Administracinė byla Nr. I-3334-414/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00856-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui G. K. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. gegužės 5 d. Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) jis buvo patalpintas į 232 kamerą, kurioje neveikė radijo taškas iki gegužės 12 d., t. y. iki išvažiavimo į Marijampolės pataisos namus. Pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl neveikiančio radijo taško, tačiau tik gegužės 9 d. neprisistatęs pareigūnas nurodė, kad būtent pareiškėjui klausytis radijo taško nepriklauso. Pareiškėjas norėjo sužinoti pareigūno pavardę, tačiau pareigūnas jį pavadino „balvonu“ ir pavardės nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10-11) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas su prašymu dėl netinkamo radijo taško veikimo ir gedimo pašalinimo kreipėsi gegužės 8 d. Tą pačią dieną gedimas buvo pašalintas. Į pareiškėjo 2015 m. gegužės 11 d. skundą buvo atsakyta 2015 m. gegužės 26 d. Papildomai akcentuota, kad pareiškėjas savo skundą grindžia tik abstrakčiais argumentais, jų nepagrindžia jokiais įrodymais.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. dėl neveikiančio radijo taško 232 kameroje ir dėl netinkamo Kauno TI pareigūno elgesio su juo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno TI pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad radijo taškas 232 kameroje neveikė nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. pažymėtina, kad iš Neatidėliotinų darbų, gedimų, avarijų apskaitos žurnalo įrašų matyti, jog radijo taško gedimas 232 kameroje buvo registruotas 2015 m. gegužės 8 d. ir tą pačią dieną radijo taškas buvo sutaisytas (b.l. 12). Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir Kauno TI atsakyme į pareiškėjo skundą (b.l. 5, 13), todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, kad radijo taškas 232 kameroje neveikė nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.
Pažymėtina ir tai, kad liudytoju apklaustas prižiūrėtojas A. G. nurodė, jog 2015 m. gegužės 9 d. pareiškėjas, daužydamas 232 kameros duris, reiškė pretenzijas ne dėl neveikiančio radijo taško, bet dėl to, kad kameroje esantis radijo taškas groja per tyliai. Tokias pačias aplinkybes šis liudytojas nurodė ir 2015-05-25 paaiškinime (b.l. 21), todėl nėra pagrindo abejoti liudytojo A. G. parodymais. Tokie liudytojo parodymai patvirtina anksčiau paminėtą aplinkybę dėl radijo taško sutaisymo gegužės 8 d.
Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nustatyti reikalavimai gyvenamosioms patalpoms. Šioje Higienos normoje HN 76:2010 nėra numatytas radijo taškų įrengimas gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 83 punkte nurodyta, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Kompiuteriais suimtieji naudojasi ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis tardymo izoliatoriaus direktorius gali suimtajam leisti naudotis kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą. Visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis.
Iš šių teisės aktų analizės darytina išvada, kad radijo taško įrengimas Kauno TI 232 kameroje nebuvo privalomas, todėl atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos.
Liudytojas A. G. taip pat nurodė, jog per atidaromą 232 kameros durų langelį pareiškėjas matė jo asmens kortelę su pavarde ir pareigomis, todėl neprašė nurodyti pavardės, o tik prašė pakviesti pamainos viršininką dėl per tyliai grojančio radijo taško. Liudytojas gautą informaciją perdavė pamainos viršininkui, jokių įžeidžiančių žodžių pareiškėjo atžvilgiu nenaudojo, nes žino bendravimo su nuteistaisiais taisykles, tarnybą Kauno TI atlieka šeštus metus, o kalėjimo įstaigose – daugiau kaip dešimt metų.
Tokie liudytojo parodymai atitinka Taisyklių 6-8 punktus, kur reglamentuoja, kad tardymo izoliatorių darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu; tardymo izoliatorių darbuotojams draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su suimtaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu; tardymo izoliatorių darbuotojai privalo nešioti ant viršutinių drabužių prisegtas korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, įvertinus liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai nurodytu metu ir nurodytu būdu nenustatyti, jis nepatyrė kankinamo, nežmoniško ar žeminančio jo orumą elgesio. Neturtinė žala yra atlyginama tik tuo atveju, kai nustatoma, jog neteisėti veiksmai galėjo sukelti asmeniui tam tikrą neigiamą poveikį. Byloje nenustatyti Kauno TI neteisėti veiksmai, žalos atsiradimo fakto pareiškėjas neįrodė. Pažymėtina, kad bet koks laisvės suvaržymas turi neigiamą poveikį asmeniui, tačiau šie pergyvenimai yra susiję ne su kalinimo sąlygomis, bet su laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens ankstesniu elgesiu, sąlygojusiu jo pateikimą į laisvės atėmimo vietą. Tuo remiantis pareiškėjo skundas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, tariamai kilusią iš neveikiančio radijo taško ir dėl netinkamo Kauno TI pareigūno elgesio su juo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Rimantas Giedraitis