Baudžiamoji byla Nr. 1-651-409/2012
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00416-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;
1.2.25.4.3; 2.10.1
(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 28 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2011-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 290 str., 12 MGL bauda, baudą sumokėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.,
n u s t a t ė:
I. Š. 2011 m. spalio 24 d. apie 15 val. 58 min., būdama blaivi, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, „Ginkūnų“ kapinių teritorijoje, pėsčiųjų take ties kapaviete Nr. 4476, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama „Ginkūnų“ kapinių teritorija, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdama pėsčiųjų taku prie dešinėje pusėje esančių tujų krūmų, tinkamai neįsitikino, kad eismas bus saugus, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo, dėl to, mažamečiui L. F. išbėgus iš už tujų krūmo į pėsčiųjų taką, jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam L. F. buvo padaryti abiejų šlaunikaulių lūžiai, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą.
I. Š. kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais jos pačios, liudytojo V. F. parodymais ir kita bylos medžiaga.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji I. Š. visiškai prisipažino savo kaltę ir parodė, kad 2011-10-24 vyrui priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavo į Šiaulių m. Ginkūnų kapines sutvarkyti tėvo kapo. Atsivežė du maišus skaldos, kurią reikėjo išpilti ant kapo. Maišai buvo sukrauti automobilio bagažinėje, savarankiškai jų nunešti ar kitaip nugabenti prie kapo be automobilio negalėjo, todėl į kapines įvažiavo per centrinius vartus, kurie buvo atidaryti. Eismą draudžiančių ženklų nepastebėjo. Į kapinių administraciją dėl leidimo įvažiuoti į kapinių teritoriją nesikreipė. Važiavo, nes matė, kad prieš ją pro vartus įvažiavo ir kitas lengvasis automobilis, todėl nepagalvojo, kad įvažiuoti į kapines reikia kokio nors specialaus leidimo. Nuvažiavusi asfaltuotu taku prie kapo, iškrovė maišus su skalda ir apsisukusi važiavo atgal pastatyti automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kapinių. Galėjo būti apie 15 val. 50 min., dienos metas, kelio danga sausas asfaltas. Važiavo asfaltuotu taku, arčiau dešinio kelkraščio ne didesniu kaip 20-15 km/h greičiu. Bevažiuodama pamatė priešais taku einančius vyrą ir vyresnio amžiaus moterį, galvojo, kad jie priartėjus pasitrauks, todėl lėtai važiavo toliau. Dešinėje, prie pat dešinio kelkraščio buvo tankus tujų krūmas, apie 170-180 cm aukščio. Iki krūmo likus apie 1 metrui, iš už jo, priešais pat jos vairuojamą automobilį staiga išbėgo berniukas, kurio iki tol nepastebėjo. Viskas įvyko staiga, berniukas atsitrenkė į automobilio „Opel Vectra“ dešinės pusės priekinį bamperį ir buvo nublokštas į priekį, o ji tuo tarpu suktelėjo vairą kairėn ir stabdė. Iš karto po to išlipo iš automobilio, priėjo prie berniuko, jis buvo sąmoningas, dejavo. Prie jo priėjo priekyje ėjęs vyriškis su moteriške, kurie buvo berniuko tėvas ir močiutė. Berniukas skundėsi kojų skausmu, jo tėvas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Berniukas buvo išvežtas į ligoninę. Ji nežino, koks eismo būdas yra Ginkūnų kapinėse, į jas įvažiuodama jokių draudžiamų ženklų nematė, todėl galvojo, kad Ginkūnų kapinių teritorijai galioja bendri kelių eismo taisyklių reikalavimai, t.y. transporto priemonių (automobilių) eismas kapinių asfaltuotais takais nėra draudžiamas arba kaip nors kitaip ribojamas. Po eismo įvykio ji lankė nukentėjusįjį vaiką ligoninėje ir namuose, bendravo su jo tėvu, atsiprašė jų, jie dėl įvykio atleido. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad, važiuodama per kapinių teritoriją, turėjo būti atidesnė ir galėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad važiuoti per kapinių teritoriją būtų saugu (b. l. 57-58).
Liudytojas V. F. parodė, kad 2011-10-24 apie 15 val. 30 min. su sūnumi L. F. ir mama D. F. atvažiavo į Šiaulių Ginkūnų kapines aplankyti artimųjų kapų. Į kapines įėjo per vartelius ties centriniu įėjimu. Jie išėjo į pagrindinį taką ir pasuko kairėn link Joniškio pusės. Sūnus susidomėjo kažkuriuo kapu, buvusiu netoli pagrindinio asfaltuoto tako, todėl atsiliko. O jis su mama lėtai ėjo. Priešais tuo tarpu atvažiavo automobilis „Opel Vectra“, vairuojamas moters. Jis su mama pasitraukė dešiniau, automobilis lėtai pro juos pravažiavo link centrinio kapinių įėjimo. Sūnaus L. jis dar nematė, galvojo, kad prisivys ir iš karto išgirdo trenksmą, L. šauksmą, riksmą ir iš karto atsisuko. Pamatė, kad automobilis, su kuriuo prasilenkė, stovi, o šalia automobilio priekio dešinėje automobilio pusėje, guli L.. Suprato, kad L. partrenkė automobilis. Automobilio vairuotoja iš karto pribėgo prie L., neleido jam keltis, ramino, pakišo po juo savo striukę, o jis paskambino greitajai pagalbai. Paties susidūrimo momento nematė, nes buvo nusisukęs, eismo įvykis įvyko už nugaros, o atsisuko įvykus smūgiui. Prasilenkiant automobilis „Opel Vectra“ važiavo lėtai, ne didesniu kaip 20-30 km/h greičiu, arčiau dešinio kelkraščio savo važiavimo kryptimi. Kadangi automobilio variklio apsukos buvo nedidelės, jo variklio garsas buvo nedidelis. Takelio aplinkoje, iš kurio išėjo, prie pat pagrindinio asfaltuoto tako, kuriuo važiavo L. partrenkęs automobilis, yra aukšti, tankūs tujų krūmai, kurių aukštis yra ne mažesnis kaip 180-200 cm. L. ūgis yra apie 134 cm. L. jam papasakojo, kad apžiūrėjęs kapą, esantį netoli tujų krūmų, norėdamas juos prisivyti, ėmė bėgti, bėgo pro minėtą tujų krūmą iš šalutinio neasfaltuoto takelio į pagrindinį ir išbėgo prieš pat važiuojantį automobilį, kurio nematė per krūmus, variklio garso taip pat negirdėjo. Jis tiesiog trenkėsi į automobilį, po to nuo smūgio buvo nublokštas į priekį. Įvykio metu buvo sulaužyti L. abiejų kojų šlaunikauliai. Automobilio vairuotoja nuolat rūpinasi L. sveikata, lankė jį ligoninėje, namuose, pergyvena dėl įvykio. Jis automobilio vairuotojai dėl įvykio jokių pretenzijų neturi, nes mano, kad taip susiklostė aplinkybės, tai yra vairuotoja per krūmus neturėjo jokios galimybės pastebėti atbėgančio L., o, jam išbėgus prieš pat automobilį ji nebeturėjo jokios galimybės laiku sustabdyti automobilį. Nei L. nesitikėjo, kad taku gali važiuoti automobilis, nei pati vairuotoja nesitikėjo, kad L. išbėgs į taką. Jeigu dėl šio eismo įvykio būtų nustatyta vairuotojos kaltė, jis sutinka su ja susitaikyti. Jo mama D. F. įvykio aplinkybių nematė, ji yra senyvo amžiaus, neseniai jai atliktos akies bei klubo operacijos, todėl ji negali suteikti tyrimui naudingos informacijos (b. l. 42-44). Papildomai V. F. parodė, kad jis vairuotojai atleido, nes ji atsiprašė jo ir mažamečio sūnaus. Jis civilinio ieškinio byloje nereiškia, jokių pretenzijų I. Š. neturi ir sutinka, kad procesas byloje būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 44).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, jog buvo užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Ginkūnų kapinių teritorijoje, apžiūra, užfiksuota automobilio padėtis, išmatuoti atstumai (b. l. 7-12).
Iš eismo įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas įvažiavimas į Ginkūnų kapinių teritoriją, užfiksuoti Kelio ženklai, Šiaulių miesto savivaldybės patvirtintos taisyklės, artimiausia kapavietė, prie kurios įvyko eismo įvykis (b. l. 13-17).
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, jog buvo užfiksuoti lengvojo automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio D. Š., požymiai (b. l. 18-19), po apžiūros automobilis grąžintas saugoti iki bylos nagrinėjimo pabaigos (b. l. 20-21).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 213 matyti, jog po eismo įvykio (2011-10-24 16:50) I. V. (Š.) buvo blaivi (b. l. 29).
Iš specialisto išvados Nr. G 94/12(04) matyti, jog L. F. buvo padaryti abiejų šlaunikaulių lūžiai, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).
Iš specialisto išvados Nr. 11Š-311(11) matyti, jog tiriamoje eismo situacijoje automobilio „Opel Vectra“ vairuotoja I. Š. kapinių teritorijoje, artėdama prie dešinėje tako pusėje buvusių tujų krūmų, nepasirinko tokio važiavimo greičio pagal kelio sąlygas, kad galėtų sustoti iki iš anksto numatomos kliūties, tinkamai neįsitikino, kad eismas bus saugus bei partrenkė mažametį L. F. ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 37-39).
Iš liudytojo parodymų patikrinimo protokolo matyti, jog liudytojas V. F. parodė vietas, kur įvyko susidūrimas, kur po smūgio nukrito jo sūnus, tujų krūmus ir kapavietę (b. l. 45-48).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog I. Š. kaltė įrodyta.
I. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., požymius, nes ši dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir I. Š. už nusikalstamos veikos padarymą skirti 15 MGL, t.y. 1950 Lt baudą.
I. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnę – 5 MGL (650 Lt) baudą, nes šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, augina mažametį sūnų, šeimą padeda išlaikyti jos dirbantis vyras, turi pasiėmusi paskolą. I. Š. taip pat prašė baudos mokėjimą išdėstyti per 1 metus.
Skirdamas bausmę I. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. Š. teista, teistumas neišnykęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 88-89), dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (b. l. 87), registruojasi darbo biržoje (b. l. 90), todėl atsižvelgiant veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kilusius padarinius bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. Š. turtinio pobūdžio bausmę – prokuroro siūlomo dydžio piniginę baudą, o atsižvelgiant į I. Š. turtinę padėtį, baudą įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
n u s p r e n d ž i a:
I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., ir nubausti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Įpareigoti I. Š. baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti neribotai teisėto savininko D. Š. nuosavybei.
Išaiškinti I. Š., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Astra Karpytė