Baudžiamoji byla Nr. 1-640-486/2013
Proceso Nr. 1-15-1-00884-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1;
(S)
2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.16.1.8; 2.10.1.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-884-11, kurioje
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1953-06-21 Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje padarymu,
n u s t a t ė :
J. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio, o būtent:
jis, nuo 1995-05-24 iki 2009-01-29, būdamas „J. M.“ įmonės savininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, buvo atsakingas ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, bei nuo 2006-01-01 iki 2007-05-31 pagal 454 tikrovės neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vardu išrašytus elektroninių kasos aparatų (toliau EKA) kvitus, kurie pagal 2012-04-04 specialisto išvadą Nr. 140-(1556)-ISI-2217 yra netikri, įtraukė juos į apskaitą, kad nuo 2006-01-01 iki 2007-05-31, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės J. M. įmonė įsigijo kuro už 132 703,00 Lt (iš jų 20 242,00 Lt PVM), nors sandoriai realiai neįvyko, buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 str. 3 d. reikalavimą: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, taip pat nepagrįstai įtraukdamas į apskaitą 20 242,00 Lt pirkimo PVM sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalies nuostatą: „PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą) bei nepagrįstai įtraukdamas 112 461,00 LT (81 912,00 Lt į 2006 metų leidžiamus atskaitymus ir 30 549,00 Lt į 2007 metų leidžiamus atskaitymus) kuro sąnaudų, panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vardu įformintus kasos aparato kvitus, tokiu būdu pažeisdamas Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas: „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, tokiu būdu buhalterinės apskaitos registruose nuo 2006-01-01 iki 2007-05-31 pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus įrašė duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, iškreipdamas tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos vardu įformintus EKA 454 kvitus J. M. įmonei kuro nepardavė, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio už 2006-01-01 – 2007-05-31 laikotarpį, pažeidžiant 2011-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. numatytus reikalavimus: „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, tokiu būdu J. M. apgaulingai tvarkė apskaitą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nuo 1995-05-24 iki 2009-01-29 buvo „J. M.“ įmonės savininkas. Asmeniškai buvo direktorius, vykdė buhalterio, vairuotojo, kitas pareigas. 2006-2007 m. įmonė turėjo 3 automobilius. Nurodytu laikotarpiu kurą asmeniškai pats įgydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitų degalinių paslaugomis nuo 2006 m. pradžios iki 2007 m. gegužės 31 d. nesinaudojo. Kurą pildavo 1-2 kartus į dieną. Įtarė, kad degalinėje įgyja nelegaliai atvežtus degalus bei įtarė, kad jam pateikiami suklastoti atsiskaitymo čekiai. Gautus čekius įtraukė į buhalterinę apskaitą. Tvarkydamas dokumentus negalvojo, kad pažeidžia įstatymus, neįtarė, kad visi įgyti atsiskaitymo už degalus kvitai yra suklastoti. 2008 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinimo metu pateikė buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo įtraukti degalų įgijimo kvitai. (4 tomas; b.l. 188-189).
Kaltinimą taip pat pagrindžia:
1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-20 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-05-77-4, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitos registrus įtraukė realiai neįvykusių ūkinių operacijų duomenis (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekvizitais įformintus kasos aparato kvitus), įmonės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat nėra išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Vadinasi, įmonė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. ir 13 str. Įmonė tikrinamuoju laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydama LR BAĮ, patikrinimo metu iš dalies negalima nustatyti įmonė turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (3 tomas, b. l. 1-7);
2) 2012-04-04 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1556)-IS1-2217, kurioje nurodoma, kad tiriamieji 454 vnt. atsiskaitymo už degalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje kasos aparato kvitai yra netikri, taip pat pateiktuose tirti 454 vnt. atsiskaitymo už degalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje kasos aparatų kvituose esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo atspaudai nėra atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu. ( 3 tomas; b. l. 179-182);
3) 2012-07-23 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/102, kurioje nurodoma, kad J. M. įmonėje, pagal 454 tikrovės neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vardu išrašytus elektroninių kasos aparatų kvitus, į apskaitą buvo įrašyta, kad 2006-01-01 – 2007-05-31 laikotarpiu, kuro įsigijimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, įmonė įsigijo kuro už 132 703,00 Lt. ( iš jų 20 242 Lt. PVM). Pagal tyrimui pateiktą informaciją užduotyje, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-04-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(1556)-IS1-2217 ir Vilniaus apskrities VMI 2012-02-20 patikrinimo akte Nr. (4.65)-05-77-4 – sandoriai tarp J. M. įmonės ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl kuro įsigijimo už 132 703,00 Lt. ( įskaitant 20 242,00 Lt PVM) nuo 2006-01-01 iki 2007-05-31 realiai neįvyko. Kadangi buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą ir 13 str. 3 d. reikalavimą. Tyrimo metu nustatyta, kad įmonė į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną, nepagrįstai įtraukė 11 460,51 Lt (81 912 Lt į 2006 m. leidžiamus atskaitymus ir 30 549 Lt. į 2007 metų leidžiamus atskaitymus) kuro sąnaudų, panaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vardu įformintus kasos aparato kvitus. Tuo įmonė pažeidė PMĮ 11 str. 4 dalies nuostatas. Įmonė pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės rekvizitais įformintais EKA kvitais, kurie nepagrindžia realiai įvykusių operacijų, 2006-01-01 – 2007-05-31 laikotarpiu į PVM ataskaitą nepagrįstai įtraukė 20 242,34 Lt. pirkimo PVM, t. y. nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą ir tuo pažeidė PVMĮ 123 str. 2 dalies nuostatą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės kasos aparatų kvitai neatitinka 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 4 punkto reikalavimų (nurodytos operacijos tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų realiai neįvyko), todėl jie neturi juridinės galios. J. M. įmonė buhalterinės apskaitos registruose 2006-01-01 – 2007-05-31 laikotarpiu pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus buvo įrašyti duomenys apie neįvykusias ūkines operacijas, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos vardu įformintus EKA 454 kvitus, J. M. įmonei kuro nepardavė. Todėl pagal tyrimui pateiktus J. M. įmonės dokumentus, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2006-01-01 – 2007-05-31 laikotarpį. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnyje numatyti reikalavimai apskaitos informacijai, t. y. „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nustatyta, kad buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį - „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (4 tomas, b. l. 11-17).
J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. M. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 197-198). Prokuroras siūlo skirti kaltinamajai 70 MGL, t.y. 9 100 Lt dydžio baudą. Pats kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam nurodyto dydžio baudą.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas, pagal pateiktus duomenis, pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, kadangi kaltinamasis, įtraukdamas į savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą netikrus elektroninių kasos aparatų kvitus, užfiksavo neįvykusias finansines operacijas, tokiu būdu sumažindamas mokėtiną į biudžetą PVM sumą, buhalterinės apskaitos registruose pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus įrašydamas duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, iškreipė tikrąją ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio. Kaltinamojo teiginys, kad jis nežinojo apie tai, kad jam yra pateikiami suklastoti atsiskaitymo čekiai, o tik įtarė, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padarytas ir netiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, su prokuroro pasiūlyta bausme yra pagrindas sutikti, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (4 tomas; b.l. 190-191; BPK 421 str. 4 p.).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 str. str.,
n u s p r e n d ė:
J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 9 100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) dydžio baudą.
J. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti J. M., kad:
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę Vilniaus miesto apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
6. Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Baudos mokėjimo patvirtinantį dokumentą pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, teismo priimamasis skyrius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 str.).
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski