Civilinė byla Nr. e2S-2104-775/2024

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00467-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.2;

3.4.2.6.8; 3.3.2.5; 3.3.2.7; 3.3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.  

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. D. ir J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. ir J. D. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrojus“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochemijos paslaugų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Bioversija“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“, uždaroji akcinė bendrovė „Finora Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Heavy Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Linažiedė“, uždaroji akcinė bendrovė „Naftėnas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordstreet“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, uždaroji akcinė bendrovė „PayRay Bank“, Omega Invest Ou, uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „SME Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Velseka“, SE Capitalia, D. D., kooperatinė bendrovė Ignalinos kredito unija, viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, M. P., SIA SF MGMT collateral, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. R. ir D. V.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-8822-1211/2024 pareiškėjui G. D. ir J. D. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2.       Pareiškėjai G. D. ir J. D. (toliau – kartu pareiškėjai, pareiškėjas (- a)) prašo jiems iškelti fizinių asmenų bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, leisti pareiškėjui vykdyti ūkininko veiklą iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 101,64 Eur sumai, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą 905 Eur/mėn. ir pareiškėjos išlaidų sąmatą 905 Eur/mėn., reikalingą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

3.       Pareiškėjai nurodė, kad jie yra sutuoktiniai, turi du nepilnamečius vaikus, prašė jų bankroto bylą nagrinėti vienoje byloje. Pareiškėjas yra ūkininkas, ūkį įregistravo 2005 m. lapkričio 30 d. ir nuo tada sėkmingai vystė augalininkystės veiklą, augino žieminius kviečius, avižas, žieminius rapsus, pupas, žieminius rugius. Nuosavybės teise įsigijo apie 50 ha dirbamo žemės ploto, įvairios žemės ūkio technikos. Šiuo metu, įskaitant nuomojamus žemės plotus, pareiškėjas ūkininkauja 172 ha dirbamos žemės plote. Paskutiniai treji metai ūkiui buvo sunkūs. Dėl Covid-19 pandemijos ir 2022 m. vasarį prasidėjusio karo stipriai išaugo elektros, kuro, trąšų, sėklų, detalių ir pesticidų kainos. Nors grūdų supirkimo kainos nebuvo žemos, dėl padidėjusių sąnaudų ūkiui teko skolintis piniginių lėšų papildomai. 2023 m. dėl pavasarinės sausros ūkis patyrė apie 48 000 Eur nuostolių. 2023 m. ženkliai nukrito grūdų supirkimo kainos, kurios nepadengė grūdų auginimo savikainos, todėl 2023 m. ūkio pardavimo pajamos siekė vos 66 300 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas ėmėsi taupymo priemonių ūkyje: pastaruosius dvejus metus pirko mažiau ir pigesnes trąšas, mikroelementus, pesticidus, dėl to ūkyje buvo gautas daug mažesnis grūdų derlius ir dar labiau sumažėjo ūkio pardavimo pajamos. Tam, kad galėtų nupirkti sėklas, trąšas, pesticidus, kurą, atlikti einamąjį technikos remontą, apmokėti kitas einamąsias ūkininko ūkio sąskaitas, pareiškėjas buvo priverstas imti paskolas. Pagrindinė priežastis, sukėlusi pareiškėjų nemokumą yra pareiškėjo ūkio pastaraisiais metais įgyti įsipareigojimai kreditoriams, nors pareiškėjas stengėsi tartis su kreditoriais, prašydamas jų peržiūrėti ar pratęsti paskolų mokėjimų grafikus. Kreditoriai dažniausiai sutikdavo atidėti įmokas dar metams, tačiau dar 2–3 procentais pakeldami palūkanas. Kadangi dėl nurodytų priežasčių ūkiui nepavyksta sugeneruoti daugiau pajamų, įmokų atidėjimai buvo tik laikini sprendimai, kurie neišsprendė situacijos. Šiuo metu pareiškėjai nebeįstengia dengti įsipareigojimų kreditoriams, kreditoriai pradėjo priverstinius išieškojimus iš pareiškėjų turto. Pareiškėjai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pareiškėjas verčiasi ir planuoja toliau verstis ūkininko veikla. Per 2023 m. pareiškėjo ūkis pardavė 83,5 t avižų, 299,88 t žieminių kviečių, 23,84 t žieminių rapsų ir iš šių pardavimų bendrai gavo 66 313,09 Eur pajamų. Nuo 2024 m. sausio 22 d. pareiškėjas pradėjo savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atlygis už nenuolatinę karo tarnybą yra 40 Eur už kiekvieną karo tarnybos dieną. Pareiškėjai taip pat dirba pagal trumpalaikes darbo sutartis per įdarbinimo platformą. Dirbdamas pagal trumpalaikes darbo sutartis pareiškėjas per 2024 m. sausį gavo 1 762,42 Eur draudžiamųjų pajamų. Dirbdama pagal trumpalaikes darbo sutartis pareiškėja per 2023 m. gruodį gavo 778,50 Eur draudžiamųjų pajamų, per 2024 m. sausį gavo 1 577,15 Eur draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams – 1 077 539,81 Eur. Turto vertė – 609 581 Eur. Pareiškėjams kiekvieną mėnesį jų bei jų išlaikomų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga po 905 Eur suma, kuri naudotina nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas planuoja, kad jo ūkininkavimo veiklai bus skiriami 79 000 Eur. Pareiškėjai prašė teismo leisti iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos vykdyti ūkininko veiklą. Nurodė, kad planuoja pagal pasėtą derlių prikulti 461 t grūdų ir gauti 98 000 Eur pajamų. Taip pat gauti 30 306,31 Eur tiesioginių išmokų, kurios mokamos tik vykdant ūkininko veiklą. Taigi bendrai iš ūkininkavimo veiklos per 2024 m. planuojama gauti 128 306,31 Eur pajamų. 2024 m. ūkio sąnaudos, tai yra išlaidos kurui, sėkloms, trąšoms, pesticidams, technikos remonto darbams, žemės nuomai, mokesčiams ir kt. išlaidoms, sudarys 83 552,24 Eur. Iš ūkio veiklos tikimasi uždirbti 44 754,07 Eur pelno. Gautomis lėšomis bus galima dengti įsipareigojimus kreditoriams. Papildomai pareiškėjai nurodė, kad jų nemokumo momentas yra ne anksčiau nei 2023 m. lapkričio mėn. Iki tol pareiškėjai vykdė įsipareigojimus kreditoriams ir su jais atsiskaitinėjo iki pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, todėl buvo sąžiningai įsitikinę, kad pavyks per protingą laikotarpį padengti visus finansinius įsipareigojimus. Pajamų mokesčių deklaracijos patvirtina, kad 2019 m. uždirbo 103 050,13 Eur pelno, o per 2020 m. uždirbo 15 786,89 Eur pelno. Sumažėjusios pajamos ir išaugusios išlaidos lėmė, kad 2021 metai baigti nuostolingai. 2022 m. buvo tikėtasi, kad nuostolius pavyks padengti ir buvo gauta daugiau pajamų nei 2021 m. – 109 698,66 Eur, tačiau dėl mažesnio trašų ir pesticidų kiekio naudojimo sumažėjo gautas grūdų derlius, todėl 2022 metus ūkis taip pat baigė nuostolingai. 2022 metais pareiškėjai tikėjosi, kad pavyks nuostolius padengti. Paskolų sutartis pareiškėjai sudarė 2021–2022–2023 metais, tačiau iš šių sutarčių atsiradę įsipareigojimai turėjo būti vykdomi 2023–2024–2025 – 2026 – 2027 metais. Pareiškėjai buvo priversti imti paskolas dėl ūkinėje veikloje atsiradusių nuostolių. Negavus pelno, nebuvo galima vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir paaiškėjo, kad pareiškėjai toliau nebegalėjo vykdyti tų įsipareigojimų. 2019–2023 m. laikotarpiu pirmoji negrąžinta paskola buvo paimta 2020 m. rugsėjo 30 d. – skirta turimų skolų refinansavimui. Minėtu laikotarpiu pareiškėjai dengė esamus kreditus tiek įmonėms, tiek bankams. Norėjo atsiskaityti už kurą, už detales, už chemiją, tačiau pelnų neturėjo, tik minimaliai. Vienintelis pelnas – išmokos, kadangi už grūdus pelno nebuvo jau trys metai ir nėra aišku ar jo iš viso bus. Pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai ženkliai išaugo 2023 m., nes būtent 2023 m. suėjo paskolų įmokų mokėjimo terminai. Pareiškėjams 2023 m. pabaigoje nebegalint mokėti įmokų laiku, buvo sudaromos paskolų refinansavimo sutartys. Kreipdamiesi dėl paskolų pateikė visus reikalingus dokumentus. Paskolos buvo imtos ūkio veiklai refinansuoti. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. paimtų paskolų neskaičiuoja, vienos paskolos dengdavo kitas paskolas, per ilgesnį laiką, tikintis, kad bus gautas derlius ir bus atsiskaityta. Kreditoriams buvo nurodyta, kad paskolos buvo imamos kažkiek refinansavimui, kažkiek apyvartinėms lėšoms. Pareiškėjai neturi reikiamų žinių ir kompetencijų, kad galėtų tinkamai užpildyti ir pateikti PVM deklaracijas ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GMP) deklaracijas, todėl su Viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba sudarė Finansinės apskaitos tvarkymo fiziniams asmenims paslaugos teikimo sutartis. Kadangi minėtas deklaracijas ir ataskaitas rengė ne pats ir kaip jos rengiamos nesidomėjo, pareiškėjas teismui negalėjo paaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodytų prieštaravimų tarp pelno/nuostolių ataskaitų ir GMP deklaracijų, tačiau jo finansinę būklę 2019– 2023 m. galima įvertinti iš byloje esančių dokumentų. Pareiškėjas, kaip ūkininkas, neturi prievolės rengti ir VĮ Registrų centrui teikti balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, todėl šie dokumentai būdavo rengiami epizodiškai, tik esant poreikiui. Pareiškėjas patvirtino, kad jis nesidomėjo, kaip buvo pildomos GPM deklaracijos ir pelno/nuostolių ataskaitos, nes jam tai nėra aktualu, su deklaracijomis nesusipažindavo. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patikslino, kad duomenų, kurie pagrįstų jo planuojamas ūkio pajamas ir išlaidas, byloje nėra, nes ūkis metus nevykdo veiklos ir yra visiškai sustojęs. Už šių metų derlių buvo gauta 11 000–12 000 Eur pardavimo pajamų. Ūkio dirbamas plotas lyginant su 2019– 2022 m. sumažėjo perpus iš 220 ha liko apie 112 ha. Pareiškėja patvirtino, kad ji dirba ūkyje ir šeimoje. Ūkis yra šeimos verslas. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. dirbo pardavėja. Paskolos paėmimo poreikį spręsdavo bendrai. Kreditoriams buvo teikiami sutikimai dėl patikrų, Creditinfo, yra tekę kai kuriems siųsti banko sąskaitų išrašus už tam tikrą laikotarpį. Dabartinis darbo užmokestis 800 – 900 Eur. Galima uždirbti ir 1 200 Eur, ketina gauti iš ūkio pajamų, kai vykdys normalią veiklą.

4.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius neprieštaravo dėl pareiškėjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėjai yra nemokūs ir nebūtų nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta.

5.       Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SME Capital 3“, kooperatinė bendrovė Ignalinos Kredito Unija, UAB „SME Bank“, UAB „PayRay“ ir  UAB „Velseka“ prašė bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams klausimą spręsti teismo nuožiūra.

6.       Suinteresuotas asmuo SIA „SF MGMT collateral“ prašė netenkinti pareiškimo, kadangi pareiškėjai prieš paskolos sutarčių sudarymą buvo nesąžiningi, nuslėpdami informaciją apie sunkią jų finansinę padėtį. Nors pareiškėjai imdami paskolas teigė, kad paskolas naudos ūkio veiklai, tačiau patys teismui nurodė, kad paskolas naudojo ir kitų paskolų refinansavimui. Taip pat persivesdami pinigus tarp sąskaitų siekė parodyti, kad jų turtinė padėtis yra geresnė nei yra iš tikrųjų. Iš esmės tai yra kreditorių apgaudinėjimas, rodant skolintas lėšas, kaip savas. Prieš pat bankroto bylos iškėlimą, pareiškėjai sudarė neaiškią tarpininkavimo sutartį, atliko mokėjimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne visas pasiskolintas lėšas pareiškėjai naudojo savo ūkio veikoje, kadangi iki 2024 m. vasario 28 d. nuomojosi prabangų automobilį „BMW“, taip pat pareiškėjams nuosavybės teise priklauso didelės vertės automobilis „Toyota Hilux“, minėti automobiliai nebuvo būtini jų vykdomai veiklai. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad per 2024 m. iš vykdomos veiklos jie gaus 98 000 Eur pajamų ir patirs 83 552,24 Eur išlaidų, yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Pareiškėjai nenurodė duomenų, patvirtinančių jų siekį susirasti nuolatinius geriau apmokamus darbus ir taip padidinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjų poreikių tenkinimui būtinų sumų dydis (1 810 Eur) yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir yra per didelis. Pareiškėjams neturėtų būti leista tęsti ūkininkavimo veiklos, nes ir toliau vykdydami ūkininko veiklą, jie patirs dar daugiau nuostolių, dėl to galimybės atsiskaityti su kreditoriais dar labiau sumažės. Leidimas ūkininkauti sudaro sąlygas disponuoti gana didelėmis lėšomis ir taip būtų susikurta priedanga nesąžiningam elgesiui, apeinant bankroto procesą.

7.       Suinteresuotas asmuo UAB „Finora Bank“ prašė netenkinti pareiškimo, kadangi pareiškėjai, sudarydami sandorius su banku ir kitais kreditoriais, nuslėpė faktinę aplinkybę, kad jų finansinė būklė yra sunki, buvo nesąžiningi ir tokių sandorių, kurie didina finansinius įsipareigojimus, pareiškėjai neprivalėjo sudaryti. Pareiškėjai objektyviais duomenimis nepagrindžia teiginio, jog numatomas 2024 m. pajamų augimas 33 procentais t. y. 98 000 Eur. Jų numatomos pajamos ir išlaidos (83 552 Eur) beveik sutampa, tai reiškia, jog neplanuojama mažinti skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjai nenurodo pastangų, kurių ėmėsi sutrikusiam mokumui atstatyti. Įvertinus pareiškėjo 2023 m. pajamų deklaraciją, matyti, kad jo faktiškai uždirbtos pajamos buvo mažesnės nei patirtos išlaidos, o tai leidžia manyti, jog dalis pajamų buvo neapskaitomos ir (arba) tenkinami nebūtini asmeniniai poreikiai. Pareiškėjai turėtų pagrįsti, kokiais tikslais naudoja prabangias transporto priemones.

8.       Suinteresuotas asmuo UAB „Finansų bitė verslui“ prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad pareiškėjų nemokumą lėmė tyčiniai valdymo veiksmai, sąmoningai slepiama nuo kreditorių bloga finansinė padėtis, taip pažeidžiant kreditorių teises ir sumažinant įsipareigojimų įvykdymo galimybes. Pareiškime nėra objektyvių įrodymų, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai buvo skirti dėl Covid-19 pandemijos kilusioms problemoms spręsti. Pareiškėjams nuosavybes teise priklauso prabangus automobilis „Toyota Hilux“ bei nuomojamas automobilis „BMW“, kurių eksploatacija dėl transporto priemonių specifiškumo buvo galimai jų asmeninių poreikių tenkinimui, tai didino jų nebūtinas patiriamas išlaidas. Pareiškime nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai bandė ieškoti ir (ar) pradėti dirbti labiau apmokamą darbą, kuris generuotų stabilias pajamas, taip siekdami spręsti susidariusius finansinius sunkumus su kreditoriais. Pareiškėjų argumentai dėl 2024 m. planuojamų pajamų yra nepagrįsti, o planuojamų išlaidų suma beveik lygi planuojamoms gauti pajamoms. Leidimas toliau vykdyti ūkininkavimo veiklą nesugeneruos pelno daugiau nei 2023 m. Taip pat pareiškėjai nenurodė ir nepateikė duomenų dėl priežasčių, lėmusių būtinųjų išlaidų padidėjimą, lyginant su 2023 m. poreikiais.

9.       Suinteresuotas asmuo M. P. prašė atsisakyti iškelti fizinių asmenų bankroto bylą, nes pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjų skoliniai įsiskolinimai nuo 2020 m. augo ir šiuo metu beveik dvigubai viršija turimo turto vertę, skolinių įsipareigojimų ženkli dalis atsirado ar buvo perkredituoti 2023 m. rudenį ir vėliau, t. y. prieš pat bankroto bylos fiziniams asmenims inicijavimą. 2023 m. rudenį pareiškėjų turimos skolos jau viršijo jų turimą turtą, bet pareiškėjai toliau skolinosi pinigus nuslėpdami nuo kreditorių realią savo turtinę padėtį ir taip dar labiau didindami įsipareigojimus kreditoriams. Nuo 2019–2023 m. pareiškėjų skolos viršijo milijoną, todėl pareiškėjai nesąžiningai skolas bandė dengti kitomis paskolomis. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šių pareiškėjų veiksmų būtinumą, siekį pagerinti savo skolinių įsipareigojimų vykdymo galimybes ateityje, kitaip teigiamai paveikti jų turtinę ir finansinę padėtį.

10.       Suinteresuotas asmuo UAB „Nordstreet“ atsiliepime prašė pareiškimo netenkinti. Pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningais FABĮ prasme, nes pareiškėjų nemokumą sukėlė ne prisiimti įsipareigojimai, o nepakankamai atidus ir rūpestingas pareiškėjų, kaip verslininkų, elgesys. Prašoma patvirtinti būtinųjų poreikių suma nesiekia pareiškėjų gaunamų pajamų, tai reiškia, kad bankroto procesu bandoma pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo bei leidžia abejoti, ar bankroto proceso laikotarpiu finansiniai reikalavimai apskritai bus patenkinti bent iš dalies. Pareiškėjų ketinimas per 2024 m. gauti nurodomas pajamas ir patirti nurodomas išlaidas, yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo nepritarė pareiškėjo prašymui tęsti ūkinę veiklą, kadangi tikėtina, jog ūkinė veikla atneš daugiau nuostolių nei pajamų. Pareiškėjai nedėjo pastangų savo finansinei situacijai pagerinti, o tik pasyviai vykdė aiškiai nuostolingą veiklą. Pats pareiškėjas nurodė, kad jam kreipiantis į UAB „Nordstreet“ nebuvo žinoma, jog ūkis dirba nuostolingai. Pirmoji paskola buvo paimta 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau pareiškėjo teigimu jau 2021 m. mažiausiai trūko 50 000 Eur. Didžioji dauguma įsipareigojimų įgyti 2021– 2022 m., kuomet ūkis akivaizdžiai dirbo nuostolingai. Pareiškėjai žinojo apie savo sunkią padėtį, žinojo, kad grąžinti įsipareigojimus jau dabar yra sunku ir prisiėmė dar daugiau įsipareigojimų, kas rodo, kad pareiškėjai veikė nesąžiningai. Jei kreditorius būtų žinojęs apie jų nuostolingą veiklą, kredito nebūtų suteikęs. Pelno/nuostolių ataskaitose matyti, kad ūkis dirbo pelningai, tie patys dokumentai buvo teikiami ir UAB „Nordstreet“, tokiu būdu kreditoriams buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija.

11.       Suinteresuotas asmuo UAB „Linažiedė“ neprieštaravo dėl pareiškėjų fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, jeigu teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nustatytų aplinkybę, kad pareiškėjai yra nemokūs ir nebūtų nustatyta aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta. Žemės sklypai pareiškėjų yra dirbami, užsėti ir pareiškėjai tikisi nuimti derlių šių metų rudenį, todėl tikslinga leisti jiems vykdyti veiklą žemės sklypuose ir taip sudaryti sąlygas gauti pajamas, realizavus nuimtą derlių ir atsiskaityti su kreditoriais.

12.       Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ prašė atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka nemokumą sukėlusioms priežastims pagrįsti. Pareiškime nepateikta informacija apie gautas pajamas ir išmokas už 2021 ir 2022 m., turimų žemės sklypų ir statinių bei technikos panaudojimą, nėra pateikti turimų banko sąskaitų išrašai už pastaruosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, iš pareiškimo neaišku, kokias pastangas, išskyrus skolinimąsi, pareiškėjai dėjo suvaldant ūkio sunkumus bei siekiant išvengti nemokumo. Pareiškėjo veiksmai siekiant suvaldyti esamas ir galimas grėsmes bei rizikas nesėkmės atveju rodo nepakankamą rūpestingumą vykdant ūkininkavimo veiklą. Pagrįstų abejonių kelia pareiškėjų veiksmai ir tikrieji jų ketinimai, sudarant sutartis (sandorius) ir pasirašant vekselius 2023 m. rugsėjį–gruodį.

13.       Suinteresuotas asmuo UAB „Agrodema“ nurodė, kad pareiškėjai per fizinio asmens bankroto bylą siekia nurašyti skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti mokumą. Pareiškėjai visiškai nesistengė atsiskaityti su kreditoriumi, todėl toks elgesys turi būti vertinamas kaip nesąžiningas ir aiškiai apibūdinamas kaip asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip jis stengėsi pagerinti savo materialinę padėtį per laikotarpį, kai buvo skolingas kreditoriui, nenustatyta, kad ir šiuo metu siektų atstatyti savo mokumą, dėtų realias pastangas šiam tikslui pasiekti. Aplinkybė, kad pareiškėjai, būdami pakankamai jauni, darbingi, išsilavinę, sveiki ir verslūs, tenkinasi tik kiek didesnėmis nei 905 Eur pajamomis, rodo arba pareiškėjų pasyvumą ir nerūpestingumą, arba tai, kad pareiškėjai slepia tikrąsias savo pajamas, tokiu būdu vengdami atsiskaityti su kreditoriais.

14.       Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ prašė pareiškimą atmesti, nes pareiškėjai FABĮ prasme, negali būti laikomi sąžiningais. Pareiškėjai naujai imamomis paskolomis dengė senąsias paskolas ir tokiu būdu nesąžiningai ir neatsakingai tapo nemokūs. Toks pareiškėjų nesąžiningas elgesys padidino pareiškėjų įsipareigojimus kreditoriams. GPM deklaracijose ir pelno/nuostolių ataskaitose nurodyti skaičiai nesutampa visiškai. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pareiškėjus pašalinti minėtus prieštaravimus, tačiau pareiškėjai to nepadarė. Pagal GPM deklaracijas pareiškėjų veikla buvo visiškai nuostolinga, kai tuo tarpu pelno/nuostolių ataskaitose 2022 m. neva veikla buvo pelninga. Jei skaičiai yra neteisingi balansuose ir pelno/nuostolių ataskaitose, tai tokiu atveju buvo klaidinami kreditoriai. Jei GPM deklaracijose skaičiai teisingi, tai tokiu atveju mokesčių inspekcija buvo klaidinama ir atitinkamai valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjai netapo nemokūs gerokai anksčiau, t. y. dar 2020 – 2021 m., o ne 2023 m. lapkričio mėnesį. Pareiškėjas net nebandė paaiškinti šių aplinkybių, priešingai, teigė, jog jam neįdomu ir jis deklaracijomis nesidomėjo. Pareiškėjai teigė, jog jų ūkinės veiklos 2019 m. rezultatas arba uždirbtos pajamos buvo daugiau nei 103 000 Eur, tačiau pajamų pareiškėjai gavo iš technikos pardavimo. Jei ne technikos pardavimo pajamos, tai net per 2019 metus, ūkio veikla būtų atnešusi daugiau nei 11 000 Eur nuostolį. 2020 m. pareiškėjai uždirbę 15 000 Eur pajamų pagal balansą per vienerius metus turėjo sumokėti daugiau nei 155 000 Eur kreditoriams, iš kurių 90 000 Eur kredito įstaigoms, 43 000 Eur tiekėjams ir 23 000 Eur kitos mokėtinos skolos. Iš viso įsipareigojimai ir mokėtinos sumos jau sudarė 314 000 Eur. Akivaizdu, kad pareiškėjai buvo nemokūs jau 2020 m., tačiau vietoj to, kad kreiptųsi dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjai tik didino įsipareigojimus. Būdami nemokūs jie ėmė paskolas ir tai patvirtina, kad iš naujai gaunamų paskolų dengė naujų paskolų įmokas, delspinigius. Kaip per paskutinius 15 mėnesių atsirado daugiau nei 719 000 Eur įsipareigojimų, pareiškėjai nepaaiškino.

15.       Suinteresuotas asmuo UAB „Taurus fondas“ prašė atsisakyti tenkinti pareiškimą. Per pastaruosius trejus metus pareiškėjų finansinės būklės pablogėjimas yra nesąžiningų veiksmų bei nuo pareiškėjų nesąžiningos valios priklausančių veiksmų visuma. Pareiškėjai net neužsimena apie pastangas, kuriomis bandė atstatyti sutrikusį nemokumą ir ieškoti išeities, kad būtų tenkinami kreditorių interesai bent dalinėmis įmokomis. Kreditoriaus iniciatyva pareiškėjams buvo siūloma mokėti mažesnes įmokas, net pareiškėjams vis praleidžiant mokėjimo terminą, buvo suteikiama galimybė susimokėti vėliau, tačiau pareiškėjai pradėjo naudotis šia aplinkybe bei neatlikti pradelstų įmokų net ir mažesnėmis sumomis, todėl kreditorius ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjams be pagrindo kelis metus iš eilės vykdžius nuostolingą veiklą, nuslepiant informaciją apie savo finansinius sunkumus nuo paskolas teikiančių kreditorių, prisiėmus papildomų finansinių įsipareigojimų ir nebandant atkurti pelningo verslo, pareiškėjai neturėtų tikėtis, kad kreditoriai prisiims neigiamas pasekmes dėl pareiškėjų nesąžiningų veiksmų bei aplaidumo. Pareiškėjai negali pakomentuoti, iš kur susidarė nuostolis. Esami įsiskolinimai yra gerokai per dideli, kad būtų vertinami kaip įprastas aplaidumas.

16.       Suinteresuoti asmenys Omega invest Ou, UAB „Agrojus“, UAB „Agrochemijos paslaugų centras“, UAB „Bioversija“, SE „Capitalia“, D. D., UAB „Heavy Finance“, viešoji įstaiga (toliau – VĮ) Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, UAB „Naftėnas“, UAB „Scandagra“, UAB „Velseka“ ir V. R. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą.

18.       Pareiškėjai pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nurodė, kad jų prievolės kreditoriams sudaro 1 077 539,81 Eur. Pareiškimo pateikimo dieną buvo pradėtos vykdomosios bylos, kuriose buvo vykdomi pareiškėjo skolų išieškojimai 7 vykdomosiose bylose bendrai 117 004,23 Eur sumai. Pareiškimo pateikimo dieną buvo pradėtos vykdomosios bylos, kuriose buvo vykdomi pareiškėjos skolų išieškojimai 3 vykdomosiose bylose 46 652,30 Eur sumai. Bendras skolų išieškojimas pareiškimo pateikimo dieną buvo vykdomas 2 vykdomosiose bylose bendrai 110 502,54 Eur sumai. Pareiškėjai taip pat turi ir kitų skolų, kurių atžvilgiu priverstinis išieškojimas nėra pradėtas, bendrai 936 715,10 Eur sumai. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjų kreditoriams pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA.

19.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį, kuria pareiškėjams buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, ir perdavęs bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje iškėlė klausimus: 1) ar pareiškėjai netapo nemokūs kur kas anksčiau nei 2024 m. pradžioje (sąžiningumas reikalauja, tapius nemokiam, iš esmės nebedidinti savo įsipareigojimų); 2) kokia buvo pareiškėjų finansinė padėtis, ūkinės veiklos rezultatai ir jų dinamika bei perspektyvos, skolinimosi mastai bent jau per paskutinius 3 metus (o galbūt ir daugiau metų) iki 2021 metų (šie duomenys leistų atsakyti į klausimą, ar pareiškėjai pagrįstai tęsė ūkinę veiklą 2021–2023 metais, ar elgdamiesi nepateisinamai aplaidžiai ir nerūpestingai (nesąžiningai) tiesiog didino skolinius įsipareigojimus); 3) kaip pareiškėjai per 2023 metus sugebėjo padidinti savo skolinius įsipareigojimus 3 kartus (beveik 719 000 Eur) ir kaip pagal savo uždirbamas pajamas jie planavo (ar turėjo realias galimybes) grąžinti tokias sumas, t. y. kaip gali pateisinti tokį žymų skolinių įsipareigojimų išaugimą.

20.       Pareiškėjai tvirtino, kad jų nemokumo momentas yra ne anksčiau nei 2023 m. lapkričio mėnuo. Iki pat 2023 m. lapkričio mėnesio pareiškėjai vykdė įsipareigojimus kreditoriams ir sąžiningai buvo įsitikinę, kad pavyks per protingą laikotarpį padengti visus finansinius įsipareigojimus. Suinteresuoti asmenys su šiomis pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis nesutiko.

21.       Pareiškėjai pateikė duomenis apie G. D. ūkinės veiklos rezultatus ir jų dinamiką laikotarpiu 2019–2023 m., iš kurių matyti, kad: 2019 m. ūkio pajamos sudarė 296 717,13 Eur (įskaitant 114 400 Eur už technikos pardavimą), išlaidos – 193 667 Eur; 2020 m. pajamos – 209 226,89 Eur, išlaidos – 193 440 Eur; 2021 m. pajamos – 133 831,49 Eur, išlaidos – 234 728 Eur; 2022 m. – pajamos 136 519,68 Eur, išlaidos – 216 261 Eur; 2023 m. pajamos – 153 640,95 Eur, išlaidos – 189 753 Eur. Pareiškėjai nurodė, jog 2019 m. ūkinės veiklos rezultatas sudarė 103 050,13 Eur pelno, 2020 m. – 15 786,89 Eur pelno, tuo tarpu 2021 m. patirtas 100 896,51 Eur nuostolis, 2022 m. patirtas 79 741,32 Eur nuostolis, 2023 m. patirtas 36 112,05 Eur nuostolis.

22.       Fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai iki pat 2023 m. lapkričio mėnesio vykdė įsipareigojimus, o pirmasis priverstinis skolos išieškojimas įvyko 2023 m. lapkričio 16 d. Tačiau, iš paties pareiškėjo paaiškinimų ir teiktų duomenų, galima daryti išvadą, kad pirmosios nuostolingos pareiškėjo veiklos apraiškos galėjo būti pastebėtos 2019 m., kuomet nors buvo fiksuotas 103 050,13 Eur pelnas, tačiau net 114 400 Eur pajamų sudarė technikos pardavimas, t. y. pareiškėjas iš parduodamos produkcijos ir gautų išmokų uždirbo mažiau, nei turėjo išlaidų. Visgi 2020 m. buvo nežymiai pelningi (15 786,89 Eur pelno), 2021 m. jau fiksuojamas ženklus deficitas.

23.       Iš byloje pateiktų pareiškėjų skolinimosi mastų lentelės teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/20-09-30/01 (110 000 Eur suma ankstesnių įsipareigojimų refinansavimui). 2021 m. buvo paimtos 6 paskolos bendrai 186 011,90 Eur sumai. Po nuostolingų 2021 metų, 2022 m. buvo paimta 13 naujų paskolų 234 200 Eur sumai, tuo tarpu 2023 m. buvo paimta 15 paskolų bendrai 519 699,18 Eur. Per 2020–2023 m. laikotarpį iš viso buvo paimta paskolų 1 049 911,08 Eur sumai, iš kurių 457 679,18 Eur buvo skirta refinansavimui.

24.       Akivaizdu, jog dar 2022 metais pareiškėjas galėjo suvokti, kad jo vykdoma ūkinė veikla yra visiškai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sudėtinga. Pareiškėjo paaiškinimais paimtos paskolos, kurios iš esmės buvo skirtos ūkinės veiklos vykdymui ir ankstesnių įsipareigojimų dengimui, 2022 m. sudarė 234 200 Eur, kai dar 2021 m. ūkyje buvo patirtas 100 896,51 Eur nuostolis. Toks objektyvus finansinės būklės pasikeitimas, kai įsipareigojimai ženkliai viršijo pareiškėjo pajamas, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nemokiu tapo jau 2022 m. Pareiškėjo prisiimtos papildomos finansinės prievolės laikytinos rizikingu, nerūpestingu elgesiu, o jo veiksmai vertintini kaip neatsakingi.

25.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. niekada neturėjo didesnių nei 209 226,89 Eur pajamų iš ūkinės veiklos, kai ūkinei veiklai vykdyti neabejotinai reikalingos ir išlaidos, kurios kasmet sudarė nuo 189 753 Eur iki 234 728 Eur, todėl jau 2022 m. ženkliai didinami finansiniai įsipareigojimai neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus standarto, juolab pareiškėjas tokią veiklą vykdo ne pirmus metus.

26.       Be to, pareiškėjas nei teikdamas paaiškinimus, nei teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti neatitikimų tarp teiktų pelno/nuostolių ataskaitų ir GMP deklaracijų. Priešingai, pareiškėjas nurodė, jog nesidomėjo, kaip buvo pildomos GPM deklaracijos ir pelno/nuostolių ataskaitos, nes jam tas nėra aktualu, kas tik rodo didelį pareiškėjo nerūpestingumą. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad tokiu būdu kreditoriai galėjo būti klaidinami, nes sudarant sutartis buvo vertinamas pareiškėjų mokumas ir vertinamos jų galimybės grąžinti paskolas.

27.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų negebėjimas paaiškinti prieštaravimų tarp ataskaitų ir GPM deklaracijų ir pelno/nuostolių ataskaitų trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Todėl teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Atsižvelgiant į nustatytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad pelno/nuostolių ataskaitos, kurių pagrindu pareiškėjas teikė kreditoriams duomenis apie savo pajamas, galėjo suklaidinti kreditorius, kas atitinka neteisingos informacijos kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius apibrėžimą, tai įvyko per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, t. y. konkrečiai sudarant kredito sutartis su UAB „Noviti“, kuriai pareiškėjai pateikė realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno/nuostolių ataskaitas, dėl ko kreditorė buvo suklaidinta.

28.       Vadovaujantis nurodytu, teismas konstatavo, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, draudžianti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, todėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutarė netenkinti. Kitų pagrindų, nustatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1, 3–6 punktuose, atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

29.       Atskiruoju skundu pareiškėjai G. D. ir J. D. (toliau – apeliantai, apeliantas (-ė)) prašo panaikinti panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti apeliantų pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Apeliantų vertinimu, neegzistuoja nei viena FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų, kadangi pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių; tyčia neteikė neteisingos informacijos kreditoriams apie finansinę būklę prisiimdami skolinius įsipareigojimus; nesudarė jokių sandorių ir sąmoningai neveikė, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

29.2.       Teismas nurodė, kad apeliantas nemokiu tapo jau 2022 m. Apelianto prisiimtas papildomas finansines prievoles teismas vertino kaip rizikingą, nerūpestingą elgesį, o jo veiksmus kaip neatsakingus. Teismas sprendė, kad apelianto 2022 m. ženkliai didinami finansiniai įsipareigojimai neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus standarto, juolab apeliantas tokią veiklą vykdo ne pirmus metus. Tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės yra ne asmens nesąžiningumas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, o bendrųjų pareigų veikti protingai, apdairiai ir  rūpestingai pažeidimas. Teismas asmens (ne)sąžiningumą turėjo konstatuoti būtent pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų (ne)buvimą, o ne vertinti, ar asmuo veikė pagal protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartą.

29.3.       Teismas darydamas išvadas dėl apelianto nesąžiningumo, tikėtina rėmėsi senąja (iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusia) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, kuri buvo daug platesnės apimties. Minėtoje redakcijoje be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Ankstesni kasacinio teismo išaiškinimai dėl nesąžiningumo vertinimo iki 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pakeitimo taikytini tik tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymo leidėjo pakeistam teisiniam reguliavimui. Todėl teismui nenustačius aplinkybės, kad apeliantas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, nėra pagrindas laikyti pareiškėją buvus nesąžiningu.

29.4.       Apeliantas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Vien tik didelis vartojimo kreditų sutarčių skaičius dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjų elgesio nesąžiningu, vertindami skolininko elgesį imant vartojimo kreditus teismai taip pat turėtų vertinti, ar kredito institucijos tinkamai vykdė savo pareigas, suteikdamos skolininkui vartojimo kreditus pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Apelianto vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis imdamas paskolas iš kredito įstaigų, elgėsi nesąžiningai. Priešingai, apeliantas nurodė, kad paskolos buvo imamos dengti staigiai ir didele apimtimi išaugusias ūkio išlaidas: pirkti pabrangusias sėklas, trąšas, pesticidus, kurą, ūkio technikai reikalingas detales. Gautos paskolos buvo naudojamos sąžiningai ir nebuvo iššvaistytos. Pareiškėjas mokėjo visus einamuosius mokėjimus ir paskolų įmokas, kas paneigia prielaidas dėl galimo apelianto nesąžiningumo ir rodo, kad apeliantas ėmėsi priemonių grąžinti prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantas sąmoningai leido susidaryti skoloms ir tikėjosi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.

29.5.       Priešingai nei nustatė teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas, sudarydamas kredito sutartis su UAB „Noviti“, šiai kreditorei pateikė realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno/nuostolių ataskaitas, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

29.6.       Imant paskolą suklaidinti paskolą išduodančią kredito įstaigą yra praktiškai neįmanoma, kadangi kredito įstaigos, vadovaudamosi atsakingo skolinimo principu, kiekvienu atveju prieš kredito sutarties sudarymą bet kuriuo atveju objektyviai privalo įvertinti pareiškėjo kreditingumą pačios, remdamosi informacija, gauta iš pareiškėjo, taip pat atlikusios patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose. Nėra abejonės, kad informacinėse sistemose turėjo būti ir buvo užfiksuotos visos pareiškėjo iki tol sudarytos paskolų sutartys. Apeliantas kiekvienais metais teikdavo savo pajamų mokesčio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriose nurodytos tiek jo gautos pajamos, tiek patirtos išlaidos. Kredito įstaigos turėjo galimybę ir pareigą objektyviai įvertinti apelianto mokumą ir galimybes grąžinti paimtas paskolas.

29.7.       Apeliantas su UAB „Noviti“ sudarė tris kredito sutartis pagal kurias, bendra paimtų kreditų suma yra 50 000 Eur. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų pateikti įrodymai, kad apeliantas kreditorei UAB „Noviti“ teikė realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno/nuostolių ataskaitas, o informacinėse sistemose jokios informacijos apie apelianto kreditingumą nebuvo pateikta (kas yra nerealu), toks apelianto nesąžiningas elgesys nebūtų priežastiniu ryšiu susijęs su jo nemokumu ir nebūtų turėjęs reikšmingos įtakos jo nemokumui, kadangi iš šios kreditorės gautų paskolų suma nėra reikšminga, atsižvelgiant į kitų apelianto įsipareigojimų dydį.

29.8.       Teismas nevertino apeliantės J. D. nesąžiningumo, nors bankroto bylą iškėlė abiem apeliantams, dėl jos nesąžiningumo teismas nepasisakė ir jo nenagrinėjo. Pareiškėjai nurodė, kad paskolos buvo imamos apelianto ūkio sąnaudoms dengti. Visos kredito sutartys buvo sudarytos apelianto, o paskolos buvo teikiamos su tikslu didinti ūkininko ūkio apyvartines lėšas, dengti įsipareigojimus.

29.9.       Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nemokiu tapo jau 2022 metais. Nustatyti asmens nemokumui būtinos trys sąlygos 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dar 2022 metais turėjo didesnių nei 25MMA dydžio pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Apeliantas su 2024 m. spalio 2 d. paaiškinimais teismui pateikė skolų detalizavimą, iš kurio matyti kokiais metais, kokiam kreditoriui ir kokio dydžio skola atsirado, kuri nebuvo padengta iki pareiškimo pateikimo dienos. Minėti duomenys suinteresuotų asmenų paneigti nebuvo, todėl teismas turėjo šiais duomenimis vadovautis. Iš detalizavimo matyti, kad pareiškėjas šiai dienai jokių nepadengtų skolų iš 2022 metų neturi. Vadinasi, apeliantas sugebėjo padengti visus įsipareigojimus 2022 metais, kas leidžia daryti išvadą, kad jis nebuvo nemokus dar 2022 metais. Be apelianto gaunamų pajamų iš žemės ūkio veiklos, jis taip pat turi ir nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, kurio bendra vertė siekia 609 581 Eur, iš kurio gali būti dengiamos skolos.

29.10.       Teismo išvados nepagrįstai užkerta kelią apeliantams teiki vėlesnį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neįvardino jokio konkretaus apeliantų elgesio, nuo kurio būtų galima skaičiuoti trejus metus. Teismas nenurodė, kokie konkrečiai sandoriai yra laikytini nesąžiningu apelianto elgesiu, nuo kurių būtų galima skaičiuoti trejų metų terminą. Konstatuodamas, kad apeliantas kreditorei UAB „Noviti“ pateikė realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno/nuostolių ataskaitas, teismas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiu būdu apeliantas pateikė kreditorei UAB „Noviti“ realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno/nuostolių ataskaitas. Kaip minėta, apeliantas su minėta kreditore sudarė tris kredito sutartis. Teismas nenurodė, kurios kredito sutarties sudarymas buvo nulemtas jos suklaidinimo. Teismui nekonstatavus konkrečių apeliantų veiksmų, nėra galimybės paskaičiuoti, kada apeliantė vėl galės kreiptis į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

30.       Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Taurus fondas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.       Apeliantų teiginiai, kad teismo sprendimas stokoja pagrindimo, neteikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, nesudaro prielaidų tenkinti atskirąjį skundą. Apeliantai, nesutikdami su teismo nutartimi, skunde nesiremia jokiais faktiniais duomenimis, nepateikia jokių apeliantų turtinės padėties skaičiavimų, todėl skundas neturėtų būti tenkinamas vien dėl jo nekonkretumo ir paviršutiniškumo.

30.2.       Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantų argumentais, kad protingumo, apdairumo ir rūpestingumo stoka nepadarė jų nesąžiningais. Įvertinęs apeliantų eksponentinį įsipareigojimų augimą, kuris dvigubėjimo kasmet iki tol, kol metinės įprastinės apeliantų veiklos sąnaudos buvo viršytos 4 kartus, nuolat mažėjusias (neaugusias) veiklos pajamas bei beveik stabilių apeliantų veiklos sąnaudų, beveik visada viršijusių pajamas, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys apie apeliantų elgesį su savo finansais rodo juo buvus aplaidžiais. Būtent apeliantų elgesys, kai per kelis metus pasiskolino 4 kartus daugiau negu jų deklaruotas metinis lėšų poreikis, teikia pagrindą išvadai, kad apeliantai sąmoningai leido susidaryti daugiau nei 1 mln.  eurų skoloms, nesiderinančioms su jų vykdomos veiklos finansavimo poreikiais. Priešingai nei bando įrodyti apeliantai, jų skolinimosi mastas bei neatsakingas skolinimasis iš daugybės šaltinių, nesirūpinant, jog nėra padengti esami įsipareigojimai, patvirtina, jog protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus standarto skolinantis ir vykdant savo įsipareigojimus kreditoriams buvo nesilaikyta.

30.3.       Vien per 2023 metus buvo sukurta 50% visų apeliantų įsipareigojimų sumos ir toks neproporcingas įsipareigojimų pasiskirstymas niekaip nebuvo apeliantų paaiškintas. Apeliantai visiškai negalėjo pakomentuoti savo finansinių ataskaitų turinio, negalėjo paaiškinti šių ataskaitų prieštaravimų. Nurodę, kad šių ataskaitų teikimu ir rengimu nesidomėjo, jas rengė ne patys, netikrino ataskaitų teisingumo, apeliantai patvirtino savo nesąžiningo elgesio reikšmingą įtaką nemokumui. Nurodytas apeliantų elgesys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti reikšmingą objektyvųjį jų nesąžiningumą šias ataskaitas gaunančių kreditorių atžvilgiu. Tuo tarpu, eksponentinis skolinių įsipareigojimų didėjimas 4 metus iš eilės, nesiderinantis su faktiniais apeliantų verslo finansavimo poreikiais, rodo subjektyvųjį apeliantų nesąžiningumą.

30.4.       Apeliantai teigia, kad informacinėse sistemose turėjo būti ir buvo užfiksuotos visos iki tol sudarytos paskolų sutartys. Tačiau sistemų, kuriose būtų išviešinti apeliantų įsipareigojimai kreditoriams, nėra, todėl teiginiai apie kreditorių buvimą informuotais ir žinojimą apie apeliantų prisiimtus įsipareigojimus yra niekiniai, o bandymas permesti savo įsipareigojimų nevykdymo kaltę kreditoriams rodo neatsakingą požiūrį į savo finansus ir subjektyvųjį nesąžiningumą. Paaiškėjus, jog apeliantai kreditoriams teikė vien tik pelno-nuostolio ataskaitas ir neteikė jokios informacijos apie blogą mokumo būklę, didindami skolinius įsipareigojimus, nors žinojo, kad visi kreditoriai neturės galimybių patenkinti savo reikalavimų, nes skolininkų turtas buvo mažesnis, apeliantai sąmoningai ir tyčia pažeidė kreditorių interesus, kas rodo apeliantų sąmoningą ir tyčinį nesąžiningumą.

30.5.       Apeliantai patys pasirinko kelti fizinių asmenų bankrotą jiems abiem vienoje civilinėje byloje. Apeliantai yra sutuoktiniai, bendraskoliai, bendro įkaito davėjai. Nei turtas, nei prievolės tarp jų nėra padalintos. Todėl teismas neturėjo pagrindo atskirai išskirti pareiškėjų bankroto į du atskirus procesus, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie individualų šių asmenų turtą ar individualius asmeninius įsipareigojimus. Apeliantų procesinio prašymo patenkinimui atsiradus kliūčių, nebuvus individualių jų prašymų kelti individualias fizinių asmenų bankroto bylas, teismas pagrįstai bendrą jų prašymą atmetė.

30.6.       Apeliantai nesutinka su teismo nustatytu nemokumo momentu, tačiau savo nesutikimą grindžia remdamiesi abstrakčiais teiginiais ir lingvistiniais išvedžiojimais. Teismas konkrečiai nenustatė apeliantų nemokumo momento, tačiau nustatė, kad apeliantų nemokumas atsirado anksčiau negu šią aplinkybę savo pareiškime teismui nurodė patys apeliantai. Norėdami paneigti teismo teiginių pagrįstumą, apeliantai turėjo pateikti konkrečius finansinius duomenis apie savo mokumą 2022 metais, tačiau tokių duomenų apeliantai teismui skunde nepateikė. Neesant duomenų apie apeliantų mokumą 2022 m., tačiau esant duomenims, kad apeliantų nemokumas 2023 m. jau buvo įsisenėjęs, t. y. apeliantų turtas buvo mažesnis negu įsipareigojimai 500 tūkstančių eurų suma, teismas pagrįstai iškėlė abejonę dėl apeliantų nurodyto nemokumo momento teisingumo. Teismas apeliantų nemokumo momentą 2022 metais logiškai ir aiškiai pagrindė apeliantų finansinių dokumentų duomenimis, lygindamas apeliantų pajamų, išlaidų ir įsipareigojimų pokytį pamečiui nuo 2019 iki 2023 m., kurių apeliantai nepaneigė.

30.7.       Apeliantai teigia, jog teismas neįvardino nesąžiningo pareiškėjų elgesio, nuo kurio reiktų skaičiuoti 3 metų terminą iki pakartotinio bankroto pareiškimo teismui. Teismui nustačius bankroto proceso negalimumo pagrindus, draudimas kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu skaičiuotinas nuo pirmos instancijos teismo sprendimo atsisakyti kelti fizinio asmens bankrotą įsiteisėjimo dienos, o ne kokios nors kitos datos.

31.       Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.       Apelianto 2021 m. gruodz?io 31 d., 2022 m. gruodz?io 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad tiek 2020, 2021, tiek 2022 metai apeliantams buvo pelningi. Kita vertus, šie duomenys yra sunkiai suderinami su apelianto byloje pateiktomis GMP deklaracijomis, iš kurių matyti, kad 2021–2023 m. buvo labai nuostolingi (skirtumas tarp visų deklaruotų pajamų ir is?laidų (z?eme?s u?kio veiklos is?laidų pajamų bazei apskaic?iuoti) buvo 2021 metais 100 896,51 Eur, 2022 metais – 79 741,32 Eur, 2023 metais – 36 112,05 Eur). Apeliantai 2024 m. spalio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad 2021–2023 m. žemės ūkio veikla buvo ypatingai nuostolinga. Be to, pateikti papildomi dokumentai patvirtina, kad jau 2019 m. pareiškėjams buvo nuostolingi, kadangi, atskaic?ius technikos pardavimo pajamas (114 400 Eur), pareis?ke?jo veiklos rezultatas jau 2019 metais buvo 11 349,87 Eur. Apeliantai is? tų pac?ių pajamų ir patys ture?jo pragyventi, todėl iš šių pajamų turėjo būti minusuojamos ne tik z?eme?s u?kio veiklos is?laidos, bet ir is?laidos pragyvenimui.

31.2.       Apeliantai, vykdydami absoliuc?iai nuostolingą veiklą, kreditoriams, įskaitant ir UAB „Noviti“, teikė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose buvo nurodyta kategoris?kai pries?inga informacija, t.y. kad apelianto G. D. veikla yra pelninga. Apeliantas šią aplinkybę pripažino teismo posėdžio metu, t. y., kad byloje yra pateiktos tokios pelno (nuostolių) ataskaitos, kokios buvo teikiamos kreditoriams. UAB „Noviti“ buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos nurodoma, kad veikla yra pelninga, 2022 metais grynasis pelnas 33 208 Eur, nors is? tiesų bylos nagrine?jimo metu paais?ke?jo, jog veikla buvo visis?kai nuostolinga, tais pac?iais 2022 metais apeliantų u?kine?s veiklos rezultatas buvo neigiamas 79 741,32 Eur sumai.

31.3.       Apelianto teiginiai, kad kreditoriams, įskaitant ir UAB „Noviti“, visa objektyvi informacija ture?jo bu?ti pasiekiama, yra absoliuc?iai deklaratyvu?s. Pareis?ke?jo teiktos deklaracijos Valstybinei mokesc?ių inspekcijai ne?ra vies?ai prieinamos ir kreditoriai neturi teise?s ir galimybe?s disponuoti informacija, kuri yra teikiama Valstybinei mokesc?ių inspekcijai.

31.4.       Teismas iš byloje esančių duomenų visis?kai pagrįstai sprende?, kad dar 2022 metais apeliantas gale?jo suvokti, kad jo vykdoma u?kine? veikla yra visis?kai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sude?tinga. Apeliantai nurodo, jog 2022 metais nemokumo nebuvo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantai nuolat refinansavo savo imamas paskolas arba is? naujai imamų paskolų denge? ankstesnes paskolas. Tai patvirtintina suinteresuoto asmens suteiktų paskolų analizė, kurios apeliantai nekvestionavo.

31.5.       Iš suinteresuoto asmens paskolintų 63 625 Eur daugiau nei 45 000 Eur buvo panaudoti apeliantų įsipareigojimams kitoms kredito įstaigoms dengti arba pragyvenimui. Kitaip tariant, apeliantai per pastaruosius trejus metus iki pareis?kimo de?l bankroto bylos is?ke?limo pateikimo, vykdydami visis?kai nuostolingą z?eme?s u?kio veiklą, daugiau nei 70 procentų is? UAB „Noviti“ pasiskolintų le?s?ų naudojo ne z?eme?s u?kio veiklai, o savo įsipareigojimams kitoms kredito įstaigoms dengti ir šiam tikslui taip pat naudojo ir kitų kredito įstaigų gautas lėšas.

31.6.       Suinteresuoto asmens vertinimu, akivaizdu, jog apeliantai jau 2022 metais buvo akivaizdz?iai nemokūs, tac?iau ir toliau didino savo kreditorinius įsipareigojimus, skolinosi papildomai, o is? naujų paskolų denge? anksc?iau prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nurodyti argumentai, vertinant apeliantų 2022 m. balanso duomenis, kadangi 2022 m. gruodžio 31 d. apeliantų įsipareigojimai siekė 358 788 Eur, tačiau 2024 m. kovo 21 d. kreipdamiesi į teismą apeliantai nurodė, kad jų skolos siekia 1 077 539,81 Eur, t. y. per nepilnus 15 mėnesių iki kreipimosi padidėjo 3 kartus arba beveik 719 000 Eur, nors GMP deklaracijoje 2023 m. apeliantai deklaravo 189 753 Eur žėmės ūkio veiklos išlaidų.

31.7.       Nors apeliantai teigia, kad pareiškėjas, imdamas paskolas is? kredito įstaigų, nesielge? nesąz?iningai, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai sąmoningai leido susidaryti tokiam skolų portfeliui, o paskolas dengiant is? naujai imamų paskolų susidare? paskolų „piramide?“. Akivaizdu, jog ginc?o atveju paskolų e?mimas siekiant dengti einamąsias kitų paskolų įmokas negali bu?ti laikoma sąz?iningu apeliantų elgesiu FABĮ prasme, kadangi tai yra akivaizdz?iai neprotingi ir neatsakingi veiksmai. Apeliantai ture?jo imtis veiksmų, kad maz?inti savo įsipareigojimus, o ne juos dar labiau didinti.

31.8.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jau 2022 metais z?enkliai didinami finansiniai įsipareigojimai neatitiko protingo, apdairaus, ru?pestingo z?mogaus standarto, juolab apeliantas tokią veiklą vykde? ne vienerius metus ir nuostolius kaupe? ne vienerius metus. Apeliantas laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. niekada neture?jo didesnių nei 209 226,89 Eur pajamų is? u?kine?s veiklos, kai u?kinei veiklai vykdyti neabejotinai reikalingos ir is?laidos, kurios kasmet sudare? nuo 189 753 Eur iki 234 728 Eur. Tuo tarpu įsipareigojimai buvo prisiimami virs?ijant ne tik gaunamą pelną, bet ir apskritai virs?ijant pajamas, netgi neate?mus is?laidų, kas akivaizdu prasilenkia su bet kokiu sąz?iningumu.

31.9.       Apeliantai yra sutuoktiniai, kurie, kaip ir pripaz?ino teismo pose?dz?io metu, u?kinę veiklą vykde? kartu, atitinkamai ir įsipareigojimus prisie?me? kartu. De?l s?ios priez?asties J. D., kuriai buvo puikiai z?inomos visos su u?kiu susijusios aplinkybe?s,  tai ji patvirtino teismo pose?dz?io metu bylą nagrine?jant pirmąjį kartą 2024 m. birz?elio 11 d. vykusiame teismo pose?dyje. Apeliantė akivaizdz?iai z?inojo ir teismui paais?kino aplinkybes, susijusias su skolinimusi, atsakydama į suinteresuoto asmens UAB „Noviti“ atstovo klausimą, ar toks pareis?ke?jų elgesys, kai naujai imamomis paskolomis yra dengiamos ankstesnių paskolų einamosios įmokos su palu?kanomis ir delspinigiais, yra sąz?iningas, pripaz?ino, jog toks elgesys „gal ir nesąžiningas“.

31.10.       Apeliantų nesąz?iningumą netiesiogiai patvirtina ir tai, jog kreipdamiesi į teismą ir pras?ydami teismo leisti vykdyti z?eme?s u?kio veiklą apeliantai nurode?, jog planuoja gauti 98 170 Eur pajamų, o teismo pose?dz?io metu patvirtino, jog gavo devynis kartus maz?iau pajamų, t.y. apie 11 000 Eur.

32.       Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SIA „SF MGMT collateral“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.       Apeliantų pareiškimą nagrinėjęs teismas nutartyje pagrįstai konstatavo jų nesąžiningumą, vertindamas jų veiksmus pagal protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą.

32.2.       Teismo vertinimas atitinka kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką.

32.3.       Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantų skolos nuolat augo, jų pajamų ir paskolų santykis yra neproporcingas. Per kelis metus apeliantų skolinių įsipareigojimų suma padidėjo 4 kartus. Vien per 2023 m. apeliantei prisiėmė 50 procentų visų savo finansinių įsipareigojimų, tačiau nepateikė jokio pagrįsto paaiškinimo dėl tokio neadekvataus įsipareigojimų padidėjimo būtent šiais metais. Bylos nagrinėjimo metu apeliantai nenuosekliai aiškino duomenis apie savo finansinius srautus ir skolinimosi poreikius, o tai dar viena aplinkybė, iš kurios galima spręsti, kad skolindamiesi jie veikė nesąžiningai. Apeliantų veiksmai neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartų, o jų elgesys teikia pagrindą manyti, kad jie kryptingai didino skolą nesistengdami įvykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų.

32.4.       Apeliantų veiksmuose galima nustatyti tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį nesąžiningumo aspektą. Apeliantų veiksmai, kai jie paėmė daugiau kaip pusę milijono eurų dydžio paskolų, nors jų veiklos pajamos neaugo, laikytini nesąžiningais pagal objektyvųjį kriterijų. Subjektyvus apeliantų nesąžiningumo požymis pasireiškė tuo, kad apeliantai nuosekliai didino įsipareigojimus, neprisiimdami jokios atsakomybės už savo finansinę būklę ir nesiimdami jokių veiksmų, kad skoliniai įsipareigojimai nedidėtų. Priešingai, apeliantai skolinosi papildomai taip tik dar labiau padidindami savo finansinius įsipareigojimus ir sumažindami galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

32.5.       Apeliantų teikiami paaiškinimai yra nenuoseklūs, todėl nepatikimi. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai nesugebėjo valdyti savo finansų, be to, kreditoriams teikė neteisingą informaciją. Bylos nagrinėjimo metu apeliantai negalėjo paaiškinti savo finansinių ataskaitų turinio ir nurodė, kad nesidomėjo jų teisingumu. Tai rodo, kad jie nesiekė skaidriai valdyti savo finansinės situacijos, kas aiškiai pažeidžia sąžiningumo principą ir kreditorių interesus.

32.6.       Teismas galėjo konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą remiantis apdairaus elgesio standartais. Priešingai nei nurodo apeliantai, nesąžiningumas FABĮ kontekste apima ir protingo, apdairaus bei rūpestingo elgesio standartą. Apeliantų finansinė padėtis ir jų nesirūpinimas skolų vykdymu tik sustiprina pagrindą laikyti juos nesąžiningais pagal FABĮ, nes jų elgesys objektyviai neatitinka sąžiningumo kriterijaus.

32.7.       Teismas turėjo pagrindą vertinti abiejų apeliantų finansinę situaciją ir sąžiningumą bendrai, kadangi jų veiksmų ir sprendimų poveikis buvo susiję tarpusavyje. Apeliantai kaip sutuoktiniai kartu priėmė sprendimus dėl finansinių įsipareigojimų prisiėmimo, dėl jų vykdymo ir skolos augimo. Pateiktos kredito sutartys, paskolų paskirtis ir jų didėjimas rodo bendrą veiklą, kuria buvo prisidedama prie bendros finansinės būklės. Teismas, vertindamas abiejų sutuoktinių elgesį ir finansinę atsakomybę, veikė logiškai, nes negali būti atskirai vertinamas tik vienas iš sutuoktinių, kai jų bendri finansiniai veiksmai turi bendrą poveikį visam šeimos turtui ir įsipareigojimams. Jie, būdami sutuoktiniai, pateikė bendrą prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad abu patyrė finansines problemas dėl bendrų finansinių įsipareigojimų. Tokiu būdu jie patys pripažino bendrą savo finansinę padėtį ir prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantai nepateikė jokių reikšmingų įrodymų ar argumentų, kurie įrodytų, kad J. D. elgėsi visiškai skirtingai nuo savo sutuoktinio. Priešingai, pateikta informacija ir duoti paaiškinimai posėdžių metu rodo, kad apeliantų finansinė elgsena buvo glaudžiai susijusi. Be to, apeliantai dėl J. D. nesąžiningumo vertinimo išskyrimo bylos nagrinėjimo metu nesirėmė ir teismui jokių papildomų paaiškinimų ar prašymų šiuo klausimu neteikė. Kadangi toks aspektas teisme nebuvo keliamas, jis negali būti laikomas pagrįstu apeliacinio proceso metu.

32.8.       Teismas tiksliai ir tinkamai nustatė aplinkybę, kad apeliantai buvo nemokūs jau 2022 m., todėl jų teiginiai dėl nemokumo momento yra deklaratyvūs ir atmestini. Apeliantai nepaneigė nutartyje nurodytų motyvų dėl nemokumo momento ir nepateikė argumentų, kurie patvirtintų kokį nors kitą jų tapimo nemokiais momentą. Apeliantų turtas 2023 m. jau buvo mažesnis už jų prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl jų pateikta informacija apie turimą turtą ir žemės ūkio pajamas negali paneigti akivaizdžių skolos augimo tendencijų, kurios pradėjo formuotis nuo 2019 m. Apeliantų pajamų nepakako skolų padengimui, o skolų ir turto 2022 m. balansas aiškiai rodo, kad apeliantai jau tuo metu buvo nemokūs.

32.9.       Apeliantų argumentai, kad nutartis nepagrįstai užkerta galimybę jiems vėl kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra klaidingi. Trijų metų skaičiavimas ir draudimas kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu skaičiuotinas nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta kelti fizinio asmens bankrotą įsiteisėjimo dienos, ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.

33.       Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Nordstreet“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.       Suinteresuoto asmens vertinimu, byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantų nesąžiningumą.

33.2.       Apeliantai nemokumo momentą patvirtino bylą nagrinėjant 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdyje. Apeliantas nurodė, kad dar 2021 m. suvedant sąskaitas jis pastebėjo, jog iš ūkininkavimo veiklos susidarė apie 50 000 Eur trūkumas. Taigi, apeliantų nurodyta aplinkybė, jog jie buvo mokūs 2022 m. yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja pačių apeliantų parodymams.

33.3.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartyje pastebėjo akivaizdžius neatitikimus apelianto GMP deklaracijoje ir nustatė, jog apeliantai galimai buvo nemokūs dar 2020 m. ar 2021 m. pabaigoje. Apeliantai šios teismo išvados nepaneigė, kaip minėta, patys teismo posėdžio metu patvirtino jau 2020 m. pastebėtą lėšų trūkumą.

33.4.       Žinodami, kad ūkininkavimo veikla yra nuostolinga, apeliantai prisiėmė didžiulius kreditorinius įsipareigojimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dar 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/20-09-30/01 (110 000 Eur suma ankstesnių įsipareigojimų refinansavimui), tačiau per 2021–2023 metų laikotarpį apeliantai paėmė iš viso 34 paskolas. Per 2020–2023 m. laikotarpį iš viso buvo paimta paskolų 1 049 911,08 Eur sumai, iš kurių 457 679,18 Eur buvo skirta refinansavimui. Nurodyti duomenys pagrindžia, jog apeliantai, suprasdami, kad iš ūkininkavo veiklos negeneruoja stabilių pajamų, o patiria tik ženklų nuostolį, prisiėmė naujų paskolų, kuriomis buvo dengiamos anksčiau paimtos paskolos.

33.5.       Apeliantai, kreipdamiesi į suinteresuotą asmenį dėl paskolos suteikimo, pateikė realios situacijos neatitinkančią informaciją. Suinteresuotam asmeniui pateikti duomenys visiškai neatitinka apeliantų rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos informacijos. Todėl apeliantų argumentai, kad kreditoriams buvo teikiama tikrovę atitinkanti informacija, yra visiškai nepagrįsti.

33.6.       Abu apeliantai yra sutuoktiniai ir ūkio veiklą vykdė bendrai. Apeliantei buvo puikiai žinoma apie ūkio finansinę būklę, tačiau ji ne tik neprieštaravo naujų sandorių sudarymui, tačiau dar ir laidavo už skolas, kas tik patvirtina jos nesąžiningumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

35.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

36.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos, konstatavus nesąžiningumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

37.       Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apelianto UAB „Noviti“ teiktus 2022 m. gruodz?io 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą bei piniginių srautų ataskaitą. Suinteresuotas asmuo UAB „Nordstreet“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė apelianto UAB „Nordstreet“ teiktus 2022 m. gruodz?io 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą bei piniginių srautų ataskaitą.

38.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

39.       Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog suinteresuotų asmenų įrodymai jau buvo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (DOK-62487), todėl juos atsisakoma priimti kaip perteklinius.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

40.       FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

41.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.

42.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

43.       Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 180-193).

44.       Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).

45.       Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).

46.       Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

47.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).

48.       FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta fizinio asmens nemokumo sąvoka. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Byloje nustatyta, kad apeliantų skolos kreditoriams pareiškimo teismui pateikimo dienai siekia 1 077 539,81 Eur, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir ši suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Pagrindine priežastimi, sukėlusia nemokumą, apeliantai įvardijo jų pastaraisiais metais įgytus įsipareigojimus kreditoriams.

49.       Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei vienos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos dėl jų nesąžiningumo, o jų nesąžiningumą vertino pagal protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartą, todėl teismui nenustačius aplinkybės, kad apeliantas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, nėra pagrindas laikyti apeliantą buvus nesąžiningu. Nesutiko su teismo išvada, kad nemokiu jis tapo jau 2022 metais.

50.       Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai į teismą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo kreipėsi 2024 m. kovo 21 d. Pareiškime nurodė, kad paskutiniai treji metai (t. y. nuo 2021 m. iki pareiškimo pateikimo) ūkiui buvo sunkūs, tačiau jų nemokumo momentas yra ne anksčiau nei 2023 m. lapkričio mėnuo. Pirmosios instancijos teismas vertino apeliantų ūkinės veiklos rezultatus ir jų dinamiką pagal jų pateiktą lentelę (DOK-115555) už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2023 m. ir padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios nuostolingos apelianto veiklos apraiškos galėjo būti pastebėtos dar 2019 m., kuomet buvo fiksuotas 103 050,13 Eur ūkinės veiklos pelnas, tačiau iš šios sumos net 114 400 Eur pajamų sudarė apeliantų technikos pardavimas, t. y. apeliantai iš parduodamos produkcijos ir gautų išmokų uždirbo mažiau, nei turėjo išlaidų. 2020 m. ūkiui buvo nežymiai pelningi (15 786,89 Eur), o jau 2021 m. fiksuojamas ženklus deficitas. Laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. apeliantai niekada neturėjo didesnių nei 209 226,89 Eur pajamų iš ūkinės veiklos, nors išlaidos ūkinei veiklai vykdyti kasmet sudarė nuo 189 753 Eur iki 234 728 Eur. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantai neginčijo ir nepaneigė.

51.       Pažymėtina, kad byloje esančios apelianto GMP mokesčių deklaracijos patvirtina, jog jau 2019 metais sukaupti žemės ūkio veiklos nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti, sudarė 352 258,28 Eur, o sukaupti žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 7 186,79 Eur; 2020 metais sukaupti žemės ūkio veiklos nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 317 223 Eur, o sukaupti žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 141 182,64 Eur; 2021 metais sukaupti žemės ūkio veiklos nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 412 230,83 Eur, o sukaupti žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 141 182,64 Eur; 2022 metais sukaupti žemės ūkio veiklos nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 561 350,38 Eur, sukaupti žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 141 057,65 Eur; 2023 metais sukaupti žemės ūkio veiklos nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 668 524,12 Eur, o sukaupti žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostoliai, kuriuos apeliantas pageidavo atkelti sudarė 141 057,65 Eur. Nurodyti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad apeliantų ūkinės veiklos nuostoliai progresyviai tik didėjo.

52.       Apeliantų turimas turtas 2021 m. balanso duomenimis, 2020 m. pabaigoje siekė 488 003 Eur, tuo metu vien skolos kredito įstaigoms sudarė 158 962 Eur, kai pagal minėtą GMP deklaraciją 2020 m. jau bendrai buvo sukaupta 458 405,64 Eur žemės ūkio veiklos ir papildomų žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostolių. 2021 m. metų pabaigoje apeliantų turtas siekė 502 946 Eur, tačiau skolos kredito įstaigoms padidėjo iki 184 091 Eur, o pagal GMP deklaraciją sukaupti žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostoliai bendrai sudarė 553 413,47 Eur. Taigi jau 2021 m. ūkinės veiklos nuostoliai viršijo apeliantų turto vertę. Be to, iš 34 apeliantams priklausančių turto vienetų 25-iems nekilnojamojo turto objektams jau 2020 m. spalio 6 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo įregistruotos sutartinės hipotekos. Vadinasi, šis turtas jau buvo nelikvidus ir įkeistas esamiems kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti. 2022 m. balanso duomenimis, metų pabaigoje apeliantai turėjo turto už 507 012 Eur, skolos kredito įstaigoms sudarė 203 013 Eur, pagal GMP deklaraciją 2022 metais sukaupti žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio veiklos turto perleidimo nuostoliai bendrai sudarė 702 408,03 Eur. Nepaistant to, kad kaupiami ūkinės veiklos nuostoliai tik didėjo, tačiau apeliantų įsiskolinimai kredito įstaigoms taip pat ženkliai augo sudarydami ženklią dalį jų turimo turto vertės.

53.       Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. pinigų srautų analizę, 2020 m. apeliantams jau buvo suteikta 286 595 Eur paskolų, kurios buvo grąžintos, 2021 m. pabaigoje suteikta 200 236 Eur paskolų iš kurių grąžinta 171 296 Eur, o pagal 2022 m. gruodžio 31 d. pinigų srautų analizę 2022 m. apeliantams suteikta 84 235 Eur paskolų, iš kurių grąžinta 51 563 Eur suma. Tačiau byloje pateiktos 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad nors apeliantų ūkinė veikla 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. buvo pelninga, jų generuojamas pelnas, kuris atitinkamai sudarė 13 888 Eur, 12 311 Eur ir 33 208 Eur, akivaizdžiai nebuvo pakankamas, net neatskaičius ūkininkavimo sąnaudų ir pragyvenimui reikalingų išlaidų, padengti apeliantams suteiktas paskolas, kadangi siekdavo du ar daugiau kartų mažesnes sumas už jų turimus įsipareigojimus. Apeliantai neginčijo aplinkybės, kad turimas paskolas dengdavo ne iš jų vykdomos veiklos generuojamų pajamų, o imdami naujas paskolas.

54.       Bylos nagrinėjimo metu apeliantai patvirtino, kad tiek 2021, tiek 2022 metus jie baigė nuostolingai, o pelno už grūdus ūkis negeneravo jau tris metus (t. y. nuo 2021 m.). Tačiau byloje pateikta apeliantų skolinimosi mastų lentelė patvirtina, kad jau 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/20-09-30/01 (110 000 Eur suma ankstesnių įsipareigojimų refinansavimui). Pažymėtina, kad 2020 m. apeliantų paimta paskola buvo skirta ankstesnių apeliantų įsipareigojimų refinansavimui. Tai reiškia, jog apeliantai jau 2020 m. neturėjo pakankamai nuosavų išteklių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kai įsipareigojimų kreditoriams suma buvo vos 110 000 Eur. Nuo šios datos apeliantų įsipareigojimai kreditoriams kasmet dvigubėdavo, tuo tarpu apeliantų veiklos pajamos neaugo, o veiklos sąnaudos stabiliai siekė apie 180–230 tūkstančių eurų.

55.       2021 m., kuomet iš apeliantų ūkinės veiklos fiksuojamas ženklus deficitas, paimamos 6 paskolos bendrai 186 011,90 Eur sumai. Po nuostolingų 2021 metų, 2022 metais apeliantai toliau didino savo kreditorinius įsipareigojimus, paimdami 13 naujų paskolų 234 200 Eur sumai, 2023 m. – 15 paskolų bendrai 519 699,18 Eur. Per 2020–2023 m. laikotarpį iš viso buvo paimta paskolų 1 049 911,08 Eur sumai, iš kurių 457 679,18 Eur buvo skirta refinansavimui. Apeliantai neneigė aplinkybės, kad vienomis paskolomis dengė kitas paskolas, per ilgesnį laiką tikėdamiesi, kad ūkis vėl generuos pajamas, tačiau objektyvių duomenų ir įrodymų, jog apeliantai ūkio veiklai stabilizuoti būtų dėję kitas pastangas, ieškodami alternatyvių pajamų šaltinių nei skolinimasis ir jų jau turimų kreditorinių įsipareigojimų didinimas, byloje nepateikta.

56.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ūkiui jau 2021 m. negeneruojant pakankamo pelno, tiek ūkininkavimo sąnaudoms, tiek kreditoriniams įsipareigojimams padengti apeliantai kitų pajamų šaltinių neieškojo. Apeliantai nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 22 d. apeliantas pradėjo savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, už kurią atlygis yra 40 Eur už kiekvieną karo tarnybos dieną. Abu apeliantai dirbo pagal trumpalaikes darbo sutartis per įdarbinimo platformą ir per 2024 m. sausį apeliantas gavo 1 762,42 Eur draudžiamųjų pajamų, o apeliantė per 2023 m. gruodį gavo 778,50 Eur draudžiamųjų pajamų, per 2024 m. sausį – 1 577,15 Eur draudžiamųjų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų skolinimosi mastai visiškai nederėjo su jų pelnu, patiriamomis sąnaudomis ir gaunamomis pajamomis. Iš apeliantų veiklos sąnaudų ir įsipareigojimų palyginimo matyti, jog pradedant 2022 m. absoliučiai visos apeliantų veiklos sąnaudos buvo dengiamos vien tik skolintomis lėšomis. Pradedant 2023 m. apeliantai pasiskolino dvigubai daugiau, negu turėjo veiklos sąnaudų.

57.       Aptarti duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą ir apeliantų elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantai sąmoningai leido susidaryti skoloms, nepagrįstai tikėdamiesi, kad susidariusius įsiskolinimus padengs iš vykdomos ūkinės veiklos, nors ši veikla jau nuo 2021 metų akivaizdžiai buvo nuostolinga ir patiriamų nuostolių dydis kasmet tik didėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dar 2022 metais apeliantas galėjo suvokti, kad jų vykdoma ūkinė veikla yra visiškai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sudėtinga. Paskolos, kurios iš esmės buvo skirtos ūkinės veiklos vykdymui ir ankstesnių įsipareigojimų dengimui 2022 m. sudarė 234 200 Eur, nors 2021 m. ūkyje jau buvo patirtas 100 896,51 Eur nuostolis. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantai nemokiais tapo jau 2022 m., o apeliantų nuo 2022 m. ženkliai didinami kreditoriniai įsipareigojimai, neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus standarto, kas visiškai nesuderinama su sąžiningumo reikalavimu. 

58.       Apeliantas teigė, kad sudarydamas kredito sutartis jis pateikė visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį. Be, to kredito įstaigos turėjo visas priemones patikrinti apelianto kreditingumą pasinaudodamos registrais ir informacinėmis sistemomis.

59.       Apelianto argumentai vertinti kritiškai. Byloje esančios 2021 ir 2022 m. pelno/nuostolių ir pinigų srautų ataskaitos, kartu su balanso duomenimis, kurios, jas vertinant atskirai nuo GPM deklaracijų duomenų, rodo apeliantų ūkinės veiklos pelningumą. Apeliantas patvirtino, kad kreditoriams teikė būtent minėtas ataskaitas. Pažymėtina, kad apelianto Valstybinei mokesc?ių inspekcijai teiktos GMP deklaracijos ne?ra vies?ai prieinami duomenys, todėl apeliantams jų nepateikus kreditoriams, šia informacija kreditoriai neturėjo teise?s ir galimybe?s disponuoti. Nurodytų prieštaravimų tarp GMP ataskaitų ir pelno/balanso duomenų bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai nepaaiškino, tvirtindami, kad minėtų GMP deklaracijų teikimu ir jų formavimu patys nesidomėjo. Apelianto ūkis įregistruotas dar 2005 m. lapkričio 30 d. Apeliantai nuo ūkio įsteigimo vystė ir vykdė individualią veiklą (ūkininkavo), todėl jiems yra taikomi kur kas aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei paprastiems vartotojams. Apeliantams neatskleidus ir nepaaiškinus visos informacijos dėl esminių jų ūkinę veiklą apibūdinančių duomenų, teismas pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė trukdo nustatyti tikrąją faktinę situaciją, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos pelno/nuostolių ataskaitos, kurių pagrindu pareiškėjas teikė kreditoriams duomenis apie ūkinės veiklos generuojamą pelną, galėjo suklaidinti kreditorius. Be to, apeliantui neginčijant, kad būtent byloje esančios pelno/nuostolių, pinigų srautų ataskaitas, kartu su balanso duomenimis buvo teikiamos kreditoriams, kuriose apelianto ūkinė veikla nurodyta kaip pelninga, kreditoriams net nebuvo pagrindo įtarti ir kvestionuoti nurodytą informaciją ar ją vertinti kitaip nei nurodyta pateiktuose dokumentuose.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šios nutarties 50–59 punktuose nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjų elgesys, kai buvo vengiama teikti kreditoriams informaciją apie savo tikrąją mokumo būklę ir ženkliai, per trumpą laiką, žinant kad ūkinė veikla ilgą laiką yra nuostolinga, neatsakingai didinami kreditoriniai įsipareigojimai, aiškiai suvokiant, kad skolų grąžinti nebegalės, laikytinas apeliantų nesąžiningumu. Todėl tarp pareiškėjų nesąžiningumo ir atsiradusio nemokumo yra tiesioginis ryšys.

61.       Apeliantai teigė, kad teismas atskirai nevertino apeliantės J. D. nesąžiningumo. tačiau šis jų argumentas vertintinas kritiškai. Apeliantai kreipdamiesi į teismą teikė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė prašymą jų bankroto bylą nagrinėti vienoje byloje. Patvirtino, kad juos sieja tiek bendras turtas, tiek bendros prievolės kreditoriams, jie nėra sudarę vedybų sutarties, todėl po 2006 m. birželio 20 d. sudarytos santuokos įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Abu apeliantai yra sudarę sutartinio įkeitimo ir sutartinės hipotekos sutartis su kreditoriais dėl jiems bendrąją jungtine nuosavybe teise priklausančio turto įkeitimo. Nei turtas, nei prievolės tarp jų nėra padalintos. Be to, bylą nagrinėjant pirmą kartą būtent tik J. D. teismui teikė paaiškinimus apie pareiškime nurodytas aplinkybes ir jį palaikė, apeliantas G. D. teismo posėdyje net nedalyvavo. Apeliantė patvirtino, kad ūkis yra šeimos verslas, o paskolų paėmimo poreikį spręsdavo bendrai. Kadangi apeliantai yra sutuoktiniai ir bendraskoliai, o jų vystyta ūkinė veikla yra šeimos verslas, kurio veikloje sprendimus priėmė ir joje veikė abu apeliantai, teismas pagrįstai pareiškėjų nesąžiningumą vertino bendrai.

62.       Apeliantų vertinimu, teismo išvados nepagrįstai užkerta kelia jiems teikti vėlesnį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi teismas nenurodė, kokie konkrečiai sandoriai yra laikytini nesąžiningu apeliantų elgesiu, nuo kurių būtų galimai skaičiuoti trejų metų terminą. Teismas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiu būdu apeliantas pateikė kreditorei UAB „Noviti“, su kuria apeliantai sudarė tris kredito sutartis, realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno/nuostolių ataskaitas ir kurios kredito sutarties sudarymas buvo nulemtas jos suklaidinimo.

63.       Teismo atsisakymas iškelti bankroto bylą neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą vėl prašant iškelti bankroto bylą. Esminis reikalavimas vėl paduodant prašymą – kad pareiškimas nebūtų tapatus. Tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) pareiškimas paduotas to paties asmens; 2) pareiškimas paduotas dėl to paties dalyko; 3) pareiškimas paduotas tuo pačiu pagrindu. Pakartotinai kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo pirmieji du kriterijai sutampa. Todėl vertinant tapatumą turėtų būti atkreiptas dėmesys į trečiąjį kriterijų – faktinį pareiškimo pagrindą. Skolininko, siekiančio vėl prašyti teismo iškelti bankroto bylą, faktinė padėtis turi būti iš esmės pasikeitusi, t. y. turi nebelikti priežasčių, dėl kurių teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pirmąjį kartą.

64.       Kasacinės instancijos teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Galima daryti išvadą, jog praėjus atitinkamam laiko tarpui nuo pareiškėjo nesąžiningais pripažintų veiksmų atlikimo, pareiškėjas vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

65.       Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai nemokiais tapo jau 2022 metais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai UAB „Noviti“ teikė realios faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantų nesąžiningumas reiškėsi ne tik sudarant sandorius ir pateikiant klaidinančius duomenis, bet ir per visą skolinimosi laikotarpį nuo 2022 metų. Byloje esanti apeliantų skolinimosi mastų lentelė patvirtina, kad dar 2021 m. stebėdami neigiamus savo vystomos veiklos rezultatus, apeliantai iki pat 2023 m. pabaigos nuolat didino savo esamus kreditorinius įsipareigojimus, neįvertindami akivaizdžios rizikos, kad jų generuojamos pelnas ir gaunamos pajamos nėra pakankamos šiems įsipareigojimams įvykdyti. Per sąlyginai trumpą laikotarpį nuo 2020 m. (110 000 Eur) iki 2024 m. kovo 21 d. (kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo – 1 077 539,81 Eur) savo kreditorinius įsipareigojimus apeliantai padidino beveik 10 kartų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, apeliantų nesąžiningumo momentas skaičiuotinas būtent nuo paskutinio jų sudaryto sandorio, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d. su Ignalinos kredito unija sudarytos kredito sutarties, kuriuo buvo galutinai suformuotas esamas apeliantų paskolų portfelis, apibrėžiantis galutinę jų turimų įsipareigojimų sumą. Todėl būtent nuo šio sandorio sudarymo praėjus atitinkam terminui ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms, apeliantai vėl galėtų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo.

66.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, analizavo ir vertino įrodymų visetą ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios keisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

68.       Suinteresuoti asmenys UAB „Taurus fondas“, UAB „Noviti“, SIA „SF MGMT collateral“ prašė priteisti iš apeliantų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau suinteresuoti asmenys UAB „Taurus fondas“ ir SIA „SF MGMT collateral“ duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

69.       Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ 2024 m. lapkričio 27 d. byloje pateikė duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 907,50 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą.

70.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

71.       Suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas 2024 m. IV ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio – 2024 m. II ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 196,40 Eur. Dėl to rekomenduotinas atlyginti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalaus dydžio ribą, suinteresuotam asmeniui UAB „Noviti“ iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 439,28 Eur iš kiekvieno.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Noviti“, juridinio asmens kodas 303680362, po 439,28 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                  Edita Šliumpienė