Civilinė byla Nr. e2A-218-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01180-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.4.9;

2.6.11.4.5 

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Infes“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inti“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos oro uostų (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą, įformintą Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 11 d. rašte „Dėl paraiškos atmetimo (I kategorija)“ dėl UAB „Inti“ paraiškos (I kategorija) atmetimo ir UAB „Inti“ įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad AB Lietuvos oro uostai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė apie dinaminės pirkimų sistemos „Įvairūs statybos darbai“ kūrimą, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas, DPS). UAB „Inti“ pateikė paraišką Pirkime. Perkančioji organizacija įtraukė ją į sudaromą DPS (I ir III kategorijos). Ieškovei pateikus 2023 m. rugsėjo 11 d. pasiūlymą dalyvauti DPS konkrečiame pirkime (I kategorija) „VNO multifunkcinio pastato rangos darbų pirkimas“, atsakovės sudaryta Komisija 2023 m. spalio 3 d. raštu „Dėl paraiškos paaiškinimo (I kategorija)“ informavo ieškovę, kad jai kilo abejonių dėl ieškovės paraiškos atitikimo Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams (I kategorija) ir vadovaujantis Pirkimo sąlygų 12.3.1 papunkčiu paprašė iki 2023 m. spalio 5 d. 16 val. paaiškinti nustatytas ir rašte nurodytas neatitiktis (toliau – Raštas). Ieškovė 2023 m. spalio 5 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Komisija 2023 m. spalio 11 d. raštu „Dėl paraiškos atmetimo (I kategorija)“ informavo ieškovę, kad atsakovė, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 12.4.2 papunkčiu bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą ieškovės paraišką (I kategorija) atmesti (toliau – Sprendimas), nes ieškovė pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui ir teisės aktų nustatyta tvarka įrašyti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Ieškovė, nesutikdama su Sprendimu, pateikė atsakovei 2023 m. spalio 16 d. pretenziją. 2023 m. spalio 19 d. Komisija pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo informavo, kad buvo priimtas sprendimas atmesti pretenziją kaip nepagrįstą. Atsakovė nuo 2023 m. spalio 11 d. įtraukė ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

3.       Ieškovės vertinimu, ieškovė ir atsakovė skirtingai aiškina paraiškos priede Nr. 6 nustatytus konkrečius reikalavimus – prašomą nurodyti informaciją –  „Atliktų darbų vertė Eur be PVM“ ir „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų paraiškos priede Nr. 6 nebuvo nustatytas reikalavimas išskirti ir išviešinti statybos darbų vertę ir ne statybos darbų (paslaugų) vertę, todėl ieškovė neturėjo pareigos papildomai nurodyti subrangovų atliktų darbų, o dėl to nėra pagrindo Pirkimo sąlygose nenustatyto reikalavimo kvalifikuoti kaip tiekėjo prisipažinimo pateikus melagingą informaciją. Ieškovės veiksmai paraiškos priede Nr. 6 nenurodant (neišviešinant (neišskiriant)) „subrangovų atliktų darbų apimties“, ir „į statybos darbų sąrašą neįtraukus tik statybos darbų apimties“ informacijos negali būti laikomi pakankamu aplaidumu, lemiančiu melagingos informacijos pateikimo padarinius, kadangi ieškovė tik nurodė informaciją, kuri buvo reikalaujama Pirkimo sąlygose.

4.       Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė iš Pirkimo sąlygų turėjo ir galėjo suprasti, jog paraiškos priedo Nr. 6 dalyje „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“ turėjo nurodyti (išskirti) tik savo jėgomis atliktų darbų apimtį. Ieškovės pateikta pirminė informacija atitiko paraiškos priede Nr. 6 reikalaujamą informaciją, ieškovė neturėjo pareigos pateikti atsakovės nurodomos informacijos. Atsakovė Sprendime nepagrindė subjektyviojo elemento, kad tiekėja, pateikdama informaciją, suvokė ar turėjo suvokti, jog ji neatitinka realybės ir sąmoningai siekė (turėjo tikslą) suklaidinti atsakovę dėl turimos kvalifikacijos. Atsakovės Sprendime pateiktas paraiškos priede Nr. 6 nustatytų konkrečių reikalavimų vertinimas, sudaro prielaidas teigti, jog galimai atsakovei jos pačios parengtas paraiškos priedas Nr. 6 yra neaiškus ar net klaidinantis. Ieškovė, būdama sąžininga tiekėja, iš priede Nr. 6 nurodytų (nustatytų) konkrečių reikalavimų neturėjo pareigos ir negalėjo suvokti, jog siekiant įrodyti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, priede Nr. 6 nurodytoje lentelėje reikalavimą „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“ turėjo aiškinti ne kaip reikalavimą sutarčiai, bet kaip reikalavimą nurodyti savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį bei išviešinti (išskirti) subrangovų atliktų statybos darbų apimtis. Įvertinus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, net jeigu atsakovės pateiktas aiškinimas sudaro prielaidas spręsti dėl jų ydingumo, ieškovės pateikta informacija negali būti pripažinta melaginga, kadangi ji atitiko reikalaujamą pateikti informaciją ir ji neturėjo tikslo (nesiekė) suklaidinti informacijos adresato bei pagrindė atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Inti“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Inti“ atsakovei AB Lietuvos oro uostams 55 Eur, o trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ 6 256,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti jai teisę pateikti paaiškinimus (poziciją) dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi į bylą įtraukto trečiojo asmens UAB „Infes“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2024 m. sausio 8 d. atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų. Teismo vertinimu: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­– ir CPK) 4236 ir 4238 straipsniuose įtvirtinti trumpi bei imperatyviai teismui privalomi pasirengimo ir viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminai, kurių pažeidimas atitinkamai paneigia įstatymų leidėjo siekį dėl operatyvaus ginčų viešuosiuose pirkimuose išsprendimo; trečiojo asmens atsiliepime pateikti nesutikimo su ieškiniu argumentai ir motyvai didžiąja dalimi sutampa su atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir pozicija, įskaitant ir dėl objektyvaus bei subjektyvaus pateiktos informacijos melagingumo požymių buvimo (nebuvimo), pateiktos teismų praktikos aktualiu klausimu ir pan., tad negali būti laikomi ieškovei nežinomais, siurpriziniais, naujais ir netikėtais; dėl tokio pobūdžio argumentų ieškovė turėjo galimybę pasisakyti ir išdėstyti savo poziciją teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike), tą ir padarė, tad jos procesinės teisės negali būti laikomos suvaržytomis ar apribotomis; ieškovė prieš bylos nagrinėjimą iš esmės pateikė teismui savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo (atsikirtimų) į trečiojo asmens atsiliepimą esmę ir kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, įvertins kartu su kita bylos medžiaga.

7.       Teismas nurodė, kad sistemiškai, logiškai ir lingvistiškai aiškinant DPS sąlygų visumos nuostatas matyti, jog DPS „Įvairūs statybos darbai“, kurios pagrindu atsakovė, kaip perkančioji organizacija, ketino įsigyti įvairius statybos darbus, tiekėjams buvo keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl patirties vykdžius ne bet kokius rangos darbus ir (ar) teikus paslaugas, bet atlikus būtent statybos darbus, kurie pačios perkančiosios organizacijos aiškiai detalizuoti ir apibrėžti, kaip naujo statinio – negyvenamojo pastato statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) statinio kapitalinis remontas, reikalaujant, kad dalyvaujantis tiekėjas per atitinkamą laikotarpį būtų pagal vieną ar kelias sutartis pats savarankiškai atlikęs tokių statybos darbų ne mažesnei nei 500 000 Eur be PVM. Kaip atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo perkančiajai organizacijai nurodyti sutarties ar sutarčių, kurių pagrindu jis buvo atlikęs būtent šiuos statybos darbus, duomenis, be kita ko, ir pagal šias sutartis atliktų statybos darbų bendrą vertę bei savarankiškai paties tiekėjo atliktų statybos darbų vertę (dalį), pridedant šiuos tiekėjo nurodomus duomenis patvirtinančias užsakovo pažymas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ar kitus lygiaverčius dokumentus, iš kurių perkantysis subjektas galėtų įsitikinti tiekėjo kvalifikacija.

8.       Teismas įvertino, kad aplinkybė, jog paraiškos priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ vartojama frazė „atliktų darbų vertė“ (prašoma nurodyti pagal sutartį (sutartis) atliktų darbų vertę), neįrašant žodžio „statybos“, nesuponuoja kitokio minėtų Pirkimo sąlygų aiškinimo ir nesudaro pagrindo spręsti apie tai, jog šiuo atveju turimi omenyje bet kokie ar kokie nors kiti tiekėjo ar visi pagal konkrečią sutartį atlikti darbai ar (ir) paslaugos, o ne išimtinai statybos darbai – taip, kaip jie apibrėžti kituose DPS sąlygų nuostatuose bei konkrečiai DPS sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte. Tiekėjui nustatytas profesinės patirties reikalavimas, perkant statybos darbus, susietas būtent su ankstesne tiekėjo patirtimi vykdžius statybos darbus, o ne kokius nors kitus darbus. Perkančiajai organizacijai nebuvo aktualu žinoti apie tiekėjo patirtį vykdant kokius nors kitus – ne statybos darbus, ar teikiant kokias nors kitas paslaugas.

9.       Teismas nusprendė, kad tiek sisteminis, loginis ir gramatinis visų DPS sąlygų nuostatų aiškinimas, tiek paraiškos priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ išskirtos atskiros pozicijos, viena vertus, prašant tiekėją nurodyti pagal atitinkamą sutartį atliktų statybos darbų vertę Eur be PVM, kita vertus, prašant tiekėją nurodyti tų darbų, kuriuos jis įvykdė savarankiškai, vertę Eur be PVM, rodo ir kiekvienam vidutiniam tiekėjui turėjo būti suprantama, jog perkančiajam subjektui svarbu ir aktualu tiksliai žinoti, kokios vertės statybos darbus pagal konkrečią nurodytą sutartį tiekėjas atliko pats, savarankiškai, savo jėgomis, t. y. nepasitelkdamas trečiųjų asmenų (subrangovų) ir (ar) neveikdamas jungtinėje grupėje su kitais asmenimis. Teismas nurodė, kad Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog pats DPS dalyvaujantis tiekėjas būtų atlikęs statybos darbus už ne mažesnę nei 500 000 Eur be PVM vertę. Priešingai nei teigia ieškovė, DPS dokumentuose buvo įtvirtintas reikalavimas tiekėjams išskirti savo pačių savarankiškai pagal nurodomą sutartį atliktų statybos darbų vertę (dalį). Teismo vertinimu, iš priedo Nr. 6 formos matyti, kad tiekėjas turėjo nurodyti tiek bendrą pagal konkrečią sutartį atliktų statybos darbų vertę, tiek konkrečiai jo paties savarankiškai atliktų pagal šią sutartį statybos darbų vertę, kurios gali ir sutapti (pvz., jei pats tiekėjas vienintelis vykdo visus statybos darbus) arba gali ir nesutapti (pvz., jei tiekėjas pagal sutartį pats vykdo ne visus darbus, dalį darbų atlieka kiti asmenys – jungtinės veiklos partneriai, subrangovai ir pan.). Teismas nurodė, kad tokį aiškinimą pagrindžia ir DPS sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 6.4 papunktis, kuriame numatyta, jog kai keliamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas dėl tiekėjo kvalifikacijos, tiekėjams nedraudžiama remtis sutartimi, kurią jie vykdė ne vieni, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretūs tiekėjo, dalyvaujančio pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas sutarties objektas.

10.       Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) paskelbtose Statybos darbų pirkimų gairėse taip pat nurodyta, jog: nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, yra reikalaujama atliktų darbų sąrašo, o ne sutarčių sąrašo – tiekėjo patirtis vertinama ne pagal tai, kiek ir kokių sutarčių jis yra įvykdęs, o kiek pagal šią sutartį panašiame į pirkimo objektą, panašių į nurodytus svarbiausius darbus tinkamai atliko darbų; vertinama tik ta darbų dalis, kurią tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko patys, t. y. turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, kiekiai, o ne visas vykdytos sutarties objektas (t. y. ne visi pagal sutartį atlikti darbai, visa sutarties apimtis, kiekiai); kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus; kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai jis priklausė, patirtimi, ši turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės vykdant tam tikrą viešojo pirkimo sutartį; iš tikrųjų ūkio subjektas patirtį faktiškai įgyja ne dėl to, kad tiesiog priklauso įmonių grupei, ir visai nesvarbus jo indėlis į ją, bet dėl to, jog tiesiogiai dalyvauja vykdydamas bent vieną viešojo pirkimo sutarties dalį; darytina išvada, kad ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, o jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė; tokia nuostata taikoma ir tada, kai ūkio subjektas remiasi subtiekėjo patirtimi.

11.       Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog kvalifikacijos reikalavimuose nebuvo reikalaujama nurodyti informacijos apie individualų tiekėjo indėlį vykdant sutartį, atitinkamai, tiekėja neturėjo pareigos išskirti savo pačios atliktų darbų vertės statybos darbų sąraše. Teismas nurodė, kad ieškovė, būdama sąžininga ir pakankamai rūpestinga, turėdama didelę patirtį dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, turėjo ir galėjo suprasti, jog, siekdama įrodyti atitiktį lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, paraiškos priede Nr. 6 ji turėjo nurodyti (išskirti) tik savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį. Teismas pažymėjo, kad lingvistiškai aiškinant DPS nuostatų turinį matyti, jog juose nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga išskaičiuoti kitų ūkio subjektų darbų dalį iš statybos darbų sąraše tiekėjo nurodytų statybos darbų apimties. Toks aiškinimas neatitiktų ir pačios atitikties kvalifikacijos reikalavimams pagrindimo esmės – būtent tiekėjai, bet ne perkančioji organizacija, turi pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija nedalyvauja tiekėjams vykdant kitas sutartis ir negali žinoti informacijos, kokiai darbų daliai buvo pasitelkti kiti ūkio subjektai, kokia šių darbų vertė. Be to, jeigu pats tiekėjo pasiūlymą vertinantis subjektas (perkančioji organizacija) turėtų pareigą pirma pats identifikuoti tiekėjo atliktų darbų dalį objekte ir vėliau vertintų šios atrinktos informacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, tai pažeistų skaidrumo principą, leistų abejoti perkančiosios organizacijos objektyvumu ir nešališkumu.

12.       Teismo įsitikinimu, ieškovė pirminėje 2023 m. vasario 24 d. paraiškoje, kurios pagrindu ji siekė būti įtraukta į DPS, deklaruodama ir pagrįsdama atitiktį ginčo kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties ir pati operuodama visa informacija apie savo pačios sudarytos ir vykdytos sutarties vertę, pobūdį ir pan., tuo pačiu, būdama apdairi ir rūpestinga tiekėja, žinodama apie nustatytą ir aiškiai suformuluotą kvalifikacijos reikalavimą bei jo reikšmę, nurodė bei pateikė neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenis): nurodė bendrą visų pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) lopšeliu – darželiu atliktų darbų ir suteiktų paslaugų vertę – 854 589 Eur be PVM, nors turėjo nurodyti būtent statybos darbų vertę, kuri sudarė 835 292,69 Eur (į atliktų statybos darbų apimtį ieškovė įtraukė ir įvairių projektavimo, kadastrinių matavimų bylų parengimo bei kitų paslaugų vertę), o taip pat nurodė ir deklaravo, kad iš esmės visus (visus bendros vertės) darbus ir paslaugas pagal šią sutartį atliko savarankiškai pati, nors dalis sutarties buvo atlikta jos pasitelkto subrangovo. Taigi, tiek paraiškos priedo Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ dalyje „Atliktų darbų vertė be PVM“, tiek dalyje „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“, buvo nurodytos neteisingos sumos – 854 589 Eur be PVM, nors turėjo abejose dalyse būti nurodyta 835 292,69 Eur be PVM. Teismas nusprendė, kad atsakovė 2023 m. spalio 11 d. Sprendime pagrįstai konstatavo, jog tokia ieškovės paraiškoje pateikta informacija turėtų būti traktuojama kaip melaginga viešųjų pirkimų kontekste, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti objektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą – informacija neatitiko tikrosios informacijos.

13.       Teismas ieškovės veiksmus vertino kaip didelį nerūpestingumą tiek renkant dokumentus paraiškai DPS pagrįsti, tiek teikiant paraišką atsakovės organizuotoje DPS. Teismas nusprendė, kad ieškovės paraiškoje ir jos priede pateikta informacija sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė pateikė melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir DPS sąlygų 10.4 papunkčio taikymo prasme, todėl egzistavo teisinis ir faktinis pagrindai ieškovės paraišką atmesti ir ją pašalinti iš Pirkimo procedūrų.

14.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad minėtos informacijos paraiškoje pateikimas neturėjo reikšmės ieškovės kvalifikacijos atitikčiai Pirkimo sąlygoms įrodyti. Teismas taip pat nesutiko su VPT teismui pateiktoje išvadoje nurodytais argumentais, kad paraiškoje nurodytų duomenų neatitiktis paaiškinime nurodytai patikslintai informacijai neturėjo įtakos atsakovės sprendimui vertinant ieškovės kvalifikaciją, tad ieškovė nelaikytina pateikusi melagingą informaciją. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte yra įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl perkančiajai organizacijai pateiktos melagingos informacijos. Perkančiosios organizacijos privalo šį pašalinimo pagrindą įtvirtinti pirkimo dokumentuose (nebent VPĮ būtų nustatyta jo taikymo išimtis), taip pat atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta). Taigi, aplinkybė, kad ieškovės paaiškinime patikslinti duomenys dėl jos savarankiškai atliktų statybos darbų pagrindžia atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, neturi reikšmės tikrovės neatitinkančią informaciją pripažįstant melaginga informacija. Teismas nusprendė, kad byloje susiklosčiusi situacija esminiais elementais atitinka kasacinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 bei 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 vertintą situaciją, todėl šiose nutartyse pateiktais išaiškinimais teismas turi pagrindą remtis nagrinėjamoje byloje.

15.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas – 55 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą. Teismas trečiojo asmens patirtas 7 550,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas teismas įvertino kaip viršijančias maksimaliai leidžiamus priteisti dydžius, todėl sumažino iki 6 256,42 Eur.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Inti“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu padarė grubius procesinių teisės normų pažeidimus, turėjusius esminės reikšmės neteisingam bylos išnagrinėjimui. Trečiajam asmeniui pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė nedelsiant, t. y. dar teismui nespėjus išspręsti atsiliepimo priėmimo klausimo, pateikė prašymą dėl paskirto teismo posėdžio atidėjimo ir termino atsiliepimui (rašytiniams paaiškinimams) pateikti nustatymo, motyvuodama tuo, kad ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį, įžvelgė būtinybę pasinaudoti savo procesine teise ir pasisakyti bei atsikirsti dėl kiekvieno trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodyto argumento. Teismas šio prašymo nesprendė. Net ir teismo posėdžio dieną (2024 m. sausio 9 d.) ieškovės prašymas nebuvo išspręstas, dėl ko ieškovė, siekdama užsitikrinti savo teisę į teisminę gynybą ir apginti savo poziciją nuo trečiojo asmens atsiliepime išdėstytų nepagrįstų argumentų, prieš pat bylos posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėl laiko stygiaus itin glaustai ir bendrai pasisakė dėl trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą išsprendė tik priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo užbaigė bylą, tokiu būdu ne tik pažeisdamas CPK nustatytas teises normas, bet ir ieškovės procesines teises. Teismui nesudarius procesinių galimybių ieškovei pateikti savo atsikirtimų, byloje nebuvo nustatyta tiesa, nebuvo priimtas teisingas teismo sprendimas, dėl ko skundžiamas sprendimas privalo būti panaikintas.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja melagingos informacijos objektyvusis elementas. Ieškovė nurodė teisingą informaciją, atsižvelgdama į nustatytus šiame priede reikalavimus, apie atliktų darbų vertę ir sutarties dalį (nurodant jos vertę), kurią ieškovė įvykdė savarankiškai. Ieškovė paraiškos priede Nr. 6 neteikė duomenų nei apie savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę, nei sutarties dalies vertę, kurią sudaro ieškovės atlikti statybos darbai, nes tokios informacijos nebuvo reikalaujama nurodyti pirminėje paraiškoje, todėl teismas nepagrįstai įvertino, jog ieškovė pirminėje paraiškoje, teikdama atitinkamus duomenis apie savo jėgomis atliktus statybos darbus, nurodė kitaip nei yra iš tikrųjų. Ieškovė sąžiningai ir teisingai deklaravo bei nurodė, kad turi būtiną patirtį planuojamai sudaryti pirkimo sutarčiai įvykdyti – faktiškai pati atitinka DPS sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą – ieškovė per pastaruosius 5 metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos pagal konkrečią sutartį yra atlikusi statybos darbus (naujo statinio statyba ir (ar) statinio rekonstravimas ir (ar) statinio kapitalinis remontas; statiniai: pastatai; grupė: negyvenamieji pastatai; pogrupis: vienas ar daugiau iš negyvenamųjų pastatų pogrupio), kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM.

16.3.                      Vadovaujantis paraiškos priedo Nr. 6 lentelėje nustatytais reikalavimais, kaip juos lingvistiškai suprato ieškovė, teikdama pirminius duomenis, ieškovė paraiškos priedo Nr. 6 lentelėje nenurodė ir negalėjo nurodyti tikrovės neatitinkančios informacijos – neteisingų sumų apie savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę ir tai, kad iš esmės visus (bendros vertės) darbus ir paslaugas pagal konkrečią sutartį atliko savarankiškai. Ieškovė neteigė, kad savo jėgomis yra atlikusi statybos darbų už 854 589 Eur be PVM. Pirmosios instancijos teismas patvirtino ieškovės nurodytą esminę aplinkybę, objektyviai lėmusią pirminėje paraiškoje ieškovės išviešintos informacijos turinį, kad „paraiškos priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ vartojama frazė „atliktų darbų vertė“ (prašoma nurodyti pagal sutartį sutartis atliktų darbų vertę), neįrašant žodžio „statybos“. Nežiūrint į tai, teismas, vadovaudamasis tik DPS sąlygų nuostatų lingvistiniu aiškinimo metodu, konstatavo, kad sisteminis, loginis ir gramatinis visų DPS dokumentų nuostatų aiškinimas, tiek ir konkrečiai paraiškos priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ išskirtos atskiros pozicijos, viena vertus, prašant tiekėją nurodyti pagal atitinkamą sutartį atliktų statybos darbų vertę Eur be PVM, kita vertus, prašant tiekėją nurodyti tų darbų, kuriuos jis įvykdė savarankiškai, vertę Eur be PVM, <...>“ rodo, „<...> jog kaip atitiktį kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo perkančiajai organizacijai nurodyti sutarties ar sutarčių, kurių pagrindu jis buvo atlikęs būtent šiuos statybos darbus, duomenis, be kita ko, ir pagal šias sutartis atliktų statybos darbų bendrą vertę bei savarankiškai paties tiekėjo atliktų statybos darbų vertę (dalį). Net jeigu būtų pripažinta, kad ieškovė suklydo, tai lėmė pačios atsakovės veiksmai – paraiškos priede Nr. 6 nurodyti konkretūs reikalavimai (konkrečios frazės) kvalifikacijos reikalavimui grįsti, kuriais vadovavosi ir kurių laikėsi ieškovė pildydama paraiškos priedą Nr. 6.

16.4.                      Teismo nurodomi išaiškinimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 bei 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 visa apimtimi negali būti taikomi šioje byloje, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 pats ieškovas pripažino, jog suklydo, be to, ieškovas viso proceso metu keitė savo poziciją, vis nurodydamas skirtingas aplinkybes ir pagrindus lėmusius jo suklydimą, galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ieškovas teigė, kad yra neaiškus kvalifikacijos reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuosekliai aiškino susidariusią situaciją, kad dėl objektyvių priežasčių – paraiškos priede Nr. 6 nustatytų reikalavimų ieškovė nurodė konkretaus turinio duomenis, kurie nėra melagingi ar tikrovės neatitinkantys, kuriuos ieškovė papildė. Jeigu būtų vertinama, kad ieškovė suklydo, tai tą padarė dėl objektyvių priežasčių – atsakovės nustatytų reikalavimų nesutapties, todėl jos pateikta informacija neturėtų būti pripažinta melaginga.

16.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis nerūpestingumas, todėl egzistuoja ir subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas. Tai dar nereiškia, kad yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir laikyti, jog pirkimo dalyvis pateikė perkančiajai organizacijai melagingą informaciją. Ieškovė neturėjo tikslo suklaidinti atsakovės, kadangi turi įgijusi reikalaujamą patirtį, o jeigu klydo, tai sąžiningai, nes ieškovės nurodytos informacijos nesutaptis buvo tiesiogiai sąlygota pačios atsakovės nustatytų reikalavimų dviprasmiškumo. Teismas nevertino ir netyrė konkrečių faktinių aplinkybių ir situacijos, tai, kad ieškovės pateiktos informacijos nesutaptis yra mažareikšmė, t. y. paraiškos priede Nr. 6 nurodyta darbų vertė (854 589 Eur be PVM), o ieškovės savo jėgomis atliktų statybos darbų vertė (835 292,69 Eur be PVM) pagal konkrečią sutartį skiriasi labai neženkliai tik 19 296,56 Eur be PVM. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik mechaniškai pasirėmė kasacinio teismo praktika.

16.6.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės pateiktos, ir atsakovės pripažintos melaginga, informacijos teisinių padarinių. Šiuo atveju tiekėjui negalima taikyti tokios drastiškos atsakomybės – įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas, spręsdami dėl pašalinimo pagrindo, neskyrė dėmesio proporcingumo principui, neatsižvelgė į ieškovės padaryto pažeidimo mažareikšmiškumą, neįvertino visų susijusių objektyvių aplinkybių.

16.7.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad VPT išvadoje pateiktas aiškinimas neatitinka nuosekliai formuojamos teismų praktikos, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. ir 2024 m. sausio 4 d. nutarčių, kadangi teismas neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis.

16.8.                      Teismas, vertindamas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgė tik į maksimaliai leidžiamus priteisti civilinėse bylose išlaidų dydžius, tačiau neanalizavo trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu su šiuo prašymu pateiktų išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Trečiasis asmuo į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su susipažinimu su ikiteisminės stadijos dokumentais, ieškovės ieškiniu, dubliku, atsakovės atsiliepimu į ieškinį ir tripliku, VPT išvada, tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos. Taigi trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo priteistos 5 045,50 Eur išlaidos už atsiliepimą į ieškinį.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB Lietuvos oro uostai prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pati apeliantė nurodė turinti didelę patirtį viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose būtent su statybos rangos darbais, o, būdama sąžininga ir pakankamai rūpestinga, iš minėtų DPS sąlygų visumos turėjo ir galėjo suprasti, kad, siekiant įrodyti atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, paraiškos priede Nr. 6 turėjo nurodyti tik savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį. Teismo išvados paremtos byloje esančių įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto apibendrintu tinkamu ir teisingu įvertinimu.

17.2.                      Ieškovė pateikė neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją – į atliktų statybos darbų apimtį įtraukė įvairių projektavimo, kadastrinių matavimų bylų parengimo bei kitų paslaugų vertę, taip pat deklaravo, kad iš esmės visus bendros vertės darbus ir paslaugas pagal nurodytą sutartį atliko savarankiškai pati, nors dalis sutarties buvo atlikta pasitelkto subrangovo. Faktas, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją, buvo įrodytas pačiai ieškovei 2023 m. spalio 5 d. paaiškinimuose iš esmės pripažinus, jog ji atliko mažiau statybos darbų, nei buvo deklaravusi, taip pat, kad buvo pasitelkusi subrangovus, kurių atlikta darbų dalis buvo įtraukta į bendrą darbų sumą, nurodytą deklaracijoje.

17.3.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas. Pirma, trečiojo asmens atsiliepime nurodyti teiginiai nebuvo nauji ir netikėti – jie buvo analogiški tiems, kuriuos savo procesiniuose dokumentuose išdėstė atsakovė. Antra, ieškovė visgi pateikė rašytinius paaiškinimus teismui prieš bylos nagrinėjimą, kuriuose išdėstė nesutikimo į trečiojo asmens atsiliepimą esmę. Trečia, nebuvo pažeisti nei proceso šalių lygiateisiškumo, nei teisės būti išklausytam, rungtyniškumo principai. Trečiasis asmuo nėra šalis. Ketvirta, teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 290 straipsnis). Nei prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, nei prašymai suteikti teisę pateikti paaiškinimus, nėra tokie, dėl kurių priimamos nutartys, skundžiamos atskiraisiais skundais. Ieškovė nepaaiškina, kokiu būdu teismo sprendimas neatidėti teismo posėdžio, turėjo esminę reikšmę neteisingam bylos išnagrinėjimui.

17.4.                      Apeliaciniame skunde ieškovė iškėlė naują argumentą, kuriuo nesirėmė nei pretenzijoje, nei ieškinyje – nurodė, kad atsakovės sprendimas pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų neatitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų tokio sprendimo priėmimo reikalavimų ir proporcingumo principo. Ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, tokie argumentai nebuvo išreikšti ir atitinkamai teismo nebuvo vertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

18.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad nurodyti tariami proceso pažeidimai iš esmės nulėmė neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė ne trečiojo asmens pateiktų aplinkybių pagrindu, o remdamasis šalių išdėstytais argumentais, pateiktais duomenimis bei nuosekliai formuojama teismų praktika.

18.2.                      Ieškovė, būdama statybos rangos profesionalė, privalo išmanyti nuosekliai formuojamą teismų praktiką, susijusią su teisės aiškinimu ir taikymu viešuosiuose pirkimuose. Ieškovė siekia išvengti neigiamų pasekmių dėl savo pačios neteisėtų veiksmų – pateiktos melagingos informacijos. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie ieškovės sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją ir teismą, dėl ko yra pagrįsta ir proporcinga, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės atžvilgiu taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 52 straipsnyje numatytas pasekmes. Ieškovės paraiškos priede Nr. 6 pateikta informacija teisėtai buvo pripažinta melaginga, dėl ko atsakovės priimtas Sprendimas yra teisėtas.

18.3.                      Egzistuoja objektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas – ieškovė paraiškoje de facto (faktiškai) pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam DPS sąlygų 4 priedo 2 lentelės 3 punkte. Ieškovė paraiškos priede Nr. 6 pateikė klaidingus (iškraipytus) faktus apie savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę, o tai leidžia daryti išvadą, kad paraiškos priede Nr. 6 pateikta informacija yra melaginga. Tą patvirtino ir byloje išvadą pateikusi VPT. Egzistuoja ir subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas – ieškovė suvokė ar bent turėjo suvokti, kad priede Nr. 6 pateikta informacija neatitinka tikrovės ir turėjo tikslą suklaidinti atsakovę. Tai, kad ieškovė, pateikusi priede Nr. 6 tikrovės neatitinkančią informaciją, pateisina save tariamu sąlygų neaiškumu, lingvistiškai aiškinant sąlygas, neatsižvelgiant į sisteminį metodą, parodo ieškovės nerūpestingumą, aplaidumą, sąžiningumo trūkumą, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra profesionalė ir tokias bendras viešųjų pirkimų taisykles ji turėjo ir galėjo žinoti.

18.4.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ir VPT išvadoje pateiktas aiškinimas neatitinka nuosekliai formuojamos teismų praktikos (kasacinio teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-278-969/2021, Nr. e3K-3-65-381/2024).

18.5.                      Nors proporcingumo klausimas nebuvo ieškovės iškeltas nei ikiteisminėje stadijoje, nei ieškinyje, pripažinus tokią ieškovės pateiktą informaciją apie įgytą patirtį melaginga ir įvertinus ieškovės elgesį, paraiškos atmetimas ir ieškovės įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą yra proporcingi atsakovės veiksmai ieškovės padarytam pažeidimui. 

18.6.                      Pagal ieškovės nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (civilinės bylos Nr. 2-1030/2012, Nr. 2A-480-157/2015, Nr. e2A-397-450/2022), išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga neatlyginamos pagal Rekomendacijų 8.19–8.20 papunkčius, nes šios išlaidos yra įskaitomos į procesinio dokumento, šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį, parengimą. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į Rekomendacijose numatytus dydžius (koeficientą) už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2,5) ir vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (2 018,2 Eur), priteisė trečiajam asmeniui už atsiliepimą į ieškinį maksimalią leistiną sumą – 5 040 Eur be PVM.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1096-910/2023 19 punktas).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

22.       AB Lietuvos oro uostai sudarė DPS „Įvairūs statybos darbai“. Iš Bendrųjų nuostatų pirkimo objekto apimtis matyti, kad pirkėjas – AB Lietuvos oro uostai; konkretūs reikalavimai įsigyjamam Pirkimo objektui bus pateikiami konkretaus pirkimo, vykdomo DPS pagrindu, dokumentuose. Pirkimo objektas skirstomas į keturias kategorijas (1.1-1.3 punktai). Pagal 6.1 punktą tiekėjas, dalyvaujantis DPS, privalo neturėti pašalinimo pagrindų ir atitikti šių dokumentų 4 priede „Reikalavimai tiekėjams“ nurodytus Reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (Tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki tiekėjo Paraiškos pateikimo dienos ir tai turi būti užfiksuota patvirtinančiame dokumente); pagal 10.1 punktą tiekėjas, deklaruodamas, kad neturi pašalinimo pagrindų ir atitinka reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, teikiant paraišką turi pateikti šių dokumentų 4 priede nurodytus dokumentus ir užpildytą EBVPD; pagal 10.4 punktą pirkėjas pašalina tiekėją iš Pirkimo procedūros bet kuriuo Pirkimo procedūros vykdymo metu, jei tiekėjas ar jo atsakingas asmuo atitinka bent vieną tiekėjo pašalinimo pagrindą, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1, 3, 4 dalyse; 12.4 punkte nustatyti atvejai, kada tiekėjo paraiška yra atmetama.

23.       DPS sąlygų priede Nr. 4 Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nustatyta, kad tiekėjas per pastaruosius 5 (penkis) metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (o kai paraiška teikiama suėjus pirminiam paraiškų pateikimo terminui – iki tiekėjo paraiškos pateikimo dienos) arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs statybos darbus (naujo statinio statyba ir (ar) statinio rekonstravimas ir (ar) statinio kapitalinis remontas, statiniai: pastatai, grupė: negyvenamieji pastatai, pogrupis: vienas ar daugiau iš negyvenamųjų pastatų pogrupio), kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM.

24.       Ieškovė UAB „Inti“ teikė paraišką Įvairių statybos darbų pirkimui, taikant DPS, kurios 6 priedas įvardintas „Tiekėjo įvykdytų sutarčių sąrašas“, o pats priedas Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“, kuriame nurodyta: Sutarties objektas (pavadinimas): Mokslo paskirties (darželio) (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai; atliktų darbų vertė EUR be PVM 854 589 Eur; sutarties dalis (vertė EUR be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai, 854 589 Eur.

25.       AB Lietuvos oro uostai 2023 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į UAB „Inti“, prašydama paaiškinti rašte nurodytas neatitiktis.

26.       UAB „Inti“ teikė 2023 m. spalio 5 d. raštą dėl paraiškos paaiškinimo (I kategorija).

27.       UAB „Inti“ 2023 m. spalio 10 d. pretenzija prašė pripažinti neaiškiu, tiekėjus klaidinančiu ir dėl to neteisėtu DPS Pirkimo sąlygų (I, III kategorijos) priede Nr. 4 „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą ir Priedą Nr. 6 bei nutraukti Pirkimo procedūras. AB Lietuvos oro uostai 2023 m. spalio 11 d. nutarė šios pretenzijos nenagrinėti.

28.       AB Lietuvos oro uostai 2023 m. spalio 11 d., vadovaudamasi DPS dokumentų 12.4.2 punktu („Tiekėjas neatitinka DPS dokumentuose nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir (arba) turi pašalinimo pagrindą ir (arba) neatitinka kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimams ir (ar) nacionalinio saugumo reikalavimų (jei taikoma)“) bei VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu („Tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį“), informavo, kad priėmė sprendimą tiekėjo UAB „Inti“ paraišką (I kategorija) atmesti. Taip pat informavo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – PĮ) 63 straipsnio 3 dalimi, PĮ 63 straipsnio 1 dalimi, nurodytą informaciją paskelbs Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje VPT nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo PĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įvykių dienos.

29.       UAB „Inti“ 2023 m. spalio 16 d. pateikė pretenziją dėl paraiškos atmetimo (I kategorija), kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos Skundžiamą sprendimą įformintą Komisijos 2023 m. spalio 11 d. rašte „Dėl paraiškos atmetimo (I kategorija)“ dėl UAB „Inti“ paraiškos (I kategorija) atmetimo ir UAB „Inti“ įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; pripažinti neaiškiu, tiekėjus klaidinančiu ir dėl to neteisėtu DPS Pirkimo sąlygų (I, III kategorijos) priede Nr. 4 „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui tiekėjo privalomą užpildyti ir Perkančiajai organizacijai pateikti Paraiškos formos Priedą Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ ir pirkimą nutraukti.

30.       AB Lietuvos oro uostai 2023 m. spalio 19 d. atmetė UAB „Inti“ pretenziją kaip nepagrįstą.

31.       Ieškovė UAB „Inti “ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB Lietuvos oro uostams prašydama panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 11 d. sprendimą dėl ieškovės paraiškos (I kategorija) atmetimo DPS „Įvairūs statybos darbai“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

32.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 55 Eur atsakovei ir 6 256,42 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų.

33.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Inti“ ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės trijų argumentų grupėmis: i) pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad ieškovės pateikta informacija turėtų būti traktuojama kaip melaginga viešųjų pirkimų kontekste; ii) pirmosios instancijos teismas padarė grubų procesinės teisės normų pažeidimą, kuris turėjo įtakos priimant neteisėtą skundžiamą sprendimą; iii) dėl dalies bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, priteisimo.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą ir melagingos informacijos

34.       Pirmosios instancijos teismas, nesutikęs su ieškovės teiginiais, kuriais buvo ginčijamas atsakovės sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, pateikus melagingą informaciją, ieškovės ieškinį atmetė.

35.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pvz., sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia (be kita ko), kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 125 punktas).

36.       Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

37.       Sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą).

38.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, pažymėjo, kad:

38.1.                      Sistemiškai, logiškai ir lingvistiškai aiškinant visas aukščiau nurodytas DPS dokumentų visumos nuostatas matyti, kad DPS „Įvairūs statybos darbai“, kurios pagrindu atsakovė, kaip perkantysis subjektas, ketino įsigyti įvairius statybos darbus, tiekėjams buvo keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl patirties vykdžius ne bet kokius rangos darbus ir (ar) teikus paslaugas, bet atlikus būtent statybos darbus, kurie paties perkančiojo subjekto aiškiai detalizuoti ir apibrėžti, kaip „naujo statinio – negyvenamojo pastato statyba, statinio rekonstravimas ir(ar) statinio kapitalinis remontas, reikalaujant, kad dalyvaujantis tiekėjas per atitinkamą laikotarpį būtų pagal vieną ar kelias sutartis pats savarankiškai atlikęs tokių statybos darbų ne mažesnei nei 500 000 Eur be PVM sumai“ (sprendimo 15 punktas).

38.2.                      Ta aplinkybė, kad paraiškos Priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ vartojama frazė „atliktų darbų vertė“ (prašoma nurodyti pagal sutartį (sutartis) atliktų darbų vertę), neįrašant žodžio „statybos“, nesuponuoja kitokio minėtų pirkimo sąlygų aiškinimo ir nesudaro pagrindo spręsti apie tai, jog šiuo atveju turimi omenyje bet kokie ar kokie nors kiti tiekėjo ar visi pagal konkrečią sutartį atlikti darbai ar (ir) paslaugos, o ne išimtinai statybos darbai – taip, kaip jie apibrėžti kituose jau aukščiau šiame sprendime paminėtuose DPS Dokumentų nuostatuose bei konkrečiai DPS Dokumentų priede Nr. 4 (sprendimo 16 punktas).

38.3.                      Tiek sisteminis, loginis ir gramatinis visų DPS Dokumentų nuostatų aiškinimas, tiek konkrečiai paraiškos Priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ išskirtos atskiros pozicijos, viena vertus, prašant tiekėją nurodyti pagal atitinkamą sutartį atliktų statybos darbų vertę EUR be PVM ir kita vertus, prašant tiekėją nurodyti tų darbų, kuriuos jis įvykdė savarankiškai, vertę EUR be PVM, priešingai nei teigia ieškovė, rodo, ir kiekvienam vidutiniam tiekėjui akivaizdžiai turėjo būti suprantama, jog perkančiajam subjektui svarbu ir aktualu tiksliai žinoti, kokios vertės statybos darbus pagal konkrečią nurodytą sutartį tiekėjas atliko pats, savarankiškai, savo jėgomis, t. y. nepasitelkdamas trečiųjų asmenų (subrangovų) ir (ar) neveikdamas jungtinėje grupėje su kitais asmenimis (sprendimo 17 punktas).

38.4.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose nepagrįstai teigia, kad kvalifikacijos reikalavimuose nebuvo reikalaujama nurodyti informacijos apie individualų tiekėjo indėlį vykdant sutartį, atitinkamai, tiekėja neturėjo pareigos išskirti savo pačios atliktų darbų vertės statybos darbų sąraše (sprendimo 19 punktas).

39.       Visų pirma, pasisakant dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo pažymėtina, kad ieškovė, teigdama apie pirkimo sąlygų neaiškumą, pati nesikreipė į perkančiąja organizaciją dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, kurios esą jai dabar (atmetus jos pasiūlymą) yra neaiškios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar pirkimo sąlygos yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

40.       Antra, pirkimo sąlygų aiškinimas, taikant sisteminį, teleologinį, lingvistinį ir kitus metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011), kai kuriais išimtiniais atvejais gali lemti tam tikros turinio reikšmės „suradimą“ (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017), tačiau bet kokiu atveju teismas, aiškindamas pirkimo sąlygas, negali sukurti naujos nuostatos, perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti pagal iš anksto expressis verbis (tiesiogiai) neišviešintus parametrus. Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sisteminis viešojo pirkimo sąlygų aiškinimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas ginčui aktualių pirkimo sąlygų aiškinimas nepažeidžia pirmiau nurodytų kasacinio teismo suformuluotų  taisyklių.

41.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „Inti“ 2023 m. vasario 24 d. paraiškoje, kurios pagrindu ji siekė būti įtraukta į DPS, deklaruodama ir pagrįsdama atitiktį ginčo kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties, pati turėdama konkrečią informaciją apie savo pačios sudarytos ir vykdytos sutarties vertę, pobūdį ir pan., nurodė bei pateikė neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenis): (i) nurodė bendrą visų pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) lopšeliu – darželiu atliktų darbų ir suteiktų paslaugų vertę – 854 589 Eur be PVM, nors turėjo nurodyti būtent statybos darbų vertę, kuri sudarė 835 292,69 Eur (į atliktų statybos darbų apimtį UAB „Inti“ įtraukė ir įvairių projektavimo, kadastrinių matavimų bylų parengimo bei kitų paslaugų vertę); (ii) nurodė ir deklaravo, kad iš esmės visus bendros vertės darbus ir paslaugas pagal šią sutartį atliko savarankiškai pati, nors dalis sutarties darbų buvo atlikta jos pasitelkto subrangovo. 

42.       Esant nustatytoms aplinkybėms egzistuoja objektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas – jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, pateikta informacija yra melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 78 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką), bei subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas, kuris pasireiškia nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu, o perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 79 punktą).

43.       Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad jo padarytos atitinkamos išvados atitinka vėliausią formuojamą kasacinio teismo praktiką, o faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 yra iš esmės identiška nagrinėjamai bylai. Tą papildomai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-623-790/2023, kuri buvo palikta nepakeista minėta kasacinio teismo nutartimi, faktinių aplinkybių analizė. Be to, nagrinėjant nurodytą bylą buvo remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021.

44.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

45.       Aptariamu atveju ir kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024: ieškovė, pasiūlyme pateikdama pirminę informaciją, nutylėjo, kad sutartis vykdė kartu su kitais ūkio subjektais, sąraše neišskyrė savo pačios atliktų darbų vertės iš bendros įvykdytų sutarčių apimties, visus (ir jos pasitelktų subrangovų) atliktus statybos darbus nurodė kaip savo pačios įgytą patirtį, o kad dalis šių darbų yra ne statybos darbai, o suteiktos paslaugos, – neatskleidė (kasacinio teismo nutarties 71 punktas); ieškovė yra patyrusi tiekėja, daugelį metų vykdanti statybos darbų veiklą ir nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose, todėl jai neabejotinai buvo žinoma, jog rengiant pasiūlymą būtina atsižvelgti į tai, ko reikalauja perkančioji organizacija, ir pateikti visą prašomą informaciją tiksliai, tam, kad pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus (VPĮ 2 straipsnio 45 dalis); <…> net ir pateikiami reikalaujamą kvalifikaciją viršijantys duomenys turi būti teisingi ir atitikti to konkretaus kvalifikacijos reikalavimo kriterijus; <…> net ir tuo atveju, jei dėl tiekėjo tinkamumo galima nuspręsti ir nevertinant jo pateiktos tikrovės neatitinkančios (melagingos) informacijos, tai nekeičia fakto, kad tiekėjas pateikė pirkime klaidinančią, faktus iškraipančią (melagingą) informaciją (kasacinio teismo nutarties 82 punktas); <…> padidino savo atliktų statybos darbų apimtį, į ją įtraukdama ne statybos darbų apimtį (o paslaugų darbus, kurių ji pati neatliko), taip pat jos pasitelktų subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų darbų apimtį, ir nenurodė (neišskyrė) konkretaus savo indėlio vykdant sąraše išvardytas jos patirtį grindžiančias sutartis (kasacinio teismo nutarties 83 punktas) ir kt. 

46.       Ištyrus bylos medžiagą daroma išvada, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė (apeliantė) turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Dėl melagingos informacijos nustatymo pasekmių

47.       Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 52 straipsnį, melagingą informaciją pateikę ūkio subjektai privalo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose. Perkančioji organizacija gali netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 30 punktas).

48.       Pati ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde skirtingai pasisako dėl melagingos informacijos turinio ir pasekmių, teigdama, kad: (i) nenurodė ir negalėjo nurodyti tikrovės neatitinkančios informacijos (pvz., apeliacinio skundo 41 punktas); (ii) ieškovė sąžiningai klydo pateikdama informaciją apie atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams (pvz., apeliacinio skundo 45 punktas); (iii) ieškovės pateiktos informacijos nesutaptis yra mažareikšmė (skiriasi tik 19 296,56 Eur) (pvz., apeliacinio skundo 57 punktas).

49.       Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė Pirkime pateikė melagingą informaciją.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad <…> ta aplinkybė, jog tiekėjas pateikė melagingą informaciją pirkime, savaime nepagrindžia jo nepatikimumo, pateisinančio pašalinimą iš pirkimo, todėl, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visų pirma nustatomas melagingos informacijos (ne)pateikimo faktas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme; ir antra, jei informacija kvalifikuojama kaip tokia, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija vertina, ar griežčiausia viešųjų pirkimų procese taikoma sankcija – tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo atmetant jo pasiūlymą – tuo konkrečiu atveju būtų proporcinga tiekėjo padarytam pažeidimui pateikiant klaidinančius duomenis pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 98 punktas).

51.       Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, kurios aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, yra identiškos šiai bylai (šios nutarties 43-45 punktai), nutarta, kad teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų analizė teikia pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovė, pašalindama ieškovę iš ginčo Pirkimo dėl to, kad ši neatskleidė savo pasitelktų subrangovų atliktų statybos darbų, taip pat suteiktų paslaugų (ne statybos darbų) apimties ir tokiu būdu nuslėpė tikrąją informaciją apie savo atitiktį profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui, tokį sprendimą priėmė turėdama ir konkrečiai bei individualiai įvertinusi (tiek pačios ieškovės pripažintą bei pateiktą, tiek viešoje erdvėje egzistuojančią, taip pat trečiojo asmens atskleistą) informaciją apie nurodyto ieškovės elgesio aplinkybes (kasacinio teismo nutarties 105 punktas).

52.       Nors teigiama, kad šioje byloje ieškovė (apeliantė) nepripažino, jog nuslėpė tikrąją informaciją apie savo atitiktį profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui, tačiau, įvertinus šios nutarties 37 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, ir tai, kad pati ieškovė, teikdama paraišką, pateikė vienokią informaciją, o pagal atsakovės kreipimąsi pateikė kitokią tokio paties turinio informaciją, tai leidžia konstatuoti faktinį pripažinimą dėl pateiktos neteisingos (melagingos, esant tiek objektyviajam, tiek subjektyviajam kriterijams) informacijos.

53.       Kasacinio teismo išaiškinimai taip pat patvirtina, kad nustačius melagingą informaciją: i) pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, viešųjų pirkimų vykdytojai įpareigoti įtraukti tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, jeigu nustatoma, kad tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 111 punktas); ii) įvertinama, ar griežčiausia viešųjų pirkimų procese taikoma sankcija – tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo atmetant jo pasiūlymą – tuo konkrečiu atveju būtų proporcinga tiekėjo padarytam pažeidimui pateikiant klaidinančius duomenis pirkime (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 98 punktas).

54.       Susipažinus su bylos medžiaga pritartina atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, kad pateiktoje pretenzijoje nebuvo keliama argumentų dėl proporcingumo pažeidimo dėl tiekėjo pašalinimo atmetant jo pasiūlymą. Ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 45 punktas). Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).

55.       Be to, vertinant apeliacinio skundo argumentus (apeliacinio skundo 61 punktas – „melagingumo pripažinimas yra neproporcingas“), pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl proporcingumo taikymo siejami ne su tiekėjo pašalinimu iš viešojo pirkimo atmetant jo pasiūlymą, o su melagingos informacijos nustatymu ir įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.  Tačiau, kaip minėta pirmiau, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, viešųjų pirkimų vykdytojai įpareigoti įtraukti tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, jeigu nustatoma, kad tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją (žr. šios nutarties 47 punktą).  

56.       Nors ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą pasekmių aspektu, byloje remiasi VPT išvada, kuri buvo pateikta šioje byloje, tačiau pažymėtina, kad tokia išvada byloje buvo pateikta iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 priėmimo, kurioje spręsta situacija yra iš esmės identiška nagrinėtai šioje byloje, antra, VPT išvada teismui nėra privaloma ir vertinama visų bylos įrodymų kontekste.

57.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju priimtas sprendimas pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūrų (atmesti ieškovės pasiūlymą) atitinka kasacinio teismo suformuluotą praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-65-381/2024 pateiktus išaiškinimus.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

58.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė grubų proceso teisės normų pažeidimą, kuris turėjo įtaką priimant neteisėtą skundžiamą sprendimą.

59.       Iš bylos medžiagos matyti, kad (išdėstomos faktinės aplinkybės, kurios aktualios sprendžiant šioje dalyje nagrinėjamą klausimą):

59.1.                      UAB „Infes“ 2023 m. lapkričio 3 d. prašymu prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

59.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė UAB „Infes“ prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Dėl šios teismo nutarties UAB „Infes“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Infes“ prašymą dėl įtraukimo į civilinę bylą Nr. e2-3038- 855/2023 patenkinti.

59.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 21 d. 9 val.

59.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1179-790/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – UAB „Infes“ įtraukė į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės AB Lietuvos oro uostų pusėje.

59.5.                      Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. atidėjo bylos nagrinėjimą iš esmės rašytinio proceso tvarka iki 2024 m. sausio 9 d. 9 val., nustatė trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ 7 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį.

59.6.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir pratęsti terminą pateikti atsiliepimą iki 2024 m. sausio 10 d. Teisėjos rezoliucija terminas pateikti atsiliepimą pratęstas iki 2024 m. sausio 8 d. 13 val.

59.7.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ pateikė atsiliepimą.

59.8.                      Ieškovė UAB „Inti“ pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir sudaryti galimybę pateikti atsiliepimą (paaiškinimus) į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ atsiliepimą į ieškinį. Prašyme nurodė, kad, susipažinusi su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį, įžvelgė būtinybę pasinaudoti savo procesine teise ir pasisakyti bei atsikirsti dėl kiekvieno trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodyto argumento.

59.9.                      Ieškovė UAB „Inti“ 2024 m. sausio 9 d. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ atsiliepimą, kuriame nurodė, kad <...> ieškovė pagal esamas galimybes, pirminio susipažinimo metu įvertinusi atsiliepimo teiginius, atkreipia teismo dėmesį, kad trečiojo asmens atsiliepime pateiktas teisinis vertinimas ir argumentai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, trečiasis asmuo klaidingai interpretuoja ir iškreipia paties ieškovės išsakytus argumentus, bei poziciją byloje, o cituojamos teismų praktikos – konkrečių bylų, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 ratio decidendi (sprendimo pagrindimas) iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl prašo trečiojo asmens argumentus atmesti.

59.10.                      Teismas dėl ieškovės prašymų atidėti teismo posėdį ir sudaryti galimybę pateikti atsiliepimą ar rašytinius paaiškinimus pasisakė ginčijamame sprendime (sprendimo 3 punktas).

60.       CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi minėtos normos turinys patvirtina, kad pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl proceso teisės normos pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo gali būti tik tada, jeigu dėl to neteisingai išspręsta byla. Be to, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui, kai padarytų proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas.

61.       Teismas byloje turi užtikrinti proceso šalių teisę į veiksmingą teisminę gynybą (Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnis), kita vertus, nepagrįstai ilgas bylos nagrinėjimas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 24 punktas). Prašant panaikinti sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, reikia pagrįsti, kaip proceso teisės normos pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

62.       Vertinant apeliantės argumentus, su kuriais siejamas sprendimo panaikinimas, pažymėtina, kad:

62.1.                      Byla yra susijusi su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, o tokių bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja CPK XXI1 skyriaus normos, tarp jų ginčo nagrinėjimui yra nustatyta išankstinė ginčo sprendimo tvarka (CPK 4233 straipsnis), reikalavimai ieškinio pagrindui (CPK 4233 straipsnio 3 dalis), itin operatyvūs tokių bylų nagrinėjimo terminai – sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (CPK 4238 straipsnio 4 dalis) ir pan.

62.2.                      Nors pati apeliantė teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti rašytinius paaiškinimus į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsiliepimą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, vis dėl to ieškovės paaiškinimai buvo pateikti ir teismo priimti.

62.3.                      Įvertintina ir tai, kad atsiliepimą, su kurio siejamas proceso teisės normų pažeidimas, pateikė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikiantis atsakovės pusėje. Toks subjektas nėra šalis, jis turi teisę teikti atsiliepimą, kuris eiliškumo tvarka teikiamas visada po ieškovės pozicijos.

62.4.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė savo procesinių teisių pažeidimą grindžia teismų praktika, kuri siejama su nesudaryta galimybe pasisakyti dėl kitos pusės pateiktų įrodymų (dažniausiai apeliacinėje instancijoje), o ne dėl atsiliepimo. Atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ir įrodymai (CPK 177 straipsnis) yra skirtingos teisinės kategorijos. CPK nuostatos apskritai neįtvirtina ieškovės teisės teikti atsiliepimo į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pateiktą atsiliepimą. Nors prie trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo ir buvo pateiktas įrodymas – UAB „Infes“ pretenzijos priedas – VPT konsultacija, tačiau: (i) pati ieškovė nesieja savo teisių pažeidimo su šio įrodymo pateikimu; (ii) kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio nėra pagrindo daryti išvados, jog toks įrodymas būtų nulėmęs ar galėjo nulemti bylos procesinį rezultatą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad vertinant, ar byla galėjo būti išspręsta neteisingai dėl to, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti, turi būti atsižvelgta į tai, ar šie įrodymai bent iš dalies nulėmė ar galėjo nulemti bylos procesinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021 40 punktas).

62.5.                      Rašytinių paaiškinimų teikimas yra viena iš proceso šalių teisių (CPK 42 straipsnis), tačiau dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo sprendžia teismas kiekvienu atveju atskirai (individualiai). Šiuo atveju ieškovė: (i) prašė atidėti teismo posėdį, sudarant galimybę jai pateikti rašytinius paaiškinimus; (ii) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas priėmė.

62.6.                      Vien ta aplinkybė, kad teismas iki rašytinio teismo posėdžio pradžios neišsprendė ieškovės prašymo atidėti teismo posėdį bei sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus, kartu įvertinant tai, jog prašymas pateiktas 2024 m. sausio 8 d., o teismo posėdis byloje paskirtas 2024 m. sausio 9 d., nesudaro pagrindo daryti išvados, jog teismas padarė proceso teisės pažeidimą ir dėl to panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teismas dėl minėtų ieškovės prašymų pasisakė teismo sprendime, išdėstydamas prašymo netenkinimo motyvus.  

63.       Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir dėl to panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

64.       Be to, apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kartu galėjo pasisakyti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, argumentų, tačiau, kaip išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei šiuo metu aktualią teismų praktiką kilusio ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų

65.       Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos.

66.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ prašė atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti 7 550,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš teiktos 2024 m. sausio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Serija RSA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodyta suma susideda iš: prašymo dėl įtraukimo į civilinę bylą parengimo 200 Eur (be PVM); 2023 m. lapkričio 10 d. atskirojo skundo parengimo 800 Eur (be PVM); prašymo dėl termino pratęsimo 200 Eur (be PVM); susipažinimo su ikiteisminės stadijos dokumentais, ieškovės ieškiniu ir dubliku, atsakovės atsiliepimu į ieškinį ir tripliku, VPT išvada, atsiliepimo į ieškinį parengimas 5 040 Eur; PVM 1 310,40 Eur.   

67.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Infes“ procese patyrė iš viso 7 550,40 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudarė išlaidos dviejų procesinių dokumentų (dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, termino pratęsimo), atskirojo skundo bei atsiliepimo į ieškinį parengimui, tačiau kadangi išlaidų už tokio pobūdžio pagalbą suma viršija maksimaliai leidžiamus priteisti civilinėse bylose dydžius (maksimali priteisiama už atsiliepimą į ieškinį išlaidų suma – 5 045,50 Eur, už atskirąjį skundą – 807,28 Eur, už kitą procesinį dokumentą – 201,82 Eur (atitinkamai už du – 403,64 Eur), todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Infes“ priteista 6 256,42 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (sprendimo 32 punktas).

68.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 47 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

69.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijas) už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

70.       Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2,5. Sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju apskaičiuojant advokato teisinių paslaugų dydį taikomas 2 018,20 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Taigi maksimali suma pagal Rekomendacijas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą sudarytų 5 045,50 Eur. Tokią sumą ir priteisė pirmosios instancijos teismas iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atskirai (papildomai) nepriteisė iš ieškovės išFlaidų už susipažinimą su procesiniais dokumentais, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos. Nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

71.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

72.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ir panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nereiškė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, neteikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų.

74.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Infes“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jo apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo procese laikėsi priešingos nei ieškovė pozicijos, o atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netekinti, todėl, atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. UAB „Infes“ pateikė įrodymus, kad patyrė ir apmokėjo 3 678,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatas, todėl mažinamos iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio – 2 623,66 Eur, o likusi prašymo dalis netenkinama. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnes nei rekomenduojama teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovės priteisiamos 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“, juridinio asmens kodas 133165398, 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Infes“, juridinio asmens kodas 302947360.

 

 

Teisėjai                                                Gintaras Pečiulis

 

 

Irmantas Šulcas

 

 

Tomas Venckus