Civilinė byla Nr. e2-101-943/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01530-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl nuostolių priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ECORNUS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Linksmas“ 14 171,70 Eur nuostolių (negautų pajamų nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos), 2 624,38 Eur nuostolių per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki neteisėtų veiksmų ribojant ieškovės ar jos patalpų teisėtų valdytojų patekimą iš ieškovės patalpų į ieškovės patalpas nutraukimo, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Taip pat ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki procesinio sprendimo priėmimo. Nurodė, kad ieškovei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-236/2020 buvo atidėtas žyminio mokesčio už teikiamą ieškinį mokėjimas, įvertinant sunkią ieškovės finansinę padėtį bei tikimybę, kad ieškovės finansinė padėtis gali pagerėti (ieškovė neturi apyvartinių lėšų, tačiau turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio pardavimas būtų aiškiai neproporcingas būdas pajamoms žyminiams mokesčiui sumokėti gauti). Šiai dienai ieškovės finansinė padėtis yra tokia pati sunki ir ieškovė nėra pajėgi sumokėti už apeliacinį teismą įstatymo nustatytos sumos. Pažymėjo, kad tik atidėjus sunkioje finansinėje padėtyje esančiai ieškovei žyminio mokesčio mokėjimą bus apginta jos teisė į teisminę gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi prašymą atmetė ir nustatė ieškovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytą trūkumą – sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nepridėjo jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jos turtinė padėtis nuo 2020 m. vasario 2 d. nepasikeitė. Ieškovė teigia, kad negauna pajamų, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovė UAB „ECORNUS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti.

7.       Apeliantė nurodė, kad pagrindas atidėti ieškovei žyminio mokesčio mokėjimą jau yra nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-236/2020, kurioje buvo konstatuota ieškovės sunki finansinė padėtis. Ieškovės finansinė padėtis nėra pagerėjusi. Ieškovė sąskaitose neturi apyvartinių lėšų, kadangi dėl atsakovės ilgą laiką trunkančių neteisėtų veiksmų trukdant ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ieškovė faktiškai negeneruoja pajamų, pakankamų jo sąnaudoms padengti. Jokios kitos pagrindinės veiklos, išskyrus patalpų nuomą, ieškovė nevykdo. Ieškovė neturi pakankamai lėšų netgi sumokėti skolą valstybės biudžetui. Ieškovei vis pritrūkstant lėšų atsiskaitymui su valstybės biudžetais, skolos periodiškai išieškomos per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Vienintelis būdas ieškovei sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, būtų turimo nekilnojamojo turto pardavimas, kas yra aiškiai neproporcingas kraštutinis veiksmas siekiant pasinaudoti ieškovės konstitucine teise į teisminę gynybą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo bei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9.       Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip viena pagrindinių civilinio proceso teisių, yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

10.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje F?lie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

11.       Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti šiomis lengvatomis, turi būti aktyvus, pateikti teismui reikiamus duomenis, pagrindžiančius šios teisės tinkamą įgyvendinimą (CPK 12, 13 straipsniai).

12.       Viena iš žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų įtvirtinta CPK 84 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

13.       Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą motyvavo tuo, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nepridėjo jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jos turtinė padėtis nuo 2020 m. vasario 2 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis atidėti ieškovei žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinio pateikimą, nepasikeitė.

14.       Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020). Nagrinėjamu atveju apeliantė teismui jokių pirmiau išvardintų įrodymų, kurie pagrįstų jos nepasikeitusią finansinę padėtį, teismui nepateikė. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog ji ir neturi apyvartinių lėšų, kadangi dėl atsakovės ilgą laiką trunkančių neteisėtų veiksmų trukdant ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ieškovė faktiškai negeneruoja pajamų, pakankamų jos sąnaudoms padengti. Tačiau tokie šalies pareiškimai ir patvirtinimai, teismo vertinimu, savaime nėra pakankami konstatuoti, kad prieš metus buvusi jos turtinė finansinė padėtis yra nepasikeitusi. Pažymėtina, kad papildomų dokumentų apeliantė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, nors skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodoma, jog teismui trūksta duomenų šio klausimo sprendimui.

15.       Vien tai, kad apeliantei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 2 d. nutartimi toje pačioje byloje buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinio pateikimą, nesudaro pagrindo teigti, jog visi su žyminio mokesčio mokėjimu (jo atidėjimu) susiję klausimai bus sprendžiami taip pat viso proceso metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikto ieškovės (apeliantės) turtinės finansinės padėties vertinimo iki šioje nutartyje atliekamo vertinimo yra parėję daugiau nei vieneri metai. Šis laikotarpis gali būti reikšmingas tiek turtinės finansinės padėties pagerėjimui, tiek pablogėjimui. Bet šie duomenys pirmiausia yra žinomi pačiai ieškovei (apeliantei), kuri siekdama pasinaudoti žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutu turi būti aktyvi, būtent jai tenka pareiga įrodyti vieną iš žyminio mokesčio mokėjimo sąlygų – sunkią turtinę finansinę padėtį. Nagrinėjamojoje byloje taip pat reikšminga aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės padėtį įvertino kaip galinčią greitu laiku pagerėti (antroji žyminio mokesčio atidėjimo sąlyga). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovei (apeliantei), siekiančiai dar kartą pasinaudoti žyminio mokesčio atidėjimo institutu, tenka pareiga įrodyti, kad jos turtinė finansinė padėtis, lyginant su buvusia prieš daugiau nei vienerius metus nėra pagerėjusi, taip pat nurodyti kokių duomenų pagrindu šiuo metu teismas turėtų ją įvertinti kaip galinčią potencialiai pagerėti.

16.       Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad dėl atsakovės veiksmų trukdant ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ieškovė faktiškai negeneruoja pajamų, pakankamų jos sąnaudoms padengti. Tačiau, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo registro duomenimis, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kuriomis, kaip ieškinyje nurodo ieškovė, trukdo atsakovė naudotis, tačiau ir kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), apie kurio disponavimą ir galimybę iš jo gauti pajamas, apeliantė neužsimena. Taip pat patikrinus kitus viešus duomenis, skelbtinus apie apeliantę, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso kelios transporto priemonės, socialinio draudimo įsiskolinimų apeliantė neturi, Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo 884,42 Eur išieškojimą, apeliantė nėra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17.       Įvertinus visas šias aplinkybes bei tai, kad pati apeliantė yra pasyvi – teismui nepateikė jokių kitų finansinių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jos turtinė padėtis nuo 2020 m. vasario 7 d. nepasikeitė, nors būtent jai tenka tokia pareiga, apeliacinės instancijos teismas priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas, padaryti negali. Papildomai pažymėtina, kad atsižvelgiant į prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą procesinę prigimtį, tokiu procesiniu teismo sprendimu šioje proceso stadijoje apeliantei neužkertamas kelias į teisminę gynybą (sprendimo peržiūrą apeliacine tvarka). Apeliantė turi galimybę per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti pateikti pakartotinį, tinkamai motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

18.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį keisti ar naikinti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

19.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ECORNUS“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties gavimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė