Civilinė byla Nr. 3K-3-490-469/2015

Proceso Nr. 2-59-3-00454-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigtos Rudėnatės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Antano Simniškio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Panevėžio statybos trestas“ dėl autorių turtinių teisių gynimo ir turtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: Šiaulių miesto savivaldybė, individuali įmonė ,,E. Miliūno studija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Dviejų grupė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių perleidžiamų autorių turtinių teisių apimtį, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl autorių turtinių teisių gynimo ir prašė priteisti iš atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) turtinės žalos atlyginimą Šiaulių miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė).

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracija (užsakovė) 2004 m. balandžio 10 d. su trečiuoju asmeniu IĮ ,,E. Miliūno studija“ (projektuotoja) sudarė projektavimo darbų sutartį (toliau – Projektavimo darbų sutartis), kurioje nustatyta, jog nurodytas trečiasis asmuo ,,per nustatytą terminą ir nustatytų apimčių, kaip tai yra numatyta statinio projektavimo užduotyje, parengia ir atiduoda (perduoda) Šiaulių miesto Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį bei projektinius pasiūlymus su vizualizacija. <...> Šioje sutartyje aptariamas projektas yra autorinių teisių objektas“ (2.1, 8.2 punktai); kad projektuotoja įsipareigoja nustatytais terminais ir tvarka parengtus projekto dokumentus perduoti užsakovei (5.1.5 punktas), gavusi visą apmokėjimą, perduoti autorių turtinę teisę vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype (5.1.7 punktas); Savivaldybės administracija nurodyta sutartimi, be kita ko, įsipareigojo iš projektuotojos gautą darbo rezultatą naudoti tik sutartyje nustatytais tikslais ir be projektuotojos sutikimo neskelbti darbų rezultato duomenų (5.2.10 punktas); sutarties šalys taip pat susitarė, kad projektuotojos pagal šią sutartį parengta, aprobuota ir patvirtinta medžiaga pereina užsakovės nuosavybėn ir ji disponuoja šios medžiagos leidybos ir kitomis teisėmis, projektuotoja savo nuožiūra gali panaudoti aprobuotą ir patvirtintą į projekto galutinę sudėtį įeinančią medžiagą tolesniems projektavimo darbams (8.5 punktas).

2004 m. gegužės 4 d. IĮ ,,E. Miliūno studija“ (užsakovė) ir UAB ,,Dviejų grupė“ (vykdytoja) sudarė sutartį dėl Šiaulių miesto Aukštabalio komplekso projektinių pasiūlymų bei techninio projekto architektūrinės dalies dalinių darbų, kuria UAB ,,Dviejų grupė“ įsipareigojo atlikti nurodyto objekto projektinius pasiūlymus bei techninį projektą (2.1 punktas), be to, šalys susitarė, kad pagal šią sutartį sukurtas projektas yra autorinis kūrinys, kurio autorėmis laikomos vykdytoja ir užsakovė (3.2 punktas), kad atliktas projektas laikomas užsakovės ir vykdytojos bendra nuosavybe ir negali būti perleistas tretiesiems asmenims be oficialaus abiejų šalių sutikimo (3.3 punktas), kad projekto brėžinių originalai laikomi vykdytojos nuosavybe (3.4 punktas).

Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ atliko Šiaulių miesto Aukštabalio komplekso statybos darbus pagal 2005 m. gruodžio 16 d. statybos rangos sutartį su Savivaldybe (toliau – Rangos sutartis). Šio statinio projekto dokumentų komplektą ir autorių teises į projektą kaip tipinį atsakovė AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 2013 m. balandžio 11 d. sutartimi už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) pardavė Ukrainos bendrovei „BSK Budivelnik“.

Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, prašydamas priteisti Šiaulių miesto savivaldybės naudai iš atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ neteisėtais veiksmais gautą 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) turtinę naudą kaip žalos atlyginimą, teigia, kad ji atsirado, atsakovei pažeidus Savivaldybės autorių turtines teises, įgytas Projektavimo darbų sutarties pagrindu, t. y. kad Savivaldybė buvo perėmusi visas autorių turtines teises į Šiaulių miesto Aukštabalio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį bei projektinius pasiūlymus su vizualizacija, kurias neteisėtai perleido atsakovė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybė nėra tapusi autorių teisų subjektu, turinčiu autorių turtines teises į kūrinį neribotą laiką. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir IĮ „E. Miliūno studija“ Projektavimo darbų sutartimi susitarė, kad kūrinio autorės ir projektuotojos (IĮ „E. Miliūno studija“ ir UAB „Dviejų grupė“) perduoda autorių turtinę teisę vieną kartą realizuoti (pastatyti) kompleksą konkrečiame sklype. Savivaldybė pasinaudojo šia teise (nurodytos sutarties 5.1.7 punktas). Visos kitos turtinės ir iš to išplaukiančios neturtinės teisės liko IĮ „E. Miliūno studija“ ir UAB „Dviejų grupė“. Dėl to nepagrįstas ieškovo argumentas, kad subjektai, norintys įgyvendinti ar naudoti Aukštabalio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį bei projektinius pasiūlymus su vizualizacija, turėjo gauti Savivaldybės leidimą. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, kad į Savivaldybę dėl leidimo naudoti Šiaulių arenos projekto dokumentus buvo kreiptasi labiau etikos sumetimais, o ieškovo teiginius, kad Savivaldybė nežinojo apie vykstančias derybas, atmetė kaip nepagrįstus, nes juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant Savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymą, kuriais leista įgyvendinti autorių turtinę teisę į kūrinį – naudoti Aukštabalio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį ir projektinius pasiūlymus su vizualizacija, vykdant kompleksų statybos projektus 2015 metų Europos krepšinio čempionatui Ukrainoje. Be to, teismas nurodė, kad pagal Rangos sutarties 1.9 punktą šalys susitarė, jog rangovas išlaiko autoriaus bei kitas intelektinės nuosavybės teises į savo (arba jo vardu) sukurtus dokumentus, taip pat į kitą rangovo arba jo vardu sukurtus projekto dokumentus, taigi Savivaldybei nebuvo perduotos autoriaus turtinės teisės į AB „Panevėžio statybos trestas“ sukurtus projekto dokumentus (darbo projektą, brėžinius ir kt.) ir ji be AB „Panevėžio statybos trestas“ sutikimo negali šių projekto dokumentų perleisti tretiesiems asmenims; šalys Rangos sutartimi susitarė, kad norėdamos perleisti projekto dokumentus šalys privalo gauti viena kitos sutikimus, tai patvirtina ir ieškovas. Teismo teigimu, tokį šalių susitarimą patvirtina ir šalių veiksmai, t. y. kai į Savivaldybę kreipėsi Ukrainos miesto savivaldos atstovai, ji kreipėsi į AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl tokių teisių suteikimo ir perleidimo; tokie sutikimai tiek iš techninio projekto rengėjų, tiek iš savivaldybės buvo gauti ir tai suteikė teisę AB „Panevėžio statybos trestas“ perleisti projekto dokumentus Ukrainos atstovams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslinusi sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 40 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra preziumuojama, jog pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti; jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų; jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio sutartis buvo sudaryta (ATGTĮ 40 straipsnio 2, 3 dalys); tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė; sutartinis visų autorių teisių perdavimas yra siaurinamas iki konkrečioje sutartyje nurodytų kūrinio panaudojimo būdų, o kilus neaiškumų dėl sutartimi perduotų teisių apimties, vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-610/2012). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad trečiasis asmuo Savivaldybė Projektavimo darbų sutarties pagrindu įgijo autorių turtinę teisę vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį, t. y. Šiaulių miesto Aukštabalio kompleksą, bei pasinaudojo šia savo teise, ir tarp šalių nėra ginčo dėl šios autorių turtinės teisės įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Projektavimo darbų sutartis trečiųjų asmenų Savivaldybės ir IĮ ,,E. Miliūno studija“ buvo sudaryta ne dėl abstraktaus, o dėl konkretaus objekto – Šiaulių miesto Aukštabalio komplekso – statybos techninio projekto, programinės užduoties bei projektinių pasiūlymų su vizualizacija, kad šios sutarties 5.1.7 punkte nurodyta konkreti autorių turtinė teisė – kūrinio realizavimas, pastatant Aukštabalio kompleksą, bei jos apimtis – ,,vieną kartą“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad aiškinant autorių turtinių teisių perdavimo apimtį taikoma siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog objekto autoriai perdavė užsakovei, Savivaldybei, konkrečią, sutarties 5.1.7 punkte nurodytą autorių turtinę teisę vienkartiniam panaudojimui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai, aiškindami Projektavimo darbų sutarties, kaip autorinės kūrinio užsakymo sutarties, nuostatas, šia sutartimi perduotų autorių turtinių teisių turinį bei apimtį, neatsižvelgė į sutarties objekto (Techninio projekto) pobūdį ir esmę, sutarties tikslą, šalių valią bei tikruosius ketinimus. Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatos patvirtina, kad darbo projektas apima techninio projekto sprendinius, t. y. techninio projekto sprendiniai yra perkeliami į darbo projektą. Tai reiškia, kad parduodant ar naudojant darbo projektą iš esmės parduodamas (naudojamas) ir techninis projektas. Darbo projektas be techninio projekto negali būti įgyvendinamas, todėl darbo projektas negali būti civilinių teisių objektas, nes neatitinka kūriniui keliamų reikalavimų (ATGTĮ 3 straipsnio 1 dalies 19 punktas, 4 straipsnio 1 dalis). Aiškinant Projektavimo darbų sutarties nuostatas, perduotų turtinių teisių turinį ir pobūdį bei šalių įsipareigojimus, būtina atsižvelgti į tai, kad techninis projektas yra sukurtas pagal individualius užsakovo poreikius ir yra skirtas ne masiniam naudojimui, skirtingai nuo tipinio projekto. Ieškovo manymu, IĮ „E. Miliūno studija“, perduodama autorių turtinę teisę „vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype“, sudarė pagrindą užsakovei – Šiaulių miesto savivaldybei – manyti, kad daugiau analogiškų kūrinių rinkoje neatsiras. Projektavimo darbų sutarties 5.1.7 punktu užsakovei Savivaldybei buvo perduota autorių turtinė teisė vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype, o 8.5 punktu buvo perduotos nuosavybės teisės bei autorių turtinės teisės į materialia išraiška išreikštą kūrinį – techninį projektą, suteikiant teisę disponuoti techninio projekto medžiagos leidybos ir kitomis teisėmis. Teismai, aiškindami Projektavimo darbų sutartimi perduotų autorių turtinių teisių turinį bei apimtį, neteisingai taikė ATGTĮ 40 ir 41 straipsnių normas, nes sutartyje nurodytos perduodamos turtinės teisės yra skirtingos. Projektavimo darbų sutarties 8.5 punkte nurodytos autorių turtinės teisės į materialia išraiška išreikštą kūrinį yra savarankiškos, jų naudojimo būdas skiriasi nuo 5.1.7 punkte nustatytos turtinės teisės panaudojimo būdo, todėl perduotos turtinės teisės negali būti tapatinamos.

2. Projektavimo darbų sutartimi autorė IĮ „E. Miliūno studija“ pagal Savivaldybės užsakymą sukūrė kūrinį – Šiaulių miesto Aukštabalio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį bei projektinius pasiūlymus su vizualizacija – ir perdavė sutartyje nurodytas autorių turtines teises, kurios yra skirtingos, savarankiškos, įgyvendinamos ir naudojamos skirtingais būdais, todėl, įgyvendinusi vieną teisę (pastačiusi statinį), Savivaldybė automatiškai neįgyvendino kitų teisių, juolab kad kitos teisės buvo perduotos į materialią kūrinio išraišką – projekto dokumentus, todėl Savivaldybė yra autorių teisių subjektas (autorių teisių perėmėja), galintis įgyvendinti autorių turtines teises. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių bei įstatymo neatitinkančias išvadas, kad Savivaldybė nėra autorių teisių subjektas. Suinteresuoti asmenys kreipėsi į Savivaldybę dėl techninio projekto dokumentų perleidimo ar pardavimo, o ne dėl etikos sumetimų. Savivaldybei buvo perduotos visos autorių turtinės teisės į techninį projektą, o ši, veikdama kaip autorių teisių subjektas, sprendė, ar naudotis turima teise ar ne, ar perduoti ją kitiems asmenims.

3. Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus administraciniuose aktuose nenurodyti kūrinio naudojimo subjektai ir naudojimo būdai, todėl jais autorių turtinės teisės į techninį projektą neperduotos. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Projektavimo darbų sutartimi IĮ „E. Miliūno studija“ atliko projektavimo darbus ir perdavė Savivaldybei nuosavybės teise materialų kūrinio egzempliorių – techninio projekto originalą, suteikdama leidimą disponuoti šios medžiagos (projekto dokumentų) leidybos ir kitomis teisėmis. Atsakovė AB ,,Panevėžio statybos trestas“ pardavė projektą kaip tipinį ir perdavė visas turtines autorių teises į projektą Ukrainos bendrovei „BSK Budivelnik“, t. y. pardavė projekto dokumentus be autorių teisių perėmėjos Savivaldybės sutikimo, todėl atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys autoriaus išimtines turtines teises, kurias Šiaulių miesto savivaldybė yra įgijusi Projektavimo darbų sutarties pagrindu, bei padarę prašomą atlyginti žalą.

4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų glaustu atpasakojimu, vieno rašytinio įrodymo (Projektavimo darbų sutarties) ištyrimu ir įvertinimu, o kitų byloje esančių įrodymų netyrė ir ieškovo argumentų dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo apskritai nenagrinėjo, dėl jų argumentuotai nepasisakė bei neišdėstė savo išvadų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė AB ,,Panevėžio statybos trestas“ prašo skundą atmesti, prašymą motyvuodama šiais argumentais:

1. Rangos sutarties 1.9 punkte šalys susitarė, kad „Rangovas išlaiko autoriaus bei kitas intelektualines nuosavybės teises į savo (arba jo vardu) sukurtus dokumentus, taip pat į kitą Rangovo arba jo vardu sukurtą projektinę dokumentaciją“. Taigi, jokios autoriaus turtinės teisės Savivaldybei į atsakovės sukurtus projekto dokumentus (darbo projektą, brėžinius ir t. t.) Savivaldybei nebuvo perduotos. Tiek techninis, tiek darbo projektas su brėžiniais ir jo priedais yra autorių teisių objektas (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Kasatoriaus argumentai, kad darbo projektas nėra autorių teisių objektas, prieštarauja tiek nurodytoms sutarties ir įstatymo nuostatoms.

2. Savivaldybė nepatyrė jokios turtinės žalos, nes ji davė sutikimą neatlygintinai perleisti turtines autoriaus teises ir techninio projekto dokumentus, kurių kopijas daryti ir turėti atsakovė įgijo teisę pagal Rangos sutarties 1.7 ir 1.9 punktų nuostatas. Kasatoriaus teiginiai, kad Savivaldybė nesuteikė leidimo Ukrainos subjektams įgyvendinti kūrinį, yra nepagrįsti, juos paneigia byloje ištirti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys Savivaldybės tarybos sprendimus, suteikusius atsakovams teisę perleisti projekto dokumentus, kad Ukrainos subjektai, rengdami savo projekto dokumentus, galėtų ja pasinaudoti, statydami tokio pat pobūdžio arenas Ukrainoje. Iš Savivaldybės posėdžių protokolų bei jos atstovų viešų pasisakymų žiniasklaidoje matyti, jog Savivaldybė, perleisdama projekto dokumentus, siekė gauti ne turtinės, o politinės naudos, siekdama geresnio ir glaudesnio bendradarbiavimo su Ukrainos savivaldos ir kitomis institucijomis. Be to, sutikimus reikėjo gauti tik iš techninio projekto rengėjų, o ne iš Savivaldybės, nes Projektavimo darbų sutarties 5.1.7 punkte nustatyta, kad Savivaldybei perduota autorių turtinė teisė vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype, daugiau jokių teisių nebuvo suteikta, todėl ji, neturėdama tokių teisių, negali jų nei perleisti, nei reikalauti sumokėti už tai, ko neturi. Savivaldybės veiksmai, kai ji kreipėsi į projektų autorius dėl sutikimų gavimo ir šiuos sutikimus perdavė atsakovei, patvirtina tokius argumentus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Dviejų grupė“ prašo skundą atmesti ir iš kasatoriaus priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas motyvuojamas tokiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimą 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-610/2012, kilus ginčui dėl autorine sutartimi perduotų turtinių teisių apimties, atsižvelgiama į konkrečioje sutartyje nurodytus kūrinio panaudojimo būdus, vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas. Pagal Projektavimo darbų sutarties 5.1.7 punktą projektuotoja įsipareigojo perduoti autorių turtinę teisę Savivaldybei vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype. Ši sutarties nuostata apibrėžė Savivaldybės turtinių teisių apimtį – ji įgijo teisę vieną kartą pastatyti kompleksą ir šia teise pasinaudojo, įgyvendindama savo tikslą pastatyti areną. Visomis kitomis turtinėmis ir iš to išplaukiančiomis neturtinėmis teisėmis IĮ „E.Miliūno studija“ ir UAB „Dviejų grupė“ disponuoja ir jų neprarado. Projektavimo darbų sutarties 8.5 punktas lemia tik projekto medžiagos naudojimo teises, bet ne turtines teises, t. y. iš projektuotojos gauti materialūs brėžiniai, maketai, tekstiniai dokumentai pereina Savivaldybės nuosavybėn, tačiau tos medžiagos turinys išlieka projektuotojo intelektuali (autorinė) nuosavybė, išskyrus sutarties 5.1.7 punkte nurodytą atvejį – vieną kartą panaudoti projektą pastatant areną duotajame sklype. Apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad Projektavimo darbų sutarties 8.5 punktas negali būti aiškinamas plečiamai. Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas.

2. Aplinkybė, kad Savivaldybei buvo perduot projekto dokumentai, nesudaro pagrindo pripažinti Savivaldybę autorių teisių subjektu, t. y. tokių teisių perėmėja. Tai patvirtina ir ATGTĮ 50 straipsnio nuostatos, kad autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, trečiojo asmens vertinimu, nors Savivaldybės sutikimas perleisti techninį projektą buvo gautas, jis nebuvo būtinas. Teismų įvertinti Savivaldybės sutikimai, kuriuos rengiant pasisakyta, kad jos siekiama nauda yra politinio bendradarbiavimo su Ukraina plėtojimas, patvirtina ne Savivaldybės autoriaus teisių turėjimą, bet jos veiksmų prieštaravimą ieškovo argumentams.

3. Kasatorius neįrodė žalos atsiradimo fakto. Savivaldybė, nedisponuodama autorių turtinėmis teisėmis, negalėjo patirti žalos dėl šių teisių perleidimo. Pastatų projektavime tik architektūrinė dalis yra kūrinys ir autorių teisių objektas, visos kitos inžinerinės dalys, kurios sudaro projektą, nėra autorių teisių objektas (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Dėl to UAB „Dviejų grupė“ perleido turtines teises tik į techninio projekto architektūrinę kūrybinę dalį. Kitos AB ,,Panevėžio statybos trestas“ teisės į projekto dokumentus buvo įtvirtintos Rangos sutartyje. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad UAB ,,Panevėžio statybos trestas“ neteisėtai pardavė turtines teises į visą kūrinį – techninį projektą.

4. Trečiojo asmens vertinimu, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl atsakovės veiksmų teisėtumo civilinės atsakomybės sąlygų aspektu, motyvuotai išdėstė šių sąlygų nebuvimo pagrindą bei padarė argumentuotas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl autorių turtinių teisių perdavimo (pardavimo)

ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka; autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis (ATGTĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalys). Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtinta ir tai, jog yra preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti (ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalis). Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta (ATGTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma vadinamoji siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė. Sutartinis visų autorių teisių perdavimas yra siaurinamas iki konkrečioje sutartyje nurodytų kūrinio panaudojimo būdų. Kilus neaiškumų dėl sutartimi perduotų teisių apimties, vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-610/2012).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2004 m. balandžio 10 d. Projektavimo darbų sutartimi Šiaulių miesto savivaldybės administracija (Užsakovė) ir individuali įmonė „E. Miliūno studija“ (Projektuotoja) susitarė, kad Projektuotoja per nustatytą terminą ir nustatytų apimčių, kaip tai yra nurodyta statinio projektavimo užduotyje, parengia ir atiduoda (perduoda) Šiaulių miesto Aukštabalio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį bei projektinius pasiūlymus su vizualizacija, o Užsakovė jį priima ir sumoka sutartyje nustatytą kainą, apmokėjimus vykdydama pagal atliktų projektavimo darbų aktavimą. Šioje sutartyje aptariamas projektas yra autorių teisių objektas (Sutarties 2.1 punktas; „Sutarties objektas“). Nurodytos Projektavimo darbų sutarties 5.1.7 punkte įtvirtinta, kad Projektuotoja įsipareigoja gavusi visą apmokėjimą perduoti autorių turtinę teisę vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybė 2004 m. balandžio 10 d. sutarties pagrindu įgijo autorių turtinę teisę vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį, t. y. Šiaulių miesto Aukštabalio kompleksą atitinkamame sklype (adresu J. Jablonskio g. 16, Šiauliai), šia teise pasinaudojo ir tarp šalių nėra ginčo dėl šios autorių turtinės teisės įgyvendinimo. Kitaip tariant, autorių turtinė atgaminimo teisė – vieną kartą realizuoti kūrinį (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – buvo perduota su sutartyje aiškiai apibrėžtomis šios teisės įgyvendinimo ribomis (panaudojimo būdu) – vieną kartą realizuoti kūrinį duotajame sklype, ir ši teisė buvo įgyvendinta. Kasacinis teismas sutinka ir su apeliacinės instancijos teismo argumentais, susijusiais su nurodytos Projektavimo darbų sutarties 8.5 punkto aiškinimu ir jo santykio su šios Sutarties minėtu 5.1.7 punktu (8.5 punkte aptartos nuosavybės teisės į perduotą medžiagą kaip į materialų objektą, o perduodamų teisių apimtis ir pobūdis aiškintini, atsižvelgiant į tos pačios sutarties 5.1.7 punkte nurodytą perduotų autorių turtinių teisių apimtį). Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad Savivaldybei buvo perduotos ne tik 5.1.7 punkte nurodytos apimties, bet visos autorių turtinės teisės į techninį projektą. Taigi priešingai nei teigia kasatorius, formuluotė Projektavimo darbų sutarties 5.1.7 punkte „vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype“ nesudarė teisinio pagrindo Užsakovei – Šiaulių miesto savivaldybei – pagrįstai tikėtis, kad daugiau analogiškų kūrinių rinkoje neatsiras. Klaidingas sutarties interpretavimas negali sukurti jos šalims teisėtų lūkesčių, pakeisti sutartyje nustatytų teisių ir pareigų.

Konstatavus, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija autoriaus turtines teises į techninį projektą, kaip į autorių teisių objektą (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įgijo tik vieną kartą realizuoti kūrinį, ir įgyvendinta ši turtinė atgaminimo teisė pasibaigė, darytina išvada, kad Savivaldybei neturint ginčo teisių į projektą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė jas pažeidė. Nenustačius atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ neteisėtų veiksmų, jo civilinė (deliktinė) atsakomybė negalima (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota, išvados pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, susijusius su teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, bylą išnagrinėjo pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas, t. y. pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bei patikrinęs absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands); svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008, teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. J. Ž. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-603/2008).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino bei taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis skundas yra atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Trečiasis asmuo UAB ,,Dviejų grupė“, prašydamas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 761,80 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad trečiojo asmens prašymas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 961 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB ,,Dviejų grupė“ (j. a. k. 133729774) iš Šiaulių apygardos prokuratūros (j. a. k. 191884920) 761,80 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt vieną Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš Šiaulių apygardos prokuratūros (j. a. k. 191884920) 9,24 Eur (devynis Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė