Administracinė byla Nr. A-2180-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01499-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GJ baldai“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 144 „Dėl UAB „GJ baldai“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo pritaikyta pati griežčiausia sankcija – paramos sutarties nutraukimas ir įpareigojimas grąžinti suteiktą paramą, kadangi, NMA nuomone, pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ gauta parama viršija maksimalią bendrą paramos sumą. Tuo pačiu NMA nurodė, kad buvo pažeista Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimų taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 13.2.3 punkto nuostata. NMA nusprendė, kad pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ įgyvendinamų projektų tikslas buvo dirbtinai išskaidyti projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu (toliau – ir Administravimo taisyklės), 197.3.1 punktu, 2011 m. rugsėjo 5 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KV-10-2-003838-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) 19.1 punktu, 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011), 4 straipsnio 8 dalimi, nuspręsta taikyti 478 212,99 Eur paramos susigrąžinimo akciją bei nutraukti Paramos sutartį. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.2. Nors pareiškėjas, kaip ir UAB „Baldų meistras“, veiklą vykdo tuo pačiu adresu, tačiau, kaip nurodo pati NMA, šios bendrovės projektus įgyvendina skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos. Paramos sutarties nuostatose nėra nustatyto reikalavimo, kad pareiškėjo veikla privalo būti nutolusi tam tikru atstumu nuo kitų įmonių, kurioms taip pat teikiama parama verslui kurti bei plėtoti. Gamybinių patalpų komplekse įsikūrusios bei veiklą plėtojančios atskiros įmonės negali būti tapatinamos vien dėl to, kad vykdo veiklą greta esančiose patalpose, kurios yra pritaikytos baldų gamybai. Aplinkybė, jog pareiškėjas ir UAB „Baldų meistras“ dirba šalia esančiose patalpose, dar neįrodo, kad jos yra funkciškai susijusios. Priešingai, abi įmonės savarankiškai vykdo veiklą, veda atskirą buhalterinę apskaitą, įmonėse įdarbinti atskiri darbuotojai, net gamybiniai procesai atliekami visiškai skirtingomis technologijomis.
2.3. NMA, 2016 m. birželio 8 d. atlikusi patikrą vietoje, nustatė, kad, nors pareiškėjas bei UAB „Baldų meistras“ veiklą vykdo skirtingose, viena šalia kitos esančiose patalpose, tačiau UAB „Baldų meistras“ priklausančios obliavimo staklės, gręžimo staklės, 6 velenų korpusinės obliavimo staklės buvo pareiškėjo patalpose. Pareiškėjo teigimu, tokia situacija susidarė dėl to, kad UAB „Baldų meistras“ vykdomos veiklos patalpose nebuvo įmanoma pastatyti minėtos įrangos taip, kad būtų užtikrintas jos optimalus funkcionavimas. Todėl nuo pat įrangos įsigijimo momento buvo vedamos derybos tarp pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ atstovų bei pasiektas bendras susitarimas suteikiant galimybę UAB „Baldų meistras“ naudotis dalimi pareiškėjo patalpų, kur buvo pastatyta bei naudojama įranga.
2.4. Pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ gaminama produkcija iš esmės nėra identiška, UAB „Baldų meistras“ gamina baldus iš laminuotos medienos drožlių plokščių, o pareiškėjas specializuojasi medžio masyvo darbuose. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kaip užsakovas, nuolat teikia užsakymus minėtoms įmonėms. Pareiškėjas, būdamas maža įmonė, nėra pajėgus vienas užtikrinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ poreikių, todėl nepagrįsti ribojimai kitoms paramą gaunančioms įmonėms teikti produkciją tam pačiam užsakovui būtų pernelyg suvaržantys mažų įmonių veiklą. Užmegzti bendradarbiavimo santykiai su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tik įrodo, kad pareiškėjo atliekamų darbų kokybė tenkina užsakovo interesus, o nuolatiniai užsakymai garantuoja pareiškėjo stabilumą bei vykdomos veiklos tęstinumą.
2.5. Vien tai, jog laikotarpiais nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. liepos 21 d. bei nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2014 m. liepos 22 d. įmonėms vadovavo tas pats asmuo, o nuo 2014 m. liepos 21 d. vadovauja kitas asmuo, nesudaro pagrindo teigti, kad šie asmenys atliko veiksmus, darančius įtaką neteisėtam paramos gavimui. Joks teisės aktas nenustato ribojimų direktoriui vienu metu vadovauti kelioms įmonėms, net jei jos veiklą vykdo gaudamos paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros parama skirtam būtent tam, kad būtų skatinamas užimtumas kaimo vietovėse, būtų pakeistos ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų mažėjimo kaime tendencijos. Akivaizdu, kad įdarbinti kvalifikuotus specialistus kaime, kur yra vykdomas pareiškėjo projektas, yra itin sudėtinga, todėl kompetentingo direktoriaus paskyrimas vadovauti abiem įmonėms kaip tik gali sąlygoti verslo efektyvumą bei pelningumą. Be to, informacija apie pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ vadovų pasikeitimus yra vieša ir buvo prieinama NMA. Tuo labiau, kad direktorius negali būti tapatinamas su įmonės dalyviu, siekiančiu naudos, priešingai, vadovas atstovauja įmonę, organizuoja jos kasdieninę veiklą, todėl neturi asmeninio suinteresuotumo į įmonės skirtas paramos lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ veiklos specifika yra panaši, tad ir joms vadovaujančių asmenų kompetencijai keliami identiški reikalavimai. Tų pačių asmenų įdarbinimas tiek Bendrovėje, tiek UAB „Baldų meistras“ eiti direktoriaus pareigas, nesudaro jokio pagrindo abejoti jų atliekamo darbo kokybe, o tuo labiau teigti, kad jie tiesiogiai susiję su tariamu neteisėtų paramos lėšų gavimu.
2.6. NMA nurodo, kad tiek UAB „Baldų meistras“, tiek pareiškėjo projektuose dalyvavo tiek patys asmenys, t. y. statybos darbus atliko ir įrangą teikė UAB „Construction ace“. Minėta bendrovė buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o remiantis pirkimų metu vykusių apklausų rezultatais. Pareiškėjas tinkamai vykdė projektą, laiku pateikė mokėjimo prašymus, pagal kuriuos jam buvo išmokėta parama. Pareiškėjas kelis kartus gavo NMA patvirtinimą, kad visų prekių pirkimai, taip pat pasirinktas pirkimų būdas bei tiekėjas UAB „Construction ace“ atitinka įstatymų reikalavimus, todėl buvo įsitikinęs, kad jokių pažeidimų nepadarė, tuo metu prekių pirkimai finansuoti tinkamai. Pirkimus ir jų dokumentus NMA vertino sistemiškai, tuo metu gavusi mokėjimo prašymus, siekdama įvertinti jų pagrįstumą, nuolat atlikdavo dar ir planines patikras. Todėl reiškiamos pretenzijos dėl pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ pasirinkto to paties tiekėjo – UAB „Construction ace“, kai pati NMA peržiūrėjo ir patvirtino, jog buvo pasirinktas tinkamas prekių pirkimo būdas, yra nepagrįstos.
2.7. Tiek pareiškėjas, tiek UAB „Baldų meistras“ yra patikėjusios veiklos buhalterinę apskaitą tvarkyti tai pačiai buhalterinės apskaitos įmonei – UAB „Apskaitos analizė“, kuriai ir tenka atsakomybė už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tikėtina, kad būtent dėl buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės neatidumo ar klaidos buvo sumaišyti pareiškėjo sąskaitų faktūrų serijos numeriai. Akivaizdu, kad pareiškėjas negali būti laikomas asmeniu, atsakingu už buhalterines paslaugas teikiančios įmonės klaidas ar apskaitos dokumentuose įsivėlusius neatitikimus.
2.8. Šiuo atveju nenustatytas objektyvusis elementas, t. y. aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros tikslai. Pareiškėjui vykdant projektą buvo įkurtas modernus gamybos vienetas, sukurtos naujos darbo vietos, stebimas gamybos apimčių augimas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nekyla abejonių, kad pareiškėjui gavus paramą buvo pasiekti Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 tikslai.
2.9. NMA negali būti atleidžiama nuo savo ankstesnių sprendimų, kuriuos priėmė atlikusi išsamius patikrinimus, priešingu atveju būtų pažeidžiami valstybinių institucijų sprendimų tvarumo, apibrėžtumo, objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimai. NMA priimto administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, rezultatas turi būti pasiektas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pareiškėjas tinkamai panaudojo investiciją paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, tuo metu kai darbai jau faktiškai atlikti, papildomos kontrolės priemonės yra akivaizdžiai nepagrįstos ir nereikalingos. Akivaizdu, kad šiuo metu pritaikius NMA sankcijas kiltų grėsmė viso projekto įgyvendinimui.
3. Atsakovas NMA atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Šiuo atveju buvo siekiama gauti didesnę maksimalią paramos sumą, nei nustatyta vienam paramos gavėjui. Vertinant dirbtinių sąlygų sukūrimą buvo vadovautasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimu byloje Nr. C-434/12 suformuota praktika, ir įvertintos objektyvios bei subjektyvios aplinkybės. Tarp pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ bei NMA susiklostė tęstiniai teisiniai santykiai pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ pateiktų paraiškų pagrindu. NMA pareiškėjo padarytus 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimus analizavo atsižvelgdama į pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ tęstinių santykių visumą, susietai, vertindama visas pareiškėjo veiklos aplinkybes. Konkretaus atvejo faktinių aplinkybių visuma, kurių pareiškėjas neginčija, leido konstatuoti Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimus.
3.2. Pareiškėjas ir UAB „Baldų meistras“, įgyvendindami projektus, pakeitė projektų įgyvendinimo vietas į (duomenys neskelbtini). Abiejų bendrovių projektų įgyvendinimo vietos pakeistos, kai įmonėms pradėjo vadovauti tas pats asmuo. 2016 m. birželio 7 d. patikros vietoje metu nustatyta, jog veiklos vykdomos skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos, bet obliavimo staklės, gręžimo staklės ir 6 velenų keturpusės obliavimo staklės, priklausančios UAB „Baldų meistras“, buvo pareiškėjui priklausančiose patalpose. Neatitikimų taip pat buvo nustatyta pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ sąskaitose faktūrose, be to, statybos darbus atliko ir įrangą teikė UAB „Construction ace“, o visa informacija tiek iš pareiškėjo, tiek iš UAB „Baldų meistras“ buvo gauta iš vieno ir to paties el. pašto. Taigi, įvertinus objektyvų (veikla buvo vykdoma tuo pačiu adresu, vienos įmonės įranga yra kitos įmonės patalpose; abi įmonės parduoda savo produkciją tai pačiai įmonei; įmonių vadovų ir akcininkų istorijoje figūruoja tie patys asmenys) ir subjektyvų (abi įmonės projektus planavo vykdyti skirtingose vietovėse, bet po projektų keitimų veikla vykdoma tuo pačiu adresu) elementus nustatyta, kad tikrasis dviejų vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas buvo dirbtinai išskaidyti projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tai atvejais, kai aplinkybės, kurios nustatytos, atliekant tyrimą, ir atskleistos NMA sprendime (teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai bei požymiai), laikytinos neabejotinai yra liudijančiomis, kad būta sąmoningo veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, funkcinio nesavarankiškumo buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai-finansiniai ryšiai (ta pati buhalterinę apskaitą vedanti įmonė), teisiniai-asmeniniai ryšiai (tas pats direktorius, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu, registracijos adresas, el. paštas), kitos aplinkybės, rodančios sąmoningą veiksmų derinimą (statybos darbus atliko ir teikė įrangą – UAB „Construction ace“). NMA, atlikdama tyrimą, įrodė ir Sprendime išsamiai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į du. NMA sprendime tinkamai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias vieno projekto dirbtinį suskaidymą į du formaliai paramos kriterijus atitinkančius projektus ir pagrindė, kodėl tai neatitinka siekiamo paramos tikslo.
3.3. Remiantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, kai veikiama tų pačių asmenų vardu, tuo pačiu metu negali būti įgyvendinamas daugiau nei vienas projektas, kadangi vienas naudos gavėjas negali vykdyti tuo pat metu kito investicinio projekto. Vieno pareiškėjo vienam projektui maksimaliai skiriama suma gali būti iki 500 000 Eur. Investicijos išdalijimas skirtingiems asmenims leidžia gauti iki 500 000 Eur kiekvienam projektui. Šis apribojimas skirtas tam, kad Europos Sąjungos parama galėtų pasinaudoti kiek galima daugiau paramos gavėjų, ir paramos lėšos būtų panaudojamos efektyviai. Įgyvendinimo taisyklių nustatyti tinkamumo kriterijai paramai gauti, pagal kuriuos parama suteikiama labai mažai įmonei, kuri ir projekto įgyvendinimo bei kontrolės laikotarpiu įsipareigoja išlikti savarankiška, t. y. nesusijusia ir nepartnerine įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Nurodyti apribojimai sukurti tam, kad paramą galėtų gauti tie asmenys, kuriems ji yra skirta, bei tokio dydžio, kad nebūtų diskriminuojami kiti rinkos dalyviai. Sąlygų, kai siekiama apeiti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus ribojimus, sukūrimas sudaro kliūtį pasiekti priemonės ir programos tikslus. Tai, kad tų pačių asmenų grupė gavo maksimalią paramą dviem projektams įgyvendinti, sudaro rimtą kliūtį siekti tikslo – paramą skirti kaip įmanoma daugiau paramos gavėjų, todėl pareiškėjas yra netinkamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Paramos suteikimas didesniam skaičiui paramos gavėjų užtikrintų smulkaus verslo, į kurį ir yra orientuota parama, platesnį vystymąsi, didesnio skaičiaus įmonių plėtrą, daugiau įdarbinimo galimybių, skirtingų produktų sukūrimą bei kaimo ekonomikos įvairinimą. Didesnio ūkio subjektų skaičiaus rėmimas taip pat užtikrina sveiką konkurenciją rinkoje, kuri laikytina viena didžiausių augimo variklių, o laisva, neiškreipta konkurencija – vienas svarbiausių Europos Sąjungos principų. Taikydama valstybės pagalbos politiką Europos Sąjunga siekia užtikrinti laisvą konkurenciją, veiksmingą išteklių paskirstymą, vientisą Europos rinką. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija vienose rankose reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį programos priemonės tikslų.
3.4. Pirminėse projekto įgyvendinimo stadijose atliktas projekto vykdymo vietos pakeitimas laikytinas tik viena iš aplinkybių visumos, kurios pagrindu NAM nustatė pažeidimą. Tai, kad pirminėje projekto įgyvendinimo stadijoje atskiru konkrečiu atveju NMA pritarė pareiškėjo prašymui keisti projekto vykdymo vietą, nepašalina NMA teisės ir pareigos nustačius visų kitų, anksčiau paminėtų ir sprendime detaliau aprašytų aplinkybių visumą, konstatuoti pažeidimą. Atskiri pareiškėjo veiksmai (pvz., akcininkų, direktorių pasikeitimas), priklausomai nuo pareiškėjo veiksmų ir aplinkybių visumos, atskiru paramos administravimo etapu gali būti laikomi teisėtais, tačiau atsižvelgiant į kitus tęstinio pobūdžio veiksmus – sudaryti pažeidimo pagrindą. Pareiškėjas, atlikęs tęstinius neteisėtus veiksmus, neturi pagrindo tikėtis, kad NMA nekvalifikuos jų kaip pažeidimo. Pareiškėjas įsipareigojo vykdyti visus įsipareigojimus ir reikalavimus, nustatytus Reglamente Nr. 1698/2005, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse. Pareiškėjas patvirtino, kad jeigu netinkamai vykdys projektą pagal paraišką ar kitaip pažeis teisės aktų, reglamentuojančių paramos teikimą ir administravimą, reikalavimus, jam gali būti taikomos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, žinodamas prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir paramos lėšų įsisavinimu, pažeidęs šiuos įsipareigojimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, negalėjo tikėtis, kad NMA jų nevertins kaip pažeidimų ir netaikys atitinkamų sankcijų.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei sąsajas tarp paramos gavėjų, kai jų projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ryšiai, nustatyti požymiai liudija sąmoningą veiksmų derinimą, todėl buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą. Susiję paramos gavėjai, dirbtinai padaliję investicijas keletui projektų, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, dėl to projektai neprisideda prie Europos Sąjungos paramai keliamų tikslų pasiekimo. Pareiškėjas įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus paramos gavėjus ir įmones, nes dvigubai didesnė nei leidžiama paramos suma buvo sukoncentruota tos pačios asmenų grupės rankose, taip buvo pažeisti ne tik Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalis, priemonės tikslai, bet ir sąžininga konkurencija. Prekių, paslaugų ir atitinkamų piniginių sumų cirkuliacija įmonių grupės viduje neprisidėjo prie kaimo ekonomikos įvairinimo ir smulkiojo verslo kaimo vietovėje plėtros taip, kaip apibrėžia priemonės tikslai ir rodiklis. Pareiškėjas, ginčydamas atskirų aplinkybių vertinimą, neįrodė jokio kito realaus, racionalaus ir teisės aktus atitinkančio tikslo bei nepaneigė aptartų aplinkybių visumos pagrindu konstatuoto pažeidimo. Pareiškėjas turėjo pakankamai galimybių pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, patvirtinančius, kad jo veiksmai gali būti pateisinami kitaip, nei vien pranašumo, neatitinkančio priemonės tikslų, įgijimu, tačiau tokių argumentų nepateikė. Nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą skirti pareiškėjui sankciją – neteisėtai gautos paramos grąžinimą ir paramos sutarties nutraukimą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė NMA paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“. 2011 m. rugsėjo 5 d. NMA ir pareiškėjas sudarė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Baldų gamybos įmonės kūrimas“ Nr. 3VK-KV-10-2-003838-PR001, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Vykdydamas projektą pareiškėjas su pardavėju UAB „Construction ace“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ACE/2013-08-29, pagal kurią įsigijo: 1) frezavimo stakles T 1005; 2) obliavimo stakles SP 630; 3) plačiajuostes šlifavimo stakles Sondomat RP 1300; 4) penkių ašių mechaninį apdirbimo centrą Universal Uniteam. 2016 m. birželio 8 d. atlikta paraiškos patikra vietoje. Į klausimą „Ar veiklos nevyksta tose pačiose patalpose, kadangi Projektų įgyvendinimo vieta nurodyta ta pati <...>“ atsakyta „Taip“, teigiamai taip pat atsakyta į klausimą „Patikrinti Projekto visas įsigytas investicijas (išskyrus bendrastatybinius darbus) ar jos atitinka su nurodytomis MP ir tai užfiksuoti fotonuotraukose“. Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VV-0836675 nurodyta, jog patikros atlikimo dieną pareiškėjo gamybos patalpose aptikti septyni įrenginiai. Keturi įrenginiai (plačiajuostės šlifavimo staklės, frezavimo staklės, obliavimo staklės ir penkių ašių mechaninis apdirbimo centras) ir trys įrenginiai (obliavimo staklės, 6 velenų keturpusės obliavimo staklės ir gręžimo staklės) priklauso pareiškėjui. Patikros metu visi įrenginiai buvo išjungti, darbuotojų darbo vietose nebuvo. NMA 2016 m. birželio 9 d. pareiškėjui el. paštu nurodė, jog yra atliekamas jo vykdomo projekto pažeidimo tyrimas. El. laišku atsakovas prašė pateikti paaiškinimus į jo nurodytas aplinkybes (pvz., dėl to, jog sutampa pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ projekto įgyvendinimo vieta (adresas), taip pat sutampa minėtų bendrovių pastato nuomotojas; sutampa vykdoma veikla, užsakovai yra tie patys; sutampa pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ direktoriai; abiejų bendrovių paraiškos pateiktos tą pačią dieną, jos abi veiklos iki paraiškos pateikimo nevykdė, kodėl patikros vietoje metu UAB „Baldų meistras“ priklausantys įrenginiai buvo pareiškėjo teritorijoje, atsakovas prašė pateikti sąskaitas faktūras, patvirtinančias, jog už jas buvo atsiskaityta, taip pat pateikti kratos protokolą ir darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2016 m.). NMA skundžiamu Sprendimu nusprendė, kad pareiškėjas turi gražinti 478 212,99 Eur išmokėtų paramos lėšų, kadangi pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ gauta parama viršija maksimalią bendrą paramos sumą. Taip pat nuspręsta nutraukti paramos sutartį. NMA nustatė šiuos pareiškėjo tariamai padarytus pažeidimus: 1) pareiškėjo veikla vykdoma tuo pačiu adresu kaip ir UAB „Baldų meistras“; 2) pareiškėjo patalpose buvo UAB „Baldų meistras“ priklausanti įranga; 3) pareiškėjas ir UAB „Baldų meistras“ pardavinėjo savo produkciją tai pačiai įmonei; 4) pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ vadovų ir akcininkų istorijoje figūravo tie patys asmenys; 5) pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ projektuose dalyvavo tie patys tiekėjai (rangovai); 6) pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ sąskaitos faktūros buvo identiškos, vienodi prekių pavadinimai, tuo metu dalis UAB „Baldų meistras“ sąskaitų faktūrų serijos numerių prasideda „GJ“, kita dalis „BM“, o prekių pavadinimai vienodi. NMA, įvertinusi šias aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. Sprendime nurodyta, kad dirbtinės sąlygos pasireiškia sukuriant paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą – gauti didesnę maksimalią paramos sumą, nei nustatyta vienam paramos gavėjui. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“ įgyvendinamų projektų tikslas buvo dirbtinai išskaidyti projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą (bendrai įmonėms skirta 1 726 400 Lt (500 000 Eur) (pareiškėjui) + 1 477 307 Lt (427 857,68 Eur) (UAB „Baldų meistras“) = 3 203 707 Lt (927 857,68 Eur)), atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 2988/95 II dalies 4 straipsnio 3 punktą ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalį.
6. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi šią administracinę bylą sustabdė, kol įsiteisės VAAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2931-463/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00886-2017-5). VAAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2931-463/2017 UAB „Baldų meistras“ skundą dėl NMA sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. VAAT 2020 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1160-426/2020 UAB „Baldų meistras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog sutinka su atsakovo atliktu vertinimu ir pritaria jo pozicijai, jog sukurtas abiejų bendrovių veiklos modelis, gavus maksimalią paramą dviem projektams, sudarė kliūtis kitiems galimiems paramos gavėjams, kurie buvo sąžiningi ir ketino vykdyti veiklą pagal nustatytus priemonės tikslus, gauti paramą. Teismas konstatavo, jog NMA, atlikdama tyrimą, įrodė ir sprendime išsamiai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į du. Toks suskaidymas formaliai paramos kriterijus atitinkančius projektus negali būti laikomas atitinkančiu suteiktos paramos tikslus. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo argumentai nepaneigė atsakovo nustatytų faktų, o aplinkybė, kad NMA pritarė prašymui keisti projekto vykdymo vietą ar išmokėjo paramą, nepašalina atsakovo pareigos, nustačius visų kitų aplinkybių visumą, konstatuoti pažeidimą. LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 VAAT sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti NMA Sprendimą, kuriuo atsakovas nurodė pareiškėjai grąžinti 478 212,99 Eur paramos sumą. Teismas pabrėžė, kad LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 nurodė, kad Agentūra Sprendime nustatė, jog pareiškėjas ir UAB „GJ baldai“ dirbtinai išskaidė projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą, todėl pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies ir Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies, taip pat Įgyvendinimo taisyklių 13.2.3 ir 14 punktų nuostatas. Minėtoje nutartyje LVAT patvirtino prejudicinius faktus, įpareigojančius teismą šioje administracinėje byloje juos vertinti tapačiai, t. y. kad UAB „Baldų meistras“ ir UAB „GJ baldai“ dirbtinai išskaidė projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą.
8. Teismas nurodė, kad ir šioje administracinėje byloje skundžiamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas kartu su UAB „Baldų meistras“ dirbtinai išskaidė projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą, t. y. veikė nesąžiningai, todėl, be kita ko, pažeidė Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, be kita ko, kad, kai nustatoma, jog, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos. Vadinasi, teismo teigimu, vadovaujantis prejudiciniais faktais, nustatytais LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020, bei įtvirtintais ir skundžiamame Sprendime, taip pat Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies minėtąja nuostata, pagal kurią išmokos apskritai turėtų būti neskiriamos, o paskirtos – susigrąžintos, atsakovas tinkamai pritaikė 100 proc. išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. 478 212,99 Eur paramos sumą. Pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išreikšta pozicija, kad dirbtinas sąlygų sukūrimas leido gauti susitarusioms bendrovėms (pareiškėjui ir UAB „Baldų meistras“) dvigubai didesnes išmokas, todėl šioje byloje galbūt būtų įmanoma svarstyti, ar tik pareiškėjui skirta išmoka galėtų būti palikta, nėra pagrįsta, nes pagal Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies minėtąją nuostatą išmokos apskritai turėtų būti neskiriamos, o paskirtos – susigrąžintos.
9. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti NMA 2016 m. lapkričio 18 d. Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. LVAT savo praktikoje konstatavo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Kaip matyti iš LVAT praktikos, tam, kad byloje nustatytos aplinkybės būtų laikytinos prejudicinėmis aplinkybėmis kitai nagrinėjamai bylai, būtina, kad abejose šalyse bet kokiu procesiniu statusu dalyvautų tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 pareiškėjas ne tik, kad nedalyvavo tuo pačiu statusu, tačiau toje byloje pareiškėjas apskritai nedalyvavo. Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentų ir nei vienos instancijos teismas pareiškėjo šių argumentų nenagrinėjo. Nepaisant to, teismo sprendime visiškai nėra analizuojami pareiškėjo skunde pateikti argumentai. Teismas akivaizdžiai pažeidė tiek ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, tiek ir LVAT praktiką.
10.2. Nors pareiškėjas, kaip ir UAB „Baldų meistras“, veiklą vykdo tuo pačiu adresu, tačiau, kaip nurodo pati NMA, šios bendrovės projektus įgyvendina skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos. Paramos sutarties nuostatose nėra nustatyto reikalavimo, kad pareiškėjo veikla privalo būti nutolusi tam tikru atstumu nuo kitų įmonių, kurioms taip pat teikiama parama verslui kurti bei plėtoti. Gamybinių patalpų komplekse įsikūrusios bei veiklą plėtojančios atskiros įmonės negali būti tapatinamos vien dėl to, kad vykdo veiklą greta esančiose patalpose, kurios puikiai pritaikytos baldų gamybai. Aplinkybė, jog pareiškėjas ir UAB „Baldų meistras“ dirba šalia esančiose patalpose, dar neįrodo, kad jos yra funkciškai susijusios. Priešingai, abi įmonės savarankiškai vykdo veiklą, veda atskirą buhalterinę apskaitą, įmonėse įdarbinti atskiri darbuotojai, netgi gamybiniai procesai atliekami visiškai skirtingomis technologijomis.
10.3. NMA nustatė, jog, nors pareiškėjas bei UAB „Baldų meistras“ veiklą vykdo skirtingose, viena šalia kitos esančiose patalpose, tačiau UAB „Baldų meistras“ priklausančios obliavimo staklės, gręžimo staklės, 6 velenų korpusinės obliavimo staklės (toliau visos kartu – ir Įranga) buvo pareiškėjo patalpose. Pareiškėjas neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, nes minėta Įranga iš tiesų yra jo patalpose. Tokia situacija susidarė dėl to, kad UAB „Baldų meistras“ vykdomos veiklos patalpose nebuvo įmanoma pastatyti šios Įrangos taip, kad būtų užtikrintas jos optimalus funkcionavimas. Todėl nuo pat Įrangos įsigijimo momento buvo vedamos derybos tarp pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ atstovų bei pasiektas bendras susitarimas suteikiant galimybę UAB „Baldų meistras“ naudotis dalimi pareiškėjo patalpų, kur buvo pastatyta bei naudojama Įranga.
10.4. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra stambi bendrovė, užsiimanti nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu, vykdydama savo veiklą ji nuolat užsakinėja baldus į nuomojamus objektus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ gaminama produkcija iš esmės nėra identiška, UAB „Baldų meistras“ gamina baldus iš laminuotos medienos drožlių plokščių, o pareiškėjas specializuojasi medžio masyvo darbuose, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kaip užsakovas, nuolat teikia užsakymus abiem įmonėms. Pareiškėjas, būdamas maža įmone, nėra pajėgus vienas pats užtikrinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ poreikių, todėl nepagrįsti ribojimai kitoms paramą gaunančioms įmonėms teikti produkciją tam pačiam užsakovui būtų pernelyg suvaržantys mažų įmonių veiklą. Užmegzti pastovūs bendradarbiavimo santykiai su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tik įrodo, kad pareiškėjo atliekamų darbų kokybė tenkina užsakovo interesus, tuo metu nuolatiniai užsakymai garantuoja pareiškėjo stabilumą bei vykdomos veiklos tęstinumą. Teismo sprendime šios aplinkybės visiškai nebuvo analizuotos.
10.5. Teismo sprendime taip pat buvo visiškai neįvertinos pareiškėjo dėstomos aplinkybės apie jam ir UAB „Baldų meistras“ vadovavusių asmenų tapatumą. Nėra pagrindo teigti, kad asmenys, vadovaudami abiem įmonėms vienu metu, atliko kokius nors veiksmus, darančius įtaką neteisėtam paramos gavimui. Joks norminis aktas nenustato ribojimų direktoriui vienu metu vadovauti kelioms įmonėms, netgi jei jos veiklą vykdo gaudamos paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Be to, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros parama skirta būtent tam, kad būtų skatinamas užimtumas kaimo vietovėse, būtų pakeistos ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų mažėjimo kaime tendencijos. Akivaizdu, kad įdarbinti kvalifikuotus specialistus (duomenys neskelbtini), kur ir yra vykdomas pareiškėjo projektas, itin sudėtinga, todėl kompetentingo direktoriaus paskyrimas vadovauti abiem įmonėms kaip tik gali sąlygoti verslo efektyvumą bei pelningumą. Informacija apie pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ vadovų pasikeitimus yra vieša ir visada buvo prieinama NMA. Tuo labiau, kad direktorius negali būti tapatinamas su įmonės dalyviu, siekiančiu naudos, priešingai, vadovas atstovauja įmonę, organizuoja jos kasdieninę veiklą, todėl neturi asmeninio suinteresuotumo į įmonėms skirtas paramos lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ veiklos specifika yra panaši, tad ir joms vadovaujančių asmenų kompetencijai keliami identiški reikalavimai. Tų pačių asmenų įdarbinimas eiti direktoriaus pareigas abejose įmonėse, nesudaro jokio pagrindo abejoti jų atliekamo darbo kokybe ir teigti, kad jie tiesiogiai susiję su tariamu neteisėtų paramos lėšų gavimu. Be to, ESTT sprendimu byloje Nr. C-434/12, konstatavo, jog „draudžiama atmesti prašymą dėl paramos mokėjimo pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros paramos schemą vien todėl, <...> kad paraiškas dėl tokios paramos pateikusius asmenis sieja teisinis ryšys, neatsižvelgus į kitus objektyvius konkrečios bylos elementus“.
10.6. UAB „Construction ace“ buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o pirkimų metu vykusių apklausų rezultatais. Pareiškėjas tinkamai vykdė projektą, laiku pateikė mokėjimo prašymus, pagal kuriuos jam buvo išmokėta parama. Pareiškėjas kelis kartus gavo atsakingos už patikrinimą institucijos – NMA, patvirtinimą, kad visų prekių pirkimai, taip pat ir pasirinktas pirkimų būdas bei tiekėjas UAB „Construction ace“ atitinka įstatymų reikalavimus, todėl buvo įsitikinęs, kad jokių pažeidimų nepadarė, tuo metu prekių pirkimai finansuoti tinkamai. NMA ne kartą patvirtino, kad pirkimo apklausos būdu dokumentai neprieštarauja Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėms, patvirtintoms žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150. Pareiškėjas, pateikdamas pirmąjį mokėjimo prašymą, kartu pateikė ir įrangos pirkimo apklausos būdu dokumentus. Be to, prieš NMA patvirtinant pareiškėjo pirkimo dokumentų atitikimą, ji buvo atlikusi planinę patikrą vietoje ir savo ataskaitoje konstatavo, jog projekto vykdytojas investiciją panaudoja paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, darbai, gautos prekės ar suteiktos paslaugos, kurios nurodytos šiame mokėjimo prašyme, faktiškai atlikti/atliktos ir, kad papildomos kontrolės priemonės nereikalingos. Pareiškėjui pateikus antrąjį mokėjimo prašymą kartu su kitais reikalingais dokumentais, jis taip pat NMA buvo patenkintas ir NMA nenustatė jokių pažeidimų. Pirkimus ir jų dokumentus NMA vertino sistemiškai, tuo metu gavusi mokėjimo prašymus, siekdama įvertinti jų pagrįstumą, nuolat atlikdavo dar ir planines patikras. Todėl šiuo metu reiškiamos pretenzijos dėl pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ pasirinkto to paties tiekėjo – UAB „Construction ace“, kai pati NMA peržiūrėjo ir patvirtino, jog buvo pasirinktas tinkamas prekių pirkimo būdas, yra nepagrįstos.
10.7. Tiek pareiškėjas, tiek UAB „Baldų meistras“ yra patikėjusios veiklos buhalterinę apskaitą tvarkyti tai pačiai buhalterinės apskaitos įmonei – UAB „Apskaitos analizė“, kuriai ir tenka atsakomybė už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Akivaizdu, kad UAB „Apskaitos analizė“ tvarkydama pareiškėjo bei UAB „Baldų meistras“ buhalterinius dokumentus juos registruoja, grupuoja bei apibendrina laikantis tos pačios sistemos bei pildymo tvarkos. Tikėtina, kad būtent dėl buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės neatidumo ar klaidos buvo sumaišyti pareiškėjo sąskaitų faktūrų serijos numeriai, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas negali būti laikomas asmeniu, atsakingu už buhalterines paslaugas teikiančios įmonės klaidas ar apskaitos dokumentuose įsivėlusius neatitikimus. Visos šios aplinkybės, kurių teismas absoliučiai neanalizavo, aiškiai patvirtina NMA Sprendimo nepagrįstumą.
10.8. ESTT praktikoje nurodoma, kad norint įrodyti paramos gavėjo piktnaudžiavimą būtina objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios matyti, jog, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Šiuo atveju objektyvusis elementas (aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros tikslai) nenustatytas. Pareiškėjui vykdant projektą buvo įkurtas modernus gamybos vienetas, sukurtos naujos darbo vietos, stebimas gamybos apimčių augimas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nekyla abejonių, jog pareiškėjui gavus paramą buvo pasiekti Reglamento Nr. 1698/2005 tikslai. Tuo metu subjektyvusis elementas (objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų derinimo sukuriant dirbtinas sąlygas, reikalingas išmokoms pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimas, pasireiškiantis sąmoningo veiksmų derinimo forma) nustatytas pačios NMA pateiktu subjektyviu aplinkybių vertinimu, dėl kurio nepagrįstumo pareiškėjas jau pasisakė.
10.9. NMA negali būti atleidžiama nuo savo ankstesnių sprendimų, kuriuos priėmė atlikusi išsamius patikrinimus, priešingu atveju būtų pažeidžiami valstybinių institucijų sprendimų tvarumo, apibrėžtumo, objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimai. NMA priimto administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, rezultatas turi būti pasiektas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pareiškėjas tinkamai panaudojo investiciją paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, tuo metu kai darbai jau faktiškai atlikti, papildomos kontrolės priemonės yra akivaizdžiai nepagrįstos ir nereikalingos. Akivaizdu, kad šiuo metu, pritaikius NMA sankcijas, kiltų reali grėsmė viso projekto įgyvendinimui.
11. Atsakovas NMA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas, pagrindai, kuriais remiantis NMA priėmė Sprendimą. Teismas pasisakė dėl visų svarbių aplinkybių, taip pat detaliai nurodė ir vykusiuose teisminiuose procesuose priimtus sprendimus. Teismas teisingai akcentavo, kad nagrinėjant bylą svarbu atsižvelgti į LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir minimą LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas ir UAB „Baldų meistras“ veikė nesąžiningai, todėl pažeidė Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 konstatuoti faktai negali būti laikomi prejudiciniais ir jais negali būti remiamasi. LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė neginčijamus prejudicinius faktus, kurie atskleidė dirbtinių sąlygų sukūrimą tarp pareiškėjo ir UAB „Baldų meistras“. Apeliacinio skundo kontekste yra itin svarbi naujausia LVAT suformuota praktika bylose dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo (LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020 konstatavo dirbtinių sąlygų sukūrimą). NMA privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir įtarusi, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutartį, taikyti atitinkamas sankcijas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo, grindžiamu prejudiciniu faktu, ir teisės taikymo ginčo santykiams.
15. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina bendrą laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
16. Pareiškėjas naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, neteikia, bei nenurodo įrodymų, kurių teismas netyrė, o tik reiškia nesutikimą dėl įrodymų vertinimo ir tuo pagrindu padarytų teismo išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka įrodymų vertinimo nuostatas ar jos pakankamos teismo sprendimui priimti.
17. Apeliantas nesutinka, kad faktai, nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, kadangi pareiškėjas UAB „GJ baldai“ nebuvo administracinės bylos Nr. eA-4094-968/2020 proceso šalimi, todėl nustatyti faktai negali būti pripažinti prejudiciniais nagrinėjamoje byloje ir turi būti įrodinėjami bendra tvarka, netaikant išimties.
18. Paminėtoje byloje teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas (UAB „Baldų meistras“) ir UAB „GJ baldai“ dirbtinai sukūrė sąlygas gauti beveik dvigubai didesnę, nei Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas maksimalus dydis, paramą; tai neatitiko tikrųjų paramos priemonės („Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės) tikslų ir galbūt apribojo kitų sąžiningų paramos gavėjų teisę gauti paramą; atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvusis Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies taikymo sąlygų elementas (žr. minėtos nutarties 39 punktą).
19. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o ABTĮ 98 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
20. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
21. Teismo sprendimo galia grindžiama res judicata (liet. galutinai išspręstas klausimas) principu, pagal kurį, teismui galutinai išsprendus ginčą, jo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą.
22. Todėl vertinant, ar faktas administracinėje byloje turi prejudicinę galią, turi būti konstatuota, kad kitoje byloje teismo nustatytas toks pat faktas ir teisiniai santykiai ginčijami šioje byloje buvo išnagrinėti ir išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
23. Šio ginčo atveju tokios sąlygos yra ir jos ištirtos, todėl teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiam administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 šios bylos pareiškėjui ir iš naujo įrodinėti nustatyto fakto, nurodyto šios nutarties 18 punkte, nereikia, nes tuo būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas.
24. Pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo bei vertinimo nuostatų nepažeidė, teisingai taikė prejudicinį faktą ir jo sukeliamas pasekmes šios bylos ginčo santykiams, atsakė į visus skundo argumentus bei padarė pagrįstas įrodymais išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas joms pritaria ir iš naujo nekartoja.
25. Byloje nagrinėjami tik proceso šalių ar jų atstovų procesiniai prašymai, kitų asmenų prašymai nenagrinėtini.
26. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kadangi aplinkybių skirti žodinį procesą, kurio prašė pareiškėjas, nėra.
27. Prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11011-13), netenkintinas, kadangi nenurodyti faktai, kurių nenustačius, konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Remiantis šia praktika stabdyti bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos nagrinėjimo) nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ir prašomi pridėti su ikiteisminiu tyrimu (baudžiamąja byla) susiję dokumentai nepridėtini prie bylos.
28. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.
29. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad bylą sprendžiantis teismas, įvertinęs tam tikrus ESTT praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl ginčui taikytinos nuostatos, ir nesuabejojęs dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo, neturi pagrindo kreiptis prejudicinio sprendimo į ESTT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3566/2011). Pastebėtina, kad vien faktinė aplinkybė, jog ginčo šalis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aiškinimu, savaime nereiškia, jog nėra aiškus Europos Sąjungos teisės turinys ir atitinkamai, kad yra pagrindas kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-48/2011).
30. Pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo nėra pagrįstas, kadangi teismui šio ginčo atveju nekyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų taikymo aiškumo. Šiai bylai yra aktualus ESTT išaiškinimas dėl Europos Sąjungos teisės taikymo 2013 m. rugsėjo 12 d. prejudiciniame sprendime (bylos Nr. C-434/12). Todėl kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nėra pagrindo.
31. Paprastai bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos dalyvaujant proceso šalims, nurodytoms pirmosios instancijos teismo sprendime. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimas į bylą apeliacinėje instancijoje nėra numatytas.
32. Šio ginčo atveju apeliacinis skundas nėra grindžiamas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs tokio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, netenkina prašymo dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą.
33. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Virginija Volskienė