Administracinė byla Nr. eA-2407-789/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07821-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 23S109698 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S111211 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimas, kartu su Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimu – ginčijami Migracijos departamento sprendimai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) Nr. 760215829, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 27 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi);
2.2. Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu vien dėl to, kad 2002–2004 m. pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) kariuomenėje pagal kontraktą, t. y. davė priesaiką savo pasirinkimu;
2.3. 2001 m. balandžio 25 d. pareiškėjas gavo „B“ ir „C“ (lengvųjų ir krovininių iki 3 500 kg) kategorijų vairuotojo pažymėjimą. 2001 m. liepos 17 d. pareiškėjas buvo pašauktas į privalomą į tarnybą, kai jam buvo tik 18 metų. Pareiškėjas tuo metu buvo bedarbis, neturėjo jokios darbo patirties. Pareiškėjui dirbant (tarnaujant) krovininių mašinų vairuotoju kariuomenėje, jam buvo sudaryta galimybė (pasirašius dviejų metų kontraktą) nemokamai įgyti specialybę, t. y. „E“ (B, C, D kategorijų automobilių su priekabomis) vairuotojo kategoriją, kurią buvo galima gauti tik sulaukus 21 metų ir turint dviejų metų krovininių automobilių vairavimo stažą. Įgijęs specialybę, pareiškėjas, baigęs tarnybą kariuomenėje, rado darbą ir iki šiol dirba tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi;
2.4. nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2004 m. liepos 16 d. pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje eiliniu, vėliau – vyresniuoju eiliniu („efreitoriumi“), t. y. nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2002 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo šauktinis, o nuo 2002 m. liepos 27 d. iki 2004 m. liepos 16 d. pareiškėjas pagal kontraktą dirbo krovininio automobilio vairuotoju. 2001 m. liepos 29 d. pareiškėjas, kaip šauktinis, davė priesaiką, neturėdamas kito pasirinkimo;
2.5. Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendime pareiškėjo, kaip šauktinio, tarnybos laikotarpis nėra laikomas Leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastimi. Todėl Leidimo laikinai gyventi panaikinimas dėl pareiškėjo tarnybos 2002–2004 m., kai pareiškėjas pagal kontraktą dirbo krovininio automobilio vairuotoju kariuomenėje, nėra proporcingas;
2.6. Migracijos departamentas, nesilaikydamas teismų praktikos, grindžia ginčijamus Migracijos departamento sprendimus tik 2023 m. kovo 20 d. Klausimyno atsakymuose paties pareiškėjo nurodytu tarnavimo Baltarusijos kariuomenėje faktu ir bendro pobūdžio informacija dėl Baltarusijos specialiųjų tarnybų priešiškos valstybės saugumui veiklos, siekiant paveikti Baltarusijos kariuomenėje tarnavusius Baltarusijos piliečius;
2.7. Migracijos departamentas, priimdamas Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimą, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, taip pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims proporcingumo principą. Būtent Migracijos departamentas turi įrodyti pareiškėjo pavojingumą valstybės saugumui. Ginčijamais Migracijos departamento sprendimais sukuriama ydinga praktika, pagal kurią Migracijos departamentas gali nuginčyti asmens (šiuo atveju – pareiškėjo) paties pateiktus pilietinės ir socialinės pozicijos įrodymus tik savo paties bendro pobūdžio samprotavimais, nepagrįstais jokiais įrodymais‘
2.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nėra aktualus. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato asmens amžino pavojingumo valstybės saugumui dėl to, kad, pavyzdžiui, asmuo tarnavo kitos valstybės (šiuo konkrečiu atveju Baltarusijos) kariuomenėje. Kiekvieno asmens situacija yra individuali ir turi būti nagrinėjama pagal individualiai surinktus įrodymus;
2.9. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 76 punktą, Migracijos departamentas turėjo išsiųsti paklausimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas), ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Jokie duomenys apie pareiškėją nepasikeitė nuo jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje padavimo, 2022 m. gruodžio 20 d. Klausimyno užpildymo ir Leidimo laikinai gyventi išdavimo. Faktas apie pareiškėjo tarnavimą Baltarusijos kariuomenėje Migracijos departamentui buvo žinomas išduodant pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, t. y. iki ginčijamų Migracijos departamento sprendimų priėmimo. Migracijos departamentui nusprendus panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, susidarė kelios situacijos – arba Valstybės saugumo departamentas pakeitė vertinimą dėl tos pačios faktinės aplinkybės, arba Migracijos departamentas nesilaikė Aprašo 76 punkto reikalavimų, pirmą kartą spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Abu šie atvejai pažeidžia gero administravimo principą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus atsakomybės už priimtus sprendimus, objektyvumo principus;
2.10. (duomenys neskelbtini);
2.11. ginčijami Migracijos departamento sprendimai neindividualizuoti, priimti, neatsižvelgus į tai, kad po pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje praėjo 19 metų, nesuteikus pareiškėjui galimybės pateikti papildomus paaiškinimus, nepasisakius dėl pareiškėjo asmenybės, pažeidus gero administravimo ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, įstatymo viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus, proporcingumo principus.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas:
3.1. Migracijos departamentas priėmė 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas pateikė 2023 m. kovo 15 d. prašymą Nr. 2303-LLGD-1225 „Leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį“ (toliau – ir Prašymas leisti pakeisti darbdavį), o 2023 m. kovo 20 d. Klausimyne nurodė, kad 2002–2004 m. tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 3 d. išvadą Nr. 18-7265 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje
2002–2004 m. privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaiko Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui;
3.2. pareiškėjo argumentas, kad Leidimo laikinai gyventi panaikinimas dėl jo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje yra neproporcingas, nepagrįstas, nes būtent toks sprendimas yra reikalingas siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes, užtikrinti valstybės saugumą, visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos teisėtais interesais;
3.3. ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti remiantis Valstybės saugumo departamento pateikta Išvada. Migracijos departamentas neturi pagrindo kvestionuoti ar nesivadovauti Valstybės saugumo departamento Išvada;
3.4. pareiškėjo argumentai dėl jo dalyvavimo Baltarusijos opozicijos mitinguose yra deklaratyvūs, nes pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų;
3.5. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti 2023 m. kovo 20 d. Klausimyne nurodytas aplinkybes, nes Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi norma atsisakyti pakeisti arba panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis (šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjas) kelia grėsmę valstybės saugumui;
3.6. Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjo pavojingumo yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis;
3.7. ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, juose aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o faktų visuma, faktai susieti su teisės normomis;
3.8. ginčijami Migracijos departamento sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas, sutikdamas su Migracijos departamentu, atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą. Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:
4.1. Valstybės saugumo departamentas Išvadoje pateikė Migracijos departamentui vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas, 2002–2004 m. tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Nustatyti konkretūs tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinantys atvejai. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams;
4.2. ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys Lietuvos saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų aplinkybių visuma (su valstybės saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo skunde nurodytos pilietinės pažiūros ir dalyvavimas protestuose nesudaro pagrindo paneigti vertinimo dėl jo grėsmės valstybės saugumui;
4.3. pareiškėjo skundo argumentas, kad nagrinėjamam atvejui neaktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas, nepagrįstas. Šiame nutarime konstatuota, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams;
4.4. pareiškėjo skundo argumentas, kad, išduodant Leidimą laikinai gyventi, Valstybės saugumo departamentas privalėjo patikrinti jį, kaip nustatyta Aprašo 76 punkte, nepagrįstas. Pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi negali sukurti pareiškėjui pagrįsto teisėto lūkesčio, kad išduoto Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpis bus automatiškai pratęstas ir kad išduotas Leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas, susiklosčius tam tikroms naujoms aplinkybėms. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, ji nėra suteikiama automatiškai trečiųjų šalių piliečiams, ji įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus, ši teisė neužtikrinta ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją;
4.5. pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjo asmeninis interesas dirbti negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingesniu nei valstybės saugumo užtikrinimas;
4.6. priimant ginčijamus Migracijos departamento sprendimus, nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime nusprendė patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimą ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimą.
6. Teismas nustatė šias aplinkybes:
6.1. nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2004 m. liepos 16 d. pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje eiliniu, vėliau – vyresniuoju eiliniu („efreitoriumi“), t. y. nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2002 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo šauktinis (2001 m. liepos 29 d. davė priesaiką), o nuo 2002 m. liepos 27 d. iki 2004 m. liepos 16 d. pareiškėjas dirbo pagal kontraktą krovininio automobilio vairuotoju. 2004 m. pareiškėjas dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi Baltarusijos įmonėse. Nuo 2005 m. iki 2022 m. pareiškėjas dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi Rusijos Federacijoje (toliau – ir Rusija). Nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. pareiškėjas dirbo tarptautinių pervežimų vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Trans Laimingas“ (toliau – ir Bendrovė);
6.2. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. vasario 23 d.;
6.3. 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas kartu su prašymu užpildė 2022 m. gruodžio 20 d. Klausimyną;
6.4. Migracijos departamentas priėmė 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu;
6.5. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 18 d;
6.6. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui Prašymą leisti pakeisti darbdavį;
6.7. pareiškėjas užpildė 2023 m. kovo 20 d. Klausimyną, kuriame nurodė, kad
2002–2004 m. tarnavo Baltarusijos kariuomenėje;
6.8. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje 2002–2004 m., privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui; pareiškėjui išdavus Leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo;
6.9. Migracijos departamentas, įvertinęs Valstybės saugumo departamento Išvadą ir kitus duomenis, priėmė Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S110554 „Atsisakyti leisti pakeisti darbdavį“ ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus;
6.10. pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, t. y. Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimu ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.
7. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta formuluotė „kelia grėsmę“ skiriasi nuo Įstatymo kituose straipsniuose (pvz., 19 str. 1 d. 5 p., 35 str. 1 d. 1 p. ir kt.) vartojamos sąvokos „gali grėsti“. Migracijos departamentas, priimdamas Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, privalėjo jį motyvuoti, nurodydamas ne vien hipotetinę grėsmės tikimybę (iki sprendimo priėmimo atsiradusiais faktais neparemtą ateities prognozę), o aprašydamas konkrečią sprendimo priėmimo metu egzistavusią pareiškėjo valstybės saugumui keliamą grėsmę (t. y. faktais paremtą sprendimo priėmimo metu egzistavusią situaciją, kuri leidžia teigti, kad grėsmė jau egzistuoja). Priešingu atveju taptų neįmanoma atskirti įstatymo leidėjo vartojamų skirtingų su grėsme susijusių sąvokų „kelia grėsmę“ ir „gali grėsti“ turinio. Nors sąvoka „grėsmė“ pati savaime yra susijusi su prognozuojamu galimos žalos atsiradimu ateityje, žodžių junginys „gali grėsti“ aiškintinas kaip apibrėžiantis, kas gali atsitikti prognozuojamoje ateityje, kai nėra būtina, kad asmuo praeityje būtų padaręs grėsmę keliančius veiksmus. Tuo tarpu žodžių junginys „kelia grėsmę“ suponuoja situaciją, kurioje asmens atlikti veiksmai jau yra pakankami konstatuoti, kad tam tikra žala buvo padaryta ir ateityje ji gali pasikartoti.
8. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas neįrodinėjo, jog egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, t. y. kad, pavyzdžiui, pareiškėjas yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus, vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotis. Tiek Išvadoje, tiek Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendime yra nurodoma tik hipotetinė ateityje galinčios kilti grėsmės tikimybė. Teismo vertinimu, tokia hipotetinė tikimybė susijusi vien su ateityje galimų įvykti scenarijų prognozavimu, kuris nėra paremtas praeityje pareiškėjo atliktais neteisėtais veiksmais, galėtų atitikti sąvokos „gali grėsti“, bet ne sąvokos „kelia grėsmę“ turinį.
9. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014, 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A-506-624/2015, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje
Nr. eAS-846-756/2020, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99), 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje
C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07), nurodė, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais; pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad užsieniečio buvimas galėjo kelti grėsmę; tokio pobūdžio bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes; sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, todėl tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Teismas pažymėjo, kad šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, o turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo Migracijos departamentui nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas baigė karinę tarnybą Baltarusijoje prieš daugiau nei 19 metų savo noru, pareiškėjas pasirašė dviejų metų kontraktą, tik siekdamas įgyti teisę vairuoti krovininius automobilius, vėliau pareiškėjas dirbo krovininių automobilių vairuotoju, pareiškėjas reiškia nepritarimą Baltarusijos valdžiai. Tačiau šios aplinkybės nėra nurodytos ir aptartos Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendime, jos nebuvo nagrinėtos ir Valstybės saugumo departamentui sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės.
11. Teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, neįvertinus kitų su juo susijusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad ši išvada nereiškia, jog ateityje negali būti priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.
12. Teismas konstatavo, kad vien vertinimas, jog pareiškėjo tarnavimas Baltarusijos kariuomenėje 2002–2004 m. lemia jo galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui, neatitinka Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyto pagrindo, kuriuo grindžiamas Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimas, ir tai sudaro pakankamą pagrindą panaikinti šį sprendimą.
13. Teismas pažymėjo ir tai, kad, nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti Valstybės saugumo departamento išvadų ir jis nėra Įstatymo įpareigotas, prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismas turi įvertinti tiek atitinkamo Migracijos departamento sprendimo, tiek atitinkamos Valstybės saugumo departamento išvados, kuria Migracijos departamentas remiasi, priimdamas atitinkamą sprendimą, teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Teismas, remdamasis teismo posėdyje Migracijos departamento atstovės pateiktais žodiniais paaiškinimais, atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas kreipėsi du kartus į Valstybės saugumo departamentą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, t. y. prieš išduodant Leidimą laikinai gyventi ir prieš priimant nagrinėjamoje byloje ginčijamus Migracijos departamento sprendimus. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktos anketos kiekvienu atveju buvo identiškos. Teismas nustatė ir tai, kad, esant tapatiems anketų duomenims (įskaitant faktą dėl pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje), Valstybės saugumo departamento pozicija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, kuri buvo vertinta tik pagal pareiškėjo užpildytos anketos duomenis, išsiskyrė: pirmuoju atveju pareiškėjas nebuvo laikomas keliančiu grėsmę, o, sprendžiant antrą kartą, pareiškėjas jau buvo pripažintas keliančiu grėsmę. Nei iš Valstybės saugumo departamento Išvados, nei iš Valstybės saugumo departamento atsiliepimo nematyti, kad Valstybės saugumo departamentas, vertindamas pareiškėjo grėsmę, būtų atlikęs savarankišką tyrimą ir rinkęs kitus duomenis apie pareiškėją. Todėl, teismo vertinimu, kardinaliai skirtingas tapačių paties pareiškėjo nurodytų aplinkybių (tarnavimo Baltarusijos kariuomenėje fakto) vertinimas, nepateikiant priežasčių dėl tokio vertinimo pasikeitimo, negali būti laikomas atitinkantis gero administravimo principą. Teismas padarė išvadą, kad individualių motyvų Valstybės saugumo departamento Išvadoje nebuvimas ir tokios Išvados pagrindu priimtas Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimas, be kita ko, sukuria situaciją, kai nei pareiškėjui, nei teismui nėra žinomi konkretūs Valstybės saugumo departamento atlikto vertinimo (jo esminio pasikeitimo per trumpą laiką) motyvai. Teismo vertinimu, taip yra apribojama pareiškėjo teisė kvestionuoti Valstybės saugumo departamento vertinimą, o teismas negali įvertinti Valstybės saugumo departamento priimtos Išvados pagrįstumo.
15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimas yra priimtas Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimo, kuris pripažintas naikintinu, taip pat Valstybės saugumo departamento Išvados, kuri nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, pagrindu. Todėl teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimas taip pat naikintinas.
III.
16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Migracijos departamentas, iš esmės pakartodamas argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
16.1. teismas, vertindamas įrodymus, padarė akivaizdžius esminius proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimus, grindė išvadas prielaidomis, sprendime išdėstė motyvus, visapusiškai neištyręs visų su byla susijusių aplinkybių;
16.2. teismas netinkamai išaiškino sąvokos „kelia grėsmę“ turinį;
16.3. teismo išvados apie Valstybės saugumo departamento Išvadą nepagrįstos. Valstybės saugumo departamentas yra institucija, kuri kompetentinga teikti išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4 d.). Valstybės saugumo departamentas pateiktoje Išvadoje aiškiai nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę, o ne gali grėsti valstybės saugumui. Išvada yra motyvuota, pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Tuo tarpu Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija. Migracijos departamento galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai rėmėsi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui;
16.4. ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą;
16.5. teismo reikalavimas, kad šiuo atveju Migracijos departamentas turėjo įrodinėti, kad pareiškėjas atliko konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas ir tuo pačiu pernelyg rizikingas esamos geopolitinės situacijos kontekste. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų tokio pobūdžio įrodymus, kuriuos nurodė teismas, tokiu atveju būtų sprendžiama apie pareiškėjo galimą baudžiamąją atsakomybę, o ne apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui migracijos teisės kontekste. Be to, praktiškai neįmanoma įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę, kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis;
16.6. teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, esant tapatiems anketų duomenims. Tai, kad pareiškėjui išduodant Leidimą laikinai gyventi buvo padaryta klaida, nereiškia, kad turi būti toleruojamas pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje. Padaryta klaida turi būti ištaisyta, panaikinant pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Valstybės saugumo departamentas, iš esmės pakartodamas argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
17.1. teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo normas;
17.2. teismas nesilaikė teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2177-815/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2111-415/2023). Nors teismas nurodė, kad vien faktas apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos kariuomenėje prieš 19 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, neįvertinus kitų su juo susijusių aplinkybių, nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui egzistavimą, tačiau vienoje iš nurodytų bylų buvo padaryta priešinga išvada, pripažinus, kad argumentai, jog karinė tarnyba buvo atlikta daugiau nei prieš 20 metų, jog asmuo neturi jokių ryšių su karinėmis ar panašiomis struktūromis, savaime nepaneigia Valstybės saugumo departamento nustatytų aplinkybių dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui;
17.3. teismas netinkamai išaiškino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytos sąvokos „kelia grėsmę“ turinį. Valstybės saugumo departamento Išvadoje, remiantis žinomais Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos metodais ir grėsmių tendencijomis, atlikus perspektyvinį vertinimą, buvo pagrįsta, kodėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas netarnauja Baltarusijos kariuomenėje, savaime nereiškia, kad jo ryšiai su Baltarusija yra nutrūkę (neatsinaujins) ir pareiškėjas nebegali kelti grėsmės valstybės saugumui. Šiuo konkrečiu atveju Valstybės saugumo departamento vertinimas pagrįstas ne prielaidomis, o su pareiškėju asmeniškai susijusiomis ir nuo jo priklausančiomis aplinkybėmis;
17.4. teismo išvada dėl Valstybės saugumo departamento Išvados nepagrįstumo nepagrįsta. Valstybės saugumo departamento parengtos analogiškos išvados pripažintos pagrįstomis kitose analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.);
17.5. visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos valstybės atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvos valstybę, bet ir ginčijamų Migracijos departamento sprendimų priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. Baltarusija savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis. Todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančios grėsmę valstybės saugumui. Sprendžiant klausimą dėl Baltarusijos piliečio teisės toliau gyventi Lietuvoje, ši informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos Lietuvos visuomenės saugumo nenaudai. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimus, susijusius su pareiškėjo teisine padėtimi, turėjo būti įvertinta, kiek Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi prisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių valstybės saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Teismas nevertino šių aspektų, neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai prioritetą suteikęs pareiškėjo, o ne valstybės saugumo interesams;
17.6. teismas nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, grindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023), nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti reikalaujama pateikti papildomą informaciją, prieš panaikinant pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi;
17.7. teismo motyvai apie neištirtas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes nepaneigia ginčijamų Migracijos departamento sprendimų argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu Baltarusijos valdžiai, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma lojalumo valdančiajam režimui kontrole, realiomis galimybėmis pareiškėjui būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų. Rusijos ir Baltarusijos keliamų grėsmių Lietuvos valstybei ir šių valstybių karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste asmens lojalumas Baltarusijos valstybei savaime suponuoja nelojalumą Lietuvos valstybei. Todėl gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla ir ryšiai negali duoti pagrindo spręsti, kad dėl jo gyvenimo Lietuvoje kils grėsmė ar žala valstybės saugumui. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių;
17.8. teismas, panaikinęs ginčijamus Migracijos departamento sprendimus, kurie, be kita ko, priimti, vadovaujantis Valstybės saugumo departamento Išvada, nenustatė, kad Valstybės saugumo departamentas nukrypo nuo nacionalinio saugumo koncepcijos ar piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais;
17.9. teismas nustatė, kad Valstybės saugumo departamentas pakeitė poziciją dėl pareiškėjo identiškų atsakymų, pateiktų užpildžius 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. kovo 20 d. Klausimynus, tačiau Valstybės saugumo departamentas pateikė Išvadą Migracijos departamentui, įvertinęs tik pareiškėjo 2023 m. kovo 20 d. Klausimyną. Valstybės saugumo departamentas neteikė kitų tokio pobūdžio išvadų apie pareiškėją;
17.10. pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą laikytini proporcingomis, adekvačiomis ir būtinomis priemonėmis siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią Lietuvoje gyventi priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).
18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus, priteisti iš Migracijos departamento visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės cituoja teismo sprendimo, Migracijos departamento apeliacinio skundo, Valstybės saugumo departamento apeliacinio skundo argumentus, skundo argumentus, dėsto, jo vertinimu, nagrinėjamam atvejui aktualią teismų praktiką. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus laikosi pozicijos, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kuris atitinka, be kita ko, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2923, išaiškinimus, pateiktus nagrinėjamai situacijai identišku atveju. Pareiškėjo vertinimu, teismas padarė teisingą išvadą, kad hipotetinė tikimybė, susijusi vien su ateityje galimų įvykių scenarijų prognozavimu, kuris nėra pagrįstas praeityje pareiškėjo atliktais neteisėtais veiksmais, galėtų atitikti nebent sąvokos „gali grėsti“, bet ne sąvokos „kelia grėsmę“ turinį. Todėl nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neturėjo pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.
19. Atsakovas Migracijos departamentas, sutikdamas su trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, atsiliepime į Valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą prašo tenkinti Valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu („užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai“), nuspręsta panaikinti pareiškėjui 2022 m. gruodžio 21 d. išduotą Leidimą laikinai gyventi, ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriame, remiantis, be kita ko, Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimu, nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo šio sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, neįvertino svarbių aplinkybių, individualizuojančių pareiškėjo situaciją, ir padaręs išvadą, kad Migracijos departamento nustatytos aplinkybės nepakankamos pripažinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, patenkino pareiškėjo skundą, panaikino ginčijamus Migracijos departamento sprendimus.
22. Atsakovas Migracijos departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai išaiškino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jo taikymo sąlygas, nustatė per aukštą įrodinėjimo standartą. Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visapusiškai neištyrė visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai išaiškino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jo taikymo sąlygas, nustatė per aukštą įrodinėjimo standartą, kartu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė aplinkybes, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, nesilaikė susiformavusios teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, padarė nepagrįstą išvadą, kad Valstybės saugumo departamento Išvada nepagrįsta. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.
23. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgus į atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
24. Atsižvelgus į tai, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti pripažinus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjo) gyvenimo Lietuvoje grėsmės, be kita ko, valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
25. Nustačius, kad Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuriuo remiantis konstatuota, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo situacija nebuvo pakankamai individualizuota ir dėl to nebuvo tinkamai pagrįstas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), teismas gali pagrįsti savo sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 3 d.), teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.), faktiniai duomenys nustatomi ne tik proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bet ir dokumentais bei kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.), motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, be kita ko, turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (ABTĮ 87 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas neįrodinėjo, jog egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kad pareiškėjas yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus, vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotis, taip pat pripažino, kad Migracijos departamentas tinkamai neįvertino šių aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė Migracijos departamentui: pareiškėjas baigė karinę tarnybą Baltarusijoje prieš daugiau nei 19 metų savo noru (nustatyta, kad nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2004 m. liepos 16 d. pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje (iki 2002 m. liepos 26 d. – kaip šauktinis, nuo 2002 m. liepos 27 d. – pagal kontraktą kaip krovininio automobilio vairuotojas); pareiškėjas pasirašė kontraktą, siekdamas įgyti teisę vairuoti krovininius automobilius, vėliau pareiškėjas dirbo krovininių automobilių vairuotoju (nuo 2004 m. dirbo Baltarusijoje, nuo 2005 m. iki 2022 m. – Rusijoje, o nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. – Lietuvoje); pareiškėjas reiškia nepritarimą Baltarusijos valdžiai (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai neįvertino šių svarbių aplinkybių, reikšmingų tinkamai individualizuoti pareiškėjo situaciją, dėl to nepagrindė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo pareiškėjo atžvilgiu.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kuriuo pagrįstos aptartos teismo išvados, sutinka su teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Migracijos departamento sprendimus, nevisapusiškai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie tarnybą Baltarusijos kariuomenėje laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2004 m. liepos 16 d. gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus valstybės saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų pareiškėjo situaciją individualizuojančių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Migracijos departamentu ir Valstybės saugumo departamentu, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių ryšiai su Lietuvai priešišku autoritariniu Baltarusijos režimu nesuderinami su interesu užtikrinti valstybės saugumą. Tačiau tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, būtina įvertinti visas aplinkybes, individualizuojančias pareiškėjo situaciją. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinos visos reikšmingos su pareiškėjo situacija susijusios aplinkybės, ginčijami Migracijos departamento sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
29. Atsakant į Valstybės saugumo departamento apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos kariuomenėje ar kitose valdžios institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Valstybės saugumo departamento apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje.
30. Atsižvelgus į Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl Valstybės saugumo departamento Išvados pagrįstumo pažymėtina, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl užsieniečio (šiuo atveju pareiškėjo) grėsmės, pavyzdžiui, valstybės saugumui vertinimo. Tačiau Migracijos departamentas, priimdamas galutinį administracinį sprendimą, sukeliantį užsieniečiui (šiuo atveju pareiškėjui) teisines pasekmes, turi pagrįsti jį objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023).
31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų pagrindu nėra. Atskirai neaptarti Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento apeliacinių skundų argumentai šiuo konkrečiu atveju teisiškai nereikšmingi, nes jie niekaip nekeičia šioje teismo nutartyje padarytų apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadų. Todėl Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nedetalizavo šio prašymo (nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo) (ABTĮ 41 str. 1 d.), pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis