Civilinė byla Nr. e2A-631-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01178-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.

 (S)

2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.22.

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui E. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė G. A. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovui E. K. (toliau – atsakovas) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. A. (toliau – vaikas, sūnus) išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną; 2) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

- Tėvai bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudarant palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

- Nepilnamečio sūnaus tėvas, negyvenantis kartu su sūnumi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebūna išvykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sūnumi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sūnus. Nepilnametis sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sūnus, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokią tėvų bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

1.1.        Nuo 2022 m. vasario 1 d. ir iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į vaiko gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) antradienį 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

1.2.        Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) sekmadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

1.3.        Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis).

1.4.        Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pasirūpinti visaverte sūnaus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirūpinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sąlygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

1.5.        Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

1.6.        Sūnaus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situaciją tą pačią dieną privalo informuoti mamą.

1.7.        Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

1.8.        Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitą informuoti apie su sūnaus sveikata ir jo priežiūra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų išvadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo būdus ir pan.).

1.9.        Pradėjus sūnui lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas praleidžia su sūnumi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

1.10. Sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį), tėvas turi galimybę su sūnumi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

1.10.1. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną rudens atostogų savaitę;

1.10.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

1.10.3. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną pavasario atostogų savaitę.

1.11. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dieną praleidžia su tėvu, jam pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tėvo dienos 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tos pačios dienos 20.00 val.

1.12. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dieną praleidžia su motina.

1.13. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

1.14. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

1.15. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

1.16. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

1.17. Papildomai šalys susitaria, kad tėvo bendravimas su sūnumi vyksta nepatenkant tėvui fiziškai į vaiko gyvenamąsias patalpas, netrukdant vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui, asmeniniam motinos gyvenimui, be pagrindo nepriekaištaujant dėl jos pasirinkimų vaiko atžvilgiu, kol tai neprieštarauja vaiko interesams.

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 patvirtinta taikos sutartimi atsakovas pripažintas vaiko tėvu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta  su ieškove, iš atsakovo priteistas 200 Eur išlaikymas vaikui, nustatyta neribota atsakovo  bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad  išlaikymo dydis turi būti perskaičiuotas ir padidintas, nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, kadangi su atsakovu tapo sudėtinga suderinti vaiko lankymo grafiką ir esama tvarka prieštarauja vaiko interesams. Atsakovas neatsižvelgia į vaiko būklę, motinos nuomonę, vaiko poreikius, dienotvarkę, priima sprendimus dėl bendravimo su vaiku savavališkai. Nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis yra pasikeitusi. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. ji yra motinystės atostogose. Ieškovės žiniomis atsakovo finansinė padėtis leidžia padidinti vaiko išlaikymo dydį ir tai nesukels jam papildomų finansinių sunkumų. Išlaikymo dydis turi būti ne mažesnis, nei pusė minimalios mėnesinės algos (267 Eur), tačiau atsižvelgiant į šalių nevienodą turtinę padėtį, padidintas iki 280 Eur.

3.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti visiškai ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

1. Šalys pareiškia, kad bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudarant palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

2. Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus tėvas, negyvenantis kartu su sūnumi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebūna išvykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sūnumi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sūnus. Nepilnametis sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sūnus, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokią tėvų bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

2.1. Nuo 2021 m. spalio 1 d. ir iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos antradienį 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

2.2. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pasirūpinti visaverte sūnaus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirūpinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sąlygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

2.3. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

2.4. Sūnaus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situaciją tą pačią dieną privalo informuoti mamą.

2.5. Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 11 val. iki 17 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

2.6. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitą informuoti apie su sūnaus sveikata ir jo priežiūra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų išvadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo būdus ir pan.).

2.7. Pradėjus sūnui lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas praleidžia su sūnumi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

2.8. Šalys susitaria, kad sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį), tėvas turi galimybę su sūnumi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

2.8.1. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną rudens atostogų savaitę;

2.8.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

2.8.3. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną pavasario atostogų savaitę.

2.9. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dieną praleidžia su tėvu, jam pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos tėvo dienos 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

2.10. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dieną praleidžia su motina.

2.11. Šalys susitaria, kad Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

2.12. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

2.13. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

2.14. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

4.       Atsakovas nurodė tokius nesutikimo su ieškiniu motyvus: reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo ieškovė reiškia nepraėjus nei metams nuo taikos sutarties patvirtinimo, todėl vaiko poreikiai nėra pasikeitę, vaiko poreikiai nepagrįsti, ieškovė gauna vaiko išmoką, kuri turi būti įskaičiuota į išlaikymą, ieškovė antraisiais vaiko priežiūros metais gali pilnai dirbti ir gauti 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio, todėl ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė, ieškovės nurodyta bendravimo tvarka atsakovui neįgyvendinama dėl jo darbo, susijusio su komandiruotėmis į užsienio valstybes, pobūdžio, vaiko išlaikymo padidinimas, galimai yra sąlygotas ne dėl vaiko poreikių tenkinimo, bet dėl ieškovės asmeninių poreikių patenkinimo.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir nustatė tokią atsakovo ir nepilnamečio A. A. bendravimo tvarką:

- Tėvai bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudarant palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

- Nepilnamečio sūnaus tėvas, negyvenantis kartu su sūnumi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebūna išvykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sūnumi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sūnus. Nepilnametis sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sūnus, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokią tėvų bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

1.1.        Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas su sūnumi bendrauja betarpiškai grįžęs į Lietuvą šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį, pasiimdamas sūnų šeštadienį 9:00 val. iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) bei grąžindamas jį pirmadienį 19:00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę).

1.2.        Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis).

1.3.        Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pasirūpinti visaverte sūnaus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirūpinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sąlygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

1.4.        Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

1.5.        Sūnaus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situaciją tą pačią dieną privalo informuoti mamą.

1.6.        Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

1.7.        Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitą informuoti apie su sūnaus sveikata ir jo priežiūra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų išvadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo būdus ir pan.).

1.8.        Pradėjus sūnui lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) tėvas praleidžia su sūnumi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

1.9. Sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį), tėvas turi galimybę su sūnumi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

1.9.1. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną rudens atostogų savaitę;

1.9.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

1.9.3. Tėvas praleidžia su sūnumi vieną pavasario atostogų savaitę.

1.10. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dieną praleidžia su tėvu, jam pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tėvo dienos 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tos pačios dienos 20.00 val.

1.11. Kiekvienais metais sūnus, nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dieną praleidžia su motina.

1.12. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

1.13. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

1.14. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

1.15. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

1.16. Papildomai šalys susitaria, kad tėvo bendravimas su sūnumi vyksta nepatenkant tėvui fiziškai į vaiko gyvenamąsias patalpas, netrukdant vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui, asmeniniam motinos gyvenimui, be pagrindo nepriekaištaujant dėl jos pasirinkimų vaiko atžvilgiu, kol tai neprieštarauja vaiko interesams.

priteisė iš atsakovo ieškovei 1 325 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti ir 85 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovo valstybei 13,50 Eur žyminį mokestį ir 8,96 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

6.       Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 patvirtinta šalių taikos sutartimi atsakovas pripažino vaiko tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo mokėti vaikui išlaikymą po 200 Eur/mėn., sutarta, kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

7.       Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.  Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė pasiūlė, jog vaiko tėvas kas mėnesį vaiko išlaikymui skirtų po 250 Eur. Atsakovas su tokiu ieškovės pasiūlymu sutiko. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad  250 Eur/mėn. išlaikymo vaikui dydis yra pakankamas ir atitinka vaiko interesus. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, atsižvelgęs į šalių sutarimą, ieškovės patikslintą reikalavimą tenkino visiškai ir padidino priteistiną iš atsakovo išlaikymą vaikui iki 250 Eur/mėn. 

8.       Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo vertinimu ieškovės siūloma bendravimo tvarka, vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, neatitinka vaiko ir atsakovo interesų dėl atsakovo darbo užsienyje. Teismas nurodė, kad patvirtinus atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką, vaikas dėl bendravimo su tėvu turėtų praleisti ugdymo procesą, o vėliau, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ši tvarka vėl turėtų būti keičiama, kadangi priešingu atveju, vaikas turėtų praleisti ir pamokas mokykloje. Teismas pažymėjo, kad ir išvadą teikiančios institucijos nuomone, atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių, atsakovo siūloma bendravimo tvarka taip pat nėra tinkama, kadangi ji pažeistų vaiko dienos režimą – vaikui nebūtų užtikrinamas ugdymas. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu sutiko, jog vaikas praleistų vieną dieną be ugdymo įstaigos lankymo, o atsakovo netenkina ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, kadangi jis iš užsienio į Lietuvą dažniausiai grįžta šeštadieniais, o išvyksta taip pat šeštadieniais, todėl jis negalėtų laiku pasiimti vaiko, ir dėl to su vaiku bendrautų tik vieną dieną. Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, formuojamą teismų praktiką, atsižvelgęs į šalių nurodytas pozicijas posėdžio metu, į tai, kad vaikas jau pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, t. y. į pasikeitusias aplinkybes, taip pat į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, ieškovės patikslintą reikalavimą tenkino visiškai ir pakeitė nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

9.       Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį už reikalavimą bendravimo tvarkos pakeitimo ir 1 325 Eur išlaidoms advokato pagalbai. Teismas, patenkinęs ieškinį visiškai, ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė iš atsakovo. Teismas iš atsakovo valstybei priteisė 13,50 Eur (250 Eur - 200 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 13,50 Eur) žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ir 8,96 Eur apmokėti išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

10.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku, pakeičiant teismo sprendimo 1.1. punkto dalį ir išdėstant ją tokia tvarka:

1.1. atsakovas, kai būna Lietuvoje su sūnumi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sūnų pirmadienį iš ugdymo įstaigos apie 16-17 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą penktadienį apie 17.00 val. (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę).

Išbraukti iš teismo sprendimo 1.2. punkto pastraipą.

prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl bendravimo tvarkos

10.1.Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas dirba užsienyje ir dėl darbo kas šešias savaitės nuo šeštadienio iki šeštadienio išvyksta iš Lietuvos ir į Lietuvą grįžta vienai savaitei nuo šeštadienio iki šeštadienio grįžta tik septintą savaitę, todėl darbo užsienyje metu, atsakovas neturi jokių galimybių grįžti į Lietuvą trumpam kelioms dienoms ir bendrauti su vaiku. Vienintelis septynių dienų laikotarpis, kuomet atsakovas gali bendrauti su vaiku yra ta septinta savaitė, kai atsakovas yra Lietuvoje nuo šeštadienio iki šeštadienio.

1.1.                       Tvarkos 1.1. punktu apribota atsakovo galimybė matytis su vaiku, nes grįžus į Lietuvą, atsakovas su vaiku gali pasimatyti tik nepilnas tris dienas. Teismas prioritetą teikė vaiko buvimui darželyje nei vaiko bendravimui su biologiniu tėvu. Tėvo ir vaiko artimesnis socialinis ryšys, kuris priešingai nei ugdymo įstaigos lankymas, yra saugomas ir ginamas įstatymų.

1.2.                       Tvarkos 1.1. punkte bendravimo tvarka yra nelogiška ir sunkiai įgyvendinama bei  prieštarauja kitiems tvarkos punktams, pav., 1.3. punktui.

1.3.                      Bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti siejamas su prievartiniu mechanizmu, tvarkoje neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti. Nustatyta bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti sklandų tėvo ir vaiko  bendravimą, stiprinti emocinį ryšį tarp jų. Bendravimo tvarkos nustatymas turi būti siejamas su savanoriškumo principu.

1.4.                       Bendravimo tvarka nepilnas dvi dienas, kai šeštadienį nusileidus lėktuvui, atsakovas iškart turi skubėti į kitą miestą pasiimti vaiką, nebūtų realiai vykdoma dėl atsakovo gyvenimo ir darbo užsienyje bei riboto grįžimo į Lietuvą.

1.5.                      Tvarkos 1.2. punktą būtina šalinti, nes ieškovė  gali naudotis šiuo punktu ir atsakovui leisti bendrauti su vaiku tik du kartus per savaitę.

1.6.                      Teismo sprendime yra prieštaravimų ir šalių lygiateisiškumo pricipo pažeidimų. Teismas atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos netvirtino, nes ji bus keičiama, kai vaikas pradės lankyti mokyklą. Tačiau ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos toks pačios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti kaip netinkamos.

1.7.                      Teismas netinkamai ištyrė bylos medžiagą, padarė klaidų taikydamas procesinės ir materialinės teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1.8.                      Teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės ieškinys nėra tenkintas visa apimtimi. Ieškovė prašė priteisti 280 Eur išlaikymą, tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl 250 Eur išlaikymo ir ginčo šioje bylos dalyje nebuvo. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Dėl naujų įrodymų apeliaciniame procese

1.9.                      Teikiamų įrodymų - Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-158 ir 2023 m. vasario 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-383 atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi nurodyti dokumentai buvo parengti po baigiamųjų kalbų. Įrodymais patvirtinama aplinkybė, kad atlikus tyrimą, pagal ieškovės skundus, jokių pažeidimų, kuriuos būtų padaręs atsakovas vaiko atžvilgiu, nenustatyta.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Apeliantas bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje nurodė, kad į Lietuvą iš užsienio jis grįžta dviem savaitėm, tačiau apeliaciniame skunde jis nurodo, kad Lietuvoje būna tik vieną savaitę. Apeliantas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją.

2.2.                      Teismas objektyviai nustatė, kad apeliantas bendrauja su vaiku jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį–darželį) betarpiškai grįžęs į Lietuvą šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį, pasiimdamas sūnų šeštadienį 9:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką pirmadienį 19:00 val. atsižvelgiant į vaiko interesus.

2.3.                      Apeliantas prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri yra patogi išskirtinai tik jam, tačiau ne vaikui.

2.4.                      Jei apeliantui nėra aišku, kaip turėtų būti vykdomas bendravimo tvarkos 1.2. punktas, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo šioje dalyje išaiškinimo,  tačiau tai negali būti apeliacinio skundo dalykas.  Apelianto reikalavimas panaikinti 1.2 punktą dėl to, kad apeliantas jo nesupranta, negali būti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi šis klausimas gali būti išspręstas byloje, kurioje yra priimtas sprendimas nepaduodant apeliacinio skundo.

2.5.                      Apeliantas nenurodė tinkamų pagrindų bei teismo padarytų klaidų, kuriais remiantis skundžiamas sprendimas galėtų būti panaikintas.

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, tenkinus ieškinį, pakeista atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14.        Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus: 1) Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 2VSV-158; 2) Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 2VSV-383 (dokumento numeris DOK-20183 priedai).

15.        Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

16.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į tai, kad teikiamus naujus įrodymus atsakovas gavo jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, atsakovo pateiktus dokumentus priima ir vertina juos visų byloje esančių įrodymų kontekste. 

Dėl bendravimo tvarkos

17. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). 

18. Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. 

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas). 

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas šešias savaites dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžta tik septintą savaitę. Teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 1.1. punktu apribota atsakovo galimybė matytis su vaiku, nes po šešių savaičių darbo užsienyje atsakovui grįžus į Lietuvą, jis su vaiku gali pasimatyti tik nepilnas tris dienas. Teismas prioritetą teikė vaiko buvimui darželyje, o ne vaiko bendravimui su tėvu. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus pripažįsta pagrįstais. 

21. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog atsakovas iš užsienio į Lietuvą grįžta kas šešias-septynias savaites. Ieškovė savo nesutikimą su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas, grįžęs į Lietuvą, pasiima vaiką bendravimui darbo dienomis, iš esmės argumentavo tuo, jog sudarydama sutartį su ugdymo įstaiga (lopšeliu-darželiu) ji tikėjosi, kad vaikas šią įstaigą lankys nuosekliai, o ne su pertraukomis (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 00 s.; 1 val. 7 min.). Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylą pateiktas Kauno „Nemuno“ mokyklos 2022 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. CH-30 patvirtina, kad šalių vaikas darželyje jau yra adaptavęsis. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka geriausių šalių mažamečio sūnaus interesų. 

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka nėra tinkama, kadangi ji pažeistų vaiko dienos režimą – vaikui nebūtų užtikrinamas ugdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada.

23. Šalių sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo 2 metų amžiaus.

24. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.

25. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kitiems vaikams privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą gali būti skiriamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais kriterijais ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Lietuvoje nėra nustatytas visuotinai privalomas ikimokyklinis ugdymas.

26. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad šalių sūnui A. A. būtų nustatytos privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-735/A1-208 patvirtinto Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punkte. 

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 išaiškinta, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai.

28. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

29. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).  

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu netinkamą įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo riboti atsakovo E. K. bendravimą su mažamečiu sūnumi A. A..

31. Tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai – Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-158 ir Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-383, kuriose, atlikus tyrimą pagal ieškovės teikiamus skundus, nebuvo nustatyta, kad atsakovas vaiko atžvilgiu netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią.

32.        Nutarties 22-31 punktuose aptartų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vaiko ikimokykliniam ugdymui nepagrįstai suteikė prioritetą prieš vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

33.        Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė savo siūlomą nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Šios bendravimo tvarkos 2.1. punkte numatyta, kad: „Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų lopšelį-darželį), Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos antradienį 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.“.

34.        2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovo į bylą pateiktame atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas patikslino savo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią: „Atsakovas, kai būna Lietuvoje su sūnumi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sūnų pirmadienį iš ugdymo įstaigos apie 16-17 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą penktadienį apie 17.00 val. Vaiko tėvas įsipareigoja kiekvieną dieną nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą, kol bus adaptacinis laikotarpis, t. y. iki 2023 m. vasario mėn. Apie vaiko paėmimą atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi darbo dienas (t. y. atitinkamą penktadienį, kad vaiką paims pirmadienį)“ (dokumentas numeris DOK-119600).

35.        Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5064-454/2022, buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyta laikina atsakovo E. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. A., gimusiu (duomenys neskelbtini) , tvarka: atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 17 val. iki 18 val. pirmadienį, trečiadienį, penktadienį; atsakovas, kai būna Lietuvoje su sūnumi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sūnų pirmadienį iš ugdymo įstaigos apie 16–17 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą penktadienį apie 17.00 val. Vaiko tėvas, nurodytu jo bendravimo laiku, įsipareigoja kiekvieną dieną nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą, kol bus adaptacinis laikotarpis, t. y. iki 2023 m. vasario mėn. Apie vaiko paėmimą atsakovas informuoja ieškovę prieš 2 darbo dienas (t. y. atitinkamą penktadienį, kad vaiką paims pirmadienį).

36.        Iš aptartos bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje eigos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas, reaguodamas į pasikeitusias faktines aplinkybes (A. A. pradėjo lankyti lopšelį-darželį; pasikeitė atsakovo darbo pobūdis), keitė savo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką. Atsakovo naujai pasiūlyta bendravimo tvarka, susijusi su pagal darbo grafiką iš užsienio į Lietuvą grįžusio tėvo bendravimu su sūnumi A. A. nuo pirmadienio iki penktadienio,  buvo nagrinėjama proceso pirmojoje instancijoje metu, dėl jos pasisakė kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Todėl tokia tvarka laikytina sudarančia bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje dalyką (CPK 376 straipsnis).

37.        Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38.        Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovas dėl darbo pobūdžio šešias savaites nebūna Lietuvoje, o septintą savaitę grįžta į Lietuvą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrinant, kad nesusilpnėtų tėvo ir sūnaus ryšys, turi būti nustatoma kiek įmanoma intensyvesnė vaiko tiesioginio bendravimo su tėvu tvarka tuo metu, kai atsakovas iš užsienio būna sugrįžęs į Lietuvą.

39.        Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog atsakovas, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, buvo nurodęs, kad į Lietuvą iš užsienio pagal darbo grafiką jis sugrįžta dviem savaitėms, o apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvoje jis būna tik vieną savaitę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 22-33 punktuose nurodytais argumentais, sprendžia, kad šios ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti kitokią teisinę išvadą, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1. punktas pripažintinas atitinkančiu geriausius šalių sūnaus interesus.

40.        Apibendrindamas nutarties 22-39 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo dalį, ir pakeisti ginčijamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.1. punktą, patvirtinant šio punkto redakciją pagal atsakovo siūlymą. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad vykdant nustatytą bendravimo tvarką ateityje tarp šalių nekiltų  konfliktų, tikslinga sukonkretinti atsakovo siūlomą vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką vietoje formuluotės „paimdamas sūnų pirmadienį iš ugdymo įstaigos apie 16-17 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą penktadienį apie 17.00 val.“ nustatant formuluotę „paimdamas sūnų pirmadienį iš ugdymo įstaigos iki 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą penktadienį 17.00 val.“ (CPK 376 straipsnis).

41. Apelianto teigimu, teismo patvirtintos tvarkos 1.2. punktą būtina šalinti, nes ieškovė gali naudotis šiuo punktu ir atsakovui leisti bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu tik du kartus per savaitę. Apeliantas nurodo, kad sulyginus patvirtintos bendravimo tvarkos 1.2. punktą ir 1.6. punktą, nėra aišku ar 1.2. punkte aptartas bendravimas su nepilnamečiu vaiku ar su vaiko motina vaiko klausimais. Prašo 1.2. punktą eliminuoti iš bendravimo tvarkos, kadangi, apelianto nuomone, „ieškovė gali naudotis šiuo sakiniu ir vaiko tėvui su sūnumi leisti bendrauti tik du kartus per savaitę. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. 

42. Ginčijamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.2. punkte nustatyta: „Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis)“. Tos pačios bendravimo tvarkos 1.6. punkte nustatyta: „Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus“. 

43. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog ieškovė niekada nebuvo prieš, kad apeliantas bendrautų dėl su vaiku susijusių klausimų su ieškove neribojant bendravimų skaičiaus, tačiau apeliantas skambinti vaikui galėtų tik teismo nustatytu laiku. 

44. Įvertinusi apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys skirtingai interpretuoja ginčo bendravimo tvarkos 1.2. punkto ir 1.6. punkto nuostatas. 

45. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). 

46. Vadovaudamasi nutarties 42-45 punktuose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas bendravimo tvarkos 1.2. punktas yra neaiškus. Šalims šį punktą interpretuojant savaip, ateityje galimai kils nauji šalių ginčai dėl aptariamo punkto įgyvendinimo.

47. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vykdant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, gali susidaryti įvairios situacijos, kai iškyla skubiai spręstinų su vaiko interesais susijusių klausimų, todėl ginčijamas bendravimo tvarkos 1.2. punktas, numatantis maksimalų tėvų bendravimo vaiką liečiančiais klausimais kartų skaičių (2 kartai per savaitę) nelaikytinas racionaliu ir atitinkančiu geriausius vaiko interesus. 

48. Apibendrindama 44-47 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą tenkinti apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma iš teismo patvirtintos bendravimo tvarkos pašalinti 1.2. punktą. 

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgdamos į vaiko interesus, šalys gali susitarti ir dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Dėl (ne)tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės ieškinys nėra tenkintas visa apimtimi. Ieškovė prašė priteisti 280 Eur išlaikymą, tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu abipusiu nuolaidų būdu susitarė dėl 250 Eur išlaikymo ir ginčo šioje bylos dalyje nebuvo. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais iš dalies sutinka. 

52.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

53.       Ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio ir 2) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (dokumentas numeris CBP-1453).

54.       Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo nuo 280 Eur iki 250 Eur periodinėmis išmokomis (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 23 min.).

55.       Taigi, ginčas, kurį teismas turėjo išnagrinėti, buvo dėl dviejų reikalavimų, iš kurių vienas buvo patenkintas 100 proc., nustatant ieškovės siūlytą bendravimo tvarką, o kitas patenkintas 89 proc. Bendrai ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 94,5 proc. (100 + 98)/2).  Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, taip pat nepagrįstai priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Dėl bylos procesinės baigties 

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliacijos dalyko įvertinimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). 

57. Vadovaujantis nutarties 22-55 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeičiamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 325 Eur advokato išlaidos ir 85 Eur žyminis mokestis. Dėl ieškovės 1 410 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ginčo nėra. 

59. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 081,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (dokumento numeris DOK-150689 priedai). 

60.  Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 

61. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis paskirstytinos atitinkamai ieškovės 1 410 Eur ir atsakovo 1 081,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

62. Minėta, kad ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio ir 2) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (dokumentas numeris CBP-1453).  

63. Iš šalių procesinių dokumentų ir 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo teisėjų kolegija nustatė, kad dalyje dėl ieškinio reikalavimo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, pagrindinis ginčas tarp šalių vyko dėl to, kokiu intensyvumu pagal darbo grafiką iš užsienio grįžęs į Lietuvą atsakovas su šalių sūnumi bendraus tiesiogiai šalių sūnui pradėjus lankyti lopšelį-darželį (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 6 min.).

64. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos 1.1. punktą ir panaikinus 1.2. punktą, laikytina, kad  buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimo dėl 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos  pakeitimo. 

65. Minėta, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo patenkintas 89 proc. Bendrai ieškinio reikalavimai yra patenkinti 69,5 proc. (89+50/2). Todėl ieškovė turi teisę į 69,5 procentus, t. y. 979,95 Eur (1 410x69,5%) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas į 30,5 procentų (100-69,5), t. y. 329,86 Eur (1 081,50x30,5%) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo  priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 650,09 Eur (979,95-329,86). 

66. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2020 metų sausio 23 d. yra 5 Eur.

67. Kadangi ieškovės atlygintina šių išlaidų dalis, atsižvelgiant į ieškinio atmestų reikalavimų dalį, yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,96 Eur x 30,5 proc.=2,73 Eur), tokios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Iš atsakovo priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma sudaro 6,23 Eur (8,96 Eur x 69,5 proc.). 

68. Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo mokėtinas 13,50 Eur žyminis mokestis (50x12x0,03x0,75). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 9,38 Eur (13,50 Eur x 69,5 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 

70. Apeliantas sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur už apeliacinio skundo pateikimą (dokumento numeris DOK-20183 priedai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, iš ieškovės atsakovui priteistina 712 Eur bylinėjimosi  išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

        Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti 2023 m. sausio 16 d. sprendimu nustatytą E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarką, šios tvarkos  1.1. punktą išdėstant taip: „Atsakovas, kai būna Lietuvoje, su sūnumi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sūnų pirmadienį iš ugdymo įstaigos iki 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą penktadienį 17.00 val. (fiziškai nepatenkant į gyvenamąsias patalpas ir motinos asmeninę erdvę)“.

Panaikinti 2023 m. sausio 16 d. sprendimu nustatytos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarkos 1.2. punktą.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,09 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 9 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,38 Eur (devynis eurus 38 centus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,23 Eur (šešis eurus 23 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712 Eur (septynis šimtus dvylika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Virginija Gudynienė 

 

Laima Kriaučiūnaitė 

 

                                                                                                                           Rasa Urbanavičiūtė