Baudžiamoji byla Nr. 1S-327-245/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00062-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 93-31 taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

n u s t a t ė :

1.       E. J. (toliau – E. J.) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais jam paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos) paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2024 m. vasario 28 d.

3.       Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 93-31 buvo nutarta nuteistajam E. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą darbą vieną kartą skatintas. E. J. pataisos įstaigoje siekia prasmingo užimtumo – dirba VĮ „M.“ darbininko pareigose, jo nuostata į darbą teigiama. Mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre baldžiaus specialybės. Laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas Komisijos rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 93-31. Nutartyje teismas padarė išvadą, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje E. J. nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimų modelis, praeityje bendrininkų grupės įtaka. Nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, dėl ko negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.       Skunde apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 93-31.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nuteistojo teigimu, minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad jis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nepripažino Pasak E. J., tokia teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių, yra klaidinga ir turėjo tiesioginės reikšmės priimant skundžiamą nutartį bei sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto jam taikymo. Nuteistasis nurodo, kad iš Vilniau apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio matyti, kad savo kaltę jis pripažino iš dalies.

5.2.                      E. J. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nenurodė, jog nuteistasis yra vedęs, turi šeimą, mažametę dukrą, taip pat, kad palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima. Nuteistojo teigimu, ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos priimant sprendimą.

5.3.                      Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į Komisijos nutarimo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad net ir būdamas suėmime, E. J. buvo charakterizuojamas teigiamai. Ši aplinkybė nepasikeitusi ir šiuo metu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nuteistasis nurodo, kad dėl jo neapgalvoto elgesio kenčia šeima, jis negali rūpintis mažamečiu vaiku ir šeimai yra reikalinga jo pagalba. E. J. sutinka, kad tai nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino ir apie tai nepasisakė skundžiamoje nutartyje.

5.4.                      Pasak E. J., Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją, laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą ir, kad tai neturėtų sutrukdyti iki galio realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.

5.5.                      E. J. nurodo, kad teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau galima jį taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir visų veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo E. J. skundas atmestinas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7.       Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau aptarta aukščiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtini ir materialieji lygtinio paleidimo paleidimo pagrindai – inidividualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė – 46 balai pagal „OASys“, tačiau teismui būtina nustatyti, ar nuteistojo pažanga, mažinat nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8.       Skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – plano vykdymo laikotarpiu dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre baldžiaus specialybės, laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja nuteistųjų visuomeniniuose renginiuose bei nepažeidė teisės aktų. Pasimatymų bei laiškų pagalba palaiko socialinius ryšius su šeima. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už stropų darbą vieną kartą skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Sutiktina, kad aukščiau išvardintos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir patvirtina faktą, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau visais atvejais būtina įvertinti visus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bei elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis.

9.       Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išskiriami net keturi nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimų modelis, bendrininkų grupės įtaka praeityje, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Anksčiau teistas vieną kartą. Nusikaltimas, dėl kurio šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę sunkesnis ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis – disponavo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Nuteistasis suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Abejonių dėl E. J. pasiruošimo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti teismui kelia jo mąstymas ir elgesys. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, nusikalstamą veiką įvykdė siekdamas tiesioginio atlygio. Svarbu ir tai, kad E. J. save linkęs pateikti labiau iš teigiamos pusės, neigiamų savo būdo bruožų įvardinti jis negeba bei neįžvelgia ką norėtų ir galėtų savyje pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal „OASys“ metodiką E. J. nustatyta vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 20 balų yra statiniai, todėl likusius 26 dinaminius balus nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo mažinti keisti mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Teismas pažymi, kad E. J. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar pakankamai didelė – kiek daugiau nei 4 metai, todėl, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Savo skunde nuteistasis išskirtinai pabrėžia aplinkybę, kad turi šeimą, palaiko su ja socialinius ryšius, taip pat tai, jog šeimai būtina jo pagalba. Teismas sutinka, kad minėtos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, tačiau vertinant jas visų kitų, neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad jos negali būti laikomos esminėmis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto nuteistajam taikymo.

10.       Apygardos teismas, įvertinęs visus aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad būtų galima spręsti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl šių aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Kęstutis Dargužis

                                                                                Danguolė Šiugždinytė                                                                                                        

                                                                                Jurga Vasiliauskienė