Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1527-431-2014].docx
Bylos nr.: 2S-1527-431/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1527-431/2014

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12093-2014-1                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.

(S)

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. V. ir J. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

       

         I.Ginčo esmė

 

   Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų priteisti solidariai 60.000 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 60.000 Lt vertės atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė, atsakovų prievolių įvykdymas neužtikrintas jokiais prievolių užtikrinimo būdais, ieškovas neturi informacijos apie atsakovų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, be to, atsakovai skolos negrąžina ir po raginimo išsiuntimo. Atsakovai sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali be jokių suvaržymų išleisti pinigines lėšas, perleisti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims arba sumažinti turimo turto vertę.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

  Teismas konstatavo, jog ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovai sąmoningai vengia vykdyti prievoles ieškovui, toks argumentas nenagrinėtinas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi jis susijęs su ieškinio pagrįstumu. Tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo.

Teismas sprendė, kad nesudaro pagrindo taikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo reikalavimo dydis. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovų finansinė būklė tokia bloga, kad jie negalėtų įvykdyti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo ar kad ieškovo reikalavimo suma atsakovams yra tokia didelė, jog jų turimo turto nepakaktų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį 60.000,00 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas teismui pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui buvo perleista nuosavybės teisė į dalį atsakovams priklausančiame pastate esančių patalpų. Pagal sutartį atsakovai besąlygiškai sutiko, kad būtų vykdoma pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba bei įsipareigojo duoti sutikimus, reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Ieškovas atsakovams sumokėjo papildomai 60.000,00 Lt tam, kad atsakovai duotų leidimus, reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovų pastovų ir sąmoningą vengimą duoti reikalingus leidimus ir taip vykdyti savo prievoles.
  2. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo reikalavimo suma – 60.000,00 Lt – turėtų būti pripažįstama didele. Ieškovas neturi jokios informacijos apie atsakovų finansinę būklę ar jų vardu registruotą turtą. Tačiau dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų ir nenoro bendradarbiauti, ieškovas turi pagrįstą abejonę dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai kaip ginčo šalis dalyvauja kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo pateikę teismui prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties.

Atsiliepimu į ieškovo A. K. atskirąjį skundą atsakovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog didelė reikalavimo suma nėra absoliuti ir savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovai turi nekilnojamojo turto ne tik ieškovo norimame rekonstruoti pastate, bet ir greta esančiuose pastatuose.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 60.000,00 Lt skolos ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-10). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo nagrinėjamas ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimas, o laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, kadangi ieškovai nenurodė aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad reikalaujamos priteisti sumos dydis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. V. kartu su ieškovu yra bendrasavininkas buto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 289.000,00 Lt (b.l. 52-53). Minėtam butui nėra registruoti jokie nuosavybės teisių į jį suvaržymai. Taigi, vien šio buto, kurio didesnioji dalis priklauso atsakovui, vertė leidžia daryti išvadą, kad 60.000,00 Lt suma atsakovams nėra didelė.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovams nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti kitų kreditorių reikalavimus. Ieškovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-1093-936/2014 (Nr. 2-43504-936/2013) iš atsakovo ieškovui UAB „Vilniaus energija“ buvo priteista 3645,46 Lt skolos ir 184,90 Lt palūkanų. Nurodyta suma yra gana nedidelė, lyginant ją su atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto verte. Aplinkybė, jog atsakovas savanoriškai nevykdo minėto teismo sprendimo ir byloje yra išduotas vykdomasis raštas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, jo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Nes vykdomojo rašto išdavimo faktas nereiškia, kad jį vykdantis antstolis negalės išieškoti priteistos sumos.

Teismų informacinėje sistemoje LITEKO registruotoje civilinėje byloje Nr. 2-237-232/2014 (Nr. 2-4116-232/2013) ieškovais esantys atsakovai yra pareiškę reikalavimus dėl 3.000.000,00 Lt vertės nekilnojamojo turto pripažinimo jų nuosavybe. Todėl vien prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio teismui padavimas nepatvirtina tikrai sunkios atsakovų padėties ir negalėjimo vykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovams būtų didelė ar egzistuotų kitokios aplinkybės, keliančios grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                           Laima Gerasičkinienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-1286/2012
  • 2-237-232/2014
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos