VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) priteisti 1 234,59 Eur turtinės žalos už laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. negautas tarnybinės uniformos dalis.

Paaiškino, kad nuo 1993 m. gruodžio 6 d. Vilniaus PN dirbo kontrolieriumi, vyr. kontrolieriumi, psichologu, o nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d.  – auklėjamojo darbo (vėliau – socialinės rebilitacijos) skyriaus būrio viršininku.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d.  iki 2013 m. rugsėjo 18 d. jam nebuvo išduotos visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys.

2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu išmokėti jam priklausančią kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišduotų uniformos dalių vertė, apskaičiuota pagal tuo metu galiojančias kainas.

2016 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus PN atsiuntė raštą „Dėl tarnybinių uniformų“ ir pridėjo pažymą apie neišduotų uniformos dalių skaičių ir vertės dydžius, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d.

Taigi Viniaus PN nėra nustatyta tvarka išdavęs uniformos taip pažeisdamas socialinę garantiją pareigūnams nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis.

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį, taip pat teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesiams.

Nurodė, kad 2003-2013m. laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

Be to, tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje yra nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo ir nėra, nustatytos tvarkos, kad kompensacija turi būti mokama įstaigos iniciatyva, nėra pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už pareiškėjo nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl 1 234,59 Eur žalos atlyginimo už pareiškėjui neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d.

Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas išmokėti jam teisėtai priklausančią kompensaciją už neišduotas nustatyta tvarka tarnybinės uniformos dalis arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta jam neišduotų uniformos dalių vertė, apskaičiuota pagal tuo metu galiojančias kainas (b. l. 8).

Vilniaus PN 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu „Dėl tarnybinių uniformų“ atsakė į pareiškėjo 2016 m. liepos 28 d. prašymą ir nurodė, kad nėra pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis, kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo. Vilniaus PN prie atsakymo pridėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. 14-2545 „Dėl V. M. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydžio 2003 m. sausio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 18 d. laikotarpiu“ (b. l. 3-7).

Remiantis teismui pateikta 2016 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 14-2545, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 1 234,59 Eur (b. l. 5-6).

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (redakcija iki 2013 m. rugsėjo 27 d.) (toliau – Statutas).

Statuto 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Atsakovas pareiškėjo reikalavimams prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Bendrąja teisine prasme tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog pažeidimas dėl pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nevykdymo yra pripažįstamas tęstiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015, 2014 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-430/2014, 2014 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-249/2014, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1638/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. A756-1875/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartį A756-1644/2013 ir kt.).

Pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nutrūkus statutiniams tarnybos teisiniams santykiams atsakovas nebeturi pareigos aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, taigi laikytina, kad nutrūksta ir daromas pažeidimas, kuris, remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iki tarnybinių santykių nutrūkimo buvo tęstinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 5 d. (pagal spaudą ant voko). Statutiniai tarnybos teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo nutrūko jį atleidus iš tarnybos 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr., 4-127 nuo rugsėjo 18 d. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs 3 metų ieškinio termino, todėl atsakovo prašymas jį taikyti atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2003–2013 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų  tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 128).

Įsakyme Nr. 128 buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose buvo nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – Tvarka).

Tvarkos 1 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Tvarkos 3 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę; šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir Vilniaus PN neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Teisingumo ministro įsakymuose nustatytiems pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminams.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje konstatuota, kad imperatyvu įstaigai per nustatytus terminus aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą, vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz. LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą priteisti piniginę sumą, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad jis savo lėšomis turėjo įsigyti aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių.

Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus. Atsižvelus į laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003–2013 m.) daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo tarnybinės uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas drabužiams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės.

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimuose prašo taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau kaip matyti iš teismų praktikos, pagrindo tenkinti šio prašymo nėra (žr. LVAT 2015 m. vasario 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015).

Kadangi už teisingą žalos dydžio apskaičiavimą atsakingas atsakovas, teismui nekyla abejonių dėl atsakovo Vilniaus PN pažymoje pateikto apskaičiavimo pagrįstumo (b. l. 5-6), todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjui priteistinos žalos dydį apskaičiuoti pagal atsakovo pažymoje pateiktus duomenis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1 234,59 Eur, todėl pareiškėjui priteistina suma turtinei žalai atlyginti yra 370,38 Eur (1 234,59 Eur x 30 proc. = 370,38  Eur).

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti  6 mėnesiams, tačiau, teismo nuomone, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas  turtinės žalos priteisimo dalyje  yra per ilgas ir neatitinka interesų pusiausvyros principo, be to, atsakovas Vilniaus PN nepateikė  sunkios finansinės būklės įrodymų, o priteistina suma nėra tokio dydžio, kuri galėtų sudaryti didesnių finansinių sunkumų atsakovui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų 370,38 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų ir trisdešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai už neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti atsakovo Vilniaus pataisos namų prašymo atidėti teismo sprendimo  vykdymą  dėl turtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                           Irena Paulauskienė