Baudžiamoji byla Nr.1- 44-511/2010

Proceso Nr.1-50-9-00046-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija:                                                       1.2.14.6.2.      

 (S)

                                                    

                                     

                      

 

NUOSPRENDIS

         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                        2010 m. birželio 1 d.

                                Panevėžys

          

 Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis,

sekretoriaujant  Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,

gynėjui  advokatui Žygimantui Rutkauskui,

civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui M. B.,

 viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs  (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išsilavinimas vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini) (Olandija, Roterdamo miestas)-darbininkas, dabartinės gyvenamosios vietos adresas-(duomenys neskelbtini), Vilnius (deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas -įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus m. savivaldybėje), teistas 2008-06-05 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. ld. 6 MGL bauda, kaltinamas pagal BK 184 str. 2d., ir

 

nustatė:

 

Kaltinamasis R. K. tyčia iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-09-05 turto priėmimo- perdavimo aktą UAB “(duomenys neskelbtini)” ( dabar UAB (duomenys neskelbtini) ) jam perduotą  automobilį BMW 530 D Steptronic, 2004 m. laidos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė- 64938,81 Lt, o būtent : 2009-05-11 UAB (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė automobilio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lizingo įmokų nemokėjimo bei 2009-05-11 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo R. K. nedelsiant nutraukti automobilio eksploataciją bei ne vėliau kaip iki 2009-05-19 perduoti automobilį UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) skolų išieškojimo ir turto atsiėmimo skyriaus vadybininkas T. M. pratęsė automobilio grąžinimo terminą iki 2009-06-26. Tačiau R. K., pažeidė automobilio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 3.11. punktą- jog klientas visiškai ir besąlygiškai atsako už turto išsaugojimą nuo turto priėmimo iš pardavėjo iki turto priėmimo- perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo dienos, arba faktiško turto grąžinimo lizingo bendrovei (jos įgaliotam atstovui) pasirašant turto perdavimo- priėmimo aktą; 5.2. punktą- klientas per 5 dienas turi pranešti lizingo bendrovei, jeigu: 5.2.1 p.- dingsta, sugadinamas, iš dalies arba visiškai pražūva turtas,  5.2.2. p.- keičiasi kliento adresas ar kiti sutartyje užfiksuoti rekvizitai; 11.5. punktą- nutraukus sutartį pirmą laiko turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato lizingo bendrovė, o klientas privalo turtą neatlygintinai saugoti be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol Lizingo bendrovė jį tinkamai priims, ir,  nepranešęs Lizingo bendrovei, išvažiavo iš Lirtuvos Respublikos, automobilio lizingo davėjui UAB (duomenys neskelbtini)  nustatytu  laiku automobilio negrąžino, tačiau nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2009-05-06 iki 2009-06-26, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilį  perdavė nenustatytiems asmenims.

Kaltinamasis R. K. pagal pareikštą kaltinimą  kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, jog su  UAB (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio BMW 530 D  lizingo sutartį, automobilį  pagal  turto priėmimo- perdavimo aktą gavo. Sutartį pasirašydamas jos  neskaitė, tačiau vienas sutarties egzempliorius jam buvo įteiktas. 2009 metais, kuriuo metu nepamena, šiuo automobiliu išvažiavo į Olandiją uždarbiauti. Prieš išvažiuojant į Olandiją, lizingo įmokų už automobilį nemokėjo du mėnesius. Jam esant Olandijoje, paskambino (duomenys neskelbtini) atstovai ir  sakė, kad jei per savaitę laiko jis nesumokės 6 000 litų, tada jie nori matyti automobilį. Jis tiek pinigų  surinkti negalėjo, todėl paskambino vadybininkui T. M. ir pasakė, jog nori grąžinti automobilį. R. K. T. M. pasakė, kad automobilį parveš tralo vairuotojas, T. M. sutiko. R. K. tuo metu pats grįžti į Lietuvą ir parvaryti automobilio  negalėjo, nes dirbo.  Su pažįstamu lenkų tautybės piliečiu, kurio vardo ir pavardės nežino, nuvyko į Kelną, ten susirado tralo vairuotoją iš Biržų.  Jokių vairuotojo duomenų - vardo, pavardės, telefono numerio, tralo markės,  valstybinio numerio - nežino. Šis paprašė 300 ar 400 eurų už automobilio pargabenimą, pasakė, kad Lietuvoje bus po 2 savaičių. R. K. paliko jam automobilį, automobilio dokumentus, raktelius. Sutarė, kad kai tralas bus prie Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, vairuotojas paskambins. Kada tai buvo neprisimena. Kad automobilį perduos pargabenti nežinomam asmeniui, tardamasis su T. M., jis  šiam nesakė.  Kadangi minėtas vairuotojas nepaskambino, R. K. po 2 savaičių grįžo į Lietuvą. Dėl dingusio automobilio jis kreipėsi į Panevėžio VPK,  kur jam nurodė siųsti registruotą laišką į Biržų policijos komisariatą. Jis išsiuntė registruotą laišką iš Panevėžio pašto į Biržų policijos komisariatą, tačiau atsakymo negavo iki šios dienos.  Laiško kopijos neturi, išsiuntimo šaknelės neišsaugojo, kada išsiuntė neprisimena.  Apie gyvenamosios vietos pakeitimą, apie automobilio praradimą lizingo bendrovei raštu nepranešė, nes nežinojo, jog  reikia pranešti tokiu būdu.  Į (duomenys neskelbtini)  raštu kreipėsi  2010 m. vasario 26 d.  dėl susitarimo mokėti įmokas.

R. K. dalinai nesutinka su pareikštu kaltinimu, nes išvaistyti svetimo turto nenorėjo, o jei banko vadybininkas būtų pasakęs, kad automobilio negalima parvežti tralu,  tai jis automobilį būtų parvaręs ir gražinęs  pats. Be to, R. K. nuomone,  prarastojo automobilio vertė buvo mažesnė, nei nurodoma kaltinime - apie 47 000 Lt,  ar apie 12 000 eurų.

Liudytojas A. K. parodė, jog AB (duomenys neskelbtini) vardu su R. K. sudarė automobilio lizingo sutartį. R. K. nebemokėjo lizingo įmokų, todėl sutartis su juo buvo nutraukta. R. K. T. M. telefonu sakė, jog automobilį krauna į  tralą Vokietijoje, tačiau automobilio R. K. negrąžino. Po to R. K. skambino tartis dėl padarytos žalos. Vėliau R. K. į telefono skambučius neatsiliepė.

Liudytojas T. M. parodė, jog nutraukus lizingo sutartį, R. K. automobilį turėjo   perduoti UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, surašant perdavimo- priėmimo  aktą. 2009-06-02 T. M. telefonu pavyko susisiekti su R. K., kuris patikino , kad skolą sumokės iki birželio 5 d. ir prašys  atnaujinti lizingo sutartį,   tačiau skola nebuvo sumokėta.  T. M. 2009 m. birželio 22 d. skambino R. K. dėl automobilio grąžinimo. R. K. pasakė, kad krauna automobilį į tralą, automobilis bus Lietuvoje, kad bus pasirūpinta automobilio pristatymu į  UAB (duomenys neskelbtini). Kam perdavė automobilį, R. K. nieko nepaaiškino, nesakė nei to asmens vardo, nei pavardės. Sakė, kad automobilį pristatys jo giminaičiai ar draugai. Kadangi automobilis buvo užsienyje, buvo sutarta, kad birželio 22 d. Vokietijoje R. K. pakraus automobilį į tralą, o birželio 26 d. automobilis bus pristatytas į (duomenys neskelbtini). Liudytojui bendraujant su R. K.,  nustatyta automobilio gražinimo tvarka ir  sąlygos, nutraukus lizingo sutartį, nebuvo pakeistos, išskyrus datą - R. K. buvo leista grąžinti automobilį iki 2009-06-29.  Iki automobilis bus perduotas lizingo bendrovei, atsakingas už turtą yra klientas. R. K. nuo pareigos rūpintis automobiliu nebuvo atleistas. Po 2009-06-26 mėnesio bėgyje liudytojas ieškojo R. K., nes automobilis perduotas nebuvo.  Kad automobilis dingęs, R. K. nepaskambino ir nepasakė. Kai pavyko susisiekti su R. K., jis paaiškino, kad pažįstamam lenkų vairuotojui perdavė automobilį, sakė, kad nei to asmens kontaktų, nei automobilio neturi. Liudytojui paklausus, kur yra automobilis,  atsakė jog  pavogtas, kad dėl to kreipėsi į Biržų policijos komisariatą. R. K. susirūpinimo neparodė, jokių dokumentų, kad kreipėsi į policijos komisariatą neperdavė.  Jis po 2009 - 06-26 į (duomenys neskelbtini) neatvyko, elgėsi piktybiškai, neatsiliepė telefonu, o kai atsiliepė telefonu, tai kalbėjo pakeltu tonu. 

          Iš 2007-09-05 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad  UAB (duomenys neskelbtini) nupirko  iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilį BMW 530 D STEPTRONIC, 2004 m. laidos, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini),  kurio kaina  93 000 litų, šį automobilį UAB (duomenys neskelbtini)  įsipareigojo perduoti  valdyti ir naudotis R. K..

           Iš bendrųjų lizingo sutarties sąlygų, po kuriomis yra pasirašyta R. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. K., 3.11 p. matyti, jog pagal lizingo sutartį klientas (R. K.)  visiškai ir besąlygiškai atsako už turto išsaugojimą nuo turto priėmimo iš pardavėjo iki turto priėmimo- perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo dienos, arba faktiško turto grąžinimo Lizingo bendrovei (jos įgaliotam atstovui) pasirašant turto perdavimo- priėmimo aktą;

            Pagal  5.2. punktą   klientas per 5 dienas turi pranešti Lizingo bendrovei, jeigu:

            5.2.1 p.- dingsta, sugadinamas, iš dalies arba visiškai pražūva turtas;

            5.2.2. p.-keičiasi kliento adresas ar kiti Sutartyje užfiksuoti rekvizitai.

            Pagal 11.5. punktą- nutraukus sutartį pirmą laiko,  turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato Lizingo bendrovė. Klientas privalo turtą neatlygintinai saugoti be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol Lizingo bendrovė jį tinkamai priims.

            Pagal 16.1 p. pranešimai, susiję su sutartimi, turi būti įforminami raštu ( b. l.  6-12, 15-16). 

          Iš  turto priėmimo- perdavimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) R. K. šį automobilį perdavė 2007-09-05 (b.1.18).

            Iš 2009-05-11 pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-05-11  po įspėjimo  vienašališkai nutraukė  lizingo sutartį su R. K., nes šis vėlavo mokėti  lizingo įmokas 73 dienas. Pagal šį raštą R. K. turėjo nutraukti automobilio eksploataciją ir automobilį ne vėliau kaip iki 2006-05-19 perduoti UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui UAB (duomenys neskelbtini) kartu su dokumentais. Dėl papildomos informacijos nurodyta kreiptis į vadybininką T. M. (b.l. 20).

Iš asmens duomenų pažymos matyti, R. K. 2009-04-09 deklaravo, jog išvyksta gyventi į Šveicariją (b.l. 92).

Iš įmokų grafiko matyti,  jog minėto automobilio BMW 530 D STEPTRONIC  neišpirkta vertė 2009-02-28, kai R. K. nustojo mokėti lizingo  įmokas,  buvo 64938,81 litų ( b.l. 8).

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. 

Automobilio vertė  iki jo praradimo  buvo  64938,81 Lt, t.y., viršijanti 250 MGL (BBD) sumą,  todėl  pagal BK 190 str. šis turtas  yra didelės vertės.

Byloje nustatyta, kad R. K. 2007 m. rugsėjo 5d., sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) automobilio lizingo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) 2007-09-05 turto priėmimo- perdavimo aktu perdavė jam automobilį BMW 530 D Steptronic. Tai reiškia, kad automobilis R. K. buvo patikėtas.  Nutraukus sutartį,  pagal sutarties sąlygų 3.11 p. ir 11.5 p., R. K. ir toliau buvo visiškai ir besąlygiškai atsakingas už turto išsaugojimą iki faktiško turto grąžinimo lizingo bendrovei (jos įgaliotam atstovui), pasirašant turto perdavimo- priėmimo aktą. Todėl automobilis  iššvaistymo metu buvo patikėtas R. K..

Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu.

R. K. neturėjo teisės  perleisti automobilio kitiems asmenims, o privalėjo jį gražinti  UAB (duomenys neskelbtini).  Bylos duomenims, kadangi R. K. nustatytais terminais nemokėjo įmokų, lizingo davėjas lizingo sutartį vienašališkai nutraukė. Pagal  lizingo sutarties 11.5. punktą nutraukus sutartį pirmą laiko,  turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato lizingo bendrovė. 2009-05-11 raštu UAB (duomenys neskelbtini)  nustatė, jog  R. K. automobilį su dokumentais turi ne vėliau kaip iki 2006-05-19 perduoti UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui UAB (duomenys neskelbtini). Automobilio laiku negrąžinus, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. M. nustatė R. K. gražinimo terminą iki 2009-06-29. Tačiau R. K. automobilio negražino ir iki šio termino. Negražindamas automobilio nustatyta tvarka bei  terminais lizingo bendrovei, R. K. automobilį su dokumentais ir rakteliais, tiksliai nenustatytu laiku  tarp 2009-05-06 iki 2009-06-26 perleido tretiesiems nenustatytiems asmenims, kurių duomenų  nei lizingo davėjui, nei teisėsaugos institucijoms  nepateikė.  Vadovaujantis lizingo sutarties 5.2.1 p.  ir 16.1 p.   R. K. apie automobilio praradimą per 5 dienas raštu turėjo pranešti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė. Be to, kaltinamasis R. K. prieš tai oficialiai deklaravo, jog išvyksta gyventi į Šveicariją, tačiau, jo teigimu, išvyko į Olandiją, nustatyta tvarka nesuteikdamas lizingo davėjui duomenų  apie savo gyvenamąją vietą bei automobilio buvimo vietą, ilgą laiką lizingo įmonės darbuotojų nebuvo surandamas, nors pagal lizingo sutarties 5.2.2. p. ir  16.1 p. apie gyvenamosios vietos pakeitimą raštu privalėjo informuoti lizingo davėją. Dėl visumos šių priešingų teisei R. K. veiksmų iškilo pavojus kitų asmenų nuosavybei – UAB (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui, kuris minėtų kaltinamojo veiksmų rezultate buvo prarastas. R. K. į UAB (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi tik 2010-02-26, kai jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ( b.l. 87). 

Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tyčia turto iššvaistyme gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. 

Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori.

Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Nors visos automobilio perleidimo kitiems asmenims bei žalos padarymo aplinkybės tyrimo liko nenustatytos – nenustatytas tikslus laikas, vieta bei asmenys, kuriems R. K. perdavė automobilį, pats kaltinamasis kaltės (tyčios) nepripažįsta ir  teigia, jog tyčios iššvaistyti svetimą turtą neturėjo, tačiau objektyvių bylos duomenų visiškai pakanka  konstatuoti kaltinamojo R. K. tyčią iššvaistant svetimą turtą.

R. K. tiek lizingo davėjo atstovui T. M., tiek teisėsaugos institucijoms nurodė aiškiai išgalvotas automobilio perdavimo nenustatytam asmeniui aplinkybes. Prieštarauja logikai ir akivaizdžiai neatitinka  tikrovės  kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog  brangų turtą - automobilį su dokumentais ir rakteliais jis perdavė  asmeniui, kurio nei vardo nei pavardės nežino,  jo telefono numerio neturi ( ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ir nepasiėmė), tralo, į kurį pakrovė automobilį nei numerio nei markės nežino,  o konkrečios vietos, į  kurią  tas nežinomas asmuo turėjo pristatyti  lizinginį automobilį, kaltinamasis jam nenurodė, esą tuo būtų pasirūpinę kiti asmenys.  Tačiau teismų praktikoje kaltės turiniui atskleisti  remiamasi ne vien tik kaltininko parodymais, kaltės pripažinimu ar nepripažinimu, bet taip pat ir byloje surinkta kita bylos medžiaga. Byloje nustatyti objektyvūs faktai – automobilį su dokumentais bei rakteliais  kaltinamasis R. K. sąmoningai  perdavė ne lizingo davėjui ( jo atstovui), ką kaltinamasis privalėjo pagal sutartį padaryti pats arba  per tinkamai įgaliotą asmenį, tačiau asmeniui, apie kurį  kaltinamasis jokių duomenų nepateikia ir teigia tokių  duomenų neturįs; net ir pagal kaltinamojo parodymus turtas buvo perduodamas tokiu būdu, kai nėra jokių garantijų, kad automobilis iš viso kada nors  gali būti grąžintas lizingo bendrovei; lizingo davėjas tinkamai neinformuojamas apie turto praradimą, o pats kaltinamasis nesiėmė reikiamų veiksmų prarastam turtui sugražinti. Šių faktų visuma yra visiškai pakankama kaltinamojo netiesioginei tyčiai įrodyti,  t.y., jog   kaltinamasis R. K. suprato, jog šitaip  pažeidžia  turto savininko interesus, daro jam materialinę žalą,  tačiau sąmoningai leido šiems žalingiems padariniams atsirasti.

Visuma aptartų aplinkybių  patvirtina, jog R. K. padarė  nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2d.

Patikslinama kaltinime nurodyta aplinkybė, jog R. K. nepranešęs  lizingo bendrovei išvyko dirbti  į Vokietiją, konstatuojant, jog R. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos. Byloje yra duomenų, jog  R. K. išvyko į užsienio valstybę, oficialiai deklaravo išvykimą į Šveicariją, pats teigia, jog  išvyko į Olandiją, o automobilį perdavė Vokietijoje.   T. M. patvirtino, jog  R. K. telefonas pagal numerio kodus veikė užsienyje. Tačiau konkreti valstybė, kur jis buvo išvykęs  su automobiliu, ir kur jį   perdavė kitiems asmenims,  byloje nenustatyta.

Atmestini R. K. teiginiai, jog  grąžindamas automobilį veikė taip, kaip jam buvo leista lizingo davėjo atstovo T. M..

Iš  2009-05-11 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, jog  R. K. automobilio grąžinimo klausimais  galėjo kreiptis į šios įmonės atstovą T. M.. T. M. neprieštaravo, jog automobilis būtų pargabentas tralu, tačiau nuo pareigos saugoti bei tinkamai grąžinti automobilį lizingo davėjo atstovas R. K. neatleido. T. M. parodė, jog  R. K. nustatė  terminą automobilį grąžinti iki 2009-06-29, tačiau turto grąžinimo tvarka bei kitos sąlygos nebuvo  keičiamos – R. K. buvo atsakingas už turto išsaugojimą bei tinkamą grąžinimą lizingo bendrovei, perduodant automobilį UAB (duomenys neskelbtini). Be to, ir  pats R. K. parodė, jog jis automobilį perdavė paties pasirinktam, o ne lizingo davėjo atstovo nurodytam asmeniui, todėl leidimas parvežti automobilį tralu niekaip nesusijęs su automobilio iššvaistymu.

Atmestini kaltinamojo R. K. teiginiai dėl mažesnės, nei kaltinime nurodyta, automobilio vertės. Iš  priedo prie  sutarties  - įmokų grafiko matyti, jog  prarastojo  automobilio neišpirkta vertė buvo 64938,81 Lt , t.y., tokia, kaip nurodyta kaltinime. R. K. teiginiai, jog automobilio vertė galėjusi būti apie 47 000 Lt,  ar apie 12 000 eurų, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Atmestini gynybos argumentai, jog R. K. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 str. 2 d., nes  taikytina civilinė atsakomybė.

 Teismų praktikoje pripažįstama, jog sudarius sutartis dėl materialinių vertybių civiliniai teisiniai santykiai tarp asmenų gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, kai civilinių sutarčių vykdymas objektyviai  apsunkinamas, vienai iš  šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkirtus kelią vykdyti sutartį. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, laikoma, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.  

Dėl R. K. tyčinių veiksmų lizingo sutarties sąlygos - grąžinti lizingo davėjui automobilį -  įvykdymas neįmanomas, nes automobilis yra prarastas. Žala neatlyginta. Pastebėtina dar tai, jog bylos duomenimis kaltinamasis R. K. dar prieš sudarant lizingo sutartį nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą bei pajamas ( b.l. 13 ),  2008-04-25 pardavė butą ( b.l. 116), nėra duomenų apie kaltinamojo  nuosavybės teisėmis  valdomą vertingesnį  turtą,  todėl  yra  apsunkintas ir žalos išieškojimas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių  nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, žalos dydį, kaltinamojo asmenybę,  į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo R. K. veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas nuosavybei, veika  padaryta netiesiogine tyčia. R. K. yra teistas, administracine tvarka nebaustas, psichoneurologijos ir narkologijos kabinetuose nedispanserizuotas. Be to, įvertinus padarytos žalos dydį - išvaistyto turto  vertė  maždaug dvigubai viršija ribas, kai turtas pripažįstamas didelės vertės, skirtina laisvės atėmimo bausmė kiek švelnesnė už bausmės vidurkį.

R. K. neįvykdyta ankstesnė bausmė - 2008-06-05 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. l d. paskirta 6 MGL bauda. Ji, vadovaujantis  BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2d.  nuostatomis, bendrintina  su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme pagal BK 184 str. 2d.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas – UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs UAB (duomenys neskelbtini)) pareiškė 64938,81 Lt civilinį ieškinį dėl  turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo pateikti rašytiniai duomenys – sutartyje šalių sutarta automobilio vertė,  priedas prie sutarties - įmokų grafikas, kur nurodyta  neišpirkta automobilio atitinkamu laikotarpiu vertė, raštas apie sutarties nutraukimą nuo 2009-05-11 ( b.l. 6, 8, 20),  o taip pat paties R. K. parodymai, jog  iki  lizingo sutarties nutraukimo įmokų nemokėjo 2 mėnesius, patvirtina  jog  neišpirkta automobilio vertė, kai R. K. nustojo mokėti  lizingo įmokas, be palūkanų buvo 64938,81 lito ( 2009-02-28), ši suma ir sudaro civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą. Todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Pagal BPK 106 str. 2d.,  teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.  Iš  pateiktų dokumentų ( b.l. 158-159) matyti, jog civilinis ieškovas  UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo  advokatų kontorai 1573 Lt  atstovavimo byloje išlaidų. Šios išlaidos  išieškotinos iš  R. K..

            Teismas, vadovaudamasis  BPK 297 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., paskirtąją bausmę subendrinti sudedant su 2008 m. birželio 5 d. Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda ir skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams su 780 litų bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš R. K. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 64938,81 lito turtinės žalos atlyginimo bei išieškoti 1573 Lt  atstovavimo byloje išlaidų.

R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens tapatybės kortelės paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

 

Teisėjas                                                                                                Eligijus Gladutis