Administracinė byla Nr. eA-381-575/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04428-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-2-325 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir panaikinti Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo pažeisti Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-1-2-9 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.15 ir 5.16 punktai. Po informacijos gavimo apie gaisrą, jis ją tikslino nedelsdamas. Mobiliu telefonu susisiekė su 18 dieną budėjusiu pareigūnu, kuris informavo, kad gaisro gesinimui vadovauja tos pačios tarnybos antrojo skyriaus budinčios pamainos skyrininkas, nurodė skyrininko telefono numerį. Telefonu šis pareigūnas nurodė, kad gaisras nėra didelis ir tame pačiame pastate, tik kitoje pastato vietoje, jis jau buvo kilęs prieš 10 dienų. Po šio pokalbio pareiškėjas nedelsdamas paprašė peržiūrėti išvykimo apskaitos korteles bei paieškoti tame pačiame pastate kilusio gaisro aprašymo, priežasties bei pastato savininko. Suradęs tame pačiame pastate anksčiau kilusio gaisro išvykimo apskaitos kortelę, atsakingas pareigūnas pareiškėją informavo, kad gaisro kilimo priežasties nurodytos nėra ir savininkas nėra žinomas. Po šio pokalbio pareiškėjas nedelsdamas susisiekė su skyrininku, kuris vadovavo šio gaisro gesinimui, prašydamas patikslinti šio įvykio aplinkybes. Skyrininkas paaiškino, kad techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, galbūt tai pašalinis ugnies šaltinis, pašalinių asmenų gaisravietėje ar šalia jos nepastebėta, tyčinio padegimo įkalčių teritorijoje nėra. Įvertinus visą šią gautą informaciją bei atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra apleisti ir dažniausiai juose glaudžiasi benamiai ar asocialūs asmenys, pareiškėjas priėmė sprendimą, kad labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis yra nenustatytų asmenų neatsargus elgesys su ugnimi. Telefonu gaisro gesinimo vadovas (skyrininkas) pareiškėją informavo, kad gaisravietės nuotraukas jis padarys ir atvykti gaisro tyrimui į įvykio vietą nėra jokio poreikio. Pareiškėjo teigimu, jis vykdė funkciją, aiškinosi gaisro aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, atlikti kitas funkcijas, kaip jau minėta – neatidėliotiną informacijos patikrinimą, tirti gaisro priežastis ir atlikti ikiteisminį tyrimą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinęs visą informaciją, pareiškėjas priėmė pagrįstą sprendimą nevykti į gaisro vietą.
3. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju netaikomos Neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo vykdymo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jo teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1-285 (toliau – ir Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašas), nuostatos, todėl jis jų pažeisti negalėjo. Jis neatlikinėjo informacijos patikrinimo pagal minėtą aprašą, kai imperatyviai reikalaujama išvykti į įvykio vietą, kadangi nebuvo pagrindo atlikti tokius veiksmus. Jis tik organizavo veiksmus, vadovaudamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutinių valstybės tarnautojų budėjimo organizavimo, vykdymo ir laiko apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymu
Nr. 1-499 (toliau – ir Budėjimų tvarkos aprašas).
4. Pareiškėjo teigimu, nebuvo pažeistas Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punktas. Tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentuose, pasitikslinęs informaciją tiek iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), tiek iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų, negavo informacijos, iš kurios buvo galima daryti prielaidą, kad padegimas buvo tyčinis. BPC ir gaisrą gesinę asmenys neturi kompetencijos spręsti dėl padegimo aplinkybių, o kitų 11 punkte nurodytų pagrindų nebuvo.
5. Pareiškėjo vertinimu, taip pat nebuvo pažeistas Budėjimų tvarkos aprašo 13 punktas, kadangi, įvertinęs informaciją ir priėmęs sprendimą nevykti, apie šį gaisrą, jo kilimo aplinkybes, jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d. mobiliu telefonu (t. y. elektroninio ryšio priemone) pranešė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir PGT) inspektorei, kuri priėmė informaciją, taip pat patikino, kad situacija jai yra žinoma ir visi tolimesniam gaisro tyrimui reikalingi dokumentai bus supildyti Kėdainių PGT pareigūnų. Informaciją nustatytais terminais (kitą darbo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d., per du kartus patikslinant 8.45 val. bei 12.38 val.) perdavė būtent kompetentingam to padalinio darbuotojui – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV) Kėdainių PGT priešgaisrinės priežiūros vyresniajai inspektorei E. D. 2021 m. spalio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-84 (toliau – ir Išvada) nėra surinkta įrodymų, kad pareigūnė apie tai buvo apklausta, ar informaciją gavo, ar ją panaudojo. Tyrėjas net nepatikrino pareiškėjo pateiktų duomenų apie atliktą skambutį. Pareiškėjo teigimu, prievolė supildyti Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 2 priede nustatytą aktą ir kitus dokumentus tenka jau kitam pareigūnui, kuris išvyko artimiausią darbo dieną.
6. Pareiškėjo manymu, būtent atsakovas yra atsakingas už tai, kad jam priskirti santykiai būtų tinkamai sureguliuoti įsakymais ir, jei darytina prielaida, kad nėra iki galo aiškios taisyklės, kaip elgtis jų naudotojui, jei atsakovo teisės aktai prieštarauja vienas kitam, tai negalima taikyti tarnybinės atsakomybės selektyviai atrenkant pažeistas teisės normas ir sistemiškai jų nevertinti. Pareiškėjas pažymėjo, jog teisės aktuose, įskaitant ir Budėjimų tvarkos aprašą, nėra nustatyta papildoma informacijos perdavimo aplinkybė dėl informacijos turinio atsekamumo, todėl kaltinimas veiksmų neatlikimu, kurių atlikimas niekur nenustatytas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
7. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, nesilaikant tarnybinių patikrinimų atlikimui keliamų reikalavimų. Be to, Išvadoje nenurodyta jo kaltės forma.
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai. Išvadoje įvertinti pareiškėjo ir kitų Kėdainių PGT pareigūnų paaiškinimai, motyvuotai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Priešingai nei teigė pareiškėjas, šiuo atveju taikomos Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatos. Šio aprašo I skyrius „Bendrosios nuostatos“ skirtas bendrais bruožais nusakyti, kokiai veiklos sričiai reglamentuoti yra skirtas teisės aktas, todėl tai nereiškia, kad šis teisės aktas netaikytinas ir jo nuostatos nevykdytinos tol, kol nepradėtas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas.
10. Pareiškėjas, pagal pareigybės aprašymą būdamas pareigūnu, vykdančiu ikiteisminį tyrimą gaisrų bylose, gavęs informaciją apie gaisrą ir jo priežastį – padegimą, privalėjo vykti į gaisro vietą ir atlikti neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą. Todėl šis patikrinimas, kaip matyti iš Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 4 punkto, galimas tik atliekant veiksmus įvykio vietoje, ir jį turi atlikti pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas, šiuo atveju – pareiškėjas.
11. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepaaiškino, kokius savo veiksmus jis vertino kaip neatidėliotino informacijos patikrinimo organizavimą „vadovaujantis Budėjimų tvarkos aprašo nuostatomis“. Skambučiai BPC ir gaisrą gesinusiems pareigūnams vertintini kaip informacijos tikslinimasis, kurių atlikti nebuvo pagrindo, kadangi pareiškėjui kartu su pranešimu apie gaisrą buvo pateikta informacija, jog įtariama gaisro priežastis – padegimas (ir tokiu atveju privalu vykti į gaisro vietą).
12. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundo dalies, kurioje pareiškėjas teigė, jog „BPC ir gaisrą gesinę asmenys neturi kompetencijos spręsti dėl padegimo aplinkybių“, nurodė skunde esantį prieštaringumą, t. y. nors „BPC ir gaisrą gesinę asmenys neturi kompetencijos spręsti dėl padegimo aplinkybių“, kaip nurodo pats pareiškėjas, būtent jų pateikta informacija (pvz., kad „padegimo įkalčių teritorijoje nėra“) pareiškėjas rėmėsi priimdamas sprendimą, jog „labiausiai tikėtina šio gaisro priežastis yra nenustatytų asmenų neatsargus elgesys su ugnimi“.
13. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo poziciją dėl informacijos negavimo, kad padegimas buvo tyčinis. BPC pareiškėjui perduotoje informacijoje nurodyta, jog įtariamas padegimas, o žodis „tyčinis“ perduodant informaciją apie gaisrą nebuvo ištartas, pats žodis „padegimas“ reiškia gaisro sukėlimą tyčia. Todėl, jei pareiškėjas iš tiesų būtų supratęs, jog gaisras kilo dėl neatsargaus nenustatytų asmenų elgesio su ugnimi, tai jis į gaisrą vis tiek būtų privalėjęs vykti ir neatidėliotiną informacijos patikrinimą atlikti pagal Budėjimų tvarkos aprašo 11.5 punktą.
14. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pagal jam pateiktą informaciją, taikant Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punktą, privalėjo išvykti į gaisrą, tai privaloma pagal Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 ir 4 punktus (juos aiškinant sistemiškai).
15. Pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai (skambino Kėdainių PGT pareigūnams, prašė informacijos apie ankstesnį gaisrą, sužinojo, jog teritorijoje tyčinio padegimo įkalčių nėra, pašalinių asmenų gaisravietėje ar šalia jos nepastebėta, techninių priežasčių gaisrui kilti nėra) gali būti vertinami kaip gaisro aplinkybių aiškinimasis, tačiau tokio aiškinimosi jokiu būdu negalima pripažinti tinkamu ir pakankamu, nes pareiškėjas privalėjo vykdyti visas Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktuose numatytas funkcijas, išskyrus ikiteisminio tyrimo atlikimą, nes tai, ar reikia jį atlikti, ar ne, priklauso nuo aplinkybių, nustatytų vykdant kitas funkcijas (neatidėliotiną informacijos patikrinimą, aiškinantis gaisro aplinkybes, tiriant jo priežastį). Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo kaltinamas, kad neatliko ikiteisminio tyrimo.
16. Nors E. D. yra pareigūnė, turinti teisę atlikti neatidėliotiną informacijos patikrinimą, tokių pareigūnų Kėdainių PGT yra ne vienas, o trys. Taigi ne pati E. D. sprendžia, ji ar ne ji vyks į gaisro vietą, tuo labiau tai nepriklauso nuo pareiškėjo ir jis negali žinoti Kėdainių PGT ir dar keturiose PGT (į kurių veiklos teritoriją jam gali tekti vykti budint namuose gavus pranešimą apie gaisrą) esančios tvarkos, kuris konkrečiai pareigūnas turėtų vykti į gaisro vietą.
17. Atsakovo teigimu, tik rašytinė informacija, perduota Kėdainių PGT kaip padaliniui (ne konkrečiam asmeniui), gali būti įvertinta jos vadovo, su atitinkama viza pagal padalinyje egzistuojančią tvarką nukreipta pareigūnui, kuris atliks kitus privalomus veiksmus. Net ir pripažinus, kad mobilusis ryšys yra elektroninio ryšio priemonė, nagrinėjamu atveju informacijos perdavimas balsu (paskambinus) prilygsta transliavimui, o buvo transliuojama ne individuali (tarnybinė), bet padaliniui (o ne konkrečiam darbuotojui) skirta informacija, todėl toks pakalbis nelaikytinas pranešimo perdavimu. Atsakovas pagal turimą informaciją neabejojo, kad informacija telefonu buvo perduota, šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nekvestionavo, tačiau toks perdavimo būdas yra netinkamas.
18. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui tarnybinė nuobauda parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, ji atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas. Jis, budėdamas namuose ir gavęs informaciją apie įtariamą padegimą, į gaisro vietą neišvyko. 2021 m. rugsėjo 18 d. 4 val. 7 min. BPC buvo gauta informacija apie gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime. Į gaisro vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. 5 val. 10 min. gaisro gesinimo vadovas (toliau – ir GGV) BPC pranešė, jog elektros nėra, įtariamas padegimas. 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC pareiškėją informavo, jog (duomenys neskelbtini) kaime dega nenaudojama mokykla, elektros joje nėra, įtariamas padegimas, tačiau pareiškėjas į gaisro vietą nevyko. 2021 m. spalio 5 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 18 d. nevykdamas į gaisrą jis galbūt pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktus, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punktą, Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 ir 13 punktus. 2021 m. spalio 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame neigė padaręs tarnybinį nusižengimą, jis organizavo ir atliko neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą. 2021 m. spalio 22 d. atsakovas surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC buvo informuotas apie (duomenys neskelbtini) kaime degančią nenaudojamą mokyklą, įtariama gaisro priežastis – padegimas, tačiau į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė ir taip pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktus, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punktą, Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 ir 13 punktus bei padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pasiūlyta pareiškėją už nurodytą tarnybinį nusižengimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Departamento direktorius 2021 m. spalio 29 d. Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad atsakovas detaliai ir pagrįstai Išvadoje, kuri yra skundžiamo Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Išvadoje detaliai aprašyta, kad pareiškėją, budintį namuose, BPC 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. informavo, jog (duomenys neskelbtini) kaime dega nenaudojama mokykla, elektros joje nėra, įtariamas padegimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas (D. G.), gavęs informaciją apie įtariamą padegimą privalo išvykti į gaisro vietą ir padegimo versiją atmesti gali tik įvykio vietoje ištyręs gaisrą. Be to, tiek iš D. G. pokalbio telefonu su BPC, tiek iš A. Š. pateiktos informacijos matyti, jog apie padegimo požymius (kokie jie, jų paneigimą ar patvirtinimą), įkalčius nebuvo kalbama. Kai Budėjimų tvarkos aprašo 11 punkte numatytų aplinkybių nėra, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas tikslinasi aplinkybes, sprendžia (turi diskrecijos teisę pasirinkti), ar vykti į gaisrą. Šio aplinkybių tikslinimosi metu gali būti gaunama informacija (pvz., sužinoma, jog yra nukentėjusiųjų), kuri įpareigoja pareigūną nedelsiant išvykti, tačiau kai tokia informacija jau yra gauta (pvz., apie įtariamą padegimą), jos paneigti informacijos tikslinimo metu negalima – privalu nedelsiant vykti į gaisro vietą. Išvadoje nurodyta, kad informacijos perdavimas mobiliuoju telefonu (žodžiu) nelaikytinas informacijos perdavimu elektroninių ryšių priemonėmis. Teisės akte numatytas informacijos perdavimo būdas turi užtikrinti informacijos turinio atsekamumą, be to, ji turi būti perduodama ne konkrečiam pareigūnui, bet padaliniui. Todėl sprendė, kad pareiškėjo nurodytas informacijos perdavimo būdas (žodžiu) nelaikytinas atitinkančiu Budėjimų tvarkos aprašo 13 punkto reikalavimus. Nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo surinkti duomenys rodo, jog pareiškėjo veiksmai atlikti dėl nerūpestingumo, jokių tarnybinį nusižengimą sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje konstatuota, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. 5 val. 14 min. BPC D. G. informavo, jog (duomenys neskelbtini) kaime dega nenaudojama mokykla, įtariama gaisro priežastis – padegimas, tačiau pareiškėjas į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė ir tuo pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktus, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punktą, Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 ir 13 punktus.
22. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atmetė pareiškėjo argumentus, kad Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatos šiuo atveju netaikomos. Kaip įtvirtinta šio aprašo 1 punkte, jis nustato reikalavimus, kuriais turi būti vadovaujamasi Departamente ir jo teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose atliekant neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią, jį vykdant ir atsisakant jį pradėti. Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 4 punkte apibrėžta neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo sąvoka – ikiteisminio tyrimo pareigūno (-ų) neatidėliotinas išvykimas į gaisro kilimo vietą ar į informacijoje apie galimą nusikalstamą veiką nurodytą vietą arba pas informaciją suteikusį asmenį, siekiant nustatyti, ar informacija apie nusikalstamą veiką yra tikra, taip pat surasti ir (ar) apsaugoti nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje įvykio vietoje esančius daiktus (pėdsakus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir (ar) nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nukentėjusįjį, liudytojus ir ar dėl gautos informacijos apie kilusį gaisrą būtina pradėti ikiteisminį tyrimą. Atitinkamai Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punktas aiškiai apibrėžia, kad organizuojamas bei atliekamas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas, kai informacija apie gaisrą perduodama ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui informacija apie gaisrą (padegimą) buvo perduota, todėl jam kilo pareiga organizuoti bei atlikti neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, t. y. išvykti į gaisro kilimo vietą.
23. Budėjimų tvarkos aprašas, be kita ko, detalizuoja Departamento statutinių valstybės tarnautojų budėjimo namuose ir iškvietimo atlikti neatidėliotinus veiksmus tvarką (1 p.). Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punkte įtvirtinta imperatyvi pareiga budinčiam pareigūnui vykti į gaisro kilimo vietą, kai pasitikslina įvykio aplinkybes ir gauna informaciją apie tyčinį padegimą. Taigi pareigūnas neturi diskrecijos teisės pasirinkti vykti ar nevykti į gaisro kilimo vietą, gavęs informaciją apie tyčinį padegimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo informuotas apie padegimą. Teismas pareiškėjo teiginį, jog informacijos pateikimas apie „padegimą“ nėra informacijos pateikimas apie „tyčinį padegimą“, vertino kritiškai ir nurodė, jog nekilo abejonių, kad pareiškėjui pateiktą informaciją apie padegimą, jis turėjo suprasti kaip gaisro sukėlimą tyčia, o ne gaisro kilimą dėl neatsargumo. Be to, vėliau pareiškėjas gavo informaciją, kad prieš 10 dienų tame pačiame pastate buvo kilęs gaisras, techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, galbūt tai pašalinis ugnies šaltinis, todėl tai dar kartą sustiprino poziciją dėl padegimo tyčia. Teismo vertinimu, iš gautos informacijos pareiškėjui neturėjo kilti abejonių dėl Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punkto vykdymo privalomumo.
24. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui nesivadovauti Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punktu. Vadinasi, pareiškėjui, turėjusiam vadovautis Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punktu, nebuvo pagrindo vadovautis minėto aprašo 12 punktu. Be to, iš patikslintos informacijos nebuvo galima daryti neginčijamos išvados, kad gaisras kilo ne dėl tyčinio padegimo. Pareiškėjas tiek paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde teismui nurodė, kad Kauno PGV Kėdainių PGT antrojo skyriaus budinčios pamainos skyrininkas telefonu nurodė, jog gaisras nėra didelis ir tame pačiame pastate, tik kitoje pastato vietoje, jis jau buvo kilęs prieš 10 dienų. Suradęs tame pačiame pastate anksčiau kilusio gaisro išvykimo apskaitos kortelę atsakingas pareigūnas pareiškėją informavo, kad gaisro kilimo priežasties nurodytos nėra ir savininkas nėra žinomas. Po šio pokalbio pareiškėjas nedelsdamas susisiekė su skyrininku, kuris vadovavo šio gaisro gesinimui, prašydamas patikslinti šio įvykio, galbūt padegimo, aplinkybes. Skyrininkas paaiškino, kad techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, galbūt tai pašalinis ugnies šaltinis, pašalinių asmenų gaisravietėje ar šalia jos nepastebėta, tyčinio padegimo įkalčių teritorijoje nėra. Įvertinęs visą šią gautą informaciją bei atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra apleisti ir dažniausiai juose glaudžiasi benamiai ar asocialūs asmenys, pareiškėjas priėmė sprendimą, kad labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis yra nenustatytų asmenų neatsargus elgesys su ugnimi. Telefonu gaisro gesinimo vadovas (skyrininkas) pareiškėją informavo, kad gaisravietės nuotraukas jis padarys ir atvykti gaisro tyrimui į įvykio vietą nėra jokio poreikio. Vis dėlto, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas A. Š., vadovavęs gaisro gesinimui, atsakydamas į atsakovo paklausimą tarnybinio patikrinimo metu, patikslino, kad pokalbio su pareiškėju turinio apie gaisro priežastį ir požymius tiksliai neatsimena, apie padegimo požymius nesakė nieko, padegimo įkalčių nematė. Pareiškėjas jo paprašė padaryti nuotraukas, tačiau jis nepadarė, nes jo asmeninio telefono prasta kamera, o tarnybinio telefono neturi. Nevykti į gaisro vietą pareiškėjui nesakė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas neturėjo pagrindo remtis Budėjimų tvarkos aprašo 12 punktu ir priimti sprendimą nevykti į gaisro vietą. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas turėjo vykti į gaisro vietą, kaip tai numatyta Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 4 punkte, šios pareigos pareiškėjas nesilaikė, todėl pažeidė ir Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktus. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai aiškinantis gaisro aplinkybes telefonu nebuvo pakankami ginčo situacijoje. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas lemia, kad tyrimui svarbias aplinkybes pareiškėjas turėjo išsiaiškinti tiesiogiai nuvykęs į gaisro vietą, todėl teismas sprendė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta, be kita ko, pagrįstai konstatavus Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktus.
25. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.) 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis. Todėl, teismo vertinimu, neteisingas Išvados teiginys, kad informacijos perdavimas mobiliuoju telefonu nelaikytinas informacijos perdavimu elektroninių ryšių priemonėmis. Budėjimų tvarkos apraše nedetalizuota, kokiu konkrečiu būdu tokio pobūdžio informacija turėtų būti perduota. Tačiau remiantis loginiu šios normos aiškinimu, galima daryti išvadą, kad svarbios ir tikslios informacijos perdavimas žodžiu nėra tinkamas, nes tokiu būdu ji gali būti iškraipyta ir pan. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad informacijos perdavimas pareigūnui jo asmeniniu telefonu negali būti prilyginamas informacijos perdavimui Departamento teritoriniam struktūriniam padaliniui. Šiuo atveju atsakovui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjas skambino pareigūnei į jos asmeninį mobilųjį telefoną, todėl nepagrįstai pareiškėjas teigė, kad tyrėjas nepatikrino pareiškėjo pateiktų duomenų apie atliktą skambutį. Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendė, kad toks informacijos perdavimo būdas yra netinkamas, jokie kiti tarnybinio patikrinimo veiksmai nebūtų pakeitę vertinimo dėl Budėjimų tvarkos aprašo 13 punkto pažeidimo.
26. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, reglamentavimą, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais (pareiškėjas, BPC informuotas apie įtariamą padegimą, į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė) pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktų, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punkto, Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 ir 13 punktų reikalavimus. Teismas sutiko su Išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu). Pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.
27. Įvertinęs pareiškėjui paskirtą nuobaudą (pastabą), pirmosios instancijos teismas laikė ja proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą.
III.
28. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
29. Pareiškėjas nesutinka, kad šiuo atveju netaikomos Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatos, ir pažymi, jog šis aprašas nustato reikalavimus, kuriais turi būti vadovaujamasi Departamente ir jo teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose atliekant neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią, jį vykdant ir atsisakant jį pradėti. Pareiškėjas neatlikinėjo informacijos patikrinimo pagal šio aprašo nuostatas, kai imperatyviai reikalaujama išvykti į įvykio vietą, nes nebuvo pagrindo atlikti tuos veiksmus, o tik organizavo, vadovaujantis Budėjimų tvarkos aprašo nuostatomis. Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punktas įpareigoja budintį pareigūną privalomai vykti tada, kai pasitikslinus duomenis gaunama informacija apie tyčinį padegimą. Pasitikslinęs informaciją tiek iš BPC, tiek iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų, jis negavo informacijos, iš kurios galima daryti prielaidą, kad padegimas buvo tyčinis, o kitų 11 punkte nurodytų pagrindų nebuvo. Pareiškėjo manymu, padegimas, ugnies sukėlimas gali būti tiek tyčinis, tiek neatsargus, be to, ne kiekvienas padegimas yra gaisras, nes gaisras nuo ugnies sukėlimo, padegimo skiriasi vienu elementu – ugnies valdomumu. Būtent nevaldomas degimas yra gaisras ir pagal tai konstruojama visa gaisrų gesinimo ir priešgaisrinės saugos teorija.
30. Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Budėjimų tvarkos aprašo 13 punktą. Jis, įvertinęs gautą informaciją ir nusprendęs nevykti, apie gaisrą, jo kilimo aplinkybes, vadovaudamasis Budėjimų tvarkos aprašo 13 punktu, 2021 m. rugpjūčio 20 d. mobiliu telefonu (elektroninio ryšio priemone) pranešė Kėdainių PGT inspektorei. Ji informaciją priėmė, taip pat patikino, kad situacija jai yra žinoma ir visi tolimesniam gaisro tyrimui reikalingi dokumentai bus supildyti Kėdainių PGT pareigūnų. Taigi informacija nustatytais terminais buvo perduota kompetentingam padalinio darbuotojui.
31. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas yra atsakingas, kad jam priskirti santykiai būtų tinkamai sureguliuoti įsakymais ir, jei nėra iki galo aiškios taisyklės, jei atsakovo teisės aktai prieštarauja vienas kitam, tai negalima taikyti tarnybinės atsakomybės selektyviai atsirenkant pažeistas teisės normas ir jų sistemiškai nevertinti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.
32. Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad „Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis“, todėl informacijos perdavimas mobiliuoju telefonu yra informacijos perdavimas elektroninio ryšio priemone. Jokiame teisės akte, įskaitant ir Budėjimų tvarkos aprašą, nėra nustatyta papildoma informacijos perdavimo aplinkybė dėl informacijos turinio atsekamumo, todėl nubaudimas veiksmų neatlikimu, kurių atlikimas niekur nenustatytas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
33. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad LVAT yra nurodęs, kad nesurinkus visų bylai tinkamai išspręsti reikalingų įrodymų bei tinkamai neištyrus ir neįvertinus jų visumos, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.
34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
35. Atsakovas nurodo, kad Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 1 punkte nustatyta, jog jis taikomas atliekant neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, tačiau pareiškėjas neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, o tik organizavo, vadovaujantis Budėjimų tvarkos aprašo nuostatomis. Taip pat pareiškėjas pernelyg siaurai aiškina minėto Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 1 punkto nuostatą, jog šis teisės aktas taikomas tik jau atliekant neatidėliotiną informacijos patikrinimą (jau išvykus į gaisro vietą ir būtinus veiksmus atliekant ten). Jis pats paaiškinime teigė, jog organizavo ir atliko neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą. Atsakovo vertinimu, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punkte esantis jungtukas „bei“ rodo, kad negalima informacijos patikrinimo organizuoti nevykdant patikrinimo, kurį privalėjo atlikti pareiškėjas.
36. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui nebuvo pagrindo tikslinti aplinkybių bei vadovautis Budėjimų tvarkos aprašo 12 punktu. Jam pateikta informacija apie padegimą, kita jo turima informacija (gaisras kilo antrą kartą, techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, dega nenaudojamas mokyklos pastatas, savininkas nežinomas) lėmė, jog pagal Budėjimų tvarkos aprašo 11.5 punktą į gaisro vietą vykti privalu. Pareiškėjui, atsakovo nuomone, neturėjo kilti abejonių dėl to, jog jam buvo pranešta ne apie neatsargiai sukeltą gaisrą, o apie piktavališką jo sukėlimą – padegimą. Departamento naudojamoje informacinėje sistemoje (Išvykčių apskaitos sistema) esančiame kodų klasifikatoriuje netyčinis gaisro sukėlimas įvardinamas neatsargiu elgesiu, sukėlimas tyčia – padegimu, šioje sistemoje aprašant gaisrus tyčia sukeltų gaisrų priežastis įvardijama padegimu.
37. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 46 punktą transliavimo metu (kokiu laikytinas ir pokalbis) perduodama informacija nelaikytina pranešimu. Informacijos atsekamumo ir tikslumo reikalavimas lemia reikalavimą informaciją perduoti padaliniui (ne paties pasirinktam pareigūnui) elektroninių ryšių priemonėmis, taigi fiksuojamoje elektroniniu būdu (ne neįrašomo pokalbio transliacijos formoje). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis neturi spėlioti, kam perduoti informaciją, būtent taip jis pasielgė informaciją perduodamas savo pasirinktai inspektorei (neatidėliotiną informacijos patikrinimą atliekančių pareigūnų Kėdainių PGT yra 3 (trys)), dar gi – skambindamas į jos asmeninį telefono numerį. Kadangi yra reikalaujama informaciją perduoti padaliniui (ne konkrečiam asmeniui), ją privalu perduoti padalinio bendraisiais kontaktais.
38. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamai situacijai aktualiame reglamentavime nėra nei teisės normų prieštaravimo, nei neaiškumų, kuriuos reikėtų taikyti tarnybinės atsakomybėn traukiamo asmens (pareiškėjo) naudai. Tokio prieštaravimo neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei reglamentavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, BPC informuotas apie įtariamą padegimą, į gaisro vietą nevyko, neatidėliotino informacijos patikrinimo neatliko, gaisro aplinkybių netyrė, informacijos elektroninėmis ryšių priemonėmis Departamento Kauno PGV Kėdainių PGT neperdavė ir pažeidė Pareigybės aprašymo 5.15 ir 5.16 punktų, Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punkto, Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 ir 13 punktų reikalavimus.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
43. Apeliantas D. G. teigia, kad jis neatlikinėjo informacijos patikrinimo pagal Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo nuostatas, nes nebuvo pagrindo atlikti tuos veiksmus, o tik organizavo, vadovaujantis Budėjimų tvarkos aprašo nuostatomis. Apeliantas nesutinka, kad pažeidė Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punktą, teigia, pasitikslinęs informaciją tiek iš BPC, tiek iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų, negavo informacijos, iš kurios galima daryti prielaidą, jog padegimas buvo būtent tyčinis, o kitų 11 punkte nurodytų pagrindų nebuvo.
44. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas pernelyg siaurai aiškina Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 1 punktą ir nepagrįstai teigia, jog šis teisės aktas taikomas tik jau atliekant neatidėliotiną informacijos patikrinimą (jau išvykus į gaisro vietą ir būtinus veiksmus atliekant ten). Neatidėliotino informacijos patikrinimo aprašo 3 punkte esančioje formuluotėje „<...> organizuojamas bei atliekamas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas“ esantis jungtukas „bei“ rodo, kad negalima informacijos patikrinimo organizuoti nevykdant patikrinimo, kurį, kaip įrodyta šioje byloje, privalėjo atlikti apeliantas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo, kurio išvada buvo pagrindu priimti skundžiamą Įsakymą, metu apeliantas 2021 m. spalio 7 d. paaiškinime nurodė: „aš organizavau ir atlikau neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą“, t. y. tarnybinio patikrinimo metu apeliantas pateikė kitus paaiškinimus nei apeliaciniame skunde. Tai rodo jo pozicijos nenuoseklumą ir laikytina gynybine pozicija, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės.
45. Apeliantas D. G. nurodo, kad Budėjimų tvarkos aprašo 11.2 punkte teisės norma įpareigoja budintį pareigūną privalomai vykti tada, kai, pasitikslinus duomenis, gaunama informacija apie tyčinį padegimą. Jis teigia, kad pasitikslinęs informaciją tiek iš BPC, tiek iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų, negavo informacijos, iš kurios galima daryti prielaidą, kad padegimas buvo būtent tyčinis, o kitų 11 punkte nurodytų pagrindų nebuvo. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog gaisras nėra nulemtas tyčinio padegimo.
46. Be to, Budėjimų tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad „Budintis pareigūnas gali priimti sprendimą nevykti į gaisro kilimo vietą, jeigu pasitikslinęs informaciją gali spręsti, kad gaisras neturi nusikalstamos veikos požymių ir nėra kitų Aprašo 11 punkte išvardytų aplinkybių“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui tikslinti aplinkybių bei vadovautis Budėjimų tvarkos aprašo 12 punktu nebuvo pagrindo. Net jei apeliantui nebūtų buvusi pateikta informacija apie padegimą, kita jo turima informacija (gaisras kilo antrą kartą, techninių priežasčių gaisrui kilti nėra, dega nenaudojamas mokyklos pastatas, savininkas nežinomas (juo gali būti ir juridinis asmuo, pvz., rajono savivaldybės administracija), todėl fizinio asmens sukeltas gaisras (tyčia ar netyčia) turi būti vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) lėmė, jog pagal Budėjimų tvarkos aprašo 11.5 punktą (dėl neaiškių gaisro aplinkybių negalima spręsti, ar nėra nusikalstamos veikos, susijusios su gaisru, požymių) į gaisro vietą vykti privalu. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš gautos informacijos pareiškėjui neturėjo kilti abejonių dėl Budėjimų tvarkos aprašo 11.2. papunkčio vykdymo privalomumo, atitinka byloje esančius įrodymus.
47. Taip pat apeliantas D. G. teigia nepažeidęs Budėjimų tvarkos aprašo 13 punkto, t. y. nesutinka, kad apie sprendimą nevykti į gaisrą tinkamai nepranešė tam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje buvo kilęs gaisras: informaciją pranešė mobiliu telefonu (t. y. elektroninio ryšio priemone) Kėdainių PGT inspektorei. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtoje teisės normoje yra reikalaujama informaciją perduoti padaliniui (ne konkrečiam asmeniui asmeniniu numeriu), todėl ją privalu perduoti padalinio bendraisiais kontaktais.
48. Apelianto nuomone, jo veiklą reglamentuojančios taisyklės nėra pakankamai aiškios. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad nenustatyta nagrinėjamai situacijai aktualiame reglamentavime teisės normų prieštaravimo ar neaiškumų, kuriuos reikėtų aiškinti tarnybinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
49. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius