Civilinė byla Nr. e2-147-618/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00001-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1;

                        3.2.6.1 (S)

 

  

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 28 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant J. P.,

dalyvaujant atsakovo M. P. atstovui advokatui K. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vartai“ ir M. P. dėl 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. sprendimų išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.        Ieškinio ir atsiliepimo į jį esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Padvariškių namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2021 m. vasario 10 d. bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 296 803,00 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo; pripažinti negaliojančiu 2021 m. kovo 10 d. UAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 86 971,00 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo; taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Baltijos vartai“ 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. vienintelio akcininko M. P. sprendimais išmokėtus 383 774,00 Eur dydžio dividendus. Priteisti ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. BUAB „Baltijos vartai“ ir UAB „Padvariškių namai“ sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), kuria šalys įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 22 d. notarų biure sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Pagrindinė sutartis), pagal kurią BUAB „Baltijos vartai“ parduotų, o UAB „Padvariškių namai“ pirktų BUAB „Baltijos vartai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (toliau – ir Turtas): i) žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Žemės sklypas); ii) techninį projektą „Poilsio namai (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas); iii) statytojo teises ir pareigas, kylančias iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-121002-00118 (toliau – ir Statybos leidimas).

1.2.       BUAB „Baltijos vartai“ atstovai neatvyko į notarų biurą sudaryti sandorį, todėl Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. UAB „Padvariškių namai“ 2020 m. gruodžio 16 d. BUAB „Baltijos vartai“ pateikė pretenziją, kuria pareikalavo grąžinti UAB „Padvariškių namai“ sumokėtą 110 000 Eur avansą ir atlyginti patirtus nuostolius. UAB „Padvariškių namai“ 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo (patikslinus jo reikalavimus) prašė priteisti iš BUAB „Baltijos vartai“ 220 000 Eur skolą (110 000 Eur avansą ir 110 000 Eur netesybas) ir procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu iš BUAB „Baltijos vartai“ priteisė 220 000 Eur skolą, 6 proc.. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (220 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Padvariškių namai“. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi 2021 m. liepos 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

1.3.       Antstolės 2022 m. spalio 19 d. patvarkymu Dėl informacijos suteikimo UAB „Padvariškių namai“  buvo informuota, kad, pardavus Turtą, net 928 632,00 Eur suma buvo pervesta tiesiogiai į asmeninę M. P. banko sąskaitą. Po 2022 m. gruodžio 3 d. UAB „Padvariškių namai“ sužinojo (ir turėjo galimybę susipažinti su vienintelio akcininko priimtais sprendimais), kad M. P. sprendimais buvo nuspręsta išvesti visas BUAB „Baltijos vartai“ sąskaitoje esančias lėšas, gautas pardavus Turtą, dividendų forma, t. y. išmokėti M. P. 383 774,00 Eur dividendų, kas nulėmė BUAB „Baltijos vartai“ nemokumą.

1.4.       BUAB „Baltijos vartai“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. duomenimis, grynąjį pelną sudarė net 583 640,00 Eur suma. 2021 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta vienintelio bendrovės turimo Turto pirkimo - pardavimo sutartis su nauju pirkėju UAB „Inžinerinė grupė“. Dalis lėšų už parduotą Turtą buvo pervesta tiesiai į M. P. asmeninę banko sąskaitą. M. P. 2021 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtintas 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys bei priimtas sprendimas dėl dividendų paskirstymo, buvo nuspręsta išmokėti akcininkui dividendus 296 803 Eur sumai. Akcininko M. P. 2021 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtintas tarpinis finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. bei paskirta tarpinio finansinio laikotarpio suma dividendams išmokėti, akcininkui nuspręsta išmokėti tarpinius dividendus papildomai 86 971 Eur sumai. Priimant sprendimus išmokėti dividendus, akcininkas sąmoningai pablogino BUAB „Baltijos vartai“ turtinę padėtį, nulėmė jos nemokumą bei negalėjimą vykdyti ūkinės komercinės veiklos, galinčios generuoti pelną, siekdamas išvengti įsipareigojimų, turimų ieškovės atžvilgiu, vykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi BUAB „Baltijos vartai“ iškelta bankroto byla.

1.5.       Egzistuoja visos būtinosios sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygos: i) ieškovė, kaip BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė, turi (turėjo) neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę jos atžvilgiu, patvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei pradėta vykdomoji byla; ii) ginčijami sandoriai pažeidžia kreditoriaus, t. y. ieškovės, teises. Tiek BUAB „Baltijos vartai“, tiek jos akcininkas turėjo žinoti ir žinojo, kad tokio dydžio dividendų išmokėjimas sukels grėsmę bendrovės veiklos ir finansinės padėties stabilumui ir galimybėms toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ir kad tai yra (bus) pagrindinė jos nemokumo priežastis. Po ginčijamų sprendimų priėmimo bendrovė nebeturėjo (nebeturi) jokių lėšų savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti, buvo nulemtas jo nemokumas, todėl buvo panaikintos bet kokios BUAB „Baltijos vartai“ galimybės didinti savo turtą bei užtikrinti įsipareigojimų vykdymą, pajėgumą atsiskaityti su ieškove; iii) nei BUAB „Baltijos vartai“, nei jos akcininkas neturėjo pareigos priimti ginčijamų sprendimų, nes jų pagrindu išmokėti dividendai nulėmė bendrovės nemokumą, taip pažeidžiant ieškovės teises bei teisėtus interesus, galimybes patenkinti turimą turtinį reikalavimą; iv) tiek BUAB „Baltijos vartai“, tiek M. P. laikytini nesąžiningais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnio 6 punkte įtvirtintą prezumpciją, nes ginčijamų sprendimų priėmimo metu žinojo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą ir ieškovės reikalavimą priteisti 220 000,00 Eur, bylą nagrinėjančiam teismui teikė melagingą informaciją, neva nesieks BUAB „Baltijos vartai“ turto ir piniginių lėšų perleisti tretiesiems asmenims. Pateikus atsiliepimą, priėmė ginčijamus sprendimus bei išsimokėjo M. P. 383 774,00 Eur dividendų, kurie buvo vienintelis ir visas likęs BUAB „Baltijos vartai“ turtas. Tai įrodo, jog tiek BUAB „Baltijos vartai“, tiek akcininkas M. P. laikytini nesąžiningais.

1.6.       Apie priimtus Sprendimus Kreditoriui tapo žinoma skirtingais momentais: i) apie 2021 m. vasario 10 d. sprendimą tapo žinoma po 2022 m. spalio 19 d. Antstolio patvarkymo Dėl informacijos suteikimo ir 2022 m. spalio 31 d. susipažinus su Aiškinamuoju raštu; ii) apie 2021 m. kovo 10 d. sprendimą išmokėti tarpinius dividendus tapo žinoma 2022 m. gruodžio 3 d., kai buvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl ieškinys yra reiškiamas nepraleidus ieškinio senaties termino. Ieškovė kaip BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė įrodė, kad egzistuoja visos būtinosios actio Pauliana tenkinimo sąlygos, todėl 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. BUAB „Baltijos vartai“ akcininko sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, o jų pagrindu nesąžiningam trečiajam asmeniui – M. P. išmokėtų dividendų suma turi būti grąžinama BUAB „Baltijos vartai“.

2.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „Baltijos vartai“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                                            Kreipimosi į teismą dieną ieškovė nėra bankrutuojančios bendrovės kreditorė, todėl neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimą gindama savo, kaip tariamo BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė teises. Nemokumo administratorius BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje yra pateikęs prašymą dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo, o taip pat ir dėl finansinių reikalavimo ginčijimo. Ieškovės finansinis reikalavimas yra ginčijamas ir šį klausimą teismas ieškinio pateikimo dieną nėra išsprendęs.

2.2.                                            Ieškovė neturi jokio galiojančio reikalavimo į BUAB „Baltijos vartai“, todėl yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (ar jį atmesti), arba sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl ieškovės finansinio reikalavimo tvirtinimo.

3.       Atsakovas M. P. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                                            Ieškovė byloje teismo prašo actio Pauliana pagrindu pripažinti 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. BUAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko sprendimus išmokėti dividendus negaliojančiais bei taikyti restituciją. Toks reikalavimas yra negalimas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti atitinkamas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

3.2.                                            Ieškovė nėra BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė, todėl neturi net locus standi reikšti reikalavimą. Prašomi pripažinti negaliojančiais Sprendimai nėra sandoriai, todėl negali būti actio Pauliana dalyku. Kasacinis teismas yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nėra sandoris ir todėl jis negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu. Analogiška teismų praktika, kuri draudžia akcininkų sprendimus ginčyti actio Pauliana pagrindu, yra ir toliau nedviprasmiškai taikoma ir aiškinama teismų, tarp jų ir Lietuvos apeliacinio teismo.. Šios aplinkybės yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

3.3.                                            Ieškovė jokiu kitu nei CK 6.66 straipsnio pagrindu reikalavimo nereiškia. Ginčas šiuo atveju neturi jokio viešo intereso - ieškovė (neteisėtai) gina savo tariamą privatų interesą, todėl byloje nėra pagrindo teismui ieškovės ieškinio pagrindą sudarančius veiksmus vertinti kitų teisės normų apimtyje. Be to, ieškovė yra atstovaujama profesionalių atstovų, todėl būtent jiems tenka pareiga tinkamai formuoti savo kliento teisinę poziciją. Teismo kišimasis į ieškinio dalyko formavimą, būtų nepateisinamas.

 

II.        Teismui pateiktų paruošiamųjų dokumentų esmė

 

4.       Ieškovė pateikė dubliką, be kita ko, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.                      Po nagrinėjamos bylos inicijavimo, 2023 m. sausio 11 d., į ieškovės banko sąskaitą M. P. pervedė 254 700 Eur sumą, pavedimo atlikimas, mokėjimo pavedimo paskirtis iš anksto nebuvo derinti su ieškove, mokėjimo nurodymo paskirtyje pavedimo atlikimo tikslas (už ką atliekamas pavedimas) taip pat nebuvo nurodytas. BUAB „Baltijos vartai“ akcininkas 2023 m. sausio 19 d. el. paštu pranešė, kad mokėjimo pavedimu yra siekiama padengti Baltijos vartų prievolę turimą UAB „Padvariškių namai“ atžvilgiu.

4.2.                      Ieškovė 2023 m. sausio 19 d. pateikė BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo administratoriui kreditinį reikalavimą, kuriame išsamiai nurodė, kad turi galiojantį ir neabejotinai pagrįstą mažiausiai 54 618,89 Eur dydžio reikalavimą BUAB „Baltijos vartai“ atžvilgiu, 2023 m. vasario 24 d. patikslino reikalavimą, nurodydamas, jog jis siekia 54 581,05 Eur. Šalys nebuvo nustatę jokios mokėjimų paskirstymo tvarkos, todėl vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, ieškovė panaudojo, visų pirma, patirtai žalai / išlaidoms atlyginti, kurios buvo turėtos reiškiant reikalavimus įvykdyti prievolę.

4.3.                      BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje 2023 m. sausio 31 d. buvo pateiktas nemokumo administratoriaus prašymas dėl bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, nemokumo administratorius ginčijo ieškovės turimą reikalavimą. Nemokumo administratorius, ieškovės turimą reikalavimo sumą nepagrįstai prašė tvirtinti kaip M. P. finansinį reikalavimą. 

4.4.                      Nesutinka su M. P. atsiliepime dėstomais teiginiais, jog dividendų išmokėjimas negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas akcininko sprendimų pagrindu išmokėtų dividendų teisėtumo klausimas, byloje yra prašoma pripažinti negaliojančiais sprendimų pagrindu išmokėtus dividendus, dėl kurių išmokėjimo BUAB „Baltijos vartai“ tapo nemoki. 

4.5.                      Tiek pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 267/2014, tiek 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-403/2021, kuriomis M. P. mėgina pagrįsti savo teiginius, buvo ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai padidinti/ sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, kuriuos ir buvo prašoma pripažinti negaliojančiais. Atsiliepime nurodoma, kad analogiška teismų praktika, kuri draudžia akcininkų sprendimus ginčyti actio Pauliana pagrindu yra taikoma ir aiškinama teismų, tačiau pateiktoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019, sprendimas išmokėti dividendus nebuvo ginčijamas actio Pauliana pagrindu.

5.       Atsakovė BUAB „Baltijos vartai“ triplike, be kita ko, nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.                      Ieškovė nėra atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė. Jos finansinis reikalavimas yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023. Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-326-467/2023, kuria išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl BUAB „Baltijos vartai" bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuota, jog ieškovė neturi teisės inicijuoti atsakovės tyčinio bankroto procedūrų, kol nėra patvirtintas jos finansinis reikalavimas bankroto byloje.

6.       Atsakovas M. P. triplike, be kita ko, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.                      Ieškovė ieškinyje teigė turinti 254 618,89 Eur dydžio reikalavimo teisę, o dublike teigia turinti 54 581,05 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos vartai", atsiradusią iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo.

6.2.                      Jeigu kreipdamasis į teismą kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau bylos nagrinėjimo metu skolininkas tinkamai įvykdo prievolę, tai yra pagrindas konstatuoti, kad nuo to momento (t. y. tinkamo prievolės įvykdymo) nebėra tenkinama viena iš actio Pauliana sąlygų ir kreditoriaus statuso nebetekusio asmens (ieškovo) reikalavimas privalo būti atmestas. 2023 m. sausio 11 d. M. P. atliko mokėjimo pavedimą į ieškovės banko sąskaitą, kuriuo, vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, kaip trečiasis asmuo, visiškai įvykdė vienintelę tuo metu turėtą, galiojusią ir vykdytiną skolininko BUAB „Baltijos vartai“ prievolę kreditorės UAB „Padvariškių namai“ naudai, t. y. sumokėjo teismo sprendimu UAB „Padvariškių namai“ BUAB „Baltijos vartai“  priteistus 220 000 Eur skolos, 26 038,36 Eur procesinių palūkanų ir 8 580,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas iš viso sudaro 254 618,89 Eur. M. P. neturėjo pareigos iš anksto suderinti su ieškove planuojamo atlikti mokėjimo ar šiuo tikslu gauti ieškovės sutikimą. 2023 m. sausio 11 d. BUAB „Baltijos vartai“ neturėjo jokių kitų galiojusių ir vykdytinų prievolių UAB „Padvariškių namai“, todėl įmoka galėjo ir turėjo būti paskirta tik prievolei įvykdyti.

6.3.                      2023 m. vasario 24 d. M. P. gavo 2023 m. vasario 23 d. UAB „Padvariškių namai“ pranešimą „Dėl 2023 m. sausio 11 d. M. P. atliktu mokėjimo pavedimu gautų lėšų paskirstymo“, kuriuo, be kita ko, buvo informuotas jog: i) 2023 m. sausio 6 d. UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Stipri jungtis“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2023/01/06-1, pagal kurią UAB „Padvariškių namai“ perleido UAB „Stipri jungtis“ 200 000 Eur sudarančią reikalavimo dalį; ii) UAB „Padvariškių namai“ turėjo 54 662, 16 Eur išlaidų, tariamai susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; iii) UAB „Padvariškių namai“ paskirstė gautą įmoką ir 54 662, 16 Eur sudarančią įmokos dalį paskyrė atlyginti turėtoms išlaidoms, tariamai susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, o 200 037,84 Eur sudarančią, t. y. likusią, įmokos dalį paskyrė prievolei atitinkamoje dalyje įvykdyti; iv) po įmokos paskirstymo UAB „Padvariškių namai“ tebeturi 54 581,05 Eur sudarančią reikalavimo dalį. 2023 m. kovo 13 d. M. P. pateikė ieškovei atsakymą į pranešimą dėl lėšų paskirstymo, kuriuo informavo, kad pranešimu atliktą įmokų paskirstymą laiko niekiniu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių.

6.4.                      Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 11 d. BUAB „Baltijos vartai“ nebuvo informuota apie tai, kad UAB „Padvariškių namai“ perleido UAB „Stipri jungtis" atitinkamą reikalavimo dali, M. P., atlikdamas mokėjimą į ieškovės banko sąskaitą, tinkamai įvykdė prievolę. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. BUAB „Baltijos vartai“, nemokumo administratorius mažoji bendrija (toliau - ir MB) „Teisės idėjos“ nebuvo informuoti apie reikalavimo dalies perleidimą, nė vienas iš jų nebuvo sutikęs su reikalavimo perleidimu. 2023 m. sausio 11 d., kai M. P. atliko mokėjimą, reikalavimo dalies perleidimo faktas negalėjo būti panaudotas prieš skolininkę Baltijos vartus, taip pat prieš trečiuosius asmenis, įskaitant M. P..

6.5.                      2023 m. vasario 23 d. Baltijos vartai neturėjo jokių galiojusių ir vykdytinų prievolių UAB „Padvariškių namai“, todėl pastaroji negalėjo paskirstyti įmokos, įmokos paskirstymas paskiriant 54 662, 16 Eur ieškovės patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Civilinėje byloje dėl skolos (avanso ir netesybų) priteisimo UAB „Padvariškių namai“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priteistos jai iš BUAB „Baltijos vartai“ įsiteisėjusiu sprendimu ir yra apmokėtos mokėjimo pavedimu. Civilinėje byloje dėl bankroto bylos BUAB „Baltijos vartai“ iškėlimo bei civilinėje byloje dėl sprendimų išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo (nagrinėjamoje byloje) UAB „Padvariškių namai“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra priteistos jai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, todėl ieškovė laikytina neturinčia galiojančio ir vykdytino reikalavimo dėl tokių išlaidų apmokėjimo.

6.6.                      UAB „Padvariškių namai“ ieškiniu negaliojančiais prašomi pripažinti sprendimai nėra sandoriai, todėl jie negali būti actio Pauliana dalyku. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Ieškovės ginčijami Sprendimai nėra sandoriai, todėl apskritai negali būti actio Pauliana dalyku. Ieškovė dublike nurodo, kad ieškiniu yra ginčijami ne akcininko sprendimai išmokėti dividendus kaip tokie, o dividendų išmokėjimas, tačiau taip negali būti keičiamas ieškinio dalykas. Kadangi sprendimai nėra sandoriai, todėl ieškovė neįrodė, kad nebūdami sandoriais jie CK 6.66 straipsnio 1 dalies normos prasme pažeidžia UAB „Padvariškių namai“ kaip kreditorės teises.

6.7.                      BUAB „Baltijos vartai“ nepriėmė ginčijamų sprendimų, juos vienašališkai priėmė M. P.. Darant nepagrįstą prielaidą, kad ginčijami sprendimai yra sandoriai, pažymėtina, jog BUAB „Baltijos vartai“ jų nesudarė (t. y. nebuvo jų šalimi). Vadinasi, ieškovė neįrodė kad (i) BUAB „Baltijos vartai“ kaip tariama skolininkė neprivalėjo priimti sprendimų (sudaryti sandorių), taip pat, kad (ii) Baltijos vartai kaip tariama skolininkė buvo nesąžininga priimdama sprendimus (sudarydama sandorius), kas yra dvi iš būtinų actio Pauliana sąlygų.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovo M. P. atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovės UAB „Padvariškių namai“ ir atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys atmestinas

 

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

9.       Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. 2020 m. rugsėjo 24 d. BUAB „Baltijos vartai“  ir UAB „Padvariškių namai“ sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 22 d. notarų biure sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Baltijos vartai“ parduotų, o UAB „Padvariškių namai“ pirktų BUAB „Baltijos vartai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: i) žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); ii) techninį projektą „Poilsio namai (duomenys neskelbtini)“; iii) statytojo teises ir pareigas, kylančias iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-121002-00118. BUAB „Baltijos vartai“ atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią turtas turėjo būti parduotas už 1 100 000 Eur kainą, o vėliau (2021 m. vasario 1 d.) su kitu pirkėju sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią turtas buvo parduotas už 1 530 000 Eur kainą.

10.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 iš BUAB „Baltijos vartai“ priteisė 220 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (220 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Padvariškių namai“. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi 2021 m. liepos 21 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Antstolės B. T. 2022 m. spalio 19 d. patvarkymu Dėl informacijos suteikimo UAB „Padvariškių namai“ buvo informuota, kad turto ir piniginių lėšų BUAB „Baltijos vartai“ neturi. Antstolė informavo, jog pardavus nekilnojamąjį turtą, 928 632 Eur suma buvo pervesta tiesiogiai į asmeninę M. P. banko sąskaitą. BUAB „Baltijos vartai“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. duomenimis, grynąjį pelną sudarė 583 640 Eur suma. M. P. 2021 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtintas 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys bei priimtas sprendimas dėl dividendų paskirstymo, buvo nuspręsta išmokėti akcininkui dividendus 296 803 Eur sumai. Akcininko M. P. 2021 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtintas tarpinis finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. bei paskirta tarpinio finansinio laikotarpio suma dividendams išmokėti, akcininkui nuspręsta išmokėti tarpinius dividendus papildomai 86 971 Eur sumai. 

11.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. spalio 27 d. gautas UAB „Baltijos vartai“ direktorės N. K. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Baltijos vartai“. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi UAB „Baltijos vartai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Teisės idėjos“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. (civilinė byla Nr. eB2-125-618/2024).

12.       2023 m. sausio 11 d. BUAB „Baltijos vartai“ vienintelis akcininkas M. P. atliko 254 700 Eur mokėjimo pavedimą į ieškovės banko sąskaitą, kuriuo, kaip trečiasis asmuo, įvykdė skolininko BUAB „Baltijos vartai“ prievolę kreditorės UAB „Padvariškių namai“ naudai, t. y. sumokėjo teismo sprendimu UAB „Padvariškių namai“ iš BUAB „Baltijos vartai“ priteistus 220 000 Eur skolos, 26 038,36 Eur procesinių palūkanų ir 8 580,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas iš viso sudaro 254 618,89 Eur ir 81, 11 Eur permoka. 

13.       2023 m. sausio 6 d. tarp UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Stipri jungtis“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Padvariškių namai“ perleido UAB „Stipri jungtis: dalį turimos reikalavimo teisės 200 000 Eur sumai. 2023 m. vasario 23 d. susitarimu Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2023-01-06-1, sudaryta tarp UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Stipri jungtis“, nutraukta.

14.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023 i) patvirtino BUAB „Baltijos vartai“ kreditoriaus M. P. 276 956,58 Eur finansinį reikalavimą; ii) nepatvirtino UAB „Stipri jungtis“ 200 000 Eur finansinio reikalavimo; iii) nepatvirtino UAB „Padvariškių namai“ 54 581,05 Eur finansinio reikalavimo. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismui 2023 m. birželio 29 d. nutartimi palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį. 

 

Dėl actio Pauliano sąlygų

 

15.       Pagal teisinį reguliavimą, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnio nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

 

Dėl reikalavimo teisės

 

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą taikyti actio Pauliana institutą ir pripažinti negaliojančiu 2021 m. vasario 10 d. UAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 296 803,00 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo; pripažinti negaliojančiu 2021 m. kovo 10 d. UAB „Baltijos vartai“ vienintelio akcininko M. P. sprendimą dėl 86 971,00 Eur dividendų paskirstymo ir išmokėjimo, taikyti restituciją. Ieškovė kreipimosi į teismą dieną (2023 m. sausio 5 d.) nurodė, jog galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Baltijos vartai“, jos kaip kreditorės piniginis reikalavimas kildinamas iš Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu UAB „Padvariškių namai“ iš BUAB „Baltijos vartai“  priteistos 220 000 Eur skolos, 26 038,36 Eur procesinių palūkanų ir 8 580,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso 254 618,89 Eur. Ginčo dėl to nėra. Šalių ginčas kilo dėl ieškovės reikalavimo teisės po 2023 m. sausio 11 d., kai BUAB „Baltijos vartai“ akcininkas M. P. atliko 254 700 Eur mokėjimo pavedimą į ieškovės banko sąskaitą, kuriuo, kaip trečiasis asmuo, visiškai įvykdė vienintelę turėtą, galiojusią ir vykdytiną skolininko BUAB „Baltijos vartai“ prievolę kreditorės UAB „Padvariškių namai“ naudai. Ieškovė ieškinio pagrindo nepakeitė, dublike nurodė, kad atsakovui M. P. įvykdžius prievolę, jos reikalavimas sumažėjo, minėto reikalavimo faktinį pagrindą vis dar sudaro įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 atsiradusi reikalavimo teisė į skolininkę BUAB „Baltijos vartai“, reikalavimą sudaro 54 618,89 Eur kitos išlaidos susijusios su prievolės įvykdymu. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybių, kad M. P. (šiuo atveju BUAB „Baltijos vartai“ akcininkas) sumokėjo ieškovei 220 000 Eur skolą, 26 038,36 Eur procesines palūkanas ir 8 580,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 254 618,89 Eur sumą, ieškovė neginčijo, tik deklaratyviai teigia, kad minėtas mokėjimas ir jos paskirtis nebuvo iš anksto suderinti su kreditore, todėl iš dalies priskirtas jos patirtoms teisinėms išlaidoms. Tačiau teismas tokius ieškovės argumentus laiko nepagrįstais.

18.       Pažymėtina, jog šiame kontekste aktualu tai, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.

19.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).

20.       Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja, jog BUAB „Baltijos vartai“ akcininko M. P. atliktas 254 618,89 Eur mokėjimas ieškovei pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 yra teisėtas, toks prievolės įvykdymo būdas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms.

21.       CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

22.       Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023 i) patvirtino BUAB „Baltijos vartai“ kreditoriaus M. P. 276 956,58 Eur finansinį reikalavimą; ii) nepatvirtino UAB „Stipri jungtis“ 200 000 Eur finansinio reikalavimo (2023 m. vasario 23 d. šalys susitarė dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2023-01-06-1, sudarytos tarp UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Stipri jungtis“, nutraukimo); iii) nepatvirtino UAB „Padvariškių namai“ 54 581,05 Eur finansinio reikalavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, jog M. P. 2023 m. sausio 11 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu padengė visą skolininkės BUAB „Baltijos vartai“ skolą kreditorei UAB „Padvariškių namai“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (įskaitant palūkanas, priskaičiuotas iki bankroto bylos iškėlimo) bei nurodė mokėjimo paskirtį, kurį M. P. bankas per bankų naudojamą tarptautinę informacijos perdavimo sistemą SWIFT perdavė UAB „Padvariškių namai“ bankui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, jog teismo sprendimu atsiradusi prievolė siejo UAB „Padvariškių namai“ ir Baltijos vartus; kadangi Baltijos vartų prievolė atsirado įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, teismo sprendimas apibrėžia prievolės apimtį, nenumatant kitų šalutinių prievolių; trečiasis asmuo (M. P.) padengė visa apimtimi įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas pinigų sumas, todėl kreditorė negalėjo ir neturėjo teisės dalį prievolės įvykdymo užskaityti kaip, jos vertinimu, patirtas kitas išlaidas. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurį įvykdė už skolininkę trečiasis asmuo, buvo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos. Kitos išlaidos susijusios su prievolės įvykdymu, jeigu tokios buvo patirtos, turėjo būti įrodytos ir jas patvirtinantys dokumentai pateikti teismui. UAB „Padvariškių namai“ neįrodė patirtų teisinių paslaugų išlaidų fakto ir dydžio, susijusių su prievolės įvykdymu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimo netenkino.

23.       Taigi, šiuo atveju, įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023 dėl ginčijamų finansinių reikalavimų BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo byloje, nustatyta, jog ieškovės finansinis reikalavimas skolininkei BUAB „Baltijos vartai“, kildinamas iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021, visa apimtimi yra įvykdytas, o tai suponuoja išvadą, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės skolininkės BUAB „Baltijos vartai“ atžvilgiu.

 

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu

 

24.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

25.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

26.       Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

27.       Byloje kyla ginčas dėl akcinės bendrovės vienintelio akcininko sprendimų teisinės prigimties ir kvalifikavimo. Ieškovės vertinimu atsakovas M. P. nepagrįstai teigia, kad ieškovės ginčijamas sprendimų pagrindu dividendų išmokėjimas negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, ne tai nėra sandoris.

28.       CK 1.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Kadangi sandoris sukuria civilinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą, tai jis yra juridinis faktas, tačiau ne kiekvienas sukuriantis teisinius padarinius juridinis faktas yra sandoris. CK 1.136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir iš kitų juridinių faktų, todėl sprendžiant dėl juridinio fakto pripažinimo sandoriu reikia aiškinti tokio juridinio fakto teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį.

29.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) normose reglamentuojama akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) tvarka. Pagal ABĮ normų nuostatas akcininkų susirinkimas yra bendrovės valdžios organas, kurio išimtinei kompetencijai priskirta spręsti tokius klausimus kaip bendrovės veiklos priežiūros ir valdymo organų rinkimas, veiklos rezultatų svarstymas ir tvirtinimas, bendrovės įstatų keitimas ir bendrovės veiklos pertvarkymas, taip pat kitus svarbiausius bendrovės funkcionavimo klausimus; visuotinis akcininkų susirinkimas negali perduoti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai paskirtų klausimų (ABĮ 19, 20 straipsniai). Susirinkimo sprendimų priėmimo proceso tvarka reglamentuojama ABĮ normose, o sprendimo turinys – šio įstatymo ir kitose materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose sprendimais nustatomus teisinius padarinius. Taigi susirinkimo sprendimas, priimtas pagal įstatymą (ir) bendrovių įstatuose nustatytą kompetenciją, yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), dėl bendrovės veiklos sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams, nagrinėjamu atveju – bendrovei ir akcininkėms, tam tikras teises ir pareigas. Toks sprendimas gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Taigi, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nelaikomas sandoriu ir jam nuginčyti (pripažinti negaliojančiu) taikytinos susirinkimo sprendimu nustatytus teisinius santykius reglamentuojančios ABĮ ir kitų įstatymų normos.

30.       Ieškovė nesutinka su atsakovo M. P. pozicija, nurodo, jog neegzistuoja pagrindas vadovautis atsakovo nurodoma teismų praktika, kadangi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014, tiek 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-403/2021, kuriomis M. P. grindžia savo teiginius, buvo ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai padidinti / sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, kuriuos ir buvo prašoma pripažinti negaliojančiais. Ieškovės vertinimu sprendimas padidinti / sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir sprendimas išmokėti dividendus yra iš esmės skirtingi institutai, turintys skirtingas šių sprendimų priėmimo sąlygas ir aplinkybes, pateiktose bylose nebuvo analizuotos analogiškos faktinės aplinkybės, todėl neegzistuoja pagrindas teigti, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikti teismų išaiškinimai galėtų tapti precedentu ir nagrinėjamoje byloje, neegzistuoja ir pagrindas vadovautis pateiktais teismų išaiškinimais. Taigi ieškovė mano, kad akcininkų sprendimų pagrindu išmokėti dividendai gali būti ginčijami ir prašomi pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

31.       Ieškovė mano, kad nagrinėjamu atveju būtina vadovautis teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1055/2012; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-59-1120/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-815-585/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-237-640/2020; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4917-589/2016, kuriose sprendimų pagrindu išmokėti dividendai buvo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

32.       Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės paminėtose civilinėse bylose neginčijamai buvo pasisakyta taip pat ir dėl actio Pauliana instituto, dividendų mokėjimo klausimais, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Civilinėse bylose Nr. 3K-3-449/2014 ir Nr. e2A-59-1120/2020 ieškinys buvo reiškiamas ne dėl akcininko sprendimo išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiu, o dėl neteisėtai išmokėtų dividendų priteisimo, kurie buvo pritiesti vadovaujantis ne CK 6.66 straipsnio pagrindu, o ABĮ nustatytu teisiniu pagrindu. Civilinėje byloje Nr. e2A-815-585/2020 dividendų išmokėjimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu ne CK 6.66 straipsnio pagrindu, bet kaip prieštaraujantis imperatyvioms ABĮ nuostatoms.

33.       Taigi, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ieškovės nurodytoje teismų praktikoje procesiniai sprendimai negali būti taikomi kaip precedentai nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškinio tenkinimo klausimą.

34.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko, nagrinėjamu atveju bankrutuojančio juridinio asmens kreditorius, kurie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Be to, siekiant konstatuoti šią actio Pauliana taikymo sąlygą, būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, ar skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti, ar visų kreditorių reikalavimai patenkinti arba jo mokumas nekinta. 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023 Klaipėdos apygardos teismas patvirtino ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus. Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro M. P. 276 956,58 Eur reikalavimas, kilęs iš jo, kaip akcininko įvykdytos prievolės kreditorei UAB „Padvariškių namai“. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri nėra atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė, prašo taikyti actio Paulaiana iinstitutą, nurodydama, jog akcininko sprendimas išmokėti dividendus yra sandoris, pažeidžiantis jos, kaip BUAB „Baltijos vartai“ kreditorės teises.

35.       Pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika nustatyta, jog akcininko sprendimai, akcininkų susirinkimo sprendimas nelaikomas sandoriu ir jam nuginčyti (pripažinti negaliojančiu) taikytinos susirinkimo sprendimu nustatytus teisinius santykius reglamentuojančios ABĮ ir kitų įstatymų normos, bei sutrumpintas vieno mėnesio terminas. Teismo vertinimu, esant minėtam teisiniam reglamentavimui bei suformuotai kasacinio teismo praktikai, ieškovė nepatenka į subjektų ratą, galinčių reikalauti actio Pauliano instituto taikymą, nes neturi galiojančios reikalavimo teisės į BUAB „Baltijos vartai“, o CK 6.66 straipsnio pagrindu jos ginčijami akcininko sprendimai nelaikytini sandoriu ir jiems nuginčyti actio Pauliana sąlygos negali būti taikomos. 

 

Dėl sandorio (ne)privalumo ir sandorio šalių nesąžiningumo

 

36.       CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

37.       Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana galima tik tuo atveju, kai skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sąžiningumas – tai teisinė ir taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). 

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

40.       Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam iš šių atvejų, trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

41.       Teismui nustačius, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Baltijos vartai“, pripažinus, jog akcininko sprendimai išmokėti dividendus nėra sandoris, ginčytinas CK 6.66 straipsnio tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareikštų ieškiniu ginčijamas vienasmenis akcininko sprendimas, kurio priėmime BUAB „Baltijos vartai“ nedalyvavo, todėl negali būti vien tuo aspektu pripažįstama sandorio šalimi.

42.       Ieškovės nuomone, BUAB „Baltijos vartai“ siekdama ateityje išvengti atsiskaitymo su ieškove, 2021 m. vasario 10 d. jos akcininko M. P. sprendimu paskirstė ir išmokėjo 296 803,00 Eur dividendų, 2021 m. kovo 10 d. akcininko M. P. sprendimu paskirstė ir išmokėjo 86 971,00 Eur dividendų. Ieškovė pažymi, kad dėl to buvo neatsiskaityta su ja, bendrovė tapo nemoki. Teismo vertinimu, vien pats faktas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo iš atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ ieškovei priteista skola, netesybos ir bylinėjimosi išlaidos, iš karto nebuvo atsiskaityta su kreditore, nei patvirtina nei paneigia aplinkybes, jog skolininkė (šiuo atveju atsakovė BUAB „Baltijos vartai“) siekė išvengti savo prievolės kreditorei (šiuo atveju ieškovei). Juo labiau, netrukus po bylos inicijavimo, trečiasis asmuo (šiuo atveju atsakovas M. P.) už skolininkę jos prievolę kreditorei įvykdė, todėl nurodytos aplinkybės nei patvirtina nei paneigia teiginių, kad ginčijamais akcininko sprendimais, teismo nepripažintais sandoriu, yra pažeidžiamos ieškovės teisės, kaip kreditorės, be kita ko, neturinčios galiojančio reikalavimo teisės. Trečiojo asmens sąžiningumo aspektu teismas nepasisako, nes kaip nustatyta bylos medžiaga, jis, priėmęs ginčijamus sprendimus, už skolininkę įvykdė prievolę, todėl ieškovės (šiuo atveju buvusios kreditorės) teisės sprendimo priėmimo metu nėra pažeistos. Teismui nepripažinus akcininko sprendimus sandoriu, dėl sandorio (ne)privalumo ir sandorio šalių nesąžiningumo teismas plačiau nepasisako.

43.       Teismas be kita ko pažymi, jog nustačius, kad ieškovė nėra atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė, neturi jokio neabejotino ir galiojančio reikalavimo teisės jos atžvilgiu, atsakovės turėtą prievolę ieškovei už ją įvykdė trečiasis asmuo – jos akcininkas, kuris šiuo metu yra vienintelis bankrutuojančios bendrovės kreditorius, akcininko sprendimas paskirstyti ir išmokėti dividendus nepripažįstamas sandoriu, ginčijamu CK 6.66 straipsnio pagrindu, atsakovė BUAB „Baltijos vartai“ nelaikytina ginčijamų sprendimų šalimi, todėl byloje nesant jokių įrodymų apie ieškovės UAB „Padvariškių namai“ teisių pažeidimą, teismas konstatuoja, kad ji neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų.

 

Dėl bylos baigties

 

44.       Išanalizavus ir įvertinus visą bylos medžiagą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kitais sprendime nurodytais Kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė jog yra CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų visuma, todėl ieškovės UAB „Padvariškių namai“ ieškinys atsakovams BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P. dėl 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. sprendimų išmokėti dividendus pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, atmestinas (CPK 176, 185 straipsniai).

 

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymų išsprendimo

 

45.       Ieškovė 2024 m. vasario 19 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodė, kad dėl objektyvių aplinkybių, t. y. šeimos nario mirties, sūnaus ligos ir paties ieškovės atstovo advokato V. M. ligos ieškovės atstovas neturėjo galimybės dalyvauti 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdyje. Pažymėjo, kad dėl minėtų objektyvių aplinkybių neturėjo galimybės pateikti teismui teisingam bylos išnagrinėjimui motyvų ir įrodymų, neturėjo galimybės informuoti teismą, kad egzistuoja svarbios aplinkybės dėl kurių yra pateisinamos priežastys teismo posėdį atidėti.

46.       Proceso teisės normos įpareigoja šalis visus procesinius veiksmus byloje atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Teismo nesaisto šalių prašymai dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, pateikti teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Galutinį sprendimą byloje teismas priima atsižvelgdamas į tai, kas buvo išnagrinėta bei aptarta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nevertina naujų po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktų įrodymų ar prašymų. Teismų praktikoje pažymima, kad procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, jog būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020). Tais atvejais, kai teismas iki sprendimo priėmimo nenustato poreikio aiškintis naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima ir paskelbia sprendimą teismo nustatytu laiku (žr., inter alia (be kita ko, be to) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-804-330/2020).

47.       Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti šios civilinės bylos proceso eigą. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2023 m. sausio 4 d. Ieškinys priimtas 2023 m. sausio 5 d. rezoliucija nustatant 30 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Teisme 2023 m. vasario 9 d. gautas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo. 2023 m. kovo 24 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki išsispręs klausimas dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. 2023 m. liepos 10 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Vilniaus apygardos teismas išnagrinės civilinę byloją Nr. e2-2432-562/2023. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo2023 m. liepos 10 d. nutartis panaikinta, konstatuojant, kad tarp Klaipėdos apygardos teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamų civilinių bylų pernelyg tolimas ryšys. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis 2023 m. lapkričio 27 d. Posėdis atidėtas dėl ieškovės prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestas. Paskirtas teismo posėdis 2023 m. gruodžio 13 d. atidėtas, nes ieškovė pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdis atidėtas iš dalies tenkinus ieškovės prašymą, ieškovės atstovas įpareigotas pateikti nedalyvavimą teismo posėdyje pagrindžiančius įrodymus. Į paskirtą teismo posėdį 2024 m. vasario 8 d. ieškovė ar jos atstovas neatvyko, nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teismas procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2024 m. vasario 28 d. 12.50 val. Teisme 2024 m. vasario 19 d. gautas ieškovės atstovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

48.       Įvertinus šios civilinės bylos proceso eigą, matyti, kad procesas byloje vyksta jau daugiau nei metus laiko, t. y. nuo 2023 m. sausio 5 d. Teismui, išnagrinėjus šios civilinės bylos proceso eigą, trukmę ir ieškovės dalyvavimą procese, pripažintina, kad ieškovės atstovui buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės tinkamai įgyvendinti procesines teises ir pateikti visus įrodymus, kuriuos jis manė esant būtina pateikti. Teismas pastebi, kad 2020 m. gruodžio 3 d. atstovavimo sutarties pagrindu ieškovė ją atstovauti pavedė advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ partneriui advokatui J. E. ir advokato padėjėjui D. L.. Pradinėje proceso stadijoje ieškovę atstovavo advokatas J. E., kuris teikė procesinius dokumentus. 2023 m. lapkričio 27 d. advokatas J. E. perįgaliojimu įgaliojo advokatą V. M. atstovauti ieškovės interesus. Teismo vertinimu ieškovės atstovas advokatas V. M. mažų mažiausiai ką galėjo padaryti, tai informuoti advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kolegas, kurie arba būtų sudalyvavę 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdyje, arba parengę ar informavę teismą dėl ieškovės atstovo negalėjimo dalyvauti 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdyje.

49.       Pažymėtina, kad teismas priima nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareigos atnaujinti procesą iš esmės jau išnagrinėtoje byloje tik dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis. Ieškovės atstovas prašyme nepagrindė, kokias naujas aplinkybes reikalinga nustatinėti ar kokius naujus įrodymus reikalinga ištirti, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl to, kad papildomi paaiškinimai ir nauji įrodymai negalėjo būti pateikti su kitais ieškovės procesiniais dokumentais, pavyzdžiui, ieškiniu arba dubliku. Teismas nenustatė poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Ieškovė turėjo teisę ir galimybę pareikšti visus norimus reikalavimus byloje, teikti įrodymus, teikti prašymus, teise teikti prašymus aktyviai naudojosi, reiškė procesinius prašymus. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas pažeistų proceso operatyvumo, koncentruotumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, ieškovės atstovo išdėstyti argumentai, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių ir dėl to teismas turėtų bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės, atmestini kaip nepagrįsti.

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

 

50.       Klaipėdos apygardos teismas

2023 m. sausio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo M. P. (M. P.) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 383 774,00 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš areštuotų banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovais ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų mokesčių valstybės ir savivaldybės biudžetams bei kitų privalomųjų mokesčių mokėjimu, atlikti kitas privalomąsias įmokas.

51.       Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

53.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir VDU).

54.       Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

55.       Atsakovė BUAB „Baltijos vartai“ teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

56.       Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas M. P. patyrė 14 318,80 Eur be PVM išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230002, kuri išrašyta 4 753,90 Eur sumai, 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230014, kuri išrašyta 1 679,50 Eur sumai, 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230020, kuri išrašyta 4 753,50 Eur sumai, 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230058, kuri išrašyta 1 563 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230079, kuri išrašyta 202,50 Eur sumai, 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230093, kuri išrašyta 750 Eur sumai, 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230102, kuri išrašyta 978,50 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita-faktūra KL20230107, kuri išrašyta 666,50 Eur sumai, 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra KL2024005, kuri išrašyta 1 710 Eur sumai. Taip pat į bylą pateikti duomenys apie atsakovo M. P. atliktus mokėjimus patvirtinantys mokėjimo nurodymai 2023 m. vasario 8 d. – 8 905,05 Eur sumai, 2023 m. kovo 16 d. – 7 095 Eur sumai, 2023 m. balandžio 19 d. – 13 200 Eur sumai, 2023 m. rugpjūčio 8 d. – 6 469,50 Eur sumai, 2023 m. spalio 6 d. – 1 816,50 Eur sumai, 2023 m. lapkričio 16 d. – 2 663,50 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 13 d. -1 258,50 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 21 d. – 666,50 Eur sumai, 2024 m. vasario 6 d. – 1710 Eur sumai. Iš teismui pateiktos teisinių paslaugų suvestinės nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2024 m. vasario 8 d. nustatyta, kad aprašytos atsakovui M. P. suteiktos teisinės paslaugos ir jų įkainiai: prašymo prisijungti į EPP rengimas – 37,50 Eur; atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimas – 730,50 Eur+75 Eur+493 Eur+110,50 Eur; susipažinimas su byla – 75 Eur; situacijos analizė dėl esamų procesų ir galimos tolesnės jų eigos – 119 Eur; susirašinėjimas (el. paštu) – 85 Eur+150 Eur; susirašinėjimas (el. paštu) ir susipažinimas su pateiktais dokumentais – 39,10 Eur; situacijos analizė dėl bylos strategijos, ieškovo nesąžiningų veiksmų sulaikant jam nepriklausančias sumas – 246,50 Eur; pranešimo antstoliui dėl informacijos pateikimo ir prašymo nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą rengimas – 150 Eur; teismų praktikos analizė dėl galimybės antstoliui areštuoti banko sąskaitoje esančias lėšas, kai visas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 75 Eur; konsultacija žodžiu su klientu dėl bylos klausimų, ieškovo nesąžiningų veiksmų, fiktyvaus reikalavimo teisės perleidimo – 68 Eur; pokalbis su klientu – 418,20 Eur; kitų procesinių dokumentų rengimas: prašymas stabdyti bylą – 150 Eur+190 Eur; atsiliepimo į ieškinį rengimas – 380 Eur+475 Eur+190 Eur; susipažinimas su medžiaga: su ieškovo dubliku, tolimesnių veiksmų aptarimas su klientu – 300 Eur; komunikacija su klientu dėl ieškovės pozicijos byloje – 150 Eur; tripliko rengimas – 472,50 Eur+450 Eur+1 015,50 Eur+972 Eur+300 Eur+112,50 Eur; vidinis pokalbis telefonu (informacijos rinkimas) – 25,50 Eur; teismų praktikos dėl teisės kreiptis į teismą, teisių gynimo būdų, bylos nutraukimo ir kitų procesinių klausimų analizė – 240 Eur; atsakymo į antstolio 2023 m. kovo 20 d. prašymą rengimas – 300 Eur+183 Eur; susipažinimas su 2023 m. kovo 24 d. nutartimi ir informacijos pateikimas klientui apie tolimesnį teismo procesą – 82,50 Eur; atskirojo skundo dėl 2023 m. liepos 10 d. teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą rengimas – 685,50 Eur+180 Eur+150 Eur+135 Eur; situacijos analizė dėl bylos atnaujinimo, turto areštų klausimo – 60 Eur; prašymo dėl teismo posėdžio paskyrimo rengimas – 15 Eur+75 Eur; pasirengimas atstovauti teisme – 52,50 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2023 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje – 750 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas – 75 Eur; susipažinimas su prašymu dėl bylos sustabdymo – 63 Eur; atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo ir prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą skyrimo rengimas – 457,50 Eur+303 Eur; kitų procesinių dokumentų rengimas: atsiliepimas į ieškovo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą – 80 Eur; susipažinimas su ieškovo prašymu atidėti bylos nagrinėjimą – 49,50 Eur; situacijos analizė dėl tolimesnių veiksmų byloje po ieškovo pareikštų prašymų posėdžio metu – 116 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2023 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje – 375 Eur; susipažinimas su ieškovo pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo – 100,50 Eur; susipažinimas su 2023 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi – 25,50 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdyje – 315 Eur; susipažinimas su ieškovo paaiškinimais ir prašymu dėl įrodymų išreikalavimo – 37,50 Eur; pranešimo dėl įrodymų (t. y. atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančių dokumentų) pateikimo rengimas – 232,50 Eur; kelionė kliento pavedimu iš Vilniaus į teismą Klaipėdoje ir atgal – 750 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdyje – 375 Eur.

57.       Pažymėtina, kad ieškovės 2024 m. sausio 22 d. prašymą tenkinus iš atsakovo buvo išreikalauti rašytiniai įrodymai pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo M. P. 2024 m. sausio 29 d. pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl atsakovo M. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Ieškovė teismui nepateikė jokių argumentų dėl atsakovo M. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo.

58.       Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiams, teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis atidėtas dėl ieškovės atstovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdis atidėtas, nes ieškovės atstovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdis atidėtas dėl ieškovės atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. taigi, bylos nagrinėjimas visais atvejais buvo atidėjimas buvo inicijuotas būtent ieškovės. Spręstina, kad atsakovo M. P. atstovas paskirtiems teismo posėdžiams ruošiesi, taigi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su rengimusi teismo posėdžiams pagrįstos. Tas pats pasisakytina ir apie bylinėjimosi išlaidas, susijusias su susipažinimu su kitos šalies teikiamais dokumentais, konsultacijomis ir kt. Tačiau dėl toliau nurodomų aplinkybių teismas mano, kad ne visos atsakovo M. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kitos – mažintinos.

59.       Atsakovas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties teikė atskirąjį skundą, teikia duomenis, kad skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimo išlaidos sudaro iš viso 1 409 Eur (730,50 Eur+75 Eur+493 Eur+110,50 Eur). Išlaidos patirtos 2023 m. I ketvirtį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 799 Eur. Už atskirojo skundo parengimą Rekomendacijų 8.15 punkte numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atskirojo skundo parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 719,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš ieškovės prašė priteisti iš viso 1 409 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą, teismas vertina, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamą užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį.

60.       Pateiktoje suvestinėje dėl teisinių paslaugų teikimo nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su tripliko parengimu sudaro – 3 322,50 Eur (472,50 Eur+450 Eur+1 015,50 Eur+972 Eur+300 Eur+112,50 Eur). Išlaidos patirtos 2023 m. I ketvirtį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 799 Eur. Už tripliko parengimą Rekomendacijų 8.3 punkte numatytas koeficientas yra 1,5. Taigi, už tripliko parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 698,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš ieškovės prašė priteisti iš viso 3 322,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už tripliko parengimą, teismas vertina, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamą užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį.

61.       Teismo vertinimu atsakymo į antstolio 2023 m. kovo 20 d. prašymą parengimas – 483 Eur (300 Eur+183 Eur), pranešimo antstoliui dėl informacijos pateikimo ir prašymo nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą rengimas – 150 Eur, nesant bylos medžiagoje šių dokumentų ir nenagrinėjus jokių prašymų susijusių su antstolio atliekamais veiksmais, nėra susiję su nagrinėjama byla ir prašymas už atsakymo į antstolio prašymą parengimą, pranešimo antstoliui rengimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

62.       Atsakovas teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą, atskirojo skundo parengimo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 150,50 Eur (685,50 Eur+180 Eur+150 Eur+135 Eur). Išlaidos patirtos 2023 m. III ketvirtį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2023 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1959,90 Eur. Už atskirojo skundo parengimą Rekomendacijų 8.15 punkte numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atskirojo skundo parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 783,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš ieškovės prašė priteisti iš viso 1 150,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą, teismas vertina, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamą užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį.

63.       Kita vertus, Rekomendacijose nurodoma, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti ir į kitus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Rekomendacijų 2 punktą). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-53-407/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).

64.       Teismas, atsižvelgdamas į spręstus teisės ir fakto klausimus, į tai, kad šalys bylinėjasi ir ginčus kelia dėl tų pačių susiklosčiusių nepalankiai teisinių santykių, t. y. neįvykusio sandorio, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnes nei Rekomendacijose nurodytas kaip maksimalias bylinėjimosi išlaidas, t. y. visas atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (14 319,80 Eur be PVM). Teismo vertinimu, atsakovės patirtos išlaidos už atskirojo skundo parengimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties mažintinos iki 719,60 Eur, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su tripliko parengimu mažintinos iki 2 698,50 Eur, bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. parengimą mažintinos iki 783,96 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymų antstoliui rengimu, atmetamas.

65.       Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės patirtos 14 318,80 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 11 985,86 Eur be PVM (14 318,80 Eur-689,40 Eur -644 Eur -633 Eur -366,54 Eur).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ (juridinio asmens kodas 125196077) atsakovo M. P. naudai 11 985,86 Eur be PVM (vienuolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

Teisėja Larisa Šimanskienė