišmokėtų dividendų likutis iš ankstesnių metų prieš skirstant kitus dividendus, savaime nepažeidžia ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinto dividendų skirstymo ribojimo, kadangi: šio ribojimo tikslas - prioritetinė trečiųjų asmenų (kreditorių), bet ne akcininkų, apsauga, ką patvirtina ir kasacinio teismo praktika (minėta civilinė byla Nr. e3K-3-506-695/2015); akcininkai, nusprendę finansiniais metais skirstyti dividendus, nors nėra pilnai išmokėti ankstesniais metais paskirti dividendai, priimdami tokį sprendimą patvirtina, jog terminas išmokėti ankstesniais metais paskirtus dividendus nėra pradelstas, o jis sprendimo priėmimo dieną yra pratęsiamas; sprendimai dėl dividendų išmokėjimo akcininkų priimti vienbalsiai. Akcininkų, valia bendra ir jie atidėję dividendų išmokėjimą nelaiko, kad yra pažeidžiamos jų teisės; po sprendimų paskirstyti dividendus ISA BALT, nepaisant to, kad nebuvo išmokėti pilnai ankstesni dividendai, vis tiek turėjo pakankamai lėšų/turto savo veiklai vykdyti.
103. Vertinant 2015-04-20, 2016-04-19, 2017-04-19 ISA BALT akcininkų sprendimus, reikšminga, kad sprendimų priėmimo metu Hubbard ir G. Holdings atstovų buvo susitarta dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimų grafikų, modifikavusių atsiskaitymo su Hubbard tvarką pagal tiekimo sutartį. Šį susitarimą patvirtina, 2014-04-28 posėdžio protokolas, 2016-04-12 posėdžio protokolas, 2017-02-03 posėdžio protokolas. Posėdžiuose patvirtintais savaitiniais sąskaitų apmokėjimų grafikais sutarta dengti ne tik atitinkamo susitikimo su Hubbard dieną egzistavusias sąskaitas faktūras, bet ir būsimas Hubbard sąskaitas, kurias ji išrašys po susitarimo.
104. Suinteresuotas asmuo Hubbard pripažįsta, kad 2014, 2016-2017 m. buvo sudaryti susitarimai dėl mokėjimų grafikų; mokėjimų grafikais sutarta dengti tiek jau išrašytas, tiek ir po susitarimo dėl mokėjimų grafikų Hubbard naujai išrašomas sąskaitas faktūras; mokėjimų grafikai susirinkimų dieną buvo vykdomi tinkamai.
105. Šalių bendravimas patvirtina nurodytą aplinkybę: 2015 m. balandžio 22 d. Hubbard pardavimų asistentės D. L. laiškas, kuriuo pasiteiraujama, ar bus laiku sumokėta nauja savaitinė įmoka pagal grafiką; 2015 m. balandžio 24 d. Hubbard pardavimų asistentės D. L. laiškas, kuriuo pasiteiraujama, kada tiksliai bus sumokėta kita nauja savaitinė įmoka (T. XIV, b. l. 72).
106. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).
107. Esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
108. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
109. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad periodinės įmokos ir atidedamieji mokėjimo terminai, jei jų yra daugiau nei vienas, yra analogiškai aiškintinos teisinės kategorijos. Kiekvieno periodo sumokėti atitinkamą sumą pabaiga ir yra atidedamasis terminas, iki kurio pabaigos atitinkamo dydžio prievolė nėra vykdoma. Periodinis mokėjimo terminas reiškia taisyklę - reikia mokėti tuomet, kai sueina terminas, o atidedamasis mokėjimo terminas reiškia taisyklę - galima nemokėti tol, kol sueina terminas. Šalių suderintas periodiniu mokėjimu grafikas ir yra atidedamasis terminas atitinkamo dydžio prievolei. Tokį teisinės situacijos vertinimą patvirtina ir kitos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 357/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146- 969/2018).
110. CK 6.33 straipsnis „Terminuotų prievolių rūšys” nustato, kad prievolės gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti.
111. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuriai esant kreditorius Hubbard po grafikų sudarymo neturėjo reikalavimo teisės reikalauti, kad ISA BALT mokėtų pinigus už pirktas prekes anksčiau grafikuose nustatytų terminų. Akivaizdu, kad esant hipotetinei situacija, kai suinteresuotas asmuo Hubbard kreiptųsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ISA BALT mokėjimai, kurių mokėjimai terminai pagal grafikus dar nesuėję, teismine tvarka nebūtų priteisiami.
112. Teismas atkreipia dėmesį į reikšmingas ISA BALT ir Hubbard verslo technologinio proceso ypatybes – ISA BALT nupirkti iš Hubbard tėviniai viščiukai leidžia susilaukti išperėti viščiukus tik po šešių mėnesių. Reikšminga, kad apmokėjimo už prekes atidėjimų ir skolų mokėjimo atidėjimų grafikų sudarymo praktika šalių santykiuose buvo įprasta, sistemingas ir tęsėsi itin ilgai – keturis metus. Visą šį laikotarpį suinteresuotas asmuo Hubbard nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo.
113. Priešingai, tik Prancūzijos Reno komercinio teismo 2020-03-10 sprendime, priimtame nagrinėjant bylą tarp Hubbard ir ISA BALT konstatuota, kad už prekes ISA BALT atsiskaitydavo pagal suderintus grafikus ir tik 2018-05-18 Hubbard vienašališkai nutraukė Distribucijos sutartį.
114. ISA BALT buvo vienas pagrindinių Hubbard verslo partnerių, verslo partneriais ISA BALT ir Hubbard buvo daugiau nei 20 metų, pats kreditorius Hubbard yra buvęs ISA BALT akcininkas. Taigi, Hubbard buvo gerai žinoma nagrinėjamo verslo specifika, kad parduoti protėvinio pulko viščiukai užaugdavo po šešių mėnesių ir tik po to ISA BALT galėdavo siūlyti klientams savo produkciją.
115. UAB ISA BALT finansinės atskaitomybės rinkiniai, t. y. (1) balansas (jame fiksuojamas neparskirstyto pelno sumažėjimas); (2) pinigų srautų ataskaitos (jose fiksuojamas dividendų išmokėjimo faktas bei apimtys), (3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (jose fiksuojama konkreti dividendų paskyrimo suma), buvo išviešinamos kiekvienais metais įstatymo nustatyta tvarka, todėl Hubbard buvo pasiekiamos.
116. Hubbard yra didelę verslo patirtį turinti įmonė, kuri pati įstatymų numatyta tvarka tvirtina finansines atskaitomybės dokumentus, tame tarpe sprendžia klausimus dėl pelno skirstymo, todėl apie Sprendimus turėjo (galėjo) sužinoti ankščiau nei kad deklaruojama šioje byloje.
117. Suinteresuotas asmuo Hubbard yra kvalifikuotas verslo subjektas ir, net nesant tiesioginių įrodymų apie informavimą dėl išmokamų dividendų, turėjo galimybę tiek bendrų posėdžių metu, tiek pagal viešai skelbiamų finansinės atskaitomybės efektyviai kontroliuoti ir vertinti ISA BALT skirstant pelną.
118. Be to, ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto norma nėra savitikslė, ja siekiama apsaugoti normoje numatytas teises. Aptariamos normos tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų padengtų kreditorių prievolių, kurios buvo susiformavusios bei pradelstos ginčijamo sprendimo priėmimo dieną. Nagrinėjamu atveju tokių prievolių nėra. Iš paties Hubbard prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą matyti, jog Hubbard „neapmokėtų sąskaitų terminai yra nuo 2017-06-13 iki 2019-02-15“, kai tuo tarpu paskutinis sprendimas dėl dividendų išmokėjimo buvo priimtas 2017 m. balandžio 19 d. (kiti 2013 m., 2015-2016 m. balandžio mėn.).
119. ABĮ konkrečiai kalba apie sprendimo priėmimo dieną egzistavusia suėjusias prievoles bei imperatyvą padengti būtent jas, o nevėliau atsiradusias/suėjusias prievoles. Be to, pats prievolių turėjimo faktas nereiškia, kad yra pažeidžiamos kreditorių teisės. Įstatymas nereikalauja prieš sprendimo priėmimo dieną būtų padengti visi įmonės turimi įsipareigojimai, juo labiau būsimi įsipareigojimai, kurie dar nėra susiformavę bei vykdytini sprendimo priėmimo dieną.
120. Teismas sprendžia, kad 2015-04-20, 2016-04-19, 2017-04-19 ISA BALT visuotinio akcininkų susirinkimų metu priimtų sprendimų metu pradelstų mokėtinų prievolių nebuvo, nes atsakovas ISA BALT buvo susitarta su kreditoriumi Hubbard dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimų grafikų pakeitimo. Naujų grafikų buvo laikomasi, dėl ko ISA BALT įsipareigojimai Hubbard nebuvo pradelsti, o 2013-04-03 sprendimo metu egzistavę keturi pradelsti mokėjimai kreditoriui Hubbard buvo padengti nedelsiant po susirinkimo (formalus pradelsimas), todėl nereikšmingi vertinant 2013-04-03 ISA BALT visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą.
121. Teismas daro išvadą, kad ISA BALT neturėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, kurios egzistavo aptariamų sprendimų priėmimo dieną. Nebuvo objekto (pažeistų kreditorių teisių), kurios pagal ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punktą turėtų būti ginamos.
122. Teismas tenkina kreditoriaus G. Holdings prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ bankroto byloje, kurį sudaro: 1 786 286,82 Eur neišmokėtų dividendų ir 532 586,88 Eur palūkanų. Viso: 2 318 873,70 Eur.
123. Kreditorius G. Holdings patyrė 15875,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš BUAB „ISA BALT“ bankroto administravimo išlaidų.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu,
n u t a r i a :
Patvirtinti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „G. Holdings“ (juridinio asmens kodas 303028673) kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ (juridinio asmens kodas 111470543) bankroto byloje, kurį sudaro: 1 786 286,82 Eur neišmokėtų dividendų ir 532 586,88 Eur palūkanų, iš viso: 2 318 873,70 Eur.
Priteisti kreditoriui (pareiškėjui) UAB „G. Holdings“ (juridinio asmens kodas 303028673) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ (juridinio asmens kodas 111470543) administravimui skirtų lėšų 15875,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Ignotas